- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-350-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01827-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- A. P., V. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Jurgelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. P., V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovų A. P. ir V. P. solidariai priteisti 52 131,60 Eur įsiskolinimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 672,00 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. 2023 m. spalio 2 d. teisme gauti motyvuoti atsakovės prieštaravimai dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. priimto preliminaraus sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
4. Teismas vertino, kad, atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei tai, jog ieškovas praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytą terminą reikalavimams pagal vekselį atsakovams pareikšti, laikytina, kad 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu prievoliniams santykiams patvirtinti.
Atsiliepimas
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovų prieštaravimus pakeitė skolos atsiradimo pagrindą ir nurodė, kad abiem atsakovams 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) suma buvo suteikta dar 2014 m. kovo 27 d. ir pasirašytas vekselis, o vėliau 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas. Tuo tarpu pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) sumą atsakovas iš ieškovo skolinosi vienas ir apie minėtą skolą atsakovo žmona nieko nežinojo, kadangi pinigai buvo skirti atsakovo meilužės ir nesantuokinio vaiko išlaikymui, meilužės būsto įrengimui ir pan. Atsiliepime į atsakovų prieštaravimus ieškovas nurodė, kad ieškovas skolino du kartus po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), tačiau pagal 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį skola iš atsakovo yra išieškota, todėl atsakovai liko skolingi po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), o visa atsakovų ir ieškovo artima aplinka žino apie šią atsakovų skolą ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad skola pagal 2014 m. lapkričio 15 d. išrašytą vekselį buvo išieškota priverstinai tik 2018 m. spalio 15 d., t. y. ieškovas, pateikęs minėtą vekselį priverstiniam vykdymui ir minėtą pinigų sumą atgavęs tik praėjus beveik dvejiems metams po pateikimo, neabejotinai galėjo suvokti ir tikėtis, kad galima likusi skola pagal 2014 m. lapkričio 15 d. išrašytą vekselį nebus grąžinta geranoriškai. Vertino, kad šiuo atveju visiškai nelogiškais laikytini ieškovo paaiškinimai, jog 2014 m. lapkričio 15 d. išrašyto vekselio jis nepateikė vykdyti ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo net 8 metus vien dėl to, jog nenorėjo nervinti atsakovės, ir dėl to, jog atsakovas to prašė bei išlaikė šiltus santykius su atsakovais, jais pasitikėjo.
7. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo duotais paaiškinimais, kad šalių santykiai išliko šilti ir draugiški bent iki 2022 metų.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti aplinkybes, jog abu atsakovai 2014 m. kovo 27 d. ir tik vienas atsakovas 2014 m. birželio 15 d. atskirai skolinosi po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), į teismo posėdį liudyti iškvietė savo žmoną B. N., kurios parodymai teismo vertintini ypač kritiškai, kadangi, kaip paaiškėjo posėdžio metu, ieškovo skolintos lėšos buvo bendros šeimos lėšos, todėl liudytoja akivaizdžiai turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nurodė, jog išklausius liudytojos parodymus matyti, kad jais atkartojami iš esmės sunkiai suvokiami ir logiškai sunkiai paaiškinami ieškovo teiginiai apie vekselio nepateikimą vykdyti dėl to, jog nenorėta nervinti atsakovės, taip pat dėl to, jog atsakovui vienam pasirašant vekselį iš tiesų jis turėjo nurodyti didesnę 205 000,00 Lt (59 372,10 Eur) skolą, kadangi buvo skolingas iš anksčiau, tačiau atsakovas įrašė 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) sumą, o jie turėjo tik vieną vekselį, todėl skolos sumos sutapo.
9. Teismas vertino, jog ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta pajamų suma iš esmės nepatvirtina ieškovo turėtų piniginių lėšų kiekio, o nurodo tik pinigines įplaukas, tačiau, nesant pateiktų įsigijimo dokumentų, teismui iš esmės nėra galimybės nustatyti ieškovo turėtas lėšas minėtu laikotarpiu.
10. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. vekselius ir 2014 m. birželio 15 d. vekselį jis sudarė skirtingus sandorius, kurių pagrindu ieškovas paskolino po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) ir įgijo teisę ne kartą reikalauti minėtos sumos priteisimo (CPK 178 straipsnis). Teismas vertino, kad ieškovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės dėl 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 15 d. vekselių skirtingumo neleidžia teismui pagrįstai įsitikinti, kad ieškovas su abiem atsakovais ir atskirai atsakovu buvo sudarę du skirtingus sandorius, kuriems užtikrinti buvo išduoti 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 15 d. vekseliai ir kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę du kartus reikalauti iš atsakovų piniginių sumų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. N. prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. vekselius ir 2014 m. birželio 15 d. vekselį jis sudarė skirtingus sandorius, kurių pagrindu ieškovas paskolino po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) ir įgijo teisę ne kartą reikalauti minėtos sumos priteisimo. Teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybes dėl 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 15 d. vekselių skirtingumo neleidžia teismui pagrįstai įsitikinti, kad ieškovas su abiem atsakovais ir atskirai atsakovu sudarė du skirtingus sandorius, kuriems užtikrinti buvo išduoti 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 15 d. vekseliai ir kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę du kartus reikalauti iš atsakovų piniginių sumų priteisimo. Ieškovas su nurodyta teismo išvada nesutinka, kadangi tokia išvada prieštarauja pačių atsakovų išdėstytai pozicijai ir padaryta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles.
11.2. Visų pirma pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Antra, tiek ieškovas, tiek atsakovas A. P., tiek liudytoja (ieškovo sutuoktinė), patvirtino, kad ir iki 2014 m. atsakovas A. P. skolinosi iš ieškovo pinigus apskritai be jokių paskolos dokumentų ir atsakovas A. P. visus paskolintus pinigus grąžino (apie 130 000,00 Lt). 2014 m., kuomet buvo skolinami pinigai atsakovams ir atsakovui A. P. atskirai, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti nei atsakovais, nei tuo, jog atsakovų išduotas vekselis ateityje nepatvirtins, kad asmenys, išdavę vertybinį popierių, neturės prievolės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą.
11.3. V. P. ir A. P., duodami paaiškinimus 2024-02-27 teismo posėdyje, pripažino, kad iš ieškovo gavo 180 000,00 Lt grynaisiais pinigais atsakovų namuose ir įsipareigojo juos grąžinti. V. P. savo ranka 2014-03-27 surašė vekselį, kurį pasirašė abudu atsakovai. Be to, tiek ieškovas, tiek liudytoja ieškovo sutuoktinė patvirtino faktines aplinkybės, kad 2014-03-27 atsakovams grynasis pinigais atsakovų namuose paskolino (perdavė) 180 000,00 Lt jiems ir atsakovai, patvirtindami pinigų gavimą ir įsipareigojimą gražinti gautą paskolą, išdavė 2024-03-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad jog atsakovai minėto fakto, kad 2014 m. kovo 27 d. jų namuose jiems ieškovas paskolino 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) neneigia, taip pat pripažino, kad skolos grąžinimo terminas, pasirašant naujus vekselius, ne kartą buvo pratęsiamas. Taigi, ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą, t. y. aplinkybę, kad ieškovas 2014-03-27 atsakovams grynais pinigais atsakovų namuose paskolino (perdavė) 180 000,00 Lt, o atsakovai, patvirtindami pinigų gavimą ir įsipareigojimą gražinti gautą paskolą, išdavė 2024-03-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Be to, kaip teisingai nustatė teismas, atsakovai taip pat pripažino, kad skolos grąžinimo terminas, pasirašant naujus vekselius (daugiskaita, t. y. ne vieną vekselį), ne kartą buvo pratęsiamas. Tokiu būdu, priešingai nei teigiama, skundžiamame sprendime nagrinėjamoje byloje ieškovas įvykdė pareigą įrodyti prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atsakovų pareigos grąžinti egzistavimą, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, neva ieškovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo naštos.
11.4. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, netyrė, nevertino ir nereikalavo iš atsakovų įrodyti aplinkybės (CPK 12 str.), jog atsakovai 2014-03-27 jiems grynaisiais pinigais atsakovų namuose paskolintą 180 000,00 Lt sumą grąžino ieškovui.
11.5. Atsakovai pinigų grąžinimą įrodinėjo tuo, jog atsakovas A. P. buvo 2014-06-15 išdavęs vekselį ieškovui, pagal kurį skola iš atsakovo A. P. buvo visiškai išieškota, ir kaip įrodymą pateikė antstolio 2018-10-15 patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai šiais duomenimis pagrindė tik aplinkybę, kad skola buvo išieškota pagal 2014-06-15 A. P. asmeniškai ieškovui išduotą vekselį, bet ne pagal abiejų atsakovų bendrai išduotus vekselius.
11.6. Priešingai nei teigia teismas, būtent atsakovams teko pareiga įrodyti, jog visi 4 vekseliai yra išduoti dėl tos pačios paskolintos pinigų sumos. Pažymėtina, jog jokių įrodymų byloje nėra, kad jog tiek 2014-03-27, tiek 2014-06-15 vekselis išduotas dėl tos pačios sumos, išskyrus atsakovų subjektyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
11.7. Teismas apskritai net nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovai 2023 m. spalio 2 d. pateiktuose motyvuotus prieštaravimuose nurodė, kad iš tiesų atsakovas A. P. skolinosi 180 000,00 Lt iš ieškovo 2014-06-15 ir šios skolos grąžinimui užtikrinti pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Taigi, atsakovas A. P. raštu pripažino, kad skolinosi 2014-06-15 180 000,00 Lt iš ieškovo.
Atsiliepimas
11.8. Teismas nevertino aplinkybės, jog tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir kartu su 2014-03-27 vekselio kopiją, atsakovai pakeitė poziciją dėl pinigų gavimo laiko ir nurodė, kad ne atsakovas A. P. skolinosi pinigus 2014-06-15, bet abu atsakovai skolinosi iš ieškovo 180 000,00 Lt 2014-03-27 kartu savo namuose, t. y. atsakovai pateikus papildomus dokumentus savo poziciją atitinkamai priderino prie šių duomenų.
11.9. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas A. P. teismo posėdyje patvirtino, kad vykdomojo įrašo, išduoto pagal 2014-06-15 vekselį, neginčijo (1 val. 17 min. nuo 10 iki 23 sek.). Nors pripažino, kad pasirašė ir 2014-09-12 bei 2014-11-15 vekselius, kas yra visiškai nelogiška ir prieštarauja teisiniam reguliavimui.
11.10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo A. P. asmeniškai išduotas 2014-06-15 vekselis yra įvykdytas, todėl apskritai negalėjo būti vertinamas kaip šios bylos dalykas, nesant atsakovo skundo ar ieškinio dėl šio vekselio.
11.11. Teismas visiškai nepagrindė, dėl kokios priežasties atsakovų paaiškinimų nevertino kritiškai, nors pastarieji suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų paaiškinimų nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai (CPK 178 str.) ir jie prieštarauja jų atsiliepime išdėstytiems argumentams.
11.12. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojais apklaustų B. N. ir V. O. parodymus. Pažymėtina, jog šių asmenų parodymai nėra paneigti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nors teismas teigia, jog B. N. parodymai neva sunkiai suvokiami ir paaiškinami, tačiau jų nepaneigia kiti bylos duomenys.
11.13. Šiuo atveju kyla abejonės teismo šališkumu, nes teismas D. N. parodymus vertina kritiškai, kaip suinteresuotos bylos baigtimi, tuo tarpu atsakovų, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, bet kokie išsakyti teiginiai priimti teismo a priori kaip pagrįsti, nereikalaujant jų pagrįsti įrodymais, kaip tai nustatyta. Taigi, šiuo atveju teismas taikė skirtingus įrodinėjimo reikalavimus ieškovui ir atsakovams, nors pagal CPK 178 str. tiek ieškovas turi pagrįsti savo teiginius, tiek ir atsakovas turi pagrįsti savo atsikirtimus.
11.14. Nesutiktina, kad paaiškinimuose nurodyta pajamų suma iš esmes nepatvirtina ieškovo turėtų piniginių lėšų kiekio. Pažymėtina, jog ieškovas turi įrodyti tik aplinkybės apie gautas pajamas, nesutikdamas su pajamomis, atsakovas turi teisę teikti prašymą išreikalauti duomenis apie išlaidas, tačiau tokio prašymo atsakovai neteikė.
11.15. Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, jog pajamos reiškia užpajamuotas įplaukas, manytina, teismas supainiojo fizinius ir juridinius asmenis. Fiziniai asmenys jokių įplaukų nepajamuoja. Taigi sprendime pateiktas aiškiai klaidingas pajamų apibrėžimas, atitinkamai padarytos aiškiai nepagrįstos išvados.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. P. ir V. P. prašo: ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; atsakovams iš ieškovo priteisti visas apeliacinėje instancijoje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas sąmoningai klaidindamas visiškai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovai pripažino, kad gavo iš ieškovo iš viso 180 000,00 Lt, o ne du kartus po 180 000,00 Lt, kaip faktiškai pakeitęs ieškinio pagrindą ėmė teigti ieškovas. Atsakovai savo 2023-11-13 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad skirtingi vekseliai buvo išrašomi tos pačios skolos grąžinimui užtikrinti, nuolat keičiant skolos grąžinimo terminus tiek atsakovų prašymu juos atidėti, tiek ieškovo pageidavimu – sutrumpinti. Todėl po antrojo vekselio (2014-06-15), kuriame buvo nustatytas virš dviejų metų terminas skolai grąžinti, ieškovas persigalvojo ir pareikalavo perrašyti vekselį trumpesnei datai (trečias 2014-09-12 vekselis), po to šalys šį terminą prailgino (ketvirtas 2014-11-15 vekselis).
12.2. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka pateikė vykdymui būtent antrąjį, t. y. 2014-06-15 vekselį, kadangi pagal paskutinį 2014-11-15 vekselį dėl susiklosčiusios sunkios atsakovų finansinės situacijos atsakovai negalėjo grąžinti skolos suėjus 2015-11-15 terminui, tačiau ieškovas praleido Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytus terminus privalomoms procedūroms atlikti dėl reikalavimų patenkinimo supaprastinta ne teismo tvarka. Kadangi jis turėjo išsaugojęs ankstesnes vekselių versijas, jis 2016 metais pasinaudojo antruoju 2014-06-15 vekseliu, t. y. vieninteliu, pagal kurį terminas dar nebuvo suėjęs, nes buvo ilgiausias.
12.3. Vien pats faktas, kad ieškovas gali paskolinti tokią sumą be išankstinio susitarimo, nedelsiant, netikėtai atvykusiam atsakovui, yra neįtikinamas, jau nekalbant apie paties ieškovo ir jo sutuoktinės patvirtinimą, jog grynųjų pinigų jie namie nelaikė ir ieškovo nurodymą, neva jis iš viso turėjo apie 300 000,00 – 400 000,00 Lt grynųjų (tiksliai negalėjo nurodyti, nes neva neskaičiuoja). Išeitų, kad ieškovas tokiomis aplinkybėmis per tris mėnesius tariamai paskolino 385 000,00 Lt. Be to, byloje ieškovas pripažino, kad skolina pinigus ir kitiems asmenims, pateikti dokumentai patvirtina, kad jis yra verslininkas, užsiima nekilnojamojo turto, ūkio gyvulių prekyba.
12.4. Ieškovas byloje neįrodė, kad apskritai turėjo galimybių paskolinti tokią pinigų sumą. Ieškovas su 2024-04-10 prašymu pateikė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis net nuo 1998 metų, nurodydamas, neva jos patvirtina gautas pajamas už parduotą bei ilgiau 10 metų išlaikytą turtą. Tačiau iš pateiktų sutarčių matyti, kad nė vienu atveju parduotas turtas neišlaikytas 10 metų, o trijų sutarčių atveju – turtas nuosavybėje išlaikytas tik kelis mėnesius. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie išlaidas tam turtui įsigyti.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovo teiginiai, neva skolos pagal 2014-11-15 vekselį jis ilgai nereikalavo tik dėl gerų šalių asmeninių santykių, taip pat yra nelogiška, kadangi tariamai geri santykiai ieškovui nesutrukdė 2016 metais priverstiniam išieškojimui paduoti 2014-06-15 vekselį, taip pat ieškovo sutuoktinei 2017 inicijuoti dvi bylas dėl 10 000,00 Eur skolos priteisimo. Išieškojimo vykdymo metu buvo areštuotas atsakovų turtas ir paskelbtos varžytynės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovų prievolės grąžinti ieškovui vekselyje nurodytą sumą; dėl vekselio, nerealizuoto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, teisinės reikšmės.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas reikalingas, kad atskleisti bylos esmę. Atsakovai nesutinka su žodiniu bylos nagrinėjimu, nurodydami, kad ieškovas visiškai nemotyvavo savo prašymo.
16. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis apeliacinės bylos nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis).
17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama – toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nuspręsti dėl teismo posėdžio formos teisė palikta teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Be to, teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose gali būti pateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
18. Teisėjų kolegija, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą, pateiktą apeliantės prašymą, atsižvelgdama į tai, kad šalių teisė būti išklausytoms buvo įgyvendinta tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tiek joms teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to apeliantės prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Į bylą pateikti tokie įrodymai: 2014 m. kovo 27 d. Neprotestuotinas paprastasis vekselis (pateikta kopija), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2014 m. rugsėjo 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000,00 Lt sumą. Vekselio išrašymo vieta nurodyta sodininkų bendrija (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
20. 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovai pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateikta kopija), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2014 m. gruodžio 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000,00 Lt sumą. Vekselio išrašymo vieta nurodyta SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
21. 2014 m. lapkričio 15 d. atsakovai pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateiktas originalas), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2015 m. lapkričio 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000,00 Lt sumą. Vekselio išrašymo vieta nurodyta SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
22. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. Skuodo rajono notarų biuro vykdomojo įrašo matyti, kad notarė pareikalavo pagal 2014 m. birželio 15 d. vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo A. P. ieškovui per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 52 131,60 Eur arba 180 000,00 Lt.
23. Iš 2018 m. spalio 10 d. Paskolos sutarties tarp UAB „Robidoga“ ir atsakovo bei su ja susijusių dokumentų matyti, kad UAB „Robidoga“ padengė 138 726,40 Eur už atsakovą įsiskolinimą antstoliui S. D..
24. Antstolio S. D. 2018 m. spalio 15 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. P. atžvilgiu V. N. naudai, užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
25. Iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomųjų raštų matyti, kad atsakovo atžvilgiu buvo užvestos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). ir Nr. (duomenys neskelbtini)., kuriose iš atsakovo B. N. (ieškovo žmona) naudai priteista po 10 000,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidos. Šių civilinių bylų sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai.
Dėl vekselio, nerealizuoto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
27. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus vekselio, kaip vertybinio popieriaus, santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, konstatuoja, kad, vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
28. Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad ieškovas praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytą terminą reikalavimams pagal vekselį atsakovams pareikšti, teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu prievolinius santykiams patvirtinti.
29. Kaip jau anksčiau minėta, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Nepagrįstai teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. vekselius ir 2014 m. birželio 15 d. vekselį jis sudarė skirtingus sandorius, kurių pagrindu ieškovas paskolino po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) ir įgijo teisę ne kartą reikalauti minėtos sumos priteisimo. Teigia, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą, t. y. aplinkybę, kad ieškovams 2014-03-27 atsakovams grynasis pinigais atsakovų namuose paskolino (perdavė) 180 000,00 Lt ir atsakovai, patvirtindami pinigų gavimą ir įsipareigojimą gražinti gautą paskolą, išdavė 2024-03-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teismas netyrė, nevertino ir nereikalavo iš atsakovų įrodyti aplinkybės, kad atsakovai 2014-03-27 atsakovams grynaisiais pinigais atsakovų namuose paskolintą 180 000,00 Lt sumą grąžino ieškovui. Apelianto nuomone, būtent atsakovams teko pareiga įrodyti, jog visi 4 vekseliai yra išduoti dėl tos pačios paskolintos pinigų sumos, tačiau jokių įrodymų byloje nėra, kad tiek 2014-03-27, tiek 2014-06-15 vekselis išduotas dėl tos pačios sumos, išskyrus atsakovų subjektyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
31. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
32. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nurodė, jog jis 2014 m. lapkričio 15 d. su atsakovais sutarė, kad jis paskolins atsakovams 180 000,00 Lt sumą, o atsakovai pasirašys neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir grąžins minėtą sumą iki 2015 m. lapkričio 15 d. Atsakovams pateikus prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo bei vėlesnio proceso metu paaiškėjo, kad ieškovas, pateikęs ieškinį, nenurodė, kad faktiškai 180 000,00 Lt suma atsakovams 2014 m. lapkričio 15 d. perduota nebuvo. Bylos eigoje paaiškėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovų iki 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio pasirašymo buvo sudaryti dar bent du 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. vekseliai, kuriuos pasirašė abu atsakovai, ir vienas 2014 m. birželio 15 d. vekselis, kurį pasirašė tik atsakovas, tokio pačio dydžio 180 000,00 Lt sumai. Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovų prieštaravimus pakeitė skolos atsiradimo pagrindą ir nurodė, kad abiem atsakovams 180 000,00 Lt suma buvo suteikta dar 2014 m. kovo 27 d. ir pasirašytas vekselis, o vėliau 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas, pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį 180 000,00 Lt sumą atsakovas iš ieškovo skolinosi vienas ir apie minėtą skolą atsakovo žmona nieko nežinojo, kadangi pinigai buvo skirti atsakovo meilužės ir nesantuokinio vaiko išlaikymui, meilužės būsto įrengimui ir pan. Atsiliepime į atsakovų prieštaravimus ieškovas nurodė, kad ieškovas skolino du kartus po 180 000,00 Lt , tačiau pagal 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį skola iš atsakovo yra išieškota, todėl atsakovai liko skolingi po 180 000,00 Lt, o visa atsakovų ir ieškovo artima aplinka žino apie šią atsakovų skolą ieškovui. Atsakovai byloje nurodė, kad gavo iš ieškovo iš viso 180 000,00 Lt, o ne du kartus po 180 000,00 Lt. Atsakovai savo 2023-11-13 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad skirtingi vekseliai buvo išrašomi tos pačios skolos grąžinimui užtikrinti, nuolat keičiant skolos grąžinimo terminus tiek atsakovų prašymu juos atidėti, tiek ieškovo pageidavimu – sutrumpinti.
34. Teisėjų kolegija pažymi, jog kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
35. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iš byloje esančių pateiktų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pateikė vykdymui antrąjį, t. y. 2014-06-15 vekselį. Visuose pateiktuose vekseliuose nurodoma ta pati suma – 180 000,00 Lt. Todėl labiau tikėtina, kad skirtingi vekseliai buvo išrašomi tos pačios skolos grąžinimui užtikrinti, o ne sudaromi nauji sandoriai tokiai pat sumai.
36. Byloje ieškovas teigė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. atsakovų pasirašyto vekselio nepateikė vykdyti dėl to, jog su atsakovais palaikė šiltus, draugiškus santykius, be to, atsakovas prašė minėto vekselio vykdyti neteikti, kad nenervinti atsakovo žmonos bei žadėjo grąžinti skolą gražiuoju. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovo nurodomi draugiški santykiai nesutrukdė ieškovui pateikti vykdymui 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį, kurio terminas suėjo 2016 m. lapkričio 30 d. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad visiškai nelogiškais laikytini tokie ieškovo paaiškinimai, jog 2014 m. lapkričio 15 d. išrašyto vekselio jis nepateikė vykdyti ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo net 8 metus vien dėl to, jog nenorėjo nervinti atsakovės, ir dėl to, jog atsakovas to prašė bei išlaikė šiltus santykius su atsakovais, jais pasitikėjo.
37. Nagrinėjamu atveju aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl reikalavimų paskolos rašteliui. Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
38. Pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje nėra užfiksuotas pinigų atsakovams perdavimo faktas, nėra nurodyta, pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „gavau“ ar kitos panašios atžymos. Pažymėtina, kad byloje nėra ir ginčo, kad pinigai tą dieną nebuvo perduoti. Taip pat pažymėtina, kad vekselio originalas yra tik 2014-11-15, o kitų vekselių – 2014-03-27 ir 2014-09-12 pateiktos tik kopijos, o dokumentų kopijomis vadovautis apskritai nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitose dviejuose vekselių kopijose nėra nurodyta „pinigus gavau“ ar panašių atžymų. Kitų įrodymų, kad pagal 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį buvo perduoti pinigai atsakovams, nėra, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, kad pagal 2014-11-15 vekselį, kuris gali būti vertinamas kaip skolos raštelis, perdavė pinigus atsakovams.
39. Ieškovas nurodė, kad jis per trumpą laiko tarpą paskolino atsakovams kelis kartus po 180 000,00 Lt. Jo teigimu, praėjus trims mėnesiams po 2014-03-27 vekselio sudarymo, atsakovas A. P. tiesiog atvažiavo į jų namus ir paprašė paskolinti dar 180 000,00 Lt, kai atsakovas pasirašė vekselį, ieškovas padėjo pinigus (grynuosius) ant stalo. Be to, tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė nurodė, kad per tą laiką buvo spėję paskolinti A. P. dar 25 000,00 Lt, tačiau atsakovas vekselyje įrašė mažesnę, t. y. 180 000,00 Lt sumą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje taip pat turėjo įrodyti, kad jis tuo metu turėjo namuose apie 300 000,00 – 400 000,00 Lt grynųjų pinigų.
40. Ieškovas, siekdamas pagrįsti aplinkybes, jog 2014 metais turėjo atsidėjęs 360 000,00 Lt grynaisiais pinigais, pirmosios instancijos teismui pateikė 2010-2014 metų laikotarpių metines pajamų deklaracijas apie gautas pajamas, taip pat nuo 1998 metų iki 2013 metų nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, kitas sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai pernelyg nutolę ir nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas 2014 metais turėjo atsidėjęs 360 000,00 Lt grynaisiais pinigais. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad ieškovas su žmona pardavė nekilnojamuosius daiktus, tačiau vien tai nepatvirtina aplinkybių, kad tuos pinigus ieškovas turėjo namie. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad nė vienu atveju parduotas turtas neišlaikytas 10 metų, o trijų sutarčių atveju – turtas nuosavybėje išlaikytas tik kelis mėnesius. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie išlaidas tam turtui įsigyti. Taigi, pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pirko, pardavė tam tikrą turtą, todėl visas nurodomas sumas vertinti, kaip ieškovo turėtas grynaisiais pinigais namie, nėra pagrindo. Ieškovo pateiktos pajamų deklaracijos nepatvirtina tokių pajamų, kadangi apmokestinamosios pajamos skaičiuojamas nuo turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.
41. Ieškovas nurodo, kad pateikė tik tiek sudarytų sutarčių, kiek laikė būtina, kad įrodyti, jog turėjo 360 000,00 Lt. Jo manymu, visų sutarčių poreikio pateikti nebuvo. Ieškovas pateikė tarp trečiųjų asmenų 2013 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą R. P., kuris yra ieškovo brolis, teigdamas, kad pagal tą sutartį gauti pinigai buvo perduoti grąžinti ieškovui, kadangi sutartyje nurodytas turtas buvo pirktas už jo pinigus. Savo argumentams patvirtinti pateikė R. P. ir jo sutuoktinės paaiškinimą, kad pinigai (120 000,00 Lt) buvo perduoti ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas notarinėje sutartyje, t. y. oficialiame rašytiniame įrodyme patvirtintas aplinkybes bando paneigti liudytojų rašteliu, nepatvirtintu įstatyme nustatyta tvarka, kuris yra parašytas ieškovo brolio ir jo sutuoktinės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad 2014 metais turėjo atsidėjęs 360 000,00 Lt grynaisiais pinigais.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant nustatytam pinigų perdavimo faktui pagal 2024-11-15 , byloje nėra pakankamai įrodymų spręsti, jog šalių susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu atsakovai yra skolingi ieškovui pagal teismui pateiktą vekselį. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino.
43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teisingai išsprendė ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenustačius atsakovų skolos ieškovui buvimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atsakovai prašo iš ieškovo priteisti apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1500,00 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovo atsakovams. Kadangi iš pateiktos sąskaitos matyti, jog už advokato išlaidas mokėjo atsakovas A. P., tai atsakovų išlaidos priteistinos jam.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. N. atsakovui A. P. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.