Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 24S156413 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti jį (pareiškėją) iš Lietuvos Respublikos iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), susidarytų tokia faktinė situacija, jog, pareiškėjui fiziškai nebūnant Lietuvos Respublikoje ir negalint dalyvauti teismo posėdžiuose, objektyviai nebebus įmanoma tinkamai išnagrinėti jo skundo dėl Sprendimo panaikinimo. Iš pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini) kyla realus pavojus jo sveikatai ar net gyvybei bei laisvei. Nagrinėjamu atveju yra labai didelė ir reali rizika, kad, jį išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebūtų pažeistas nei proporcingumo principas, nei viešasis interesas.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini)skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas (toliau – ir ABTĮ) (70 str. 1 d., 3d.) nurodė, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog jis negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, atmestinas, nes jam (pareiškėjui) atstovauja advokatė, t. y. pareiškėjo faktinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas (be to, pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu), o pareiškėjo interesai teisme gali būti ginami jo pasirinkto atstovo, taip pat posėdžiuose jis gali dalyvauti nuotoliniu būdu.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką klausimas yra išspręstas Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S65062 (šio sprendimo numeris nurodomas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis), kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, tačiau pareiškėjas dar yra Lietuvoje, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra pradėjusi vykdyti pareiškėjo išsiuntimo procedūrą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimu net nebuvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo išsiuntimo, nurodant, kad sprendimas išsiųsti pareiškėją jau yra priimtas ir įsigaliojęs, todėl išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra nagrinėjamas.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad iš pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo ir pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) kyla realus pavojus jo sveikatai ar net gyvybei bei laisvei; yra labai didelė ir reali rizika, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti išsiųsti jį (pareiškėją) iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje).

Pareiškėjas teigia, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš jo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi: 1) iš pareiškėjo atimama teisė pateikti paaiškinimus / kontrargumentus dėl bylos nagrinėjimo dalyko, tokiu būdu apribojant jo teises dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis, o paskyrus posėdį ir pripažinus jo dalyvavimą jame būtinu ir jam neatvykus – skundas paliekamas nenagrinėtu; 2) net ir nepripažinus pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, jam nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) advokato pagalba teismo posėdyje, kadangi, jam nesant Lietuvoje, Tarnybos paslaugos neužsakomos.

Pareiškėjas pažymi, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, tikėtina, jog jis dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), o teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą ir panaikinus Sprendimą bei įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, asmenį jau išsiuntus į (duomenys neskelbtini), tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, nes: 1) teismui panaikinus Sprendimą ir pripažinus Sprendimą nesuteikti tarptautinės apsaugos neteisėtu, pareiškėjo iš (duomenys neskelbtini), kur asmuo nurodo bijantis patirti persekiojimo veiksmus, akivaizdu, niekas negrąžins atgal į Lietuvą, tikslu tęsti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; 2) pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, jam nesant Lietuvoje, būtų nutrauktas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad vien tai, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra Sprendimas, kuriame išsiuntimo klausimas nebesprendžiamas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas negali stabdyti sprendimo išsiųsti asmenį vykdymo.

Pareiškėjas nurodo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65062 vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala ir bus užtikrinta galimybė jam realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, kadangi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65062 vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė nei vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jo (pareiškėjo) prašymą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš jo būtų atimta teisė teikti paaiškinimus, jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jam palankaus sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo uždrausti išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo, t. y. iš esmės prašo sustabdyti Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65062 vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3542-821/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas nagrinėja ketvirtąjį pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat nurodyta, jog 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S65062, kuriuo, be kita ko, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo momento. Sprendime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nebuvo svarstomas pareiškėjo išsiuntimo klausimas, kadangi jis išspręstas Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S65062 ir šis sprendimas yra įsigaliojęs.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo sustabdyti Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65062 dalies vykdymą, nors šis sprendimas nėra šios bylos dalykas, be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos pagal Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65062, nors, kaip minėta, šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad vien tai, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra Sprendimas, kuriame išsiuntimo klausimas nebesprendžiamas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas negali stabdyti sprendimo išsiųsti asmenį vykdymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos bylos (administracinė byla Nr. eI2-2567-979/2023) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi (pareiškėjo nurodomoje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta siekiant apsaugoti šeimos (be kita ko, mažamečio vaiko) interesus), be to, teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pareiškėjo nurodytoje byloje buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nagrinėjamoje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.