Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų savivaldybėje atstovui A. U.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. O., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė I. Z. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. O. nepilnamečio sūnaus D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 357,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės. Pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl prašomos priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos ir sumažino iki 300,00 Eur kas mėnesį atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. kiekvienam vaikui (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokama 96,25 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Ieškinyje nurodo, kad šiuo metu nepilnametis sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 klasėje. Sūnus tokio amžiaus, kad viskuo domisi, reikia skirti daugiau dėmesio jo ugdymui ir švietimui, todėl pastoviai būtina pirkti pratybas, knygas, rašymo, piešimo ir kitas priemones. Ne mažai lėšų reikia skirti, maistui, drabužiams, avalynei, higienos ir kitoms reikmėms. Nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo suma, atsižvelgiant į jo poreikius, yra apie 800,00 Eur kiekvieną mėnesį. Kadangi valstybė ieškovei nuo 2024 m. moka kiekvieną mėnesį po 96,25 Eur vaiko pinigų vaikui, šia suma mažinamos išlaidos skiriamos vaikų išlaikymui, todėl iš atsakovo priteisiama 300,00 Eur išlaikymo suma šalių nepilnamečiui vaikui. Be to, iš prie patikslinto ieškinio pridėtos poreikių, susijusių su nepilnamečio sūnaus D. O. išlaikymu, lentelės matyti, jog per mėnesį vaiko poreikiams išleidžiama: 1 maistas, gėrimai – 300,00 Eur; 2. butas (būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai) – 60,00 Eur; 3. kompiuteris, internetas, mobilusis telefonas – 20,00 Eur; 4. popamokinė veikla, būreliai ir kt. – 20,00 Eur; 5. dienpinigiai – 80,00 Eur; 6. buities prekės (skalbimas, valikliai, batų tepalas ir kt.) – 20,00 Eur; 7. higienos prekės (pasta, šampūnai, muilas, dušo želė, kremai, plaukų kirpimas, kitos asmens priežiūros priemonės) – 30,00 Eur; 8. vaistai, vitaminai, dantistas, tyrimai, kitos medicininės prekės – 50,00 Eur; 9. drabužiai (striukės, kelnės, sportinė apranga, apatinis trikotažas, kepurės, pirštinės ir kt.) – 50,00 Eur; 10. avalynė (žieminė, sezoninė, basutės, šlepetės) – 50,00 Eur; 11. laisvalaikio išlaidos (kultūriniai renginiai, kavinė, baseinas, gimtadieniai, vaikų pramogos, kino teatrai ir kt. – 40,00 Eur; 12. kanceliarinės prekės (sąsiuviniai, rašymo priemonės, pratybos, knygos ir kt.) – 50,00 Eur; 13. vaiko atostogos (vaiko pasaulėžiūros plėtimas, kultūriniai poreikiai, kelionės, muziejai ir kt. – 30,00 Eur; 14. kitos nenumatytos išlaidos – 30,00 Eur.

Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (duomenys neskelbtini) buvo 840,00 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2024 m. sausio 1 d. 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas gaunama suma sudarytų apie 709,00 Eur, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė gauna išmokas vaikui. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog jos mėnesio pajamos yra 1 000,00 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), už 2023 m. vasario mėn. gavo 953,54 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už 2023 m. kovo mėn. gavo 1031,55 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už 2023 m. balandžio mėn. gavo 867,51 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje yra registruoto nekilnojamojo turto, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos transporto priemonių registro duomenimis I. Z. vardu registruotos transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis atsakovas A. O. Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra. Be to bylos duomenimis, ieškovė be bendro vaiko su atsakovu turi dar vieną dukrą U. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mokosi (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini). Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytinius teismui nepateikė. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnametį sūnų, byloje nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas neteikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei jo įsiskolinimo neginčijo. Atsakovo pasyvi procesinė elgsena įgalina spręsti teismą, kad jis iš esmės pajėgus ir ne tik gali, bet ir turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų iki jo pilnametystės, vertinant tai, kad prašomas ieškovės priteisti išlaikymas bei jo įsiskolinimas pagal vaiko amžių, jo poreikius yra adekvataus ir protingo dydžio, nėra pernelyg padidintas atsižvelgiant į infliaciją, šalyje augančias kainas, todėl, ieškovės sutikimu teiktino kas mėnesį išlaikymo dydį pamažinus, tenkintinas pilnoje apimtyje. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaiko priežiūra, ugdymu ir kitų vaiko elementariųjų poreikių patenkinimu, kas riboja aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste jos galimybę dirbti ir didesne apimtimi prisidėti prie šeimos poreikių užtikrinimo.

Akivaizdu, kad ginčo šalių vaikas, kuris greitai auga, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan., todėl ieškovės nurodoma vaikui skirtina 800,00 Eur per mėnesį suma tokio amžiaus vaikas galėtų būti pakankama užtikrinti būtinas jiems vystytis sąlygas. Šalių nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, nuo 2023 m. sausio 1 d. siekia 85,75 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 96,25 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi ieškovės gautina 96,25 Eur išmoka vaikui laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečių poreikiams kas mėnesį reikalingos 800,00 Eur sumos. Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, todėl abi šalys prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t. y. po 300,00 Eur, dėl ko ieškovės ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas visiškai, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymui priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kuri pagal šalių finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti pačių šalių būtinųjų poreikių tenkinimą ir atitiks šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio sūnaus D. O. motina ieškovė I. Z. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo už trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant į mėnesį po 300,00 Eur ir sudaro 10 800,00 Eur, kadangi atsakovas bylos duomenimis sūnumi nesirūpina ir jam neteikia nuolatinio išlaikymo nuo 2020 m. sausio mėn. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir neginčijo (CPK 178 straipsnis), todėl, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus ir ieškovės teiktus paskaičiavimus dėl neteikto išlaikymo įsiskolinimo, ieškovės reikalavimą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo tenkina visiškai.

Dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina I. Z.. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl šio reikalavimo nepareiškė. Išvadą byloje teikianti institucija palaiko ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes nepilnamečio D. O. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečio interesus, tokia yra ir paties nepilnamečio išreikšta valia gyventi su ieškove, kuri juo rūpinasi, jį prižiūri, juos sieja glaudus ir artimas tarpusavio ryšys. Duomenų, iš neigiamos pusės charakterizuojančių ieškovę byloje nėra pateikta, kita vertus, šalių sūnus jau nuo 2019 m. balandžio mėnesio faktiškai su ieškove gyvena (duomenys neskelbtini), čia lanko ugdymo įstaigą, registruotas sveikatos priežiūros įstaigoje, turi susiformavusių artimųjų bei draugų aplinką, realizuoja savo papildomus pomėgius ir yra lavinamas, tarp ieškovės ir sūnaus yra susiformavęs glaudus ir artimas ryšys, kas duoda pagrindo manyti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka šalių sūnaus interesus. Aptartų aplinkybių kontekste ieškinys šioje dalyje tenkintinas, juolab, kad atsakovas, gyvendamas skyrium, faktiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų sūnaus atžvilgiu, nustatant šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina iki šio pilnametystės (CK 3. 174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis ir pateikė prašymą dėl 352,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą dėl išlaikymo priteisimo ir atstovavimo teisme pagal 2024 m. vasario 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas); 18,15 Eur už vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą; 10,30 Eur už pažymą apie transporto priemones; 24,03 Eur už pažymą apie nekilnojamąjį turtą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti atlyginamos priešingos šalies, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 5, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, dėl to pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir atsakovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų 463,11 Eur suma.

Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinas jos už ieškinio reikalavimus sumokėtas 110,63 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis)

Valstybės patirtos 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl nepriteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal šios gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 4 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant jas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečio sūnaus motiną I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), 10 800,00 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 110,63 Eur (vieno šimto dešimties eurų 63 ct) žyminį mokestį bei 352,48 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 48 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.