Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos paskirtos bausmės apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažino vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas T. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 19 d. 18.20 val. iki 2023 m. birželio 21 d. 13.25 val. (dvi paros), vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Priteisė iš T. V. 12 980,46 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti; 20 000,00 Eur R. P. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. V. 2023 m. birželio 19 d., apie 18.10 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, ties Savanorių a. 4A pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu R. P. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis kartus R. P. į veidą ir kitas kūno vietas, taip R. P. padarė odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, nosyje, abiejuose keliuose, muštines žaizdas dešinėje ausyje, kairiame antakyje, nosies kaulų lūžius, kairiųjų VI, VII, VIII-to šonkaulių lūžius, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, pavieniais kraujosruviniais sumušimo židiniais smegenyse sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

12. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų, o už BK 284 straipsnyje - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

13. Pirmosios instancijos teismas T. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje - 50 parų arešto bausmę, kurias vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę nuteistajam T. V. apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad T. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes (šiuo metu nukentėjusysis neįgalus dėl įvykio metu patirtų sužalojimų), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs. Įvertino tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas skirdamas bausmes taip pat vertino aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė smūgius gulinčiam ant žemės ir nesiginančiam nukentėjusiajam, kaltinamojo parodymais, bent vieną smūgį suduodant nejudančiam (galbūt netekusiam sąmonės) nukentėjusiajam į galvą, kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą, t. y. kryptingą smurtavimą nukentėjusiojo atžvilgiu iki kol kilo kaltinime nurodytos pasekmės. Teismas taip pat vertino kaltinamojo veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad kaltinamasis nesistengė aktyviais veiksmais suteikti nukentėjusiajam pagalbos, greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta kitų asmenų, kurie matė įvykį. Kaltinamasis nėra atlyginęs nei dalies turtinės bei neturtinės žalos. Teismas sprendė, jog nei T. V. padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, pavojingumas, nei jo asmenybės charakteristika nesudaro pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nors T. V. yra teisiamas pirmą kartą, tačiau jis ne kartą baustas administracine tvarka, o jo elgesys (kryptingi, intensyvūs smurtiniai veiksmai, pagalbos neiškvietimas nukentėjusiajam) rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Vien jaunas nuteistojo amžius ar nukentėjusiojo atsiprašymas neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, nesudaro jokios išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas be jokios priežasties (dėl suskilusio telefono ekrano), smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu tęsėsi net ir tuo metu, kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, nebejudėjo, nebereagavo į aplinką, buvo spiriama ne tik į įvairias kūno vietas, bet ir į galvą, ir tai tęsėsi net apie 10 minučių. Kad spyriai buvo į nejudančio nukentėjusiojo gyvybiškai svarbų organą, t. y. galvą, ir smurtas prieš nukentėjusįjį tęsėsi kurį laiką fiksuota ir pranešėjos pokalbyje su Bendrojo pagalbos centro operatore, kuri nurodė, jog: „guli be sąmonės, ant galvos trypia prie Špunkos“, „vienas su trumpa, su žalia maike, jam vis į galvą daužo“, „nukentėjęs be sąmonės“, „va ką tik spyrė, į galvą davė, trypia ant galvos“, „daužo iš kumščio į šonus jam, visur kur“. Taip pat ir kartu buvę asmenys apklausti liudytojais nurodė, jog smūgių buvo suduota daug, į įvairias kūno vietas, jau gulinčiam nukentėjusiajam. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog toks nuteistojo smurtavimas viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu yra ypatingai įžūlus. T. V. neteisėtais veiksmais kilo sunkios pasekmės, kurios prisidėjo prie sunkių ir negrįžtamų nukentėjusiojo sveikatai padarinių. Matydamas, jog nukentėjusysis guli ant žemės ir nebereaguoja į aplinką nesistengė jam padėti, iškviesti greitąją pagalbą. Be to, pats nuteistasis nurodė, jog nesidomėjo, kas nutiko nukentėjusiajam, kol žiemą negavo laiško, informuojančio apie teismo procesą dėl žmogaus sveikatos sutrikdymo, tik tada išsigandęs pasidomėjo, kas nutiko. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis iki teisiamojo posėdžio nukentėjusiojo neatsiprašė, nebandė niekaip susisiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu anksčiau išdėstytos aplinkybės tik parodo nuteistojo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei į iš jos kilusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies. Kaip ir nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta nuteistajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – arešto bausmę, artimą įstatymo numatytam bausmės vidurkiui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo bausmę, jo trukmę nustatant didesnę už įstatymo numatytą minimalią.

15. Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pasižada ateityje nedaryti jokių nusikalstamų veikų, gyventi blaivų gyvenimą, elgtis viešoje vietoje atsakingai. Tačiau iš byloje esančio 2024-06-19 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog po nagrinėjamu atveju įvykdytų nusikaltimų, kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu yra pradėti net 8 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jam yra pareikšti įtarimai dėl BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 3 dalyje (3 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistasis ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų, elgsis viešoje vietoje atsakingai laiko nepagrįstais.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

17. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

18. Taip pat pažymima, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. P. sveikata. Todėl, kolegijos vertinimu, ginčo dėl nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

20. Nukentėjusysis R. P., byloje pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl T. V. nusikalstamų veiksmų jis patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 174 - 193). Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiliepime į apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl brandaus amžiaus ir patirtų sužalojimų pobūdžio jo perspektyvos visiškai išgyti yra menkos. 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu „Dėl darbingumo lygio“ nukentėjusiajam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, jis negali užsiimti įprasta bei mėgstama veikla, užsidirbti pragyvenimui, vairuoti automobilį. Nukentėjusysis iki šiol jaučia nuolatinį kojos, nugaros, pilvo skausmą, sunkiai orientuojasi erdvėje ir laike. Iki įvykio buvo visiškai sveikas, buvo darbingas, neseniai grįžęs iš Vokietijos. Apie patį įvykį nieko neprisimena, tik iš artimųjų pasakojimo žino, jog po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, ten prabuvo iki šių metų sausio mėnesio. Iš ligoninės grįžo namo pas mamą. Po įvykio, dar iki dabar jaučia skausmus, skauda nugarą, svaigsta galva. Be pašalinių žmonių sunku būtų gyventi, jie jam padeda. Dabar gyvena iš valstybės neįgalumo išmokos, padeda giminės, bet daugiau nieko negauna. Pats užsidirbti sau pragyvenimui nebegali.

21. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam R. P. padaryto sveikatos sužalojimų mastą ir pasekmes sveikatai, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų tapo neįgalus (nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), patirtus nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus dėl taikyto gydymo ir laikotarpio po jo, nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę, manytina, įtakos ir jo likusį gyvenimą, kadangi sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvos srityje), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltę (kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai pavartodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jis nukentėjusįjį sužalojo ne mažiau kaip šešiais smūgiais, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą), jo turtinę padėtį (jauno amžiaus, darbingas), teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino ir nukentėjusiojo R. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur dydžio suma.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistasis T. V. viešoje vietoje – Panevėžyje, ties Savanorių a. 4A pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu R. P. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis kartus R. P. į veidą ir kitas kūno vietas, dėl to nukentėjusiajam R. P. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nosyje, abiejuose keliuose, muštinės žaizdos dešinėje ausyje, kairiame antakyje, nosies kaulų lūžiai, kairiųjų VI, VII, VIII-to šonkaulių lūžiai, galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, pavieniais kraujosruviniais sumušimo židiniais smegenyse, tokiu būdu, dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, pavieniais kraujosruviniais sumušimo židiniais smegenyse, sukėlę gyvybei pavojingą būseną (sąmonės netekimą, ūminį kvėpavimo funkcijos nepakankamumą) sunkiai sutrikdė R. P. sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sužalojimų nukentėjusysis buvo paguldytas į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, vėliau buvo perkeltas į neurochirurgijos skyrių, o nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. gulėjo VŠĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Sutiktina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, dėl galvos sumušimo bei kūno sužalojimo tapo neįgalus (nustatytas 35 proc. darbingumo lygis), nebegali savimi pasirūpinti, reikalinga aplinkinių pagalba, o jo perspektyvos visiškai išgyti yra menkos. Kolegijos vertinimu, bylos duomenys suteikia pagrindo išvadai, jog dėl patirtų sužalojimų išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiam asmeniui atsirado ilgalaikių negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jo bendravimo galimybes, įtakojančių jo socialinę, šeimyninę ar profesinę sritis ir pan. Todėl, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog dėl nuteistojo T. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. P. patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kadangi nukentėjusiojo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai, kurie lydės nukentėjusįjį dar ilgą laiką. Tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Pažymima ir tai, kad nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbus elementas yra analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur, iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-101-677/2015, 2K-244-942/2015, 2K-407-489/2015, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017, 2K-17-648/2017, 2K-100-696/2018, 2K-300-788/2018 ir kt.).

24. Nors nuteistasis T. V., teikdamas apeliacinį skundą, nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartą teismų praktiką nustatinėjant sunkaus sveikatos sutrikdymu sukeltą neturtinę žalą, taip pat įvertinus bylos medžiagą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičiaus, jų lokalizacijos, padarytos veikos pavojingumo, tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip 6 smūgiai į įvairias kūno vietas, o dėl galvos sumušimo buvo sukeltas pavojus gyvybei bei dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo reikalingas ilgas gydymas, tuo pačiu nukentėjusio asmens patirtus emocinius ir psichologinius išgyvenimus bei tai, jog patirti fiziniai nepatogumai bei emociniai išgyvenimai sukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams. Todėl mažinti neturtinės žalos dydį, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, įvertintina ir tai, jog T. V. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl po bausmės atlikimo turės realias galimybes atlyginti visą iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimą, į teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

25. Panevėžio apygardos teisme 2024 m. liepos 8 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį T. V., sudaro 116,67 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

27. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo T. V., į jo turtinę padėtį (nedirbantis, skiriama reali laisvės atėmimo bausmė), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš nuteistojo T. V. išieškoti 116,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmesti.