Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir K. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

K. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, K. R. paskirta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant 6 mėnesius iš švelnesnės 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bei paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaičiuota atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį.

K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys padarytai turtinei žalai atlyginti, bei priteista iš S. B., A. R., K. R., Z. A. ir A. N. solidariai 16 575 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. R., nutarta neišieškoti.

Taip pat nuspręsta iš kaltinamosios Z. A. kratos metu paimtus 2000 Eur, 110 Eur, 55 Eur, iš viso 2165 Eur; kaltinamojo K. R. 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus 600 Eur, pas jį namuose kratos metu rastus 320 Eur, taip pat AB „Lietuvos paštas“ pašto perlaida 2019 m. balandžio 29 d. 11.56 val. siųstus 150 Eur S. L., pervestus į Marijampolės apskrities VPK sąskaitą, iš viso 3235 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nukentėjusiajai I. L. jai padarytos turtinės žalos padengimui.

Daiktinius įrodymus – 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu K. R. pateiktus rūbus ir batus: vieną porą „Adidas“ firmos žalios spalvos batų, vieną porą „Puma“ firmos mėlynos spalvos batų, pilkos spalvos „Puma“ firmos kelnes, raudonos spalvos „Nike“ firmos kelnes, tris poras šlepečių „Adidas“ firmos bei vieną porą „Nike“ firmos raudonos spalvos batų, vieną baltos spalvos „Nike“ firmos kepurę, vieną mėlynos spalvos "Reebok" firmos kepurę, devynias poras „Adidas“ firmos kojinių, raudonos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, baltos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, žalios spalvos marškinėlius „Audimas LTeam“ trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, juodos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, du vienetus „Adidas“ firmos šortų mėlynos spalvos, kelnes „Puma“ pilkos spalvos, bliuzoną „Adidas“ tamsiai žalios spalvos, bliuzoną „Puma“ pilkos spalvos, kelnes „Adidas“ tamsiai žalios spalvos, bliuzoną „Adidas“ pilkos spalvos, kelnes „Adidas“ pilkos spalvos, bliuzoną „Puma“ pilkos spalvos, bliuzoną „Nike“ juodos spalvos, kelnes „Nike“ juodos spalvos, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti kaip netiesiogiai gautą nusikalstamos veikos rezultatą ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti Z. A., A. N. ir S. B. tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. B., A. N., Z. A., A. R., K. R. veikdami bendrininkų grupėje kartu bei su nenustatytais ikiteisminio tyrimo metu asmenimis, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 20 d. pokalbių metu, laikotarpyje nuo 15 val. 34 min. iki 22 val. 33 min., paskambinus iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. L. ir prisistačius policijos pareigūnu K. R., dirbančiu Marijampolės apskrities VPK, ir melagingai pranešus, kad jos sąskaita naudojasi sukčiai, tokiu būdu apgaule išviliojo 19 810 Eur, kuriuos nukentėjusioji I. L.: 2019 m. balandžio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per tris kartus sumomis po 100 Eur, iš viso 300 Eur išgryninusi bankomate, (duomenys neskelbtini), kartu su namuose turėtais pinigais, iš viso 2310 Eur, nenustatyto asmens nurodymu, gautu telefoninio pokalbio metu, tiksliai nenustatytu laiku, nuvežė ir pririšo prie kelio ženklo „V“, esančio kelyje „Vilkaviškis – Pilviškiai“, Vilkaviškio r. sav. (koordinatės (duomenys neskelbtini)), o A. N., veikiantis S. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), nurodymu, gautu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbio metu, 2019 m. balandžio 20 d., apie 19 val. 53 min., I. L. paliktus pinigus, 2019 m. balandžio 20 d. apie 22.00 val. prie kelio ženklo „Vilkaviškis“, esančio kelyje „Vilkaviškis – Pilviškiai“, Vilkaviškio r. sav. paėmė ir perdavė 2019 m. balandžio 20 d. apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) . Z. A., taip pat veikusiai S. B. nurodymu, duotu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbio metu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, laiku. 2019 m. balandžio 22 d., apie 13.00-14.00 val., K. R., veikdamas A. R. nurodymu, duotu telefoninio pokalbio metu, nenustatytu numeriu tiksliai nenustatytu metu, laiku ir aplinkybėmis, atvyko pas Z. A., (duomenys neskelbtini) , kuri perdavė jam dalį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą, bet ne mažiau kaip 1200 Eur, A. N. paimtų pinigų, o taip pat Z. A. 2019 m. balandžio 21 d. apie 13 val. 01 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 50 Eur papildė tel. Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, ir 2019 m. balandžio 22 d., apie 12 val. 26 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 30 Eur papildė tel. Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą.

1.2. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 23 d. apie 09 val. 20 min., tam pačiam nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), paskambinus iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) I. L., vėl nurodė melagingą informaciją neva banke dirba administratorė bendradarbiaujanti su nusikaltėliais, todėl siekiant ją suimti, reikia išgryninti pinigus, o I. L. patikėjus apgaule, pastaroji 2019 m. balandžio 23 d. apie 11.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nuvyko į KU „“, (duomenys neskelbtini) , išgrynino 3500 Eur, ir dar užsakė 14000 Eur, 3500 Eur nenustatyto asmens nurodymu, duotu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2019 m. balandžio 23 d. nuo 09 val. 20 min. iki 12 val. 30 min., nuvežė į Didžiųjų Šelvių k., Vilkaviškio r. sav. ir prie kelio ženklo „Didieji Šelviai“ (koordinatės (duomenys neskelbtini)) pririšo pinigus, kuriuos 2019 m. balandžio 23 d., apie 12 val. 30 min., paėmė A. N., veikdamas S. B. nurodymu, kuris tą pačią dieną, atlikdamas laivės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) , telefoninio pokalbio metu Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, nurodė I. L. paliktus pinigus paimti ir 2019 m. balandžio 23 d. apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , perduoti Z. A., taip pat veikusiai S. B. nurodymu, duotu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu metu ir laiku. 2019 m. balandžio 23 d. apie 16.00 val., K. R., veikdamas A. R., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio, tiksliai nenustatytu numeriu, būdu, metu ir laiku, duotu nurodymu, atvyko pas Z. A., (duomenys neskelbtini), kuri perdavė jam dalį - 2900 Eur pinigų sumą, paimtą A. N..

1.3. 2019 m. balandžio 24 d. apie 12.03 val., I. L. nuvykus į KU „“, (duomenys neskelbtini), išgryninus užsakytus 14000 Eur, kuriuos nenustatyto asmens nurodymu gautu – telefoninio pokalbio metu 2019 m. balandžio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuvežė į Didžiųjų Šelvių k., Vilkaviškio r. sav. ir prie kelio ženklo „Didieji Šelviai“ (koordinatės (duomenys neskelbtini)) pririšo pinigus, kuriuos 2019 m. balandžio 24 d. apie 13.00 val., paėmė A. N., veikdamas nurodymu S. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) , kuris 2019 m. balandžio 24 d. apie 12 val. 30 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė nuvykti į Didžiuosius Šelvius ir paimti prie ženklo paimtus pinigus, I. L. paliktus pinigus paėmė ir tą pačią dieną apie 13 val. 30 min(duomenys neskelbtini) perdavė Z. A. 14 000 Eur, taip pat veikusiai S. B. nurodymu, duotu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku. 2019 m. balandžio 24 d., apie 15.00-16.00 val., K. R., veikdamas A. R., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio, tiksliai nenustatytu numeriu, būdu ir laiku duotu nurodymu, atvyko pas Z. A., (duomenys neskelbtini), kuri perdavė jam dalį A. N. paimtų pinigų, t. y. 12 000 Eur, o 2 000 Eur pasiliko, bei S. B. nurodymu, duotu iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, metu padarė pašto perlaidas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą: 2019 m. balandžio 24 d. apie 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) , 114 Eur R. D., 2019 m. balandžio 24 d., apie 11 val. 03 min., (duomenys neskelbtini) , 20 Eur, M. A., 2019 m. balandžio 24 d. apie 11 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), 50 Eur V. K., 2019 m. balandžio 24 d., galimai nuo 11 val. 13 min. iki 15 val. 18 min., nupirko 4 telefonų sąskaitos papildymus po 10 Eur, 15 Eur, 6 Eur, 5 Eur, 2019 m. balandžio 25 d., apie 08 val. 31 min., pervedė 120 Eur S. B. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą.

1.4. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 29 d. nuo 09 val. 55 min. iki 12 val. 46 min., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) A. R., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), paskambinus į parduotuvę „S“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir užsisakius sportines prekes: vieną porą „Adidas“ firmos žalios spalvos batų, vieną porą „Puma“ firmos mėlynos spalvos batų, pilkos spalvos „Puma“ firmos kelnes, raudonos spalvos „Nike“ firmos kelnes, tris poras šlepečių „Adidas“ firmos bei vieną porą „Nike“ firmos raudonos spalvos batų, vieną baltos spalvos „Nike“ firmos kepurę, vieną mėlynos spalvos "Reebok" firmos kepurę, devynias poras „Adidas“ firmos kojinių, raudonos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, baltos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, žalios spalvos marškinėlius „Audimas LTeam“ trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, juodos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, du vienetus „Adidas“ firmos šortus mėlynos spalvos, kelnes „Puma“ pilkos spalvos, bliuzoną „Adidas“ tamsiai žalios spalvos", bliuzoną „Puma“ pilkos spalvos, kelnes „Adidas“ tamsiai žalios spalvos, bliuzoną „Adidas“ pilkos spalvos, kelnes „Adidas“ pilkos spalvos, bliuzoną „Puma“ pilkos spalvos, bliuzoną „Nike“ juodos spalvos, kelnes „Nike“ juodos spalvos, kurių bendra vertė 1 052,60 Eur, 2019 m. balandžio 29 d., apie 15 val. 20 min., K. R., veikdamas A. R. nurodymu, duotu 2019 m. balandžio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, paėmė A. R. telefonu užsakytas prekes iš „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atsiskaitė už jas sukčiavimo būdu įgytais pinigais.

1.5. Tokiu būdu, S. B., A. N., Z. A., A. R., K. R., veikdami bendrininkų grupėje kartu bei su nenustatytais ikiteisminio tyrimo metu asmenimis, apgaule veikdami bendrais veiksmais, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, I. L. priklausantį didelės vertės turtą – 19 810 Eur, bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo bylą nagrinėti iš naujo ir atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą.

3. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta labai atmestinai, byloje yra daug neaiškių aplinkybių, kurios gali pakeisti bylos baigtį. Jo prisidėjimo prie šios nusikalstamos veikos nebuvo nustatyta. Buvo tik vienas veiksmas dėl užsakytų prekių iš sporto prekių parduotuvės, kurio negalima prijungti prie kitų nusikalstamų veiksmų, tačiau teismas vis tiek tą padarė. Daiktų pirkimas nėra susijęs su šia byla.

3.2. Byloje nėra įrodymų dėl jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, buvo žvelgiama tik į jo praeitį, kad buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Teismas nenurodė, kokie jo veiksmai buvo vykdomi darant nusikalstamą veiką. Yra teisiamas tik dėl to, kad su K. R. yra giminės ir kartais bendrauja. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. R. pateiktus argumentus, o teismo išvados neatitinka bylos medžiagos.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį dėl K. R. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

5. Nuteistojo K. R. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. byloje nei vienas iš nuteistųjų nepripažino subjektyviosios pusės, t. y. kaltės, kad jie žinojo, suvokė, jog dalyvauja nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme. K. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties požymių.

5.2. Nuosprendyje nenurodyta kokie duomenys byloje leidžia bent spėti, kad K. R. žinojo, suprato ar bent nuspėjo, kad pinigus reiks paimti tris kartus, tai yra, kad nukentėjusioji paveikta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens juos perduos per tris kartus 2019 m. balandžio 20 d., 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. balandžio 24 d.

5.3. Pirmos instancijos teismas, darydamas išvadas dėl bendrininkavimo klysta, išvadų nepagrįsdamas įrodymais. Bendrininkavimui pagrįsti nėra pateikiami jokie įrodymai. Nors telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami, tačiau A. R. prašymo K. R. nėra fiksuota. Byloje nėra duomenų, kad ir pats A. R. žinotų, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją tęsiama net keletą dienų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikti įrodymai, kad K. R. suvokė turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pobūdį. Byloje nėra duomenų, kad apgaulę suvokė Z. A. ar A. N..

5.4. Nenustatyti bendrininkai, organizavę nusikalstamą veiką bei panaudoję apgaulę prieš nukentėjusiąją. Tačiau nenustačius asmenų organizavusių nusikalstamą veiką, tiesiogiai panaudojusių apgaulę, nenustačius jų ryšio su kitais nuteistaisiais lieka neatsakytas klausimas apie bendrininkais pripažintų asmenų subjektyviosios pusės apimtį. Teismas padarė išvadą, kad K. R. parodymai, jog pinigus iš Z. A. paėmė A. R. prašymu, yra gynybinė versija, kuri atmetama, kadangi K. R. parodymus davė tik teisiamajame posėdyje, juos davė pats paskutinis, apklausus liudytojus ir kitus nuteistuosius. Tačiau išlieka neatsakytas klausimas, tai kas K. R. prašė paimti pinigus iš Z. A..

5.5. Tik dėl to, jog A. R. ir K. R. sieja giminystės ryšys daroma išvada, kad K. R., veikdamas A. R., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio, tiksliai nenustatytu numeriu, būdu, metu ir laiku, duotu nurodymu, atvyko pas Z. A.. Duomenų, kurie leistų bent spėti, kad A. R. davė nurodymą K. R., nėra pateikiama. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo pateikti įrodymai, kad K. R. suvokė turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pobūdį. Nesant duomenų, pagrindžiančių K. R., Z. A., A. N. suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, nėra pagrindo kalbėti, kad buvo padaryta viena sunki nusikalstama veika, o nesant duomenų, jog suvokė, kad pinigai užvaldyti nusikalstamu būdu ir pagrindo kalbėti apie nusikalstamą veiką.

5.6. Kaltinimo dalis dėl prekių iš sporto prekių parduotuvės užsakymo visiems nuteistiesiems privalo būti pašalinta iš nuosprendžio, kadangi sąsaja tarp neteisėtai užvaldytų piniginių lėšų ir prekių užsakymo bei atsikaitymo už jas nėra nustatyta. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų bent jau pagrįstai manyti, kad A. R. skambutis į „S“ parduotuvę, prekių užsakymas, K. R. prekių paėmimas yra sąsajoje su nusikalstamu būdu iš I. L. užvaldytais pinigais nėra pateikta.

5.7. Skundo autorius pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepateikia argumentų, kodėl 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu K. R. pateiktus rūbus ir batus, nusprendžia konfiskuoti kaip netiesiogiai gautą nusikalstamos veikos rezultatą ir perduoti valstybės nuosavybėn. Taip pat, pirmos instancijos teismas nepateikia argumentų, kodėl K. R. 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus 600 Eur, pas jį namuose kratos metu rastus 320 Eur, nusprendžia perduoti nukentėjusiajai I. L. padarytos turtinės žalos padengimui, jei nustatyta, kad 320 Eur net nėra K. R., o priklauso jo sutuoktinei, R. R., nors bylos duomenimis sutuoktinių turtas ir turtinės teisės yra atskirtos.

5.8. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad neaišku, kokie duomenys rodo, jog bausmės tikslams pasiekti ir K. R. resocializacijai būtina net vienerių metų ir dviejų mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kodėl atsižvelgiant į asmens amžių, socialinius ir darbinius ryšius nėra pakankama bausmės rūšis bauda ar laisvės apribojimas. Teismas, spręsdamas K. R. skirtinos bausmės klausimą, visiškai nepasisakė dėl galimybės jam iš dalies atidėti bausmės vykdymą.

6. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai palaikė nuteistųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų A. R. ir K. R. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Vadovaujantis nurodyto straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji A. R. ir K. R. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jų kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, mano, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

9. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniuose skunduose, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

10. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad nuteistųjų skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai A. R. ir K. R. pripažino kaltais dėl nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK redakcijoje jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl A. R. ir K. R. kaltės

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantai A. R. ir K. R. pirmos instancijos teismo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su S. B., A. N., Z. A., bei su nenustatytais asmenimis, per tris kartus 2019 m. balandžio 20-24 dienomis apgaule užvaldę svetimą nukentėjusiajai I. L. priklausantį didelės vertės turtą – 19 810 eurus. K. R., nuteistas dėl to, kad jis A. R. nurodymu, duotu telefonu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, tris kartus atvyko pas Z. A., (duomenys neskelbtini) , kuri jam per tris kartus perdavė dalį, ne mažiau kaip 16 100 Eur, nukentėjusiajai I. L. priklausančių, apgaulės būdu užvaldytų, pinigų. Tuo tarpu A. R. nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais, dalyvavo nusikaltime, duodamas telefonu nurodymus K. R. dėl apgaule užvaldytų pinigų paėmimo iš Z. A. ir atsiskaitymo užvaldytais pinigais parduotuvėje už A. R. užsakytas prekes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantų kaltę pagrindžia byloje ištirtų ir nuosprendyje išanalizuotų įrodymų visuma.

12. Nuteistasis A. R. pirmos instancijos teisme kaltu neprisipažino, nurodė, kad jokių nurodymų K. R. dėl pinigų paėmimo iš Z. A. nedavė, o rūbus ir avalynę pirko (užsakė) parduotuvėje paprašytas kito nuteistojo, kurio tiksliai nenurodė, bei paprašė juos paimti savo dėdės K. R. (t. 10, b. l. 54-55).

13. Tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, abu apeliantai neigė inkriminuotą aplinkybę, kad būtent A. R. paprašė K. R. paimti iš Z. A., sukčiavimo būdu įgytus pinigus. Nors K. R. pripažino, kad tai jis visus tris kartus paėmė pinigus, tačiau nurodė, kad tai padarė paprašytas A. R., kuris šiuo metu yra miręs. Neigia, supratęs, kad pinigai gauti sukčiavimo būdu, teigia, kad šiuos pinigus atidavęs A. R., o parduotuvėje „S“ už A. R. užsakytas prekes mokėjo iš pasiskolintų pinigų.

14. A. R. ir K. R. apeliaciniuose skunduose prašo peržiūrėti bylą ir nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteisti, nepadarė. Apeliantai nesutinka, kad jų veika yra įrodyta, nes apylinkės teismas nepagrįstai jų kaltę grindė vadovaujantis prielaidomis, netinkamai vertinant faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad A. R. ir K. R. versijų, kad jie nedalyvavo nusikaltimo padaryme ir nesuprato, kad jis daromas, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, priešingai – juos paneigia. Negana to, nuteistųjų parodymai neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, todėl pasikliauti vien tik jais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį, nėra pagrindo. Atkreiptinas nuteistųjų dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimą, prerogatyva, o dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Taip pat skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.

15. Nors nuteistieji kaltais dėl įvykdyto sukčiavimo neprisipažino, tačiau jų įvykdytą nusikalstamą veiką pagrindžia byloje ištirti netiesioginiai įrodymai, kuriuos nuosekliai išanalizavo ir aptarė skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas.

16. Nuteistojo K. R. telefono apžiūros protokolo duomenimis paneigiama nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis su bausmę atliekančiu A. R. nebendraudavęs. Nustatyta, kad jis prieš nusikaltimą 2019 m. vasario – kovo mėnesiais susirašinėjo su nuteistuoju A. R. ,,Messenger“ programėle. A. R. K. R. ne kartą siuntė duomenis nuteistųjų, kam reikalinga pervesti pinigus pataisos namuose. Bendravo tiek žinutėmis, tiek skambučiais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apžiūrint K. R. telefone rastas nuotraukas, nustatyta, kad yra išsaugotos telefono ekrano atvaizdo kopijos, susirašinėjimo „Messenger“ programoje su A. R.. Susirašinėjime matyti, kaip K. R. siunčiami kelių asmenų vardai, pavardės, gimimo metai ir sumos (S. O. (duomenys neskelbtini) suma 75e, V. S. (duomenys neskelbtini) suma 150e, Z. G. (duomenys neskelbtini) suma 100). K. R. paprašius, A. R. atsiunčia ir (duomenys neskelbtini) PN „Swedbank“ banko sąskaitą. Ekrano kopija sukurta 2019 m. vasario 25 d. (3 t. b.l.141-143). Analogiška susirašinėjimo ekrano kopija išsaugota 2019 m. kovo 2 d., iš kurios matyti, kad A. R. atsiunčia K. R. asmens vardą, pavardę, gimimo metus ir sumą (M. G. (duomenys neskelbtini) suma 55e). Toliau matomas A. R. inicijuotas skambutis, kuris truko virš 2 min. Taip pat yra teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos aplinkybės, įrodančios K. R. ryšius su bendrininkais, kurie netiesiogiai pagrindžia ir jo tyčią bendrininkaujant įvykdyti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra jo telefone 2019 m. kovo 12 d. išsaugotas ekrano kopijos vaizdas kurioje matyti SMS žinučių susirašinėjimas su asmeniu naudojančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , tai yra to paties abonento numeris, iš kurio nusikalstamos veikos metu S. B. skambindavo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir duodavo nurodymus Z. A. ir A. N.. Susirašinėjime matyti, kad iš nurodytos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nusikalstamai veikai daryti naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) dar prieš nusikaltimą buvo bendrauta su K. R., taip pat buvo siunčiami asmenų vardai, pavardės ir pinigų sumos (Ž. V. (duomenys neskelbtini) 115e, R. D. (duomenys neskelbtini) 115e, V. Š. (duomenys neskelbtini) 10e), taip pat atsiunčiamas (duomenys neskelbtini) PN sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 129-139, 141-145, t. 3). Apklaustas R. D., nurodytu laikotarpiu atlikinėjęs bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, patvirtino, kad į jo sąskaitą pataisos namuose buvo pervesta pinigų. Šie duomenys nors patys savaime ir nėra susiję su nusikalstama veika, už kurią apeliantai yra nuteisti, tačiau įrodo faktą, kad A. R., o taip pat ir S. B., atlikdami bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bendravo su K. R.. A. R., ir S. B., kurie pataisos namuose gyveno viename kambaryje, naudojosi tuo pačiu telefono aparatu, iš kurio buvo nusikaltimo metu skambinta tiek nukentėjusiajai, tiek ir K. R.. Būtent į šį aparatą buvo įdėta ir Sim kortelė, iš kurios A. R. skambino į sporto prekių parduotuvę ir užsakinėjo prekes.

17. Grįsdama padarytą išvadą, kad ankščiau nurodyto susirašinėjimo su bausmę atliekančiais bendrininkais metu, K. R. buvo duodami nurodymai atlikti konkrečius veiksmus, papildant kitų nuteistųjų sąskaitas, teisėjų kolegija remiasi ir byloje esančiais Lietuvos pašto duomenimis, kuriais nustatyta, kad jau po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, K. R. 2019 m. balandžio 29 d. 11.56 val. siuntė 150 Eur S. L., o 11.58 val. siuntė 400 Eur R. P. (2 t., b. l. 92-96, 105-106 3 t.). Nors nuteistasis pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šias pinigus pervedinėjo savo draugei (150 Eur) bei vyriškiui (400 eurų) už perkamo automobilio rezervaciją, iš savo lėšų, tačiau šie jo parodymai paneigti pirmos instancijos teismo, nustačius, kad vis tik pavedime neteisingai buvo nurodyta S. L. pavardė, nes vis tik, perlaida turėjo būti skirta S. P., kuri yra nuteistojo A. R. sūnaus, G. R., motina, o R. P. Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byla Nr. 1-14-1021-2023, pats yra kaltinamas padaręs ,,telefoninį“ sukčiavimą 2019 m. liepos mėn., bendrininkaudamas su nuteistaisiais, atlikusiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Beje, nurodyti įrodymai pagrindžia ne tik faktą, kad K. R. sistemingai atlikdavo A. R. nurodymus, bet ir pirmos instancijos teismo išvadą, kad K. R. daryta perlaida A. R. sūnaus motinai S. P. (klaidingai perlaidoje nurodyta pavardė – L.) bei 1052,60 Eur sąskaitos apmokėjimas parduotuvėje „S“ buvo atlikti A. R. nurodymu, iš inkriminuotos nusikalstamos veikos metu apgaule užvaldytų piniginių lėšų.

18. K. R. telefono apžiūros duomenys pagrindžia, kad ir tai, kad K. R. 2019 m. balandžio 27 d. 10:20:52 buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) , o pagal IMEI kontrolės informaciją, nurodyto abonento numeris buvo naudotas tame pačiame aparate IMEI (duomenys neskelbtini) , į kurį buvo dedama ir SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra tas numeris, kuris veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje ir iš kurios sukčiavimo metu buvo skambinama nukentėjusiajai I. L.. Ta aplinkybė, kad SIM kortele telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi A. R. pagrįsta, pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais. Būtent iš šio telefono numerio A. R. 2019 m. balandžio 29 d. skambino į parduotuvę „S“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), užsisakinėti sportines prekes, bei vėliau pasitikslinti dėl jų pristatymo. Be to, nurodyto skambučio metu buvo vykdoma sankcionuota telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolė, todėl buvo užfiksuotas ir vykusio pokalbio turinys, kuris buvo perklausytas pirmos instancijos teisme.

19. Užfiksuotas ir pokalbio turinys, kai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs A. R. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) K. R., sako, jog pametė savo „ragelį“ ir neturi jokio numerio tik šitą, iš kurio skambina. Tai pat nurodo, kad ant „šito tas yra“. K. pasako, kad suprato ir pokalbis baigėsi (3 t., b. l. 21-22, 24-45 ). Nors pirmos instancijos metu nuteistieji A. R. ir K. R. nepatvirtino, kad užfiksuotas būtent tarp jų vykęs pokalbis, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad vis tik pokalbis vyko tarp nuteistųjų A. ir K. R.. Iš pokalbio turinio akivaizdu, kad K. R. telefonu atsiliepė pats K. R., o ne kaip nurodo apeliantas – kažkoks pašalinis asmuo sporto salėje. Kad tai tas pats asmuo, kuriam priklauso telefono numeris, tai yra K. R., nesuabejojo ir skambinantysis, pranešęs, kad prarado savo naudotą telefoną.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. R. kaltę pagrindžia ir Z. A. parodymai, apie tai, kad jai buvo nurodyta, pinigus visus tris kartus perduoti tam pačiam vyrui bei tai, kad jis automobiliu pas ją buvo atvykęs vienas. Ikiteisminio tyrimo metu Z. A. atpažino K. R., kaip vyrą, kuriam atidavė visus pinigus, kuriuos jai parvežė A. N. (4 t., b. l. 187-190 ), tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Būtent Z. A. parodymai paneigia K. R. parodymus, jog pirmus du kartus pas Z. A. K. R. buvo atvažiavęs su A. R. ir pinigus iš Z. A. paėmė su A. R. prašymu. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, K. R. versija, kad jis pinigus paėmė pažįstamo A. R. prašymu ir jam pačiam atidavė, atsirado tik baigiant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, iki tol jis minėto asmens niekada neminėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad K. R. pateikus šią savo gynybinę versiją, byloje buvo nustatyta, kad A. R. yra miręs 2020 m. gruodžio 17 d. Taip pat, A. R. ir S. B. nurodė, kad jie A. R. nepažinojo. K. R. yra A. R. tikras dėdė, todėl nėra logiška ir neįtikėtina, kad esant tokai situacijai, vertinant, kad K. R. pats ėjo paimti visus tris kartus pinigus pas Z. A., būtų tame dalyvavęs A. R., kuris du kartus neva tik sėdėjo automobilyje ir pats nėjo paimti pinigų, o prašė tai padaryti K. R.. Pati Z. A. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atpažįsta, jog pinigus perdavė būtent K. R., jokių kitų asmenų buvusių su juo kartu ar sėdėjusių automobilyje neminėjo (10 t., b. l. 70). Be to, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos raštu nustatyta, A. R. 2019 m. balandžio 8 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, o grįžo 2019 m. balandžio 27 d. (11 t., b. l. 68-69), kas paneigia K. R. nurodomas aplinkybes, kad pinigus jis važiavo paimti A. R. prašymu ir su juo buvo susitikęs 2019 m. balandžio 20, 23, 24 dienomis.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad K. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus. Iš karto po sulaikymo neigė ir tas aplinkybes, kad rūbus paimti iš parduotuvės, jo prašė paimti parke sutiktas nepažįstamas žmogus, vėliau apklausiamas įtariamuoju parodymus duoti atsisakė (6 t., b. l. 66-69, 88, 97). Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis viso proceso metu savo parodymus derino prie byloje nustatytų aplinkybių. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas K. R. parodymus vertino kaip nepatikimus.

22. Kad būtent A. R. davė nurodymus K. R. dėl apgaulės būdu užvaldytų pinigų perėmimo iš Z. A., patvirtina sistemiškai vertinama netiesioginių įrodymų visuma. Nustatyta, kad apeliantai nusikaltimo padarymo laikotarpiu palaikė glaudų tarpusavio ryšį ir informavo vienas kitą apie atliekamus veiksmus. Šias aplinkybes patvirtina jau nurodytas 2019 d. balandžio 27 d. A. R. skambutis K. R. ir informavimas, kad jis prarado telefoną ir kad „šito tas yra“, o K. R. pasako, kad suprato ir pokalbis baigėsi. Akivaizdu, kad kalbama užšifruotomis frazėmis, kas tik patvirtina, nuteistųjų informuotumą bei neteisėtą veikos pobūdį. Kad K. R. veikė pagal A. R. nurodymus, netiesiogiai įrodo ir tai, kad po pinigų užvaldymo apgaule, K. R. dalį pinigų nukreipė būtent A. R. bei jam artimo žmogaus – A. R. sūnaus motinos – poreikių tenkinimui, paimdamas bei apmokėdamas už jo užsakytas prekes parduotuvėje bei darydamas perlaidą S. L. (teisinga pavardė P.).

23. Tiek nuteistasis A. R., tiek nuteistasis K. R. teisiamajame posėdyje pripažino, kad K. R. pagal A. R. užsakymą, praėjus penkioms dienoms nuo apgaule užvaldytų pinigų paėmimo iš Z. A., nupirko parduotuvėje įvairių rūbų ir avalynės nuteistajam A. R., tačiau neigė, kad tai atliko iš apgaule užvaldytų pinigų. K. R. nurodė, kad atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nedirbančiam ir negaunančiam teisėtų pajamų, A. R. už prekes 1052,60 eurų sumą sumokėjo, neva, pasiskolintais pinigais. Teismas šiuos nuteistojo parodymus laiko nepatikimais, juolab, kad fiksuota, kad su savimi K. R. turėjo pakankamai didelę pinigų sumą, nes be parduotuvėje sumokėtų pinigų, prie jo buvo rasta ir 600 Eur suma bei namuose rasta – 320 Eur suma. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo nuomonei, kad šioje situacijoje, nėra pagrindo manyti, kad K. R., nurodydamas, kad už prekes apmokėjo skolintais pinigais, sako tiesą, nes kaip jau minėta, per tris kartus jau iš Z. A. buvo perėmęs ne mažiau kaip 16 100 Eur, nukentėjusiajai I. L. priklausančių, apgaulės būdu užvaldytų, pinigų. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ir parduotuvėje K. R. atsiskaitė būtent iš šių, sukčiavimo metu užvaldytų, pinigų.

24. A. R. dalyvavimą nusikaltimo padaryme netiesiogiai patvirtina ir liudytojo R. D. parodymai, kad jis atlikinėjo bausmę su S. B. (duomenys neskelbtini) tame pačiame būryje ir apie įvykdytą sukčiavimą girdėjęs, nes „visi (duomenys neskelbtini) iš to gyveno“ (9 t., b.l. 9). Teisėjų kolegija vertindama liudytojo nurodytas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, kad šiuo atveju S. B. ir A. R. laisvės atėmimo bausmę inkriminuojamos veikos padarymo metu atliko ne tik viename būryje, bet ir viename kambaryje, nusikalstamos veikos darymo metu jie naudojosi ir vienu telefonu, abu bendravo su atskirus vaidmenis atliekančiais nusikalstamos veikos bendrininkais.

25. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų įrodymų visumą, apygardos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta nepasitvirtinusia nuteistųjų pozicija, kad jų kaltė pagrįsta prielaidomis. Šią išvadą neabejotinai sustiprina ir tai, kad A. R. yra teistas ne kartą už sukčiavimus: LITEKO duomenimis 2016 m. birželio 9 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas už ,,telefoninius“ sukčiavimus, padarytus 2015 metais, 2019 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už ,,telefoninius“ sukčiavimus, padarytus 2017 m. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose su kitais asmenimis. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, šie A. R. nuosprendžiai leidžia teismui daryti logišką ir pagrįstą išvadą, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę užsiiminėjo su kitais nuteistaisiais telefoniniais sukčiavimas, ir jam be jokios abejonės buvo žinomas jų padarymo mechanizmas. Tai parodo A. R. veiksmų sistemingumą, susiformavusį nusikalstamo veikimo modelį ir strategiją. Be to, jis gyveno tuo metu viename kambaryje kartu su kitu nuteistuoju S. B., kuris ne kartą jau buvo teistas už sukčiavimus, ir būtent pastarasis nurodė kitam nuteistajam S. N. paimti pinigus iš nukentėjusiosios, juos atiduoti nuteistajai Z. A., pastarajai nurodė, kad parveš pinigus S. N., kuriuos ji turi atiduoti atvažiavusiam asmeniui. Šiuo atveju, pinigų perėmimui iš Z. A., buvo pasitelktas K. R., kuris beje, teisiamojo posėdžio metu neneigė jam inkriminuotų veiksmų, sudarančių nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, atlikimo.

26. Taigi, nurodytų įrodymų sisteminis vertinimas, taip pat įvertinus ir tą aplinkybę, kad A. R. ir K. R. sieja giminystės ryšys (A. R. yra K. R. sūnėnas), leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje A. R. bendrininkavimas padarant sukčiavimą, pasireiškęs nurodymų davimu K. R., inkriminuotas pagrįstai.

27. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apeliantai savo kaltę dėl bendrininkavimo sukčiavime neigia, nurodydami, kad nesuprato, jog daromas nusikaltimas, tačiau, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus ir objektyvių bylos aplinkybių visumą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad tiek A. R., tiek K. R., veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nuteistaisiais bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu atlikdami inkriminuotus nevienkartinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais prisideda prie bendrininkų daromo nusikaltimo – sukčiavimo, tokiu būdu palengvindami kitiems bendrininkams apgaule užvaldyti turtą, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų nukentėjusiajai yra daroma žala, užvaldant svetimus pinigus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. K. R., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, vykdant pataisos namuose kalinčio giminaičio nurodymus, protingai vertindamas nagrinėjamoje byloje nustatytą situaciją, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis supratimą apie pinigus, ne vieną kartą teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, turėjo suvokti, kad A. R., įtraukdamas jį į pinigų perėmimo iš Z. A. ir paskirstymo (pervedant pinigus kitiems asmenims, sumokant parduotuvėje už prekes) procesą, tai daro siekdamas nusikalstamų tikslų. O tai, kad K. R. viską darė, nekeldamas jokių klausimų, ką patvirtina ir jo pokalbis su A. R. 2019 m. balandžio 27 d., tik parodo, kad jam buvo viskas aišku, kokius veiksmus jis turi atlikti ir kodėl.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir remdamasis įrodymų visuma konstatavo, kad tiek A. R., tiek K. R. kaip bendrininkai dalyvavo atliekant sukčiavimo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistieji A. R. ir K. R. nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, todėl tai, kad ne jie patys asmeniškai savo veiksmais realizavo visus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, jų atsakomybės nešalina.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. R. ir K. R. kaltais dėl šio nusikaltimo padarymo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tai turėjo įtakos nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, todėl šioje dalyje A. R. ir K. R. apeliaciniai skundai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymo

30. K. R. apeliaciniame skunde teigia, kad kaltinimo dalis dėl prekių iš parduotuvės užsakymo privalo būti pašalinta iš nuosprendžio, kadangi sąsaja tarp neteisėtai užvaldytų piniginių lėšų ir prekių užsakymo bei atsikaitymo už jas nėra nustatyta.

31. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais ir sprendžia, kad nuosprendyje, aprašant įrodytomis pripažintas aplinkybes, teismas nepagrįstai, kaip tęstinius nusikalstamos veikos veiksmus aprašė prekių įsigijimą iš parduotuvės.

32. Pažymėtina, kad sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, I. L. priklausančių pinigų užvaldymas apgaulės būdu, buvo baigta 2019 m. balandžio 24 d., kai buvo apgaule užvaldyta paskutinė nuteistiesiems inkriminuojamos 19 810 Eur sumos dalis. Nėra jokių abejonių, kad nuteistieji jau 2019 m. balandžio 24 d. turėjo galimybę disponuoti visais sukčiavimo būdu užvaldytais pinigais, ką patvirtina ir nustatyta aplinkybė, kad Z. A. tą pačią dieną iš užvaldytų lėšų darė perlaidas į pataisos namus. Taigi, nustačius, kad nusikaltimas baigtas 2019 m. balandžio 24 d., nebuvo pagrindo įrodytomis pripažintose aplinkybėse, nurodyti, kad „tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 29 d. nuo 09 val. 55 min. iki 12 val. 46 min., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) A. R., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) , paskambinus į parduotuvę „S“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užsisakius sportines prekes (...), kurių bendra vertė 1052,60 Eur, 2019 m. balandžio 29 d., apie 15 val. 20 min., K. R., veikdamas A. R. nurodymu, duotu 2019 m. balandžio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, paėmė A. R. telefonu užsakytas prekes iš „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atsiskaitė už jas sukčiavimo būdu įgytais pinigais.“

33. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Aprašant nusikalstamą įrodytomis pripažintos aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sąsaja tarp neteisėtai užvaldytų piniginių lėšų ir prekių užsakymo iš „S“ parduotuvės nėra nustatyta. Vis tik pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad prekes telefonu užsakė A. R., o jas paimti nuvyko K. R., kuris per tris kartus jau iš Z. A. buvo perėmęs ne mažiau kaip 16 100 Eur, nukentėjusiajai I. L. priklausančių, apgaulės būdu užvaldytų, pinigų. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ir parduotuvėje K. R. atsiskaitė būtent iš šių sukčiavimo metu gautų pinigų.

35. Kita vertus, įvertinus tai, kad sukčiavimas buvo baigtas 2019 m. balandžio 24 d., nurodytos aplinkybės, susijusios su tolimesniu disponavimu nusikalstamu būdu užvaldytais pinigais, veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir negali būti vertinamos kaip nusikalstamos veikos – sukčiavimo – tęstiniai veiksmai, todėl siekiant dirbtinai neišplėsti kaltinimo ribų, šioje dalyje nuosprendis keistinas, pašalinant iš įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymo nuteistiesiems S. B., A. N., Z. A., A. R., K. R. aplinkybes, kad „tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 29 d. nuo 09 val. 55 min. iki 12 val. 46 min., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) A. R., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), paskambinus į parduotuvę „S“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir užsisakius sportines prekes: vieną porą „Adidas“ firmos žalios spalvos batų, vieną porą „Puma“ firmos mėlynos spalvos batų, pilkos spalvos „Puma“ firmos kelnes, raudonos spalvos „Nike“ firmos kelnes, tris poras šlepečių „Adidas“ firmos bei vieną porą „Nike“ firmos raudonos spalvos batų, vieną baltos spalvos „Nike“ firmos kepurę, vieną mėlynos spalvos „Reebok“ firmos kepurę, devynias poras „Adidas“ firmos kojinių, raudonos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, baltos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, žalios spalvos marškinėlius „Audimas LTeam“ trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, juodos spalvos marškinėlius „Puma“ trumpomis rankovėmis, du vienetus „Adidas“ firmos šortus mėlynos spalvos, kelnes „Puma“ pilkos spalvos, bliuzoną „Adidas“ tamsiai žalios spalvos, bliuzoną „Puma“ pilkos spalvos, kelnes „Adidas“ tamsiai žalios spalvos, bliuzoną „Adidas“ pilkos spalvos, kelnes „Adidas“ pilkos spalvos, bliuzoną „Puma“ pilkos spalvos, bliuzoną „Nike“ juodos spalvos, kelnes „Nike“ juodos spalvos, kurių bendra vertė 1 052,60 Eur, 2019 m. balandžio 29 d., apie 15 val. 20 min., K. R., veikdamas A. R. nurodymu, duotu 2019 m. balandžio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, paėmė A. R. telefonu užsakytas prekes iš „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atsiskaitė už jas sukčiavimo būdu įgytais pinigais“ (BPK 320 straipsnio 5 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

36. Iš kaltinimo pašalinus minėtas aplinkybes, kitoje dalyje BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo kvalifikavimo tai nekeičia, taip pat nekeičia fakto, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Dėl K. R. paskirtos bausmės

37. K. R. apeliaciniame skunde nesutinka ir su paskirtos bausmės rūšim bei dydžiu. Teigiama, kad neaišku, kokie duomenys rodo, jog bausmės tikslams pasiekti ir K. R. resocializacijai būtina net vienerių metų ir dviejų mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kodėl atsižvelgiant į asmens amžių, socialinius ir darbinius ryšius nėra pakankama bausmės rūšis bauda ar laisvės apribojimas. Teismas, spręsdamas K. R. skirtinos bausmės klausimą, visiškai nepasisakė dėl galimybės jam iš dalies atidėti bausmės vykdymą.

38. Teisėjų kolegija, analizuodama bausmės individualizavimo nuteistajam K. R. klausimą, pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

39. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas nustatė, kad jis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.). Pirmos instancijos teismas įvertino ir nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, konstatuodamas, kad jis buvo mažesnis negu kitų nuteistųjų. Įvertino, kad jis tik perdavė pinigus iš vienų bendrininkų kitiems asmenims bei buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką nuteistojo A. R.. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę K. R. įvertino ir jo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau pataisos namuose naujų nusikaltimų nepadarė. Paskutinį kartą teistas 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarytą 2018 m. Jis buvo du kartus paleistas lygtinai, per šiuos laikotarpius naujų nusikalstamų veikų nepadarė, 2013 m. vasario 4 d. jam buvo priežiūra nutraukta prieš terminą. Pirmos instancijos teismo vertinimu nusikalstamą veiką už kurią nuteistas, K. R. jis padarė iš dalies atsitiktinai, įtrauktas artimo giminaičio A. R.. Teismas atsižvelgė ir į objektyvių priežasčių nulemtą ilgesnę proceso trukmę bei nuteistajam sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas bausmės dydį – 1 metus 2 mėnesius, tai yra ženkliai mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

40. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju susidarė kažkokia išskirtinė, ypatinga situacija, kuri aiškiai neatitiktų apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos tipinio pavojingumo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas paskyrė jam sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį, bausmės dydį parinkdamas ženkliai mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmos instancijos teismo vertinimu, nuteistojo veika pripažinta padaryta iš dalies atsitiktinai, tačiau ankstesni nuteistojo teistumai už tyčinių veikų padarymą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad vis tik K. R. yra būdingas priešingas teisei elgesys ir jo padaryta veika nėra atsitiktinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti nuteistajam švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, neturėjo pagrindo. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo K. R. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, padarius sunkų nusikaltimą, gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas bausme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo taip pat nenustatyta, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

41. K. R., skunde nurodo, kad teismas taip pat nesvarstė klausimo dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo iš dalies ją atidedant. Teisėjų kolegija, vertindama šį skundo argumentą, atkreipia dėmesį, kad K. R. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo iš dalies atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos skiriant K. R. bausmę pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl per griežtos bausmės paskyrimo atmetamas.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, K. R. paskirtą bausmę subendrindamas su 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vadovaujasi 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, tačiau faktiškai bendrindamas bausmes, taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą. Analogiškai BK 63 straipsnio 1 dalies 2 dalies, 9 dalies normas teismas nurodė ir motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, K. R. motyvuodamas taikomą bausmių bendrinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš tiesų, K. R. skirtingais nuosprendžiais už sunkių nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės teisingai subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ką aprašant bendrinimą nurodė pirmos instancijos teismas, tačiau šiuo atveju teismas suklydo nurodydamas teisinį bausmių bendrinimo pagrindą ir vietoje BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies normų, reglamentuojančių dalinį bausmių sudėjimą, nurodė bausmių apėmimo būdo taikymą, reglamentuojančias teisės normas (BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį).

Dėl turto konfiskavimo ir kitų klausimų

44. K. R. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu K. R. pateiktus rūbus ir batus, nusprendžia konfiskuoti kaip netiesiogiai gautą nusikalstamos veikos rezultatą ir perduoti valstybės nuosavybėn.

45. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš nuteistojo K. R. buvo paimta: viena pora „Adidas“ firmos žalios spalvos batų, viena pora „Puma“ firmos mėlynos spalvos batų, pilkos spalvos „Puma“ firmos kelnės, raudonos spalvos „Nike“ firmos kelnės, trys poros šlepečių „Adidas“ firmos bei viena pora „Nike“ firmos raudonos spalvos batų, viena baltos spalvos „Nike“ firmos kepurė, viena mėlynos spalvos „Reebok“ firmos kepurė, devynios poros „Adidas“ firmos kojinių, raudonos spalvos marškinėliai „Puma“ trumpomis rankovėmis, baltos spalvos marškinėliai „Puma“ trumpomis rankovėmis, žalios spalvos marškinėliai „Audimas LTeam“ trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos marškinėliai „Puma“ trumpomis rankovėmis, juodos spalvos marškinėliai „Puma“ trumpomis rankovėmis, du vienetai „Adidas“ firmos šortų mėlynos spalvos, kelnės „Puma“ pilkos spalvos, bliuzonas „Adidas“ tamsiai žalios spalvos, bliuzonas „Puma“ pilkos spalvos, kelnės „Adidas“ tamsiai žalios spalvos, bliuzonas „Adidas“ pilkos spalvos, kelnės „Adidas“ pilkos spalvos, bliuzonas „Puma“ pilkos spalvos, bliuzonas „Nike“ juodos spalvos, kelnės „Nike“ juodos spalvos. Pirmos instancijos teismas nurodytus daiktus nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip netiesiogiai gautą nusikalstamos veikos rezultatą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis) ir su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

46. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Taigi, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nustačius, kad nurodytus daiktus, kurių bendra vertė 1 052,60 Eur, 2019 m. balandžio 29 d. telefonu užsakė A. R., o 2019 m. balandžio 29 d., apie 15 val. 20 min., K. R., veikdamas A. R. nurodymu, paėmė iš parduotuvės „S“ (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už juos sukčiavimo būdu įgytais pinigais, nurodyti daiktai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies normomis, konfiskuoti pagrįstai.

47. Apeliaciniame skunde K. R. nesutinka ir su teismo sprendimu dėl iš jo paimtų 600 Eur bei namuose kratos metu paimtų 320 Eur, perdavimo nukentėjusiajai I. L. padarytos turtinės žalos padengimui. Nurodo, kad 320 Eur net nėra K. R., o priklauso jo sutuoktinei, R. R., su kuria jų kaip sutuoktinių turtas ir turtinės teisės yra atskirtos. Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl kratos metu rastų pinigų nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. atliktos kratos pas nuteistąjį K. R. namuose virtuvėje rasta 320 eurų suma, kurią sudaranti 50 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) savo numeriu buvo labai artima 50 eurų nominalo kupiūrų, rastų kratos metu pas nuteistąją Z. A. numeriams (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Nurodyta aplinkybė, vertinant ją sistemiškai su pirmos instancijos nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartais įrodymais, duoda pagrindą spręsti, kad vis tik pas nuteistąjį K. R. kratos metu rasti pinigai (320 Eur), tiek ir prie jo sulaikymo metu rasti pinigai (600 Eur) buvo apgaule užvaldytų pinigų dalis, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie pinigai nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti nukreipti nukentėjusiajai I. L. padarytos turtinės žalos padengimui.

Dėl nuteistųjų S. B., A. N., Z. A., A. R., K. R. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal naują Baudžiamojo kodekso redakciją

48. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo pagal naują įstatymo redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomos iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.

49. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė BK 190 straipsnio redakcija reglamentuojanti turto vertės išaiškinimą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925). Pagal minėto straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nurodytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos. Apibendrinant išdėstytą matyti, kad BK 182 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule inkriminuojamas tais atvejais, kai užvaldyto apgaule turto vertė viršija 20 000 Eur sumą. Nagrinėjamoje byloje S. B., A. N., Z. A., A. R., K. R., nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule užvaldė nukentėjusiajai I. L. priklausantį didelės vertės turtą – 19 810 Eur. Kaip matyti pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią baudžiamojo įstatymo redakciją, nuteistųjų veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies požymius, nes užvaldyto turto vertė nesiekia pagal naują įstatymo redakciją nustatytos 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

50. Įvertinus minėtus įstatymo pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, kad baudžiamojo kodekso pakeitimai turi įtakos visų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimui iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bei visų nuteistųjų atžvilgiu paskirtų bausmių peržiūrėjimui (BK 3 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 5 dalis).

51. Perkvalifikavus veiką, iš naujo spręstinas klausimas dėl S. B., A. N., Z. A., A. R. ir K. R. už padarytą nusikalstamą veiką skirtinų bausmių.

Dėl S. B. skiriamos bausmės

52. Skirdamas bausmę S. B. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą, teismas atsižvelgia, kad nuteistasis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.). S. B. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo svarbesnis negu kitų nuteistųjų, nes jis surado asmenis, kurie turėjo paimti pinigus iš nukentėjusiosios, ir toliau perduoti nuteistajam K. R., koordinavo jų veiksmus. Nuteistasis iki inkriminuojamos veikos padarymo buvo teistas 15 kartų, ne kartą ir už analogiškas nusikalstamas veikas – sukčiavimus būnant pataisos namuose. Tai rodo, kad nusikaltimų darymas jam yra tapęs gyvenimo būdu, jis nelinkęs keisti savo įpročių, todėl spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam paskyrus realą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei pirmos instancijos teismo įvertintas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, apeliacinės instancijos teismas S. B. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą, skiria 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

53. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas paskirtą nuosprendžiu bausmę subendrino su 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, yra inicijuotas procesas dėl 2020 m. lapkričio 20 d. S. B. atžvilgiu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų priimto nuosprendžio peržiūrėjimo dėl naujai įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju būtų netikslinga skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu, todėl bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti vykdymo procese. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuosprendžio dalis, dėl S. B. paskirtų bausmių bendrinimo panaikinama.

Dėl A. R. skiriamos bausmės

54. Skirdamas bausmę A. R. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), teismas atsižvelgia, kad jis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į nuteistojo kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo padaryme. Iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis buvo teistas 5 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus, iš jų vieną kartą už sukčiavimą. Po to teistas už sukčiavimus 6 nuosprendžiais, juos darė ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tai rodo, kad nusikaltimų darymas yra tapęs A. R. gyvenimo būdu, jis nelinkęs keisti savo įpročių, ir pasiekti bausmės tikslų negalima švelnesnėmis negu reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei pirmos instancijos teismo įvertintas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, apeliacinės instancijos teismas A. R. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą, skiria 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Dėl K. R. skiriamos bausmės

55. Skirdamas bausmę K. R. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) padarymą, teismas atsižvelgia, kad jis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.). Nuteistasis nusikaltimus padarė bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais bei kitais nenustatytais asmenimis. K. R. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo mažesnis negu S. B., A. N. ir A. R., nes jo vaidmuo pasireiškė pinigų perėmimu iš tarpininkų ir disponavimu jais pagal kitų bendrininkų nurodymus. Prieš šio nusikaltimo padarymą jis buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Paskutinį kartą teistas 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2018 metais, t. y. prieš šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei pirmos instancijos teismo įvertintas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, K. R. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą skirtina – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. R. paskirtą bausmę subendrino su bausme, paskirta 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo panaikintas K. R. išteisinantis 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Paskyrus K. R. bausmę pagal naują įstatymo redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jo veiką kvalifikavus kaip nesunkų nusikaltimą, iš naujo sprendžiamas ir bausmių subendrinimo klausimas. Parinkdama bausmių bendrinimo būdą teisėjų kolegija vertina tai, kad nors šiuo atveju nusikaltimai priskiriami ne gretimoms kategorijoms (nesunkus ir sunkus), tačiau konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumas nėra esminis. Sukčiavimu padarytos turtinės žalos dydis tik 190 Eurų skiriasi, kad veika būtų kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas, abi veikos padarytos tiesioginės tyrios kaltės forma, veikos iš anksto suplanuotos, padarytos bendrininkaujant, abi veikos susiję su turtinės naudos siekimu. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nusikaltimai, priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl nagrinėjamu atveju parinktinas dalinis bausmių sudėjimo būdas, nustatant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi K. R. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu K. R. už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaičiuotina atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį.

Dėl Z. A. skiriamos bausmės

57. Pripažinęs Z. A. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pirmos instancijos teismas sprendė, kad sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis pirmos instancijos teismas skyrė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamojo įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijai, nuteistosios veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurio sankcija numato laisvės apribojimo bausmės, kaip vienos iš alternatyvių bausmių, paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad nuteistoji padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kad veikė tiesiogine tyčia, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikė būdama tarpine vykdytoja, kad nusikaltimo padarymo metu nebuvo teista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, o taip pat įvertinęs kitas pirmos instancijos nuosprendyje aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės nuteistajai skyrimu, sprendžia, kad Z. A. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 6:00 val., kiek tai nėra susijęs su darbu; dirbti, tęsti darbą, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Dėl A. N. skiriamos bausmės

58. Pripažinęs A. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pirmos instancijos teismas sprendė, kad sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis pirmos instancijos teismas skyrė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamojo įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijai, nuteistojo veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurio sankcija numato laisvės apribojimo bausmės, kaip vienos iš alternatyvių bausmių, paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kad veikė tiesiogine tyčia, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikė būdamas aktyvus tarpinis vykdytojas, kad nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, o taip pat įvertinęs kitas pirmos instancijos nuosprendyje aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės nuteistajam skyrimu, sprendžia, kad A. N. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti namuose 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 6:00 val., kiek tai nėra susijęs su darbu; dirbti, tęsti darbą, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Dėl proceso išlaidų

59. Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

60. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. R. sudaro 301,51 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei (12 t., b. l. 139).

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. R. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Be to, A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. R. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. R. ir K. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymo nurodytas aplinkybes: „tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 29 d. nuo 09 val. 55 min. iki 12 val. 46 min., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) A. R., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), paskambinus į parduotuvę „S“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užsisakius sportines prekes (...), kurių bendra vertė 1 052,60 Eur, 2019 m. balandžio 29 d., apie 15 val. 20 min., K. R., veikdamas A. R. nurodymu, duotu 2019 m. balandžio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, paėmė A. R. telefonu užsakytas prekes iš „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atsiskaitė už jas sukčiavimo būdu įgytais pinigais.“

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. B. paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, subendrinta su 2020 m. lapkričio 20 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. R. nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, K. R. nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi K. R. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu K. R. už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmę atliktą pagal 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Z. A. nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 6:00 val., kiek tai nėra susijęs su darbu; dirbti, tęsti darbą, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. N. nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti namuose 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 6:00 val., kiek tai nėra susijęs su darbu; dirbti, tęsti darbą, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Kitose dalyse Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.