- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-10-361/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28434-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Irmantas Motužis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.
Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis D. K. savanoriškai turi sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, D. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas – savininkas D. K., 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu pagal 2023 m. rugpjūčio 3 d. pakvitavimą grąžintą D. K..
Iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), taikant dalinį laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą, uždraudžiant šį turtą perleisti ir įkeisti, turto saugotoju paskiriant D. K..
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 3.16 val., nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Plungės m., (duomenys neskelbtini), iki aikštelės, esančios adresu Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., A. P. g., (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, policijos pareigūnų tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia 3,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas I. Motužis prašo:
1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. K. išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo,
2) netenkinus pirmojo prašymo – pakeisti nuosprendį, panaikinant jo dalį, kuria D. K. uždrausta naudotis teise vairuoti oro ir vandens transporto priemones ir nustatyti, kad uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – termino pradžia yra 2023 m. rugpjūčio 3 d.,
3) nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti savanoriškai.
2.1. Argumentuoja, jog teismas nevertino dalies reikšmingų bylos aplinkybių, išsamiai ir aiškiai neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Šie įrodymų vertinimo pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Veikos kvalifikavimui reikšmingas tik tas neblaivumo laipsnis, koks yra vairavimo metu (kasacinė nutartis Nr. 2K-60-495/2021). Asmens kaltės pagrindimui turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (kasacinės nutartys Nr. 2K-146-895/2018, 2AT-30/2014, 2AT-24/2013, 2AT-12/2013). Nors teismas motyvavo, jog ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad D. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, kadangi jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis, tačiau baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai. Teismas nenustatė, koks buvo D. K. neblaivumo laipsnis (ar jis siekė 1,51 promilės) būtent vairavimo metu.
2.2. D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas kaip kaltinamasis parodė, kad nors dieną išgėrė keletą butelių alaus, tačiau butelį degtinės išgėrė per keletą minučių, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo, t. y. iki atvykstant policijai. Nors šiuos D. K. parodymus teismas vertino kaip deklaratyvią gynybinę poziciją, tačiau neįsigilino į byloje esančius duomenis, kurie paneigia policijos alkotesterio rodmenis. D. K. neblaivumas buvo nustatinėjamas ne tik alkotesteriu „Alcotest 6810“, 2023 m. liepos 30 d. 3.20 val. jam nustatytas 3,56 promilių, o 3.46 val. – 3,76 promilių girtumas, bet ir laboratoriškai ištyrus jo kraujo ėminį, kuris paimtas policijos pareigūnų 2023 m. liepos 30 d. 5.30 val. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A 4013/2023(01) matyti, kad D. K. kraujyje, paimtame 5.30 val., nustatyta 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Bylos nagrinėjimo metu gynyba pateikė Teismo medicinos konsultacinę išvadą Nr. 0010/24, kurioje teismo medicinos ekspertas P. P. konstatavo, kad D. K. tikrinimų alkotesteriu (2023 m. liepos 30 d. 3.20 val. nustatytas 3,56 promilės ir 2023 m. liepos 30 d. 3.46 val. – 3,76 promilės) rezultatai prieštarauja D. K. kraujo, paimto 2023 m. liepos 30 d. 5.30 val., tyrimo rezultatui (2,05 promilės etilo alkoholio), nes toks didelis išblaivėjimas negalimas remiantis medicinine literatūra (alkoholikams iki 0,35 promilių per valandą, tačiau ne 1,71 promilės per 1.44 val.), todėl alkotesterio rodmenimis negalima remtis. D. K. tikrinimų alkotesteriu rezultatai rodo, kad alkoholio kiekis jo organizme didėjo. Antro pūtimo metu nustatyta didesnė alkoholio koncentracija (3,76 promilės) nei pirmo pūtimo metu (3,56 promilės). Tai galima būtų paaiškinti tik alkoholio pavartojimu netrukus iki pūtimo, nes dar neprasidėjo alkoholio eliminacija, o buvo alkoholio rezorbcija, todėl labiausia tikėtina, jog D. K. neseniai buvo išgėręs alkoholio. Minėti tikrinimų alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatai neleidžia nustatyti, ar D. K. neblaivumas vairavimo metu apie 3 val. siekė 1,51 promilės, nes jei jis išgėrė 500 ml 40 stiprumo degtinės, tai nuo išgerto kiekio jo organizme galėjo susidaryti iki 2,9 promilės etilo alkoholio, tačiau kada būtų pasiekta maksimali rezorbuoto alkoholio koncentracija, negalima tiksliai nustatyti. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas P. P. patvirtino konsultacinės išvados duomenis.
2.3. Teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi konstatavęs, kad reikalinga išsiaiškinti D. K. neblaivumą automobilio vairavimo metu, prieštaravimus tarp gautų duomenų, tikrinant alkotesteriu ir atlikus kraujo tyrimą, priežastis dėl žymiai sumažėjusios alkoholio koncentracijos kiekio, paskyrė teismo toksikologinę ekspertizę. Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2024 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (18Mr) SD-134 atsakė, kad neturi galimybių įvykdyti tokios nutarties, tačiau atsakydama į nutartyje nurodytus klausimus pateikė informaciją, kad iš byloje esančios informacijos nėra galimybių nustatyti, kokia etilo koncentracija buvo D. K. kraujyje 2023 m. liepos 30 d. 3 val. D. K. tikrinimų alkotesteriu prieštaravimo kraujo tyrimo rezultatui esmė yra ta, kad alkoholio koncentracija kraujyje nuo 3,76 iki 2,05 promilių (skirtumas 1,71 promilės) negali sumažėti per 1 valandą 44 minutes. Per šį laikotarpį alkoholio koncentracija kraujyje galėtų sumažėti per 0,17–0,61 promilių. Medicininiu požiūriu negalima paaiškinti alkoholio koncentracijos kraujyje sumažėjimo nuo 3,76 iki 2,05 promilių per 1 valandą 44 minutes. Taigi tiek minėtos konsultacinės išvados, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte išdėstyta informacija rodo, kad tarp D. K. tikrinimų alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatų yra esminių prieštaravimų.
2.4. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai neblaivumas nustatomas ir alkotesteriu, ir kraujo tyrimo rezultatais, laikomasi pozicijos, kad neblaivumo laipsniui nustatyti gali būti vadovaujamasi tikrinimo sertifikuotu alkotesteriu rezultatais, prieš tai įvertinus, ar kraujo tyrimo duomenys jiems prieštarauja, ar visgi yra paaiškinami mediciniškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-843/2022). Taigi teismas, skirdamas toksikologinę ekspertizę ir tuo pripažindamas, kad byloje yra reikalinga nustatyti D. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, priimdamas nuosprendį buvo nenuoseklus – nei eksperto P. P. konsultacinės išvados ir jo paaiškinimų, nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto turinio reikšmės bylos aplinkybių nustatymui neatskleidė ir nevertino. Vietoje to teismas motyvavo, jog tiek alkotesteriu, tiek ištyrus kraujo ėminį nustatytas D. K. girtumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl konsultacinėmis išvadomis teismas nesiremia, be to, D. K. neblaivumas nustatytas nepažeidžiant įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo nustatymo taisyklių reikalavimų. Taigi teismas nusprendė, kad nėra svarbu nustatyti asmens apsvaigimo laipsnį vairavimo metu. Tiek P. P. konsultacinė išvada, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte išdėstyta pozicija patvirtina, jog vairavimo metu D. K. neblaivumas negalėjo būti toks, kokį nuosprendžiu konstatavo teismas. Likus teismo pripažintiems, tačiau nepašalintiems prieštaravimams tarp tikrinimų alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatų, nėra jokio pagrindo nesivadovauti eksperto P. P. konsultacinėje išvadoje išdėstytais ir būtent D. K. parodymus patvirtinančiais skaičiavimais. Esant tokiai situacijai, byloje turi būti vadovaujamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubia pro reo, reiškiančiu, kad visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti nagrinėjant bylą, turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
2.5. Nuosprendžiu D. K. 2 metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, draudimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. D. K. jam inkriminuojamos veikos metu vairavo kelių transporto priemonę (automobilį), tačiau ši jo veika visiškai nesusijusi nei su oro, nei su vandens transporto priemonių vairavimu, todėl uždraudimas vairuoti oro ir vandens transporto priemones yra perteklinis ir neatitinka BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2.6. Be to, nustatydamas uždraudimo naudotis specialiąja teise termino pradžią, teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 3 d. tyrėjos nutarimu D. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir tokia priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. D. K. nuo pat šios kardomosios priemonės taikymo pradžios visiškai uždrausta naudotis šia specialiąja teise. Todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia laikytinas specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios laikas, o nuosprendžiu šį terminą nepagrįstai nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
2.7. Prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai patvirtina, jog per nuosprendžiu nustatytą terminą D. K. sumokėti paskirtą baudą gali būti pernelyg sunki našta tiek jam, tiek jo šeimai. Todėl prašo nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti savanoriškai.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, priteisti ginamajam gynybos išlaidas, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Byloje surinkti ir apylinkės teismo nuosprendyje aprašyti įrodymai patikimai patvirtina, kad 2023 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 3.16 val., nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Plungės m., (duomenys neskelbtini), iki aikštelės, esančios adresu Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., A. P. g., (duomenys neskelbtini) pastatu, D. K. vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šių faktinių aplinkybių nuteistojo gynėjas neginčija, dėl jų abejonių nekilo ir teisėjų kolegijai. Byloje iš esmės ginčijamas tik vienas iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – automobilį vairavusio asmens neblaivumas, o tiksliau – konkretus neblaivumo laipsnis. Pagal minėtą teisės normą baudžiamoji atsakomybė yra galima tik tuo atveju, kai bylos įrodymai patikimai ir neabejotinai patvirtina, kad neblaivumas buvo 1,51 ir daugiau promilių.
5. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas D. K. neblaivumo laipsnį nustatė teisingai. Nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra motyvuotas. Jame, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir, remiantis jų visumos analize, priešingai, negu argumentuojama apeliaciniame skunde, padarytos bylos įrodymų turinį atitinkančios išvados dėl D. K. kaltės. Nustatytos nusikaltimo eismo saugumui padarymo aplinkybės pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Teismas, D. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir skyrė tinkamai individualizuotą baudos bausmę.
6. Nuteistojo D. K., liudytojų S. P., V. M. parodymai, Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0388“ panaudojimo registracijos žurnalo išraše, 2023 m. liepos 30 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 28–31, 32) patvirtina, kad policijos pareigūnams atlikus D. K. neblaivumo tikrinimą alkotesteriu buvo gauti tokie rezultatai: 3.20 val. jam nustatytas 3,56 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 3.46 val. – 3,76 promilių neblaivumas. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1835029 (t. 1, b. l. 29) patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas D. K. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2023 m. spalio 23 d. Minėtame sertifikate taip pat nurodyta galima alkotesterio matavimų paklaida yra +/-1,7 proc. Vertinant palankiausią D. K. pirmąjį neblaivumo matavimą, taip pat jo naudai įvertinus galimą paklaidą, nustatytas 3,56 promilių neblaivumas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad alkotesterio rodmuo, kuriuo buvo vadovaujamasi konstatuojant nuteistojo neblaivumo laipsnį, buvo klaidingas ar keliantis pagrįstas abejones, taip pat, kad atlikę patikrą policijos pareigūnai nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės).
7. Minėtų liudytojų S. P., V. M. (viename ekipaže dirbę policijos pareigūnai), taip pat ir kitų liudytojų – M. A., L. G., J. Š. (asmenys, kurie tiesiogiai matė, kaip D. K. vairuodamas automobilį atbuline eiga užvažiavo ant gatvės bortelio ir atsirėmė į medį bei buvo akivaizdžiai neblaivus – nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, svirduliavo, o po to pasišalino iš aikštelės) parodymai, Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) įraše ID (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, liudytojo M. A. pateikto vaizdo įrašo, policijos pareigūnų naudotų dėvimųjų kamerų vaizdo įrašai bei jų apžiūros duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galbūt neblaivų vairuotoją, operatyviai surado D. K., stovintį prie savo automobilio aikštelėje, esančioje adresu Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., A. P. g., (duomenys neskelbtini) pastatu. Nors D. K. neigė vairavęs, tačiau negalėjo pareigūnams nurodyti asmens, kuris vairavo būtent jam priklausantį automobilį, kartu teigdamas, jog aikštelėse galima vairuoti ir neblaiviems, bei pripažino, jog vartoja alkoholį nuo 2023 m. liepos 29 d. 16 val. Pareigūnai, įvertinę tokį D. K. elgesį, kartu minėtų liudytojų – M. A., L. G., J. Š., t. y. asmenų, kurie ir pranešė BPC apie jų pastebėtą neblaivų vairuotoją D. K. ir atsekė pastarąjį iki aikštelės, esančios minėtoje A. P. g., paaiškinimus, pagrįstai nusprendė patikrinti D. K. blaivumą alkotesteriu.
8. Teigdamas, jog D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas kaltinamuoju parodė, kad nors dieną išgėrė keletą butelių alaus, tačiau butelį degtinės išgėrė per keletą minučių, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo, t. y. iki atvykstant policijai, gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai neįvertina anksčiau aptartų D. K. vairavimo aplinkybių ir nutyli, jog prieš tikrinimą alkotesteriu D. K. pareigūnams apskritai nenurodė, jog ką tik vartojo degtinę. Be to, akivaizdu, jog D. K. vairavimą neblaiviu nutraukė nuleista automobilio padanga, kurią jis ir sustojo pasikeisti, ir pareigūnai šią aplinkybę užfiksavo 2023 m liepos 30 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 8–10). Todėl D. K. ir jo gynybos pateikta versija, jog jis (D. K.) degtinę vartojo po to, kai sustojo, vertintina kaip išgalvota, siekiant klaidinti pareigūnus ir teisingumą vykdantį teismą bei kartu siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam.
9. Alkotesteriu atlikus pirmą tikrinimą ir nustačius, kad D. K. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą, be to, viršijanti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą, po 15 minučių buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, taip pat parodęs minėtą baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą viršijantį rezultatą. Tokia nustatyta atlikto neblaivumo alkotesteriu patikrinimo eiga atitiko Taisyklių 3, 4, 6 punktų reikalavimus. Galiausiai minėtų policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašų turinys, BPC įrašas patvirtina, jog pirmasis D. K. tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas operatyviai po to, kai pareigūnai, gavę pranešimą apie būtent šį galbūt neblaivų vairuotoją, surado pastarąjį stovintį aikštelėje prie savo automobilio su nuleista padanga.
10. Įžvelgdamas prieštaravimus dėl tarp alkotesteriu D. K. nustatyto ir ištyrus kraują nustatyto neblaivumo laipsnio, gynėjas nepagrįstai neįvertina, jog medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis savaime nėra svarbesnis už specialiąja technine priemone (alkotesteriu) nustatytą neblaivumo laipsnį. Pagal BPK reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, baudžiamajame procese yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Pažymėtina, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. galiojančioje BK 281¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929) nebėra įvardyta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi būti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumą kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būseną, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Taisyklių 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas asmens neblaivumas. Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018 ir kt.). Taigi duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus D. K. iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini baudžiamajame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir, kaip minėta, turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.
11. Prieš vertindama aptartus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria gynėjo argumentui, jog BK 281¹straipsnio 1 dalies taikymui esminę reikšmę turi būtent tas neblaivumo laipsnis, kuris buvo vairavimo metu. Byloje objektyviai nustatyta, kad alkoholio koncentracijos D. K. iškvėptame ore tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po vairavimo praėjus labai mažai laiko. Tuo tarpu nuteistojo medicininė apžiūra atlikta bei kraujas tyrimui paimtas 2023 m. liepos 30 d. 5.30 val., t. y. nuo vairavimo (nuo 3 val. iki 3.16 val.) praėjus daugiau nei 2 val. Visuotinai yra žinoma, kad per laiką, vykstant natūraliems fiziologiniams procesams, alkoholis paprastai skyla ir jo koncentracija organizmo terpėse mažėja. Todėl vien tai, kad atlikus kraujo tyrimą buvo nustatytas mažesnis D. K. neblaivumo laipsnis – 2,05 promilės etilo alkoholio, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Kaip minėta, tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas iš karto po vairavimo, o tai yra pagrindas būtent šiuos duomenis vertinti kaip tikslesnius, labiau atspindinčius D. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, nei rezultatai, gauti ištyrus gerokai vėliau paimtą kraują. Todėl šiuo atveju nustatant D. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, gali būti vadovaujamasi tikrinimo sertifikuotu alkotesteriu rezultatais, prieš tai įvertinus, ar kraujo tyrimo duomenys jiems prieštarauja, ar vis dėlto yra paaiškinami mediciniškai.
12. Byloje įrodyta, kad nuo D. K. pirmojo tikrinimo alkotesteriu (3 val. 20 min.) iki kraujo paėmimo (5 val. 30 min.) praėjo 2 val. 10 min., o nuo vairavimo pradžios (3 val.) iki pabaigos (3 val. 16 min.) ir iki tikrinimo alkotesteriu (3 val. 20 min.) – vos keturios minutės. Mažiausiu bei didžiausiu alkoholio eliminavimo rodikliu per valandą yra pripažįstama nuo 0,10 iki 0,25 promilės. Atlikus nesudėtingus matematinius skaičiavimus matyti, jog per minėtą laiką – nuo D. K. pirmojo tikrinimo alkotesteriu iki jo kraujo paėmimo – galėjo būti eliminuota nuo 0,216 iki 0,541 promilės. Tokiu atveju, ir 3.20 val. D. K. kraujyje galėjo būti nustatytas baudžiamosios atsakomybės ribas siekiantis net 3,019 promilės neblaivumas. Teisėjų kolegija papildomai vertina ir tai, kad gynėjas vien formaliai, techniškai sulygina neblaivumo duomenis, nors jie gauti ištyrus skirtingose biologinėse organizmo terpėse nustatytą alkoholio koncentraciją – D. K. iškvėptame ore ir kraujyje. Taip pat gynėjas nutyli tai, jog būtent iš karto po vairavimo D. K. nustatyta etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore daugiau nei dvigubai viršijo baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingą 1,51 promilės ribą.
13. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog rezultatai, gauti atlikus D. K. kraujo tyrimą, mediciniškai yra paaiškinami ir iš esmės neprieštarauja ir nepaneigia neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu gautų duomenų. Sertifikuotu alkotesteriu, laikantis Taisyklių nuostatų, atlikto D. K. neblaivumo patikrinimo rezultatas (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore pasiekė net 3,56 promiles) yra objektyvus, patikimas ir kartu su aptartais kitais bylos įrodymais patvirtina, jog D. K. vairavo neblaivus, o jo neblaivumo laipsnis žymiai viršijo baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą.
Dėl bausmės, baudos sumokėjimo termino, baudžiamojo poveikio priemonių
14. Nors apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistajam D. K. paskirta bausmė, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir bausmės skyrimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Įvertinus tai, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuosprendžiu jam pagrįstai paskirta piniginė bauda.
15. Už aptariamo nesunkaus nusikaltimo eismo saugumui padarymą skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu D. K. skirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Teigdamas, jog D. K. per nustatytą nuosprendžiu 10 mėnesių terminą bus sunku sumokėti tokią baudą, gynėjas nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog skirta bauda artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Iš su apeliaciniu skundu gynėjo pateiktų dokumentų matyti, jog darbingas, sveikas, vedęs, šeimą turintis jaunas vyras D. K. yra pajėgus sumokėti skirtą baudą per nuosprendžiu nustatytą savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Vien tai, jog šeimoje auga dvi nepilnametės dukros ir laukiamasi trečiojo vaiko gimimo, savaime nereiškia, jog D. K. ir (ar) jo šeimos turtinė padėtis yra itin sunki ar komplikuota, o jis neturi galimybės dirbti, uždirbti ir sumokėti jam skirtą baudą per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, gynėjo prašymas nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti savanoriškai atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam D. K. nuosprendžiu paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis priklausė nuteistajam, nutarta šį automobilį konfiskuoti.
17. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi iš šios normos turinio akivaizdu, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis siejamas ne su piktnaudžiavimu jomis, o su nusikaltimo padarymu naudojantis šiomis teisėmis.
18. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai uždraudė D. K. vairuoti oro ar vandens transporto priemones. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina. D. K. jam inkriminuojamos veikos metu vairavo kelių transporto priemonę (automobilį), tačiau ši jo veika visiškai nesusijusi nei su oro, nei su vandens transporto priemonių vairavimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, jog uždraudimas D. K. vairuoti oro ar vandens transporto priemones yra perteklinis, neatitinka BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės apimtis tikslintina, pašalinant draudimą vairuoti oro ar vandens transporto priemones (BPK 328 straipsnio 4 punktas). BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai) nuosprendis keičiamas tada, kai apeliacinės instancijos teismas kitaip išsprendžia nuosprendyje spręstus klausimus, nesusijusius su baudžiamojo įstatymo taikymu ar bausmės skyrimu.
19. Be to, gynėjas teisingai pastebi, jog, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise termino pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dar 2023 m. rugpjūčio 3 d. tyrėjos nutarimu D. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – ir tokia priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad D. K. nuo pat šios kardomosios priemonės taikymo pradžios visiškai uždrausta naudotis šia specialia teise, todėl nuosprendis keistinas, patikslinant, kad uždraudimo D. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžia laikytina 2023 m. rugpjūčio 3 d., t. y. minėtas specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios laikas (BPK 328 straipsnio 4 punktas; kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl proceso išlaidų
20. Nuteistojo gynėjas apygardos teismo posėdyje prašė iš valstybės priteisti turėtas ginamojo bylinėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur (t. 2, b. l. 159). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi pripažino, kad D. K. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagrįstai. Tokiu atveju advokatui moka pats nuteistasis iš savo lėšų ir bylinėjimosi išlaidos iš valstybės lėšų nėra atlyginamos (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį.
Pašalinti draudimą D. K. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti oro ar vandens transporto priemones – ir nustatyti, kad D. K. skirto uždraudimo 2 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – termino pradžia skaičiuotina nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d.
Netenkinti nuteistojo D. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.