Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam D. R., nukentėjusiajai Ž. G., jos atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „V.“ autokaro vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2021 m. gruodžio 16 d., apie 7 val. 25 min., Šiauliuose, Bačiūnų-Poilsio gatvių sankirtoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Opel Zafira A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Bačiūnų gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią Ž. G., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio Ž. G. buvo padaryti sužalojimai: kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, abiejų šeivikaulių lūžiai, dešinio kelio sąnario pilno priekinio kryžminio raiščio plyšimas, dalinio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio plyšimas, šoninio menisko plyšimas, girnelės vidinio laikiklio plyšimas, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir girnelės šoninio laikiklio plyšimai, kraujosruvos abiejuose keliuose ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, t. y. Ž. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

D. R., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2021 m. gruodžio 16 d. ryte buvo lijundra, tamsu, visą naktį šalo, o prieš rytą buvo lijundra, dėl tokių eismo sąlygų, nors važiavo leistinu greičiu, tačiau vairuodamas automobilį matyt nepasirinko saugaus greičio ir nors artėjant prie sankryžos pamatęs pėsčiųjų perėja einančią nukentėjusiąją stabdė, tačiau automobilio sustabdyti nepavyko ir jis partrenkė nukentėjusiąją, padarydamas jai kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Kai partrenkė nukentėjusiąją, tą pačią akimirką iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Nuoširdžiai gailisi, kad dėl jo neatsargaus elgesio buvo sužalota nukentėjusioji. Prašo atleisti jį pagal laidavimą.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

D. R. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2021 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 16 d. apie 07 val. 25 min., Šiaulių mieste, Bačiūnų – Poilsio gatvių sankirtoje, blaivus automobilio Opel Zafira A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus greičio, kliudė per pėsčiųjų perėją einančią blaivią pėsčiąją Ž. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir ją sužalojo. 2021 m. gruodžio 16 d. apie 10 val. 30 min. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos Š. pranešimas, kad dėl galvos plaukuotosios dalies sužalojimo, šeivikaulio viršutinės dalies lūžio, gaktikaulio lūžio 08:28 val. GMP ekipažo atvežta blaivi (0,00 prom.) Ž. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri nukentėjo eismo įvykio metu. Traumatologijos skyrius (t. 1, b. l. 5–7);

2021 m. gruodžio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros prokotolu, kuriame užfiksuota įvykio vietas apžiūra, nurodant, kad atvykus adresu Šiauliai, Bačiūnų g., Poilsio g. sankryža matoma pėsčiųjų perėja, kuri nupiešta Bačiūnų g., nutolusi nuo sankryžos 6,10 m., perėja nubrėžta ant greičio mažinimo priemonės „kalnelio“, kurio ilgis 8,50 m, perėjos 3,80 m, ant perėjos ir yra susidūrimo vieta, kelio plotis 7,45 m, atvažiuojančių transporto priemonių juostos ilgis 3,25 m, nuvažiuojančių 4,40 m. Poilsio g. matomas pastatytas automobilis Opel Zafira A, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, automobilis nuo sankryžos nutolęs 7,40 m, priekinis kairys ratas 4,10 m, galinis kairys ratas 3,40 m. Ant automobilio priekinio bamperio matomas nubraukimas, įlenkimas, automobilio variklio dangtis įlenktas, nubrauktas, priekinis stiklas suskilęs, stogas sulankstytas, nubrauktas priekinis bamperis, kairėje pusėje atsikabinęs, kairės pusės veidrodėlis nubrėžtas, automobilio priekinis valstybinis numeris įlenktas, automobilio salone pabirusios stiklo šukės. Įvykio vietoje automobilis Opel Zafira-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, nufotografuotas, automobilis nutarimu gražintas D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris automobilį saugos ir nekeis jo būklės. Įvykio vieta nefilmuojama. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 13–14);

2021 m. gruodžio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti įvykio vietos , automobilio Oper Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėties, priekinės, galinės, dešinės ir kairės pusės vaizdai, valstybinio numerio apgadinimai, priekinio bamperio nubrėžimai, variklio dangčio sulankstymų vaizdai, sudužusio priekinio stiklo vaizdas, priekinio bamperio vaizdai, stogo, kairės pusės veidrodėlio bei salono vaizdai (t. 1, b. l. 16–31);

2021 m. gruodžio 16 d. 07 val. 25 min. sudarytu eismo įvykio vietos planu, kuriame nurodyta susidūrimo vieta ir automobilis Opel Zafira-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33);

2021 m. gruodžio 16 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyti automobilio Opel Zafira -A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai gedimai, sugadinimai: akivaizdžiai matomas įlenktas priekinis bamperis, variklio dangtis, apgadintas priekinis stiklas, įlenktas stogas. Ant automobilio kėbulo matomi įvairūs apibraižymai ir apgadinimai (t. 1, b. l. 34);

informaciniu pranešimu ROIK 0121000803663, kuriame užfiksuota pranešėjo D. R. bendrajam pagalbos centrui 2021 m. gruodžio 16 d. 07 val. 28 min. nurodyta informacija, jog prieš pat kapines automobiliu Opel, kliudė moterį apie 30 m., sąmoninga, prakirsta nosis. Inf. AVPK, GMP. Automobilio kliudyta moteris buvo praradusi sąmonę. Moteris ėjo per pėsčiųjų perėją. 10:30 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos Š. pranešimas, kad dėl galvos plaukuotosios dalies sužalojimo, šeivikaulio viršutinės dalies lūžio, gaktikaulio lūžio 08:28 val. GMP ekipažo atvežta blaivi (0,00 prom.) Ž. G., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nukentėjo eismo įvykio metu. Traumatologijos skyrius (1 t., b. l. 39);

nukentėjusiosios Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2021 m. gruodžio 16 d. apie 7 val. 20 min. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo link stotelės laukti autobuso ir važiuoti į darbą. Priėjusi prie pėsčiųjų perėjos, esančios Bačiūnų-Poilsio gatvių sankirtoje, sustojo prie perėjos. Apsidairė į kairę pusę, į dešinė pusę tada vėl į kairę ir pradėjo eiti. Automobilių šviesas matė dar labai toli. Perėjusi pusę gatvės, pajuto smūgį, kur tiksliai nepasakys. Nuo smūgio užkrito ant automobilio, o po to ant žemės. Buvo praradusi sąmonę. Kas iškvietė medikus, pareigūnus nežino. Po to viską atsimena kaip per miglą, buvo šoko būsenoje. Ją medikai nuvežė į ligoninę. Ten buvo diagnozuota galvos sužalojimas, šeivikaulio viršutinės dalies lūžis, gaktikaulio lūžis, abiejų kelių raiščių plyšimai. Jai buvo darytos dvi operacijos. Iš ligoninės ją paleido 2022 m. sausio 1 d. Civilinio ieškinio tvarka jai išaiškinta, pateiks ieškinį vėliau, be to kreipsis į draudimą dėl išmokos (t. 1, b. l. 56–57);

2022 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 209/202204, kurioje konstatuota, jog Ž. G. nustatyti sužalojimai: kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, abiejų šeivikaulių lūžiai, dešinio kelio sąnario pilno priekinio kryžminio raiščio plyšimas, dalinio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio plyšimas, šoninio menisko plyšimas, girnelės vidinio laikiklio plyšimas, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir girnelės šoninio laikiklio plyšimai, kraujosruvos abiejuose keliuose ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje; Ž. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžio, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžio, abiejų šeivikaulių lūžių, dešinio kelio sąnario pilno priekinio kryžminio raiščio plyšimo, dalinio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimo, vidinio šalutinio raiščio plyšimo, šoninio menisko plyšimo, girnelės vidinio laikiklio plyšimo, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir girnelės šoninio laikiklio plyšimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; sužalojimai padaryti vienmomentiškai (t. 1, b. l. 67–68);

liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2021 m. gruodžio 16 d. apie 07 val. 25 min., jam važiuojant automobiliu Bačiūnų gatve link Šiaulių miesto, prieš jį važiavo kitas automobilis Opel Zafira (valstybinių numerių neatsimena), būnant netoli pėsčiųjų perėjos, esančios šalia Bačiūnų-Poilsio gatvių sankirtoje, pamatė žmogaus šešėlį ir kad priešais jį važiavęs automobilis suka į dešinį šoną. Jis apvažiavo ir sustojo. Pamatė ant žemės gulinčią moterį, ji buvo dar sąmoninga. Priėjęs prie moters paklausė ar kviesti medikus, tačiau automobilio Opel Zafiros vairuotojas pats skambino 112. Moteris jau buvo perėjusi pusę gatvės. Moteris buvo tamsiai apsirengusi, neturėjo atšvaitų. Kiek pamena, tą rytą nedegė ir kelio apšvietimas prie perėjos. Buvo tamsus paros metas, prastas matomumas, nes buvo dulksna. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 1, b. l. 92–93).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata

D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas D. R. prašymas kaltinamąjį D. R. dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog D. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nei karto nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visiškai prisipažino padaręs netyčinę nusikalstamą veiką, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdžiu metu apklausta pretenduojanti į laiduotojus D. R. parodė, kad yra D. R. sutuoktinė. Jos ir vyro santykiai nuoširdūs. Sutuoktinis yra rūpestingas tėvas ir vyras, padeda jai. Patikino, kad D. R. atsižvelgia į jos nuomonę ir ji galės jam daryti teigiamą įtaką. Apie vyro padarytą nusikalstamą veiką abu kalbėjosi, išgyveno dėl to, kas įvyko.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis D. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė neatsargaus elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teisiamas, galiojančių adminnistracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos D. R. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui: D. R. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista, administracine tvarka nebausta, iš jos bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, kaltinamajam yra svarbi sutuoktinės nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad D. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Minėto straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad D. R. anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimas, naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas, nustatyto greičio viršijimas), paskirtas baudas yra sumokėjęs, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu šios administracinės nuobaudos negaliojo, jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamo įvykio metu jis buvo blaivus.

D. R. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 127 punktų reikalavimus, o šis pažeidimas, jei nebūtų buvę pasekmių, nepriskiriamas prie sunkių. Be to, eismo įvykį lėmė ne piktybiškas Kelių eismo taisyklių ignoravimas, o neatsargus transporto priemonės vairavimas itin sudėtingomis eismo sąlygomis. Be to, D. R. nuo pat eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. R. dirba vairuotoju, todėl uždraudus jam vairuoti kelių transporto priemones jis prarastų ir galimybę dirbti.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad uždraudimas naudotis specialia teise varžytų kaltinamąjį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. D. R., kuris yra darbingas ir gauna nuolatines pajamas, vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sprendžia, kad D. R. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta artima minimaliai 12 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 135–136).

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu grąžintas D. R. (t. 1, b. l. 11–12), paliktinas jam.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji Ž. G. nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo, patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalota, jautė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus. Ilgą laiką gydosi, negali dirbti, bendrauti su draugais, kolegomis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, nes skauda sužalotas kojas, jos tinsta, nesilenkia 90 laipsnių kampu, sukelia judėjimo nepatogumus, jai sunku lipti laiptais, vaikščiodama krypuoja, pasiremia ramentais. Iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, nerimauja dėl sužalojimų pasekmių ateityje.

Teismui pateiktame atsiliepime į civilinį ieškinį ADB „Gjensidige“ nurodė, kad žalos bylos administravimo metu įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Atlyginant civilinės ieškovės patirtą neturtinę žalą, jai buvo išmokėta 4 500 Eur dydžio draudimo išmoka, taip pat kompensuota turtinė žala – gydymo išlaidos – 695,34 Eur. Gavęs ieškovės ieškinį, draudikas nusprendė kompensuoti ieškinyje nurodytą 339,54 Eur turtinę žalą ir išmokėti papildomą 600 Eur išmoką neturtinei žalai kompensuoti. Taigi, ieškiniu prašoma turtinė žala civilinei ieškovei jau yra atlyginta, todėl ginčas šioje baudžiamojoje byloje yra tik dėl neturtinės žalos dydžio. Draudikas iš viso išmokėjo 5 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 500 Eur + 600 Eur), todėl ginčas yra dėl 2 400 Eur.

Draudikas neabejoja, kad dėl įvykio ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau laikosi pozicijos, kad jo išmokėta 5 100 Eur draudimo išmoka yra teisinga ir pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Savo nesutikimą su prašomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu motyvuoja tuo, kad pirma, ieškovei dėl įvykio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra mediciniškai nustatyta, kad sužalojimai sukels ilgalaikių pasekmių, dėl to, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškovės patirtų sužalojimų vertinti kaip sudėtingesnių, turinčių negrįžtamas pasekmes jos sveikatai. Kaip minėta, ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Duomenų, kad ieškovės sveikata nepasitaisys, byloje nėra.

Antra, kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Po įvykio kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, atsakomybės nevengė ir tai yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Teismų praktikoje pažymima, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

Trečia, kaip pažymima teismų praktikoje – neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Ginčo atveju, ieškovės patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovei nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas. Taigi dėl įvykio ieškovė nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jos gyvenimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie nepalankias gydytojų prognozes dėl ieškovės pasveikimo galimybių, liekamuosius reiškinius, kurie neleistų ieškovei gyventi iki tol įprasto gyvenimo, ribotų profesines galimybes ar kita.

Ketvirta, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nustatymo klausimą svarbu atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, kuri nors yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai, tačiau pagal suformuotą šio teismo praktiką matyti, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur. Draudikas pastebėjo, kad didesni neturtinės žalos dydžiai yra priteisiami tada, kai dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praranda dalį darbingumo, yra negrįžtamai sužalojama jo sveikata, sunkiai sutrikdoma jo sveikata.

Penkta, ieškovės reikalavimas neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių, neturtinės žalos dydis siekia iki 6 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 EUR). Draudikas ieškovei išmokėjo gerokai daugiau nei 6 MMA, todėl tai dar kartą pagrindžia, kad neturtinė žala yra atlyginta pilnai, dėl to reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis teismų praktika yra laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas pilna apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, jo įtaką tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir nevisada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017). Tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai: 4 344 Eur, 4 924 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013).

Nagrinėjami atveju atkeiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai Ž. G. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis 2022 m. vasario 14 d. – 2022 m. vasario 25 d. d. specialisto išvada Nr. G209/2022(04) matyti, kad Ž. G. padaryti sužalojimai: kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, abiejų šeivikaulių lūžiai, dešinio kelio sąnario pilno priekinio kryžminio raiščio plyšimas, dalinio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio šalutinio raiščio plyšimas, šoninio menisko plyšimas, girnelės vidinio laikiklio plyšimas, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir girnelės šoninio laikiklio plyšimai. Kraujosruvos abiejuose keliuose ir odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš minėtos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusiajai 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. atlikta atitinkamai dešinio ir kairio kelio artroskopinė rekonstrukcija; nuo 2022 m. vasario 24 d. rekomenduota stacionarinė reabilitacija. Nukentėjusiosis Ž. G. pateikta stacionaro epikrizė liudija, kad nukentėjusiajai buvo suteikta stacionarinė reabilitacija nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 balandžio 8 d. Po taikyto gydymo Ž. G. būklė išrašymo metu buvo patenkinama, abiejų kelių sąnarių lenkimas padidėjęs – kairio lenkimas nuo 58⁰ iki 80⁰, dešinio – nuo 45⁰ iki 70⁰. Nukentėjusioji apmokyta saugių judesių, apsitarnavimo galimybių, skausminis sindromas sumažėjęs, eina su alkūniniais ramentais, patinimas kojose sumažėjo, pagerėjo biosocialinės funkcijos, kurios pilnai neatstatytos. 2022 m. balandžio 11 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, liudija, kad nukentėjusiosios Ž. G. sveikatos būklė visiškai dar neatsistačiusi, stebima dešinio kelio fleksija apie 70 laispnių, pagrindinė problema – dešinio kelio kontraktūra, rekomenduojamas aktyvus reabilitacinis gydymas, gydomoji mankšta, ambulatorinė arba stacionarinė reabilitacija, būklei negerėjant – rekonsultacija dėl operacinio gydymo.

Vertinant sveikatos sutrikdymo pobūdį, sutiktina su civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atsiliepime išdėstytais argumentais, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas, taip pat nėra mediciniškai nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai sukels ilgalaikių pasekmių, dėl to nėra pagrindo patirtų sužalojimų pripažinti sudėtingesniais, turinčiais negrįžtamas pasekmes sveikatai, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios Ž. G. pasveikimo galimybės, esant tinkamam ir savalaikiam gydymui, yra realios, pasekmės ateities požiūriu, tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atžvilgiu, itin neigiamos įtakos nukentėjusiosios ateičiai neturės.

Teismo vertinimu nukentėjusiajai turėtų galimybių praradimas, yra tinkamai kompensuotas ADB „Gjensidige“ visiškai atlyginus patirtą turtinę žalą ir išmokėjus 5 100 Eur neturtinę žalą, todėl reikalavimas priteisti papildomus 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. birželio 2 d. pateikė teismui pažymą Nr. (12.35Mr) PT-4399 dėl 349,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybei už nukentėjusiajai Ž. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamasis D. R. dirba, gauna nuolatines pajamas, todėl, atsižvelgus į tai, kad yra jauno amžiaus, darbingas, įvertinus turtinę padėtį, iš jo valstybei priteistina 349,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą D. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur – šešių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu grąžintą D. R., palikti jam.

Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusiąją Ž. G. – 349,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 48 ct) iš D. R. valstybei.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. G. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti D. R., kad jeigu jis per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Išaiškinti laiduotojai D. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka