Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ pareiškimas dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. G., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų M. G., A. J. (buvusi pavardė D.) 35 995,63 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė A. J. pateikė prieštaravimus ir priešieškinį. Klaipėdos apygardos teismas bylą išnagrinėjo ir 2016 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2­685­365/2016, Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. gegužės 24 d. tarp bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ir Latvijos įmonės SIA „B2Kapital“ buvo sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria naujajai kreditorei buvo perleisti reikalavimai M. G. ir A. J.. 2020 m. kovo 1 d. tarp Latvijos įmonės SIA „B2Kapital“ ir Lietuvos įmonės UAB „B2Kapital“ buvo sudaryta Perleidimo sutartis Nr. PR­20­220, kuria perleisti vykdytini, bet dar neįvykdyti mokėjimo reikalavimai, kylantys iš skolos dokumentų, ir su jais susijusios užtikrinimo priemonės, tarp jų perleisti reikalavimai M. G. ir A. J.. 2021 m. gruodžio 1 d. kreditorė UAB „B2Kapital“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl šalies pakeitimo civilinėje byloje ir vykdomojo dokumento išdavimo pagal 2016 m. birželio 3 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-685-265/2016 dėl skolos išieškojimo solidariai iš M. G. ir A. J.. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi tenkino kreditorės UAB „B2Kapital“ prašymą: pakeitė šalį ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl solidarios skolos išieškojimo iš M. G. ir A. J.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 2 d. Tą pačią dieną buvo išduoti ir kreditorei išsiųsti elektroniniai vykdomieji dokumentai. 2022 m. vasario 3 d. kreditorė pateikė vykdomąjį dokumentą antstolių kontorai vykdyti, tačiau 2022 m. vasario 7 d. gautas antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymas Nr. S-22-10-1113 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus įstatymo nustatytą terminą.

8. Kreditorė 2022 m. vasario 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino. Suinteresuotas asmuo skolininkė A. J. skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį. Jos nuomone, terminas atnaujintas nepagrįstai, nes kreditorė buvo pasyvi.

9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis kaip valstybės įgaliotas asmuo, sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

10. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus Civilinio proceso kodekse įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra įtvirtintas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

11. CPK 608 straipsnyje numatyta, jog išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. CPK nėra įtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, nusprendžiant dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nėra įtvirtintas svarbių aplinkybių sąrašas. Įstatymų leidėjas teismui suteikia diskreciją įvertinti tokių priežasčių svarbą, todėl asmens, prašančio atnaujinti šį procesinį terminą, nurodomus argumentus teismas vertina savo nuožiūra, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687-464/2018).

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nėra pagrindo CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis – pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 31 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

14. Kaip nagrinėjamu atveju teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi nutartis, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 29 d. po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas peržiūrėjo bylą apeliacine tvarka, tai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. ir pasibaigė 2021 m. gruodžio 29 d. Kreditorė UAB „B2Kapital“ į Klaipėdos apygardos teismą dėl šalies pakeitimo civilinėje byloje ir vykdomojo dokumento išdavimo kreipėsi 2021 m. gruodžio 1 d., t. y., kai terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti dar nebuvo praleistas. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-685-265/2016 patenkino kreditorės UAB „B2Kapital“ prašymą, t. y. pakeitė šalį ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo solidariai iš M. G. ir A. J.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 2 d. Tą pačią dieną buvo išduoti ir kreditorei išsiųsti elektroniniai vykdomieji dokumentai. 2022 m. vasario 3 d. kreditorė pateikė vykdomąjį dokumentą antstolių kontorai, tačiau 2022 m. vasario 7 d. gautas antstolio A. Selezniovo patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju nusprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, svarbu įvertinti tai, kad kreditorė į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo į teismą kreipėsi tada, kai 5 metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentų vykdyti dar nebuvo pasibaigęs. Teismo nutartis, kuria nutarta išduoti vykdomuosius dokumentus taip pat priimta, kai iki termino pabaigos dar buvo likusios daugiau nei trys savaitės. Tačiau byloje susiklostė situacija, kai nutartis įsiteisėjo tik 2022 m. vasario 2 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutarties įsiteisėjimas užtruko dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kreditorės valios. Iš civilinės bylos Nr. 2-685-265/2016 proceso eigos matyti, jog, išsiuntus nutartį skolininkams, dokumentai M. G. nebuvo įteikti, nes skolininkas neatsiėmė pašte siuntos per jos saugojimo terminą. Nusprendžiant dėl termino atnaujinimo, svarbu įvertinti kreditorės veiksmų operatyvumą: vykdomieji raštai kreditorei per EPP išsiųsti 2022 m. vasario 2 d. Vos tik gavusi vykdomuosius raštus, kreditorė 2022 m. vasario 3 d. pateikė juos antstoliui. Be to, svarbu ir tai, jog terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti praleistas nežymiai – tik kiek daugiau nei mėnesį. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo taip pat pateiktas nedelsiant. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kreditorė buvo pakankamai aktyvi įgyvendindama savo teises, dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi dar nepasibaigus įstatyme numatytam jo pateikimo vykdyti terminui, teismo priimtos nutarties įsiteisėjimas užtruko dėl nuo kreditorės valios nepriklausiusių aplinkybių, terminas praleistas nežymiai, todėl laikytina, jog pareiškėjos lūkestis į realų teismo sprendimo įvykdymą turėtų būti ginamas. Senaties termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pritaikymas šiuo konkrečiu atveju reikštų pernelyg formalizuotą šio instituto taikymą.

16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovams gera valia nevykdant teismo sprendimo, būtent vykdomuoju raštu yra užtikrinamas sprendimo įvykdymas, užkertamas kelias sumenkinti patį teismo sprendimą ir pažeisti teisėtus išieškotojos interesus. Svarbus ir teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.

17. Suinteresuotas asmuo atsiliepime teigia, jog teismas nepagrįstai iškėlė pareiškėjos kaip verslininkės, kuriai taikomi aukštesni nei vidutiniai apdairumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, teises ir interesus ir visiškai nevertino skolininkų teisės į teisinio apibrėžtumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, jog Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Jam užtikrinti procese yra numatyta priverstinio sprendimo vykdymo per įgaliotus valstybės asmenis sistema. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju pernelyg formaliai pritaikius sprendimo pateikimo vykdyti priverstine tvarką termino institutą būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkei 2022 m. gruodžio 17 d. buvo įteikta nutartis, kuria nutarta ieškovę pakeisti jos teisių perėmėja – naująja kreditore ir naujajai kreditorei nutarta išduoti vykdomąjį raštą. Taigi skolininkė, dar nepasibaigus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminui, turėjo informacijos apie tai, jog naujoji kreditorė ketina inicijuoti priverstinio vykdymo procesą. Atsižvelgiant į konkrečias nurodytas šios situacijos aplinkybes, būtų neteisinga skolininkės lūkesčiams, jog sprendimas nebus vykdomas priverstine tvarka, suteikti prioritetą prieš kreditorės lūkestį į teismo sprendimo įvykdymą.

18. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios bylos ir nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi. Nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėjote byloje vykdomasis raštas buvo išduotas 2018 m. kovo 13 d., t. y. jau suėjus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui, kuris pasibaigė 2016 m. birželio 23 d., o pareiškėja, gavusi vykdomąjį raštą, į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2019 m. vasario 5 d. Kadangi šios bylos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės, turint omenyje kreditorės veiksmus ir laiką, kiek terminas praleistas, skiriasi, nurodyta byla kaip precedentine nesiremtina.

19. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė egzistuojant pagrindą patenkinti kreditorės pareiškimą ir atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį dokumentų vykdyti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.