- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2-25341-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19757-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- Akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei S. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 978,08 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 204,71 Eur palūkanas paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki 2020 m. birželio 9 d.), 25,42 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,08), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), 1 122,41 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), 25,42 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 978,08 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka bei norėtų sudaryti byloje taikos sutartį.
2020 m. rugpjūčio 18 d. byloje buvo gautas šalių prašymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi teismas konstatavęs, jog šalių pateikta taikos sutartis prieštarauja formuojamai teismų praktikai, be to, taikos sutarties sąlygų formuluotė yra sąlyginė, neatitinka taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų, atsisakė ją patvirtinti ir skyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį.
Į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko. Gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant, taip pat siūlymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Be to ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad laiko, jog pateikta sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir teismų praktikai. Paaiškino, kad pagal šalių sudarytą taikos sutartį mokėjimo palūkanos būtų skaičiuojamos iki taikos sutarties tinkamo įvykdymo. Pažymėjo, kad atsakovė sutiko su taikos sutarties sąlygomis, joms neprieštarauja. Nurodė, jog atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį prašydama teismo suteikti galimybę pasirašyti taikos sutartį. Paaiškino, kad iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kad taikos sutarties pasirašymas su ieškove jai būtų naudingas. Pažymėjo, jog atsakovė sutinka mokėti 150 Eur dydžio mėnesines įmokas bei sutartyje numatytas palūkanas. Atkreipė teismo dėmesį, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Pažymėjo, kad šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo(pelno) palūkanų dydį. Atsižvelgiant į tai jos reikalavimas dėl 25.42 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1978.08 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gegužės 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis ir prašė bylą išnagrinėti iš esmės. Paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės ieškovei nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, jog vėlavo su atsiskaitymais, todėl paties įsiskolinimo dydžio neginčija, tačiau papildomas 1 000 Eur, kuri kaip nurodė ieškovė yra už išieškojimą mano, jog yra prašomas nepagrįstai. Nurodė, jog šiuo metu turi dar kitų įsiskolinimų. Paaiškino, jog 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12748-1014/2020 iš jos yra priteistas įsiskolinimas, kuris yra išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui mokant po 307 Eur. Be to, nurodė, jog šiuo metu su savo vienuolikos metu vaiku gyvena nuomojame bute, už kurio nuomą moka po 270 Eur per mėnesį plius komunaliniai mokesčiai, todėl vasaros laikotarpiu bendra mokėtina suma apie 340 Eur, o žemos laikotarpiu apie 400 Eur. Paaiškino, jog turi dar du vartojimo kreditus, pagal pirmą už automobilio įsigijimą moka 60 Eur, pagal antrą - paimtą pragyvenimui moka po 68,49 Eur per mėnesį. Nurodė, jog vaiką augina viena, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lanko muzikos mokyklą tenka papildomai už minėtą būrelį sumokėti 120 Eur už pusmetį. Paaiškino, kad jos mėnesinės pajamos yra 1 005 Eur, todėl padengus visus turimus įsipareigojimus pragyvenimui lieka nedaug, todėl prašo išdėstyti skolą mokant po 100 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K380391966, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 2 400 Eur dydžio kreditą 54 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 651,62 Eur palūkanų (metinių palūkanų norma 25,42 procentų) ir 401,10 Eur tarpininkavimo mokesčio, mokant periodinėmis įmokomis iki 2023 m. gegužės 2 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2020 m. birželio 3 d. pranešimu sutartį su atsakove nutraukė. Sutarties nutraukimo dieną atsakovė liko skolinga 1 978,08 negrąžinto kredito ir iki sutarties nutraukimo t. y. iki 2020 m. birželio 9 d. paskaičiuotų 204,71 Eur palūkanų.
Dėl negrąžinto kredito ir palūkanų priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 978,08 Eur negrąžinto kredito suma.
Ieškovė tai pat prašo priteisti iš atsakovės 204,71 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki 2020 m. birželio 9 d.), 25,42 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,08), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), 3,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) bei 25,42 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 978,08 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovei priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovės nesumokėtos pelno palūkanos išreikštos tvirta pinigų suma kaip negautos pajamos, o ne procentinė jų išraiška neapibrėžtam laikotarpiui ar iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiuotos palūkanos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal tarp atsakovės ir kreditorės sutardytą sutartį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama palūkanų suma yra 1 651,62 Eur, prašymas priteisti 25,42 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,08), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), 3,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) bei 25,42 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 978,08 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas. Ieškovei priteistinos sulygtos ir nesumokėtos pelno palūkanos kaip negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos (2018 m. lapkričio 2 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.), t. y. 1 029,22 Eur palūkanų (1 651,62 – 827,11+204,71), nes skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta su tartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1448-567/2020). Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju kompensuojamų palūkanų dydžiui yra taikomos Vartojimo kredito 11 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl pavėluotų įmokų mokėjimo netesybų dydžio.
Kompensuojamosios palūkanos, kurios atlygina kreditoriui minimalius nuostolius, savo esme yra netesybos, kurių dydis ir skaičiavimo laikotarpis yra imperatyviai reglamentuotas Vartojimo kredito įstatymo, todėl ieškovė nepagrįstai skaičiavo atsakovei CK 6.261 straipsnyje numatytas kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Vertinant ieškovės prašymą dėl tokių palūkanų priteisimo po sutarties nutraukimo, aktuali yra minėta kasacinio teismo praktika ir kadangi ieškovės negautos pajamos yra didesnės nei įstatymo nustatytos netesybos (kompensuojamosios palūkanos), ieškovei priteistinos negautos pajamos už laikotarpį iki sutartimi sulygto termino pabaigos (2023 m. gegužės 2 d.). Be to, ieškovės minimalūs nuostoliai už laikotarpį iki visiško įsiskolinimo padengimo bus kompensuojami byloje priteistomis procesinėmis palūkanomis.
Dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio ir procesinių palūkanų
CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę. Sąlygų nesąžiningumas ex officio turi būti vertinamas bet kurioje proceso stadijoje.
ESTT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai turi pareigą savo iniciatyva (ex officio) vertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas nepriklausomai nuo to, ar vartotojas reiškia tokį reikalavimą.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 122,41 Eur tarpininkavimo mokesčio. Nors atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir sutarties sąlygų neginčija, nors ir mano, kad prašomas tarpininkavimo mokestis yra ženkliai per didelis, teismas savo iniciatyva pasisako dėl prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio dydžio pagrįstumo.
Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 9,90 procento ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 401,10 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Šiš mokestis pagal sutarties sąlygas, mokamas nepriklausomai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai ar ne. Pažymėtina, kad 401,10 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 4 452,72 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (2 400 Eur kredito suma + 1 651,62 Eur palūkanos + 401,10 Eur tarpininkavimo mokestis). Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog atsakovei terminą įvykdyti prievolę skaičiuoja nuo 2020 m. kovo 3 d., atitinkami darytina išvada jog iki nurodyto termino atsakovė savo prievoles įvykdė t. y. atliko mokėjimus pagal prie sutarties pridėtą grafiką, tame trape sumokėjo dalį priskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio. Įvertinus anksčiau nurodytą šalių susitarimą dėl tarpininkavimo mokesčio 401,10 Eur dalyje, bei į tai, jog atsakovė iki ieškovės nurodyto įsiskolinimo laikotarpio jau sumokėjo 111,42 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina nuo pagal sutartį sulygto ir nesumokėto (401,10 Eur-111,42 Eur) 289,68 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis.
Atsakovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė taip pat prašo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios atsakovė neprivalėtų mokėti, jei prievolės būtų vykdomos tinkamai. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu (Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktas). Kredito sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Atsižvelgiant į tai teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį ( 2019 m. spalio 15 d. Kauno apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019).
Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 3,26 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 3 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laiko, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (832,73 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-262/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-661/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-35020-854/2020 ir kt.).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 296,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 99,65 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovės ieškovei priteistina 273,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((74 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 99,65 / 100 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo
Sutikdama su ieškiniu atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo leidžiant mokėti 100 Eur mėnesines įmokas. Paaiškino, jog suėjus sprendimo vykdymo išdėstymo 6 mėnesių terminui kitoje civilinėje byloje, galės daugiau lėšų skirti ieškovei šioje byloje. Sprendimo neišdėsčius, negalėtų dengti įsiskolinimo nors to ir siekia.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, svarbus yra teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas. Ieškovė aiškios pozicijos dėl atsakovės prašymo dėl sprendimo išdėstymo neišsakė, tačiau siūloma taikos sutartimi sulygo dėl skolos mokėjimo dalimis. Atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir ji neturi galimybių iš karto susimokėti visos – 3 570,02 Eur (3 296,98 + 273,04) priteistos sumos, todėl teismas mano tikslinga sprendimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, jog nurodytas sprendimo vykdymo išdėstymo terminas nepažeis nei ieškovės, nei atsakovės interesų iš esmės bei išlaikys abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos vienintelį pragyvenimo šaltinį sudaro darbo užmokestis iš kurio yra išlaikomas nepilnametis vaikas, atsiskaitoma su kitais kreditoriais, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus skola ieškovei iš karto nebūtų grąžinta, o pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, ieškovei priteistas įsiskolinimas būtų sumokėtas per tam tikrą laiką, o atsakovė patirtų papildomų išlaidų, kas dar labiau pablogintų ir taip nelabai gerą atsakovės finansinę padėtį.
Pažymėtina, jog sprendimo vykdymo išdėstymas neatleidžia atsakovės nuo procesinių palūkanų mokėjimo nuo priteistos skolos dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 1 978,08 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 8 euro centų) negrąžintą kreditą, 1 029,22 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt devynių eurų ir 22 euro cento) palūkanas, 289,68 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 68 euro centų) tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 296,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 273,04 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 4 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo vykdymą priteistos pagrindinės skolos ir bylinėjimosi išlaidų – 3 570,02 Eur dalyje išdėstyti trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui tokiu būdu: pradedant pirmu mėnesiu po šios sprendimo įsiteisėjimo atsakovė S. V. moka po 100 (vieną šimtą eurų) kas mėnesį 35 mėnesius, nurodytą sumą sumokant iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį, trisdešimt šeštą mėnesį sumoka likusią 70,02 Eur skolos sumą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.