Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundus dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys N. S., Z. T., N. J. J., antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2019 m. gruodžio 30 d. skundą dėl antstolės veiksmų ir už nuolat reiškiamą nušalinimą antstolei prašo skirti pareiškėjui 5000 Eur baudą.

Kiti suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio rašytinių paaiškinimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra trys vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0005/03/05540, pradėta pagal 2003 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3765-14 dėl 1844,88 Eur (6370 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo N. S. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/12/00434, pradėta pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos N. J. J. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/12/00436, pradėta pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos Z. T. naudai. Vykdymo veiksmai visose vykdomosiose bylose atliekami vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540.

Nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. antstolės kontoroje gautas skolininko V. D. 2019 m. spalio 29 d. prašymas dėl sąskaitos uždarymo ir dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio. Pateiktu prašymu skolininkas prašė leisti uždaryti banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukreipti išieškojimą kaip tai numato CPK 733 - 736 straipsniai dėl skolos išieškojimo darbdaviui UAB saugos tarnyba „A.“ (duomenys neskelbtini). Šį skolininko prašymą antstolė išnagrinėjo ir priėmė 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. B-19-5-48 dėl skolininko V. D. 2019 m. spalio 29 d. prašymo. Šiuo patvarkymu skolininkas informuotas, jog antstolė neprieštarauja, kad skolininko vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) būtų uždaryta ir leidžia atlikti šios banko sąskaitos uždarymo procedūras, taip pat nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas atskiru patvarkymu nukreiptinas į skolininko V. D. gautiną darbo užmokestį UAB saugos tarnyba „A.“. Be to, tuo pačiu patvarkymu Nr. B-19-5-48 skolininkas informuotas, kad pateikus įrodymus, patvirtinančius gautino darbo užmokesčio dydį, bei į kurią banko sąskaitą bus išmokamas darbo užmokestis, areštuotai banko sąskaitai bus nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį. Nesutikdamas su antstolės patvarkymu Nr. B-19-5-48 V. D. pateikė skundą. Antstolė 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-5-37037 skolininkui pakartotinai išaiškinta, kad laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį areštuotai banko sąskaitai bus nustatyta pateikus antstolei įrodymus patvirtinančius gautino/ gauto darbo užmokesčio dydį bei nurodžius, į kurią banko sąskaitą bus/ yra išmokamas darbo užmokestis. 2019 m. gruodžio 30 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-19-5-42528, kuriuo patvarkė grąžinti skolininkui V. D. 292,51 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-5-42925, kurio pagrindu skolininko vardu atidarytai banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta 292,51 Eur laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį. 2019 m. gruodžio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-19-5-42939 pagrindu piniginės lėšos, t. y. 291,49 Eur, grąžintos į skolininko V. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo darbdavys UAB saugos tarnyba „A.“ būtų pats atlikęs išskaitas iš V. D. darbo užmokesčio ir pervedęs išskaitas į antstolės sąskaitą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo nušalinti antstolę Brigitą Tamkevičienę

CPK 636 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai, t. y.: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65-66 straipsniuose nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Nušalinimas turi būti pareikštas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus (CPK 636 straipsnis).

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad vykdomoji byla vykdomoji byla Nr. 0005/03/05540 antstolės kontoroje užvesta 2003 m. rugsėjo 24 d., priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai pradėti 2003 m. rugsėjo 29 d., vykdomosios bylos Nr. 0005/12/00434 ir Nr. 0005/12/00436 – 2012 m. kovo 6 d.

Pagal 636 straipsnio 2 dalį, nušalinimas antstoliui turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nušalinimą antstolei pareiškė jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, duomenų, jog pareiškiantis nušalinimą asmuo, tai yra pareiškėjas, apie pagrindą nušalinti antstolę sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus, byloje nepateikta.

Susipažinus su pareiškėjo pareiškimu dėl antstolės nušalinimo matyti ir tai, jog pareiškėjas nenurodo nė vieno konkretaus antstolės nušalinimo pagrindo, numatyto CPK 65 straipsnyje. Iš pateikto pareiškimo turinio teismas daro išvadą, kad pareiškėjas reiškia antstolei nušalinimą CPK 66 straipsnio pagrindu – esant pakankamoms ir pagrįstoms abejonėms dėl antstolio nešališkumo, tačiau pareiškime dėl nušalinimo jų nedetalizuoja ir neįvardija. Pareiškime dėl antstolės nušalinimo pareiškėjas išsako nesutikimo motyvus dėl antstolės atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų.

CPK normos, reglamentuojančios nušalinimo institutą, reikalauja, kad nušalinimas būtų motyvuotas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo prašymas dėl antstolės nušalinimo reiškiamas ne pirmą kartą. Išnagrinėjus ankstesnius pareiškėjo nušalinimo prašymus pareiškėjo teiginiai dėl antstolės šališkumo nepasitvirtino, nebuvo nustatyta pagrindų nušalinti antstolę B. Tamkevičienę. Teikdamas šioje byloje nagrinėjamą prašymą dėl nušalinimo pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nušalinti antstolę.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, kad antstolė Brigita Tamkevičienė yra šališka, asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi ir kad yra pagrindų, numatytų CPK 65 ir 66 straipsnyje, leidžiančių ją nušalinti, pareiškėjo prašymas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės nušalinimo laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Dėl pareiškėjo V. D. prašymo skirti antstolei 300 Eur baudą

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo skirti antstolei 300 Eur baudą tuo pagrindu, kad buvo pažeistos jo teisės antstolei nenustačius jo sąskaitai laisvai disponuojamos pinigų sumos, dėl ko pareiškėjas negalėjo išsigryninti ir pasinaudoti pinigais švenčių laiku.

Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su antstolio priimtu patvarkymu ar dėl antstolio neveikimo turi teisės teikti skundą. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas vykdo antstolio procesinės veiklos kontrolę, t. y. tikrina priimtų patvarkymų teisėtumą, taip pat sprendžia skundus dėl antstolių neveikimo. Teismų praktikoje pažymima, kad apylinkės teismas vykdo antstolio procesinės veiklos kontrolę. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino teismo teisę tikrinti ir tvirtinti konkrečius antstolių surašytus vykdymo proceso dokumentus, nurodytus CPK VI dalyje, o ne vykdyti antstolio procesinės veiklos kontrolės apskritai (CPK 594 straipsnio 1 dalis, 613 straipsnio 1 dalis, 510 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1600-258/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nėra nurodytas konkretus antstolės veiksmas (patvarkymas), kuris yra skundžiamas, pareiškėjas nesuformulavo konkretaus reikalavimo ir nenurodė, kokį antstolės surašytą dokumentą skundžia, tačiau prašo skirti antstolei baudą. Pareikštu reikalavimu pareiškėjas kelia antstolės atsakomybės klausimą už jo manymu netinkamai atliktus (neatliktus) vykdymo veiksmus.

Pažymėtina, kad antstolis – valstybės pareigūnas, įgaliotas atlikti vykdymo veiksmus. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Antstolių atsakomybę reglamentuoja Antstolių įstatymo 16 straipsnis, kuriame numatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Antroje straipsnio dalyje numatyta, kad už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

Taigi, antstolio atsakomybės klausimai sprendžiami civilinio proceso tvarka pareiškiant ieškinį ir negali būti nagrinėjami pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, vadovaudamasis kuriomis pareiškėjas pateikė skundą. Kaip jau minėta, vadovaujantis CPK XXXI skyriaus nuostatomis teismas patikrina antstolio atliktus procesinius veiksmus vykdant priverstinį skolų išieškojimą.

Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius duomenis, nenustatyta, jog antstolės B. Tamkevičienės patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš V. D. darbo užmokesčio pažeistus imperatyvias vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas. Antstolės veiksmai atlikti teisėtai, nepažeidžiant CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų nuostatų.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl skundas netenkinamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).

Dėl antstolės prašymo skirti baudą pareiškėjui V. D.

Antstolė priimdama 2020 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl pareiškėjo skundo prašė teismo paskirti pareiškėjui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2019 m. gruodžio 30 d. skundą dėl antstolės veiksmų ir pareikštą nušalinimą antstolei.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti baudą iki penkių tūkstančių eurų ir iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Civiliniame procese galiojantys teisės principais nustato, kad kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, taigi ir pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, gali pasirinkti įstatymo leidžiamą savo teisių gynimo būdą, įskaitant ir skundo dėl antstolio veiksmų teikimą, nušalinimo antstoliui pareiškimą, jei mano, kad nušalinimas reiškiamas pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, kad antstolio priimti patvarkymai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei vykdymo proceso dalyvis mano, kad tam tikras antstolio priimtas patvarkymas pažeidžia jo teises, tai gali skųsti antstolio atliktą procesinį veiksmą (CPK 510 straipsnis).

Pareiškėjas, būdamas skolininku vykdomojoje byloje, turi procesinę teisę teikti skundus dėl antstolio veiksmų ar teismo procesinių sprendimų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 66 straipsniu, 290, 291, 513 straipsniais, 637 straipsniu,

Teismas nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. D. (V. D.) prašymo dėl antstolės nušalinimo.

Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Netenkinti antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymo dėl baudos pareiškėjui skyrimo.

Vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/05540, Nr. 0005/12/00434, Nr. 0005/12/00436 grąžinti į civilinę bylą Nr. 2YT-891-1032/2020 per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų raštinę.

Nutartis dalyje dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės nušalinimo ir vykdomųjų bylų grąžinimo neskundžiama.

Kitoje dalyje nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.