Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-08-21 · Civilinė byla Nr. e2A-320-544/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
e2A-320-544/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-320-544/2024Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01306-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-432-1137/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Baltijos kartonas“ (toliau ir atsakovė) 75 545,20 Eur nuostolių už dujas, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 358 Eur žyminį mokestį bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. liepos 3 d. jos darbuotojams atliekant gamtinių dujų apskaitos prietaiso patikrinimą (duomenys neskelbtini), objekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) nustatyta, kad gamtinės dujos yra vartojamos per gerai veikiantį apskaitos prietaisą, bet nesudarius gamtinių dujų tiekimo sutarties. Ieškovės darbuotojai surašė Gamtinių dujų vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). Atsakovė su Akto turiniu buvo supažindinta, Aktą pasirašė, pastabų neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ieškovės komisija 2023 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai bei buvo patvirtintas neteisėtai suvartotų gamtinių dujų kiekis – 56 109 m3, už kurį mokėtina suma sudaro 75 545,20 Eur. Žala skaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., kuomet atsakovė vartojo dujas nesudariusi sutarties. Žalos dydis apskaičiuotas pagal vidutinį dienos gamtinių dujų suvartojimą ir vadovaujantis Taisyklių 149 punktu, pagal kurį žala, padaryta skirstymo sistemos operatoriui, apskaičiuojama vertinant skirstymo sistemos operatoriaus skaičiuojamąjį dujų kiekį ir skaičiuojamuoju laikotarpiu galiojusias: dujų įsigijimo kainą, jai pritaikant žalos rizikos koeficientą 1,25, kitas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamas kainas (toliau – VERT).

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Baltijos kartonas“ pateiktais procesiniais dokumentais prašė ieškovės ieškinį atmesti, nes atsakovė nepagrindė savo reikalavimo ir pateiktų skaičiavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad 2023 m. liepos 3 d. ieškovės darbuotojams atliekant gamtinių dujų apskaitos prietaiso Objekte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gamtinės dujos yra vartojamos per apskaitos prietaisą, nesudarius gamtinių dujų tiekimo sutarties, o apskaitos prietaisas veikia gerai. Ieškovės darbuotojai surašė Gamtinių dujų vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gamtinių dujų tiekimo sutartį nutraukė 2023 m. sausio 30 d., sistemoje fiksuotas skaitiklio rodmuo 45 7765, o 2023 m. birželio 1 d. su tiekėju sudarius naują sutartį, kurio fiksuotas skaitiklio rodmuo 51 3874, žalą paskaičiavo už 122 dienas, o apskaičiuotas atsakovės neteisėtai suvartotas gamtinių dujų kiekis yra 56 109 m3 (51 3874 – 45 7765 = 5 6109).

8. Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. vartojo dujas per apskaitos prietaisą, bet nesudariusi gamtinių dujų tiekimo sutarties, kad apskaitos prietaisas veikė gerai ir kad per šį laikotarpį atsakovė suvartojo 56 109 m3 dujų. Todėl vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 105.12 punktu nebuitinis vartotojas privalo atlyginti nuostolius skirstymo sistemos operatoriui už savavališką dujų kiekio matavimo priemonės pakeitimą, sugadinimą, dujotiekio ar jo įrenginių sugadinimą, plombų pažeidimą, įrengtą dujų kiekio matavimo priemonės aplankos liniją, priverstinai stabdomą arba kitaip gadinamą matavimo priemonės mechanizmą ir neteisėtai suvartotas dujas.

9. Vadovaujantis Taisyklių 149 punktu, pagal kurį žala, padaryta skirstymo sistemos operatoriui, apskaičiuojama vertinant skirstymo sistemos operatoriaus skaičiuojamąjį dujų kiekį ir skaičiuojamuoju laikotarpiu galiojusias: dujų įsigijimo kainą, jai pritaikant žalos rizikos koeficientą 1,25, kitas Tarybos reguliuojamas kainas (jeigu tokios taikomos) bei skirstymo sistemos operatoriaus patirtas išlaidas, susijusias su sugadintomis dujų kiekio matavimo priemonėmis, jų remontu, keitimu, metrologine patikra ir plombavimu.

10. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus patvirtinančius žalos dydį, konstatavo, kad ieškovė pateikė visus duomenis, išskyrus dujų įsigijimo kainą, dėl ko teismas negali patikrinti, ar ieškovės ieškinyje ir ieškinio priede Nr. 5 pateikti skaičiavimai yra teisingi.

11. Kiekvieno mėnesio VERT patvirtintos dujų įsigyjimo kainos ieškovė nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais, tik abstrakčiai nurodė, kad šiuos duomenis galima rasti VERT internetiniame puslapyje. Nepaisant atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išreikštų pastebėjimų, kad ieškovė tokių įrodymų byloje iš viso neteikia, ieškovė nepateikė įrodymų, kokia buvo kiekvieno mėnesio dujų įsigyjimo kaina, skelbiama VERT tinklalapyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neprašė išreikalauti papildomų įrodymų, kurių ji pati negalėjo pateikti. Ši byla yra dispozityvaus pobūdžio, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.

12. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomą skaičiuojamuoju laikotarpiu galiojusią dujų įsigijimo kainą, t. y. ieškovei neįrodžius, jog jos skaičiavimai yra teisingi, o atsakovei nors ir neginčijant paties dujų suvartojimo fakto, bet su ieškiniu nesutinkant, nes jai nėra žinoma dujų įsigijimo kaina atitinkamą mėnesį, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-432-1137-2024 ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui.

14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. suvartojo 56 109 m³ dujų per gerai veikiantį apskaitos prietaisą, bet nesudariusi gamtinių dujų tiekimo sutarties. Tačiau teismas, pripažinęs, kas atsakovė neteisėtai naudojo dujas, nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašomos žalos, konstatavęs, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio.

15. Ieškovė patyrė žalą dėl neteisėto gamtinių dujų vartotojimo, todėl padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė, kaip faktinė neteisėta gamtinių dujų vartotoja. Paaiškino, kad su procesiniais dokumentais pateikė padarytos žalos detalų apskaičiavimą, detalius paaiškinimus ir pagrindimus apie skaičiavime pateiktų dedamųjų reikšmes.

Atsiliepimas

16. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį teikdama jos argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovė neįrodė dujų kainos, neteikdama jokių tokias jos abejones pagrindžiančių įrodymų, t. y., kad skaičiuojant žalos dydį turėjo būti taikyta kita dujų kaina, nei ieškovė nurodo savo skaičiavime. Tačiau atsakovė, keldama iš esmės hipotetines abejones, nepateikdama realių faktinių duomenų apie tariamą žalos nustatymo nepagrįstumą, nepaneigė ieškovės pateiktų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų, o teismas nepagrįstai ieškinį atmetė.

17. Atsakovė nurodydama, kad ieškovės skaičiavimas yra netinkamas ar neteisingas, tik deklaratyviai teigė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kokia buvo dujų įsigijimo kaina, bet nenurodė, kokia, jos manymu, kaina turėjo būti taikyta, nepateikė savo paskaičiavimų. Ieškovės pateiktame ieškinio priede Nr. (duomenys neskelbtini) (Dujų apskaičiavimai (duomenys neskelbtini) pateikti visi duomenys yra aiškūs, teikiami viešai ieškovės internetiniuose puslapiuose.

Šalies argumentai

18. Ieškovė nurodė ir paaiškino kokia metodika taikyta skaičiuojant dujų kainą, t. y., kad gamtinių dujų kaina apskaičiuota naudojant svertinio vidurkio metodą, t. y. kiekvieną kalendorinį mėnesį gamtinių dujų technologiniai nuostoliai ir nuostoliai dėl trečiųjų asmenų padarytos žalos yra nurašomi iš atsargų ir pripažįstami sąnaudomis, pritaikant (svertinę vidutinę) gamtinių dujų įsigijimo kainą bei apeliaciniame skunde dar kartą pateikė paskaičiavimo paaiškinimą.

19. Teismas, atmesdamas ieškinį, kaip nepagrįstą tik nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jos skaičiavimai yra teisingi, visiškai nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl ieškovės pateikti skaičiavimai yra neteisingi ar pateikti skaičiavimai neįrodo ieškovės patirtos žalos dydžio.

20. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti žalą už tiektas ir atsakovės suvartotas gamtines dujas. Tuo tarpu teismas, pažeisdamas sažiningumo ir teisingumo, teisės į patirtų nuostolių atlyginimo principus, skundžiamą sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie apskaičiuotą žalą, nepagrįstai ieškinį atmetė. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas, o ieškovės reikalavimas atlyginti už patirtą žalą tenkinamas.

21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos neteisėtai vartojant dujas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. vartojo dujas per tinkamai veikiantį apskaitos prietaisą, tačiau nesudariusi gamtinių dujų tiekimo sutarties, ir per šį laikotarpį suvartojo 56 109 m3 dujų. Taigi atsakovė neteisėtai vartojo ieškovės teikiamas dujas ir už jas neatsiskaitė su ieškove dėl ko ieškovė patyrė nuostolių.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008).

27. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.

28. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

29. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).

33. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nesudarius sutarties su ieškove sunaudojo 56 109 m3 dujų, t. y. nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovės reikalavimą priteisti 75 545,20 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstą, ieškovei neįrodžius, kad jos prašomos priteisti skolos sumos skaičiavimas yra teisingas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

35. Vadovaujantis Taisyklių 149 punktu, pagal kurį žala, padaryta skirstymo sistemos operatoriui, apskaičiuojama vertinant skirstymo sistemos operatoriaus skaičiuojamąjį dujų kiekį ir skaičiuojamuoju laikotarpiu galiojusias: dujų įsigijimo kainą, jai pritaikant žalos rizikos koeficientą 1,25, kitas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamas kainas.

36. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino kokia metodika taikyta skaičiuojant dujų kainą, t. y. kad gamtinių dujų kaina apskaičiuota naudojant svertinio vidurkio metodą - kiekvieną kalendorinį mėnesį gamtinių dujų technologiniai nuostoliai ir nuostoliai dėl trečiųjų asmenų padarytos žalos yra nurašomi iš atsargų ir pripažįstami sąnaudomis, pritaikant (svertinę vidutinę) gamtinių dujų įsigijimo kainą. Kalendorinio mėnesio gamtinių dujų įsigijimo svertinės vidutinės gamtinių dujų kainos apskaičiavimui įtakos turi: faktinės atsargos - ieškovės skirstomajame dujotiekyje esantis dujų kiekis (pastovus dydis, perskaičiuojamas/nustatomas kartą metuose). Ieškovo skirstomajame dujotiekyje esančios dujos, kaip atsargos, yra įsigytos skirtingomis kainomis iš tiekėjų UAB ,,Achema Gas Trade“, UAB ,,Ignitis“, AB ,,Amber Grid“; finansinių išlaidų suma - bendras suminis likutis periodo pabaigai (likutį sudaro ne tik kalendorinio mėnesio operacijos, o visos apskaitytos operacijos periodo pabaigai). Bendrą likutį periodo pabaigai sudaro: likutis mėnesio pradžiai (lygus praeito mėnesio pabaigos likučiui); per kalendorinį mėnesį gautos sąskaitos faktūros už gamtinių dujų įsigijimą iš tiekėjų; per kalendorinį mėnesį gautos sąskaitos iš gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus pagal kiekvieną mėnesį derinamą kiekių balansavimo ataskaitą; per kalendorinį mėnesį išrašomos gamtinių dujų pardavimo sąskaitos faktūros gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui pagal kiekvieną mėnesį derinamą kiekių balansavimo ataskaitą; kiekvieną mėnesį į sąnaudas nurašomi gamtinių dujų technologiniai nuostoliai ir nuostoliai dėl trečiųjų asmenų padarytos žalos. Svertinė kalendorinio mėnesio vidutinė kaina apskaičiuojama: dujų įsigijimo kaina = (Finansinių išlaidų suma)/(Faktinės atsargos). Taigi ieškovė pateikė teismui nuostolių dydį patvirtinčius įrodymus ir pateikė šių paskaičiavimų paaiškinimus.

37. Ieškovei į bylą pateikus nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus, paskaičiavimus ir nurodžius skaičiavimo metodiką, o atsakovei procesiniuose dokumentuose tik nurodžius, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie neteisėtai suvartotų dujų laikotarpiu galiojusią dujų įsigijimo kainą, bet nepateikus įrodymų, paneigiančių pateiktų aritmetinių skaičiavimų ir žalos skaičiavimo metodo pagrįstumą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškinį vien tuo pagrindu, kad ieškovė galimai tinkami neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus ir neturi savo iniciatyva rinkti įrodymų, tačiau esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytų dujų vartojimui, turėtų būti įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė dėl neapskaitytų dujų vartojimo pagal tai, koks dujų kiekis buvo suvartotas neteisėtai. Teismas, nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, turėjo vadovautis CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (nors šiuo atveju, teismas net netikrino, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį), jų dydį turi nustatyti teismas, nes žalos padarymo faktas sudaro pagrindą teismui spręsti dėl žalos dydžio. Taigi, nors teismas šios kategorijos byloje neturi pareigos savo iniciatyva nustatyti nuostolių dydį, tačiau turi pareigą sukonkretinti nuostolių, kuriuos įrodinėja šalis, dydį pagal jų pateiktus įrodymus, o, esant būtinumui, gali pasinaudoti procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų ištaisymo instituto nuostatomis (CPK115 straipsnis).

39. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas, pagal kurias byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas nuspręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022). Nusprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

40. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai atliko įrodymų vertinimą pagal CPK 178–185 straipsnių taisykles ir dėl netaikytų bei netinkamai taikytų teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymą, konstatuoja, jog liko neatskleista bylos esmė, o dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pats išnagrinėti bylos iš esmės negali, nes tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Nustačius tokias bylos aplinkybes, esant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. Tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes jį turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas