Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1710-1043/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: e2S-1710-1043/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08404-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anita Sereikienė
Pareiškėjas: M. J.
Suinteresuotas asmuo: valstybės įmonei Turto bankas, A. J., G. B.

Kategorijos

2.5.4.7.2Asmeninis testamentas

Civilinė byla Nr. e2S-1710-1043/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08404-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.2.; 2.5.9; 3.1.7.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-173-1126/2022 pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, A. J., G. B. dėl asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti palikėjos B. J. (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko savo sūnui (pareiškėjui) M. J..

2. Pareiškime nurodė, kad B. J. yra pareiškėjo mama. B. J. mirė (duomenys neskelbtini) Iki mamos mirties pareiškėjas rūpinosi ir prižiūrėjo ją. Tvarkydamas motinos daiktus, sąsiuvinyje, kuriame ji rašydavosi visus mokesčius, pareiškėjas rado surašytą (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą - „aš B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) visą savo turtą palieku M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Iš B. J. vardu (duomenys neskelbtini) surašyto testamento matyti, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iš pateikto B. J. vardu (duomenys neskelbtini) surašyto testamento matyti, kad jis atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus, todėl laikytinas asmeniniu testamentu bei patvirtintinas teismo, kadangi tam yra nustatytos visos būtinos sąlygos. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą B. J. palikimo perėjimą valstybei. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų kad yra pagrindas patvirtinti palikėjos asmeninį testamentą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime nurodė, kad pareiškimas turi būti atmestas, nes nėra galimybės nustatyti testamento sudarymo vietos bei suinteresuotam asmeniui kyla abejonės, ar testamentą tikrai parašė ir pasirašė pareiškėja. Suinteresuotas asmuo 2021 m. kovo 25 d. Kauno m. 24-ojo notarų biuro notarui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2021 m. gegužės 4 d. antstolis vykdydamas Notaro pavedimą, sudarė Turto apyrašą Nr. 0123-21-00364/S-21-123-4155, bei 2021 m. gegužės 4 d. pateikė suinteresuotam asmeniui patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. surašytas palikėjos turto apyrašas bei užbaigiama vykdyti vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui kyla abejonių, kad testamentas buvo surašytas palikėjos ranka. 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas atvyko pas suinteresuotą asmenį į darbovietę su apgaulingu reikalavimu atsisakyti palikimo. Iki pat teismo pranešimo gavimo nebuvo jokių pasakymų, kad palikėja yra surašiusi testamentą. Pareiškėjo noras paveldėti visą palikėjos turtą buvo matomas nuo pat palikėjos mirties. Pareiškėjo nesąžiningų veiksmų visuma, kuriais akivaizdžiai grasino suinteresuotam asmeniui, leidžia daryti išvadą, kad testamentas galimai nebuvo surašytas pačios palikėjos, nes (duomenys neskelbtini) testamento surašymo dieną palikėjai jau buvo diagnozuota demencija. Palikėja testamento sudarymo dieną nebuvo veiksni, neprisiminė savo giminaičių bei artimųjų, todėl nėra galimybės teigti, kad pareiškėja, kuri sirgo liga, dėl kurios jai sutriko kalba, atmintis, judėjimas, orientacija bei suvokimas, galėjo parašyti savo ranka testamentą ir visą turtą palikti pareiškėjui. Testamente nurodytas palikėjos vardas, pavardė, data, bei valia, tačiau jokia forma nėra nurodoma vieta, kurioje testamentas surašytas.

5. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė. Priteisė suinteresuotam asmeniui A. J. iš pareiškėjo M. J. 2 267 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 784,04 Eur išlaidas už rašysenos ekspertizę. Valstybei iš pareiškėjo M. J. priteisė 32,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas nurodė, kad ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad rašysenos specialistai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas buvo surašytas ir pasirašytas ne palikėjos B. J., laikė, kad šis dokumentas negali būti laikomas asmeniniu B. J. testamentu (CK 5.30 straipsnio 1 dalis), todėl negali būti teismo patvirtintas.

8. Teismas įvertinęs bylos apimtį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darė išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos 3 267,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra mažintinos ir priteisė iš pareiškėjo 2 267,00 Eur bei priteisė suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas už ekspertizę (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes sprendimą grindė vieninteliu įrodymu – eksperto akte nurodytomis išvadomis, tačiau ekspertų išvada tėra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu. Teismas kitų byloje esančių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, sprendimą grindė išskirtinai tik eksperto išvada, kas pareiškėjo įsitikinimu ir lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą byloje.

1.2. Nagrinėjant bylą buvo grubiai pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo nuolat nutraukiamas, jam buvo trukdoma pasisakyti. Pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu, ir jį atstovaujantis advokatas nesugebėjo byloje tinkamai pareiškėjui paaiškinti jo teisių, tinkamai atstovauti pareiškėjo interesus, ko pasekoje dalis bylos esmės nebuvo atskleista – nebuvo apklausti liudytojai, turėję duomenis apie testamento sudarymo aplinkybes, velionės valią; nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog suinteresuotas asmuo A. J. teikė byloje tikrovės neatitinkančius duomenis.

1.3. Teismas net nebandė aiškintis tikrosios testatorės valios, testamento sudarymo aplinkybių, nors šie duomenys buvo esminiai siekiant priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo sutuoktinė A. J., priminė pareiškėjui, jog būtent testamento sudarymo momentu, palikėja buvo patyrusi buitinę traumą – nusideginusi ranką, todėl ilgą laiką rašyti dešine ranka galėjo tik prilaikydama šią ranką kairiąja ranka. Toks rankos prilaikymas ir įtakojo rašysenos skirtumą tarp palikėjos įprastinės rašysenos ir rašysenos, kuomet ji buvo susižeidusi ranką. Pareiškėjas norėjo kelti byloje klausimą dėl pakartotinės ekspertizės, tačiau 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, teismas paaiškino, jog liudytojų apklausa šioje proceso stadijoje yra negalima, nes bylos nagrinėjimas baigtas, likusios tik baigiamosios kalbos. Pareiškėjas šias esmines bylos aplinkybes apie palikėjos turėtą rankos traumą nurodė baigiamosios kalbos metu, tačiau teismas jų nevertino, nes jos nebuvo nagrinėtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nors pareiškėjas šias aplinkybes išsiaiškino tik baigus nagrinėti bylą iš esmės, nes sutuoktinė buvo Š..

1.4. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad ekspertizės aktas turi trūkumų, t. y. nėra aišku kokius konkrečius dokumentus ekspertas ėmė rašysenos patikrinimui, nes ekspertizės aktas pateiktas be priedų, kodėl dalies ekspertui pateiktų dokumentų ekspertas net nevertino, nes buvo suabejota dokumentų autentiškumu, tačiau teismas sprendime dėl nurodytų trūkumų nepasisakė.

1.5. Teismas turėjo vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir testamento sudarymo aplinkybes, nustatinėti, ar testamente buvo išreikšta tikroji velionės valia ir ar ši jos vidinė valia atitiko išorinę išraišką testamente. Pareiškėjas paaiškino, kad motina visuomet reiškė valią palikti turtą išskirtinai tik jam, nes motinos santykiai su A. J. visuomet buvo blogi, jie nebendravo. Pareiškėjas nurodė, kad su motina buvo nuėjęs pas notarą tikslu sudaryti testamentą, tačiau teismas į šias nurodytas aplinkybes nenorėjo gilintis, nors jos įrodo velionės valią visą savo turtą palikti pareiškėjui.

1.6. Pareiškėjui pavyko rasti konkretų dokumentą (dokumentą pareiškėjas rado tik rengiant atskirąjį skundą), kuris patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. su velione buvo Kauno m. 24-ajame notaro biure, kur B. J. sudarė pareiškėjui naudai įgaliojimą tvarkyti jos reikalus. Būtent šio vizito metu, pareiškėjas su motina prašė notaro leisti velionei sudaryti testamentą pareiškėjo naudai, tačiau notaras paaiškino, jog nėra jokio būtinumo testamento sudarymui, nes pareiškėjas yra vienintelis palikėjos įpėdinis.

1.7. Pareiškėjas patvirtina, jog eilė liudytojų galėtų byloje patvirtinti velionės valią turtą palikti pareiškėjui. Liudytojus norėjo kviestis į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pareiškėjas buvo suklaidintas savo atstovo, kuris nurodė, jog šių liudytojų parodymai bylai reikšmės neturi.

1.8. Po nutarties paskelbimo, pareiškėjas norėdamas pasiguosti susisiekė su savo žentu, T. S., kuris nurodė, jog velionė 2017 m. pati asmeniškai teiravosi jo kokiu būdu ji galėtų išreikšti valią palikti visą savo turtą pareiškėjui. T. S. velionei nurodė, jog paprasčiausias būdas būtų sudaryti asmeninį testamentą. Palikėja jam nurodė, kad ji asmeninį testamentą pareiškėjo naudai iš tikrųjų sudarė ir testamentą surašė savo namuose. Šios T. S. žinomos aplinkybės laikytinos esminėmis, nes įrodo, jog velionė tikrai buvo sudariusi testamentą būtent palikėjo naudai.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui buvo suteiktos visos CPK įtvirtintos proceso dalyvio (pareiškėjo) teisės pateikti bylos nagrinėjimui svarbius įrodymus, papildomai asmeniškai susipažinti su įrodymais, esančiais byloje, pasinaudoti teise reikalauti pakartotinės teismo ekspertizės ar apklausti ekspertus, teikti paaiškinimus ir atsikirtimus net keturiuose teismo posėdžiuose. Pareiškėjo nenoras dalyvauti teismo posėdžiuose asmeniškai negali būti laikomas pareiškėjo teisės būti išklausytam pažeidimu.

2.2. Pareiškėjas, bandydamas pagrįsti neva teismo padarytus pažeidimus, remiasi išgalvotomis procesinėmis aplinkybėmis, kurios realiai neegzistavo ir yra paneigtos teismo posėdžio garso įrašais. Pareiškėjas, nedalyvavo 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdyje, kurio metu turėjo teisę teikti teismui prašymus, kad būtų apklausti liudytojai ar pateikti kitus, tik vėliau sužinotus ar atsimintus faktus. 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu tai pat turėjo papildomą galimybę pareikšti prašymus, papildyti bylos medžiagą, tačiau nei pats, ne per atstovą tokių prašymų nereiškė.

2.3. Suinteresuotas asmuo neginčija, jog pareiškėjas rūpinosi palikėja, tačiau nesutinka dėl turto palikimo išskirtinai jam vienam. Pareiškėjo teiginiai, jog buvo byloje nurodęs, kad su palikėja vyko pas notarą dėl testamento, o notaras nurodė, kad tokio testamento nereikia, yra neatitinkantys tikrovės ir pateikiami naujai tik atskirajame skunde. Teismas niekaip negalėjo nustatinėti aplinkybių, kurios jam nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo metu.

2.4. Ekspertizės aktas atitinka ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ekspertizės akto formai ir turiniui, ir nėra jokio pagrindo manyti, jog ekspertizės aktas yra surašytas su trūkumais ir spręsti, kad galimai ekspertizės aktas yra nepatikimas. Teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir teiktus paaiškinimus, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog ekspertizės aktas yra išsamus ir pakankamas, ekspertizės akte kategoriškai nurodoma, kad visgi testamentą surašė ir pasirašė ne palikėja, o pareiškėjo paaiškinimai nesudarė pagrindo teismui spręsti, jog galimai ekspertizės akte pateikiama išvada neteisinga.

2.5. Nėra pagrindo priimti naujus pareiškėjo teikiamus įrodymus ir argumentus, kadangi visi duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė Kauno m. 24-ojo notarų biuro išduotą įgaliojimą, pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo nurodymą, terminuotą indėlio sutartį, UAB „Kauno vandenys“ mokėjimo sąskaitą, kasos pajamų orderį bei terminuotą indėlį, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tuo labiau, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję su jo prašymu skirti pakartotinę ekspertizę byloje, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimo byloje nesprendžia. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytiniai įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas byloje buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas atsikirtimas. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik po to, kai buvo priimtas apeliantui nepalankus teismo procesinis sprendimas, todėl atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas teikiamų apelianto naujų įrodymų nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

18. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo.

19. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 . liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

21. Byloje kilo ginčas dėl prašomo patvirtinti testamento atitikimo CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviam reikalavimui, t. y. kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas privalo būti surašytas testatoriaus ranka ir testatoriaus pasirašytas.

22. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė vieninteliu įrodymu – eksperto akte nurodytomis išvadomis ir kitų byloje esančių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, nesiaiškino tikrosios testatorės valios, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą byloje.

23. Pasisakant dėl ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės vertinimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022).

24. Bylose, kuriose yra nagrinėjamas asmeninio testamento patvirtinimo klausimas, ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino eksperto išvadą ir netinkamai pritaikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kad pateiktą teismui tvirtinti asmeninį testamentą surašė ir jį pasirašė pati mirusioji B. J.. 2022 m. birželio 15 d. byloje gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad: 1) (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas buvo surašytas ir pasirašytas ne palikėjos B. J.; 2) nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) asmeniniame testamente rankraštinis tekstas parašytas, esant įprastos būsenos, įprastu rašymui būdu, įprastomis rašymui sąlygomis, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 3) nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas parašytas ir pasirašytas dokumente nurodyta data, ar vėliau nei (duomenys neskelbtini), negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui. Ekspertei lyginamajam tyrimui buvo pateikti laisvieji B. J. rašysenos pavyzdžiai: 2019 m. gegužės 21 d. protinės būklės trumpame tyrime (MMSE), esančiame VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje (pradėtoje 2019 m. gegužės 21 d.), 2019 m. birželio 13 d. protinės būklės trumpame tyrime (MMSE); laisvųjų B. J. rašysenos ir parašų pavyzdžių 2018 m. kovo 20 d. paciento sutikime dėl jo tyrimo ir gydymo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje bei informacijos apie jį teikimo (parašas), esančiame VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje Nr. 18-14476, AB Šiaulių banko terminuotojo indėlio sutartyse: 2012 m. balandžio 23 d. Nr. TIJ802409, 2013 m. balandžio 23 d. Nr. TM973263, 2013-08-26 Nr. TI_2066759, 2014 m. balandžio 23 d. Nr. TIJ2327677, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. TI_2529276, 2015-08-26 Nr. TI_4803599, 2016 m. birželio 16 d. Nr. TI_5193338, 2017 m. rugsėjo 12 d. AB SEB banko nurodyme išmokėti grynuosius pinigus / kasos išlaidų orderyje, 2012 m. lapkričio 22 d. AB SEB banko mokėjimo nurodyme (tik parašas), 2012 m. gegužės 18 d. prašyme Nr. 20-AP2-12111 išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę (tik parašai), 1982 m. gruodžio 8 d. pareiškime (gautame 1983 m. sausio 3 d. Nr. 3-47), 1981 m. gruodžio 21 d. pareiškime Nr. 4358 dėl pensijos skyrimo, 2013 m. vasario 20 d. prašyme dėl pensijos / kompensacijos (Nr. PE_PRl-5945), 2018 m. balandžio 16 d. prašyme dėl pensijos / kompensacijos (Nr. KA_PR3-9471) (tik parašai), 2000 m. kovo 2 d. prašyme dėl pensijos skyrimo Nr. 999, 2012 m. sausio 12 d. prašyme dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo Nr. (10.4) 10.3-1285 (tik parašai), taip pat devyniolikoje sąsiuvinio lapų. Ekspertai turėjo pakankamai tiriamosios medžiagos palyginti surašytą asmenį testamentą su B. J. lyginimui pateiktais parašais. Ekspertizės akte taip pat labai aiškiai pagrįsta dėl kokių priežasčių lyginimui pateikto sąsiuvinio 17 lape esančia rašysena atliekant ekspertinį tyrimą nesinaudota, o būtent dėl to, kad suabejota jo autentiškumu.

25. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad testamento sudarymo momentu, palikėja buvo patyrusi buitinę traumą – nusideginusi ranką, todėl rašyti dešine ranka galėjo tik prilaikydama šią ranką kairiąja ranka ir toks rankos prilaikymas įtakojo rašysenos skirtumą tarp palikėjos įprastinės rašysenos ir rašysenos, kuomet ji buvo susižeidusi ranką, yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais. Ekspertizės akte yra konstatuota, jog nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) asmeniniame testamente rankraštinis tekstas parašytas, esant įprastos būsenos, įprastu rašymui būdu, įprastomis rašymui sąlygomis, nebuvo galima dėl to, kad nebuvo identifikuotas asmeninį testamentą rašęs asmuo. Kitaip tariant šios aplinkybės nenustatytos ne dėl to, kad nebuvo žinoma apie teigiamą palikėjos traumą, o dėl to, kad apskritai tiriamas tekstas buvo surašytas ne to asmens. Pareiškėjas baigiamosiose kalbose nurodė, kad nesutinka su ekspertizės išvada, nes jis nebuvo informuotas apie ekspertizės atlikimą, nes jis būtų pateikęs ekspertam įrodymus bei užsiminė apie traumą (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas 9 min. 59 s. – 12 min. 16 s.). Tačiau šias aplinkybės paneigia bylos medžiaga, nes kaip minėta 2022 m. kovo 4 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar testatorė testamentą surašė savo ranka ir pati jį pasirašė, bei informavo pareiškėją, kad jis turi teisę pateikti teismui savo klausimų ekspertui formuluotus per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Pareiškėjas klausimų teismui nepateikė, todėl 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi pavedė ekspertizę atlikti Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertui. Net ir po ekspertizės akto gavimo, kuris teisme buvo gautas 2022 m. birželio 15 d., pareiškėjas nekėlė klausimų dėl papildomos ekspertizės skyrimo, neteikė jokių papildomų įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akte nurodomą išvadą. Nesant kitų byloje pateiktų įrodymų, kurie paneigtų eksperto pateiktos išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas buvo surašytas ir pasirašytas ne palikėjos B. J., todėl šis dokumentas negali būti laikomas asmeniniu B. J. testamentu (CK 5.30 straipsnio 1 dalis) ir negali būti teismo patvirtintas.

26. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios testatorės valios. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, jog CK 5.30 straipsnio 1 dalyje asmeninio testamento formai nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs. Reikalavimas, kad asmeninis testamentas būtų surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas nėra savitikslis. Jis užtikrina, kad dokumente būtų išreikšta būtent testatoriaus valia. Dėl šios priežasties teismui turi būti pateikiamas asmeninis testatoriaus surašytas ir jo pasirašytas testamentas, kuriame ir yra išreikšta testatoriaus valia savo turtą palikti testamente nurodytiems asmenims. Nesant testatorės ranka surašyto ir pasirašyto asmeninio testamento, nebuvo ir būtinybės pirmosios instancijos teismui tirti ir aiškintis B. J. valios, nes nagrinėjamu atveju palikėjos pažadas ar noras palikti tik pareiškėjui savo turtą, neturi teisinės reikšmės.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė nustatytas nagrinėjamam klausimui teisiškai reikšmingas aplinkybes bei teisinį ir faktinį pagrindą, kuriuo remdamasis, nusprendė atmesti pareiškimą. Nors nutartyje nėra detaliai pasisakyta dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nutartis yra nepakankamai motyvuota. Teismui pripažinus, kad nėra išpildomi imperatyvūs įstatyme nustatyti reikalavimai testamento formai, objektyviai nėra galimas asmeninio testamento patvirtinimas dėl ko kitų pareiškėjo argumentų detali analizė nebetenka teisinės prasmės.

28. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

29. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors ypatinga teisena nagrinėjamose bylose teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių.

30. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, aptariamu atveju pareiga įrodyti, kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, be kita ko, yra surašytas pačios testatorės ranka ir jos pasirašytas, kyla pareiškėjui, siekiančiam tokio testamento patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šalių teiktus paaiškinimus, tiek ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, jog teismui pateiktas tvirtinti (duomenys neskelbtini) testamentas yra surašytas ir pasirašytas pačios mirusiosios B. J. ranka. Minėta, kad pareiškėjas teigdamas, jog asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimus, t. y. yra surašytas ir pasirašytas pačios testatorės B. J. ranka, pirmosios instancijos teisme įrodinėjo tik savo paaiškinimais. Tik pirmosios instancijos teismui priėmus apeliantui nepalankų teismo procesinį sprendimą, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad byloje nebuvo apklausti liudytojai, tačiau kaip matyti iš bylos, apeliantas pirmosios instancijos teismui dėl liudytojų apklausos prašymo nebuvo pateikęs.

31. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, nes teismo posėdžio metu jis buvo nuolat nutraukiamas, jam buvo trukdoma pasisakyti. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Pareiškėjui neatvykus į 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdį, teismas protokoline nutartimi pareiškėjo dalyvavimą pripažino būtinu. 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas davė parodymus byloje. Tai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas nurodė pareiškėjui duoti parodymus apie pareiškime nurodytas aplinkybes ar tikslindamasis bylos aplinkybes uždavė klausimus pareiškėjui, nereiškia, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam (2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 35 s. – 38 min. 58 s.). 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pasakė ir baigiamąją kalbą (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas 9 min. 59 s. – 12 min. 16 s.). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantui buvo suteiktos visos CPK įtvirtintos proceso dalyvio (pareiškėjo) teisės būti išklausytam, pateikti įrodymus, prašymus ir argumentus, pasinaudoti teise reikalauti pakartotinės teismo ekspertizės ar apklausti ekspertus, teikti paaiškinimus ir atsikirtimus net keturiuose teismo posėdžiuose, iš kurių, jis dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose. Apelianto nurodytas argumentas, kad jį atstovaujantis advokatas nesugebėjo tinkamai paaiškinti jo teisių ir tinkamai atstovauti pareiškėjo interesų, nedaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė pareiškėjo teises būti išklausytam ar neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, tinkamai jas realizuoti, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Be to, teisėje galioja principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jo nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teisme pareiškėjas buvo atstovaujamas jo pasirinkto advokato, laikytina, kad jis suprato savo pasirinktą poziciją ir tuo pačiu prisiėmė visas su ja susijusias pasekmes.

32. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, dėl ko byloje galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

35. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti 1 089 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą.

36. Rekomendacijų 8.15–8.16 numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2022 m. II ketvirčio bruto – 1 780,50 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 712,20 Eur.

37. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, į tai, kad procesinį dokumentą pateikė ta pati atstovė, kuri suinteresuotą asmenį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, suinteresuotam asmeniui priteisia advokato pagalbos išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ne didesnės nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis, t. y. 712,20 Eur (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. J., gimusiam 1984 m. gegužės 7 d., iš pareiškėjo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712,20 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė