- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- 1-30-1037/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27496-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- I. K., S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 12 MGL dydžio (451,92 eurų) bauda, 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės atėmimu vieneriems metams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2023 m. liepos 22 d., apie 11 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarp jo ir V. Z. kilusio konflikto metu, tyčia stipriai ranka suspausdamas V. Z. kairę plaštaką bei tyčia ją pastumdamas, po ko ji atsitrenkė į virtuvinę spintelę ir nugriuvo ant grindų, bei vieną kartą rankos delnu suduodamas jai į veidą, sukėlė V. Z. fizinį skausmą.
Taip pat jis 2023 m. lapkričio 28 d., apie 19.38 val., viešoje vietoje – degalinės “(duomenys neskelbtini)”, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje, veikdamas kartu su A. B., įžūliu elgesiu, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, A. B. tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavus I. K. į veido sritį ir I. K. gulint ant žemės, du kartus įspyrė jam į galvos sritį bei du kartus - į kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas kūno vietas ir taip su A. B. bendrais veiksmais I. K. padarė veido poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką
Taip pat jis 2023 m. gruodžio 6 d., apie 23.36 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 3,00 promilių girtumas), tyčia, dėl asmeninių priežasčių suduodamas abiejų rankų alkūnėmis ne mažiau kaip du kartus ir abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip du kartus į Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio “VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1590,90 eurų vertės kairės pusės galinį sparną ir 1166,36 eurų vertės kairės pusės slankiojančias duris, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas sulaikytas policijos pareigūnų ir patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio automobilio "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpą, tyčia spirdamas koja ne mažiau kaip 2 kartus į šio automobilio sulaikymo patalpos grotuotas duris, išspyrė 17 eurų vertės grotų spynos užraktą, taip sugadino svetimą, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį, turtą už 2774,26 eurus.
Kaltinamasis D. B. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri inkriminuota kaip fizinio skausmo sukėlimas. Pasak kaltinamojo, kada tai įvyko tikslios datos jis neprisimena. Kaip nurodė kaltinamasis, viskas vyko praeitą vasarą, galėjo būti liepos 22 diena. Susipažino su nukentėjusiąja internetu, sugalvojo susitikti, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), sėdėjo, išgėrinėjo. Pasak kaltinamojo, nukentėjusioji paskui išvažiavo su draugais, o jis liko jos bute, ten dar buvo jos draugė ir draugas. Paskui nukentėjusioji sugrįžo ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kaip nurodė kaltinamasis, jis nukentėjusiąją pastūmė, ji puolė ir jis davė vieną kartą jai su delnu per veidą. Kaltinamojo vertinimu, puolimas pasireiškė tuo, kad puolė jį su rankom kojom, jis bandė gintis, sakė apsiraminti, tačiau ji buvo išgėrusi. Kaltinamasis paėmė ir pastūmė nukentėjusiąją, kad ji atsitrauktų nuo jo, ji atsistojo ir puolė jį, tada jis sudavė jai per veidą ir tuo viskas užsibaigė. Kaltinamojo vertinimu, jeigu jis būtų nieko nedaręs, tai būtų pats nukentėjęs. Po kaltinamojo pastūmimo nukentėjusioji atsitrenkė į spintelę ir nugriuvo. Kaip nurodė kaltinamasis, įvykyje dalyvavo A., vienas nukentėjusiosios draugas ir dar viena draugė. Kaltinamojo vertinimu, jeigu ji būtų nepuolusi, nebūtų jis jai už rankos ėmęs ir trenkęs.
Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, jis taip pat prisipažino iš dalies. Nurodė, kad su broliu žaidė su sniegu ir netyčia su sniegu pataikė į mašiną. Iš tos mašinos išlipęs vaikinas pradėjo rėkauti, brolis sukonfliktavo su juo, kažkas tarp jų įvyko ir nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, jis atėjo ir spyrė vaikinui. Kaip nurodė kaltinamasis, jis jo nepargriovė, jis jau gulėjo ant žemės, jis toliau rėkavo, tiksliai nepamena kaip viskas buvo. Pasak kaltinamojo, jis nukentėjusiajam gulinčiam spyrė į šonkaulius ar į nugarą. Tuo viskas ir užsibaigė, policija nebuvo atvykusi, visi išsiskirstė. Pasak kaltinamojo, viskas vyko degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo žiema, gal lapkričio mėnesio vakaras.
Dėl svetimo turto sugadinimo kaltinamasis nurodė, kad buvo pergėręs. Nurodė, kad taip viskas ir atsitiko, atsimena, kad atvažiavo policija, nežino dėl ko konfliktas kilo. Pripažįsta, kad sudavė smūgius į mašiną. Policijos komisariatui žalos nėra atlyginęs.
Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Nors kaltinamasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl fizinio skausmo sukėlimo, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtina 2023 m. liepos 23 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu ant V. Z. dešiniosios blauzdos vidinės pusės matosi blankios mėlynos spalvos mėlynė-hematoma, ant kairiosios plaštakos vidinės pusės - mėlynė-hematoma, ant kairės rankos alkūnės vidinės pusės, ties žastu, nueinančiu link dilbio, - ryškios violetinės spalvos mėlynė-hematoma, dešiniajame lūpos kampe - įdrėskimas (1 t. b. l. 142-150)
Taip pat kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais. Teisiamojo posėdžio metu vykusio 2024 m. lapkričio 14 d. nukentėjusioji nurodė, kad įvykis buvo maždaug prieš 1,5 metų, galėjo būti 2023 m. liepos 22 d. Pasak nukentėjusiosios, ji kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimu, o tada sukonfliktavo. Tada kaltinamais ją pastūmė į spintelę ir ji nukrito iš kambario į virtuvės spintelę, susimušė alkūnes ir galvą. Tada ji išsikvietė policijos pareigūnus. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji neatsimena dėl ko viskas buvo. Pasak nukentėjusiosios gal ji kaltinamąjį ir pastūmė, gal per veidą sudavė, tačiau to neatsimena. Kaip nurodė nukentėjusioji jie buvo trise kaltinamasis, A. ir ji. Vartojo alkoholinius gėrimus pas ją bute- virtuvėje, o vėliau konfliktas persikėlė tarp kambario ir virtuvės ir tada kaltinamais ją pastūmė, o ji atsitrenkė į virtuvės spintelę.
Aplinkybę, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis, tačiau šiuos veiksmus teisino nukentėjusiosios provokuojančiu elgesiu. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste kaltinamojo pozicija nekeičia veikos kvalifikavimo. Jeigu nukentėjusiosios elgesys ir turėjo smurtinio elgesio elementų prieš kaltinamąjį, tačiau tai nesuteikė teisės kaltinamajam į tai atsakyti smurtu. Be to, kaltinamasis nukentėjusiosios puolamųjų veiksmų pobūdį, o savo kaip gynybinių nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis jis nurodė visiškai kitokias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir V. Z. kilusio žodinio konflikto metu jis susinervinęs suėmė V. Z. už rankos, stūmė ją iš kambario į virtuvę ir virtuvėje ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant grindų, o krisdama atsitrenkė ir į spintelę. Nugriuvusi ji dejavo, todėl suprato, kad jai skaudėjo. Ji pati nuo grindų atsikėlė ir atsisėdo ant kėdės sakė, kad jai labai skauda. Atrodo, kad jis jos atsiprašė, prašė, kad ji jam atleistų. Ji pradėjo šaukti, visaip negražiai jį vadino, tada jis priėjo ir delnu tiesiog kepštelėjo jai per veidą.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ši kaltinamojo pozicija, kurioje jis pripažino smurto faktą ir jo panaudojimo aplinkybes buvo įvertinti ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, kurioje buvo konstatuotas nusikalstamos veikos padarymas ir kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nebegalioja, tačiau procesiniame nustatytos aplinkybės turi teisinę reikšmę sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės (1 t., b. l. 75–77).
Aplinkybę, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką nepaneigia liudytojo A. G. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu 2024 m. lapkričio 14 d. apklaustas kaip liudytojas jis nurodė, kad trise vartojo alkoholį jis, D. ir V.. Pastaroji pradėjo prie D. lįsti, taip gavosi, kad jie susistumdė, D. nukrito, V. atsistojo ant D. ir atsitrenkė V. į spintelę. Pradėjo V. trankytis rankomis, kabinėtis, pati pradėjo stumdyti D., ji tada stovėjo virtuvėje netoli pečiaus ir kai D. pasisuko link kito kambario ir D. V. pastūmė, o jis nukrito į kitą kambarį. Ir kai jis nukrito į kitą kambarį, buvo iš karto spintelės. Kaip nurodė liudytojas, V. atsistojo jam ant krūtinės ir D. norėjo stotis, o V. nukrito ir atsitrenkė į spinteles. Ji apsiverkė ir pradėjo D. gąsdinti, kad kvies policiją. Daugiau smūgių nebebuvo, jis išėjo į lauką, kad daugiau nežiūrėtų kas bus.
Šie liudytojo parodymai yra padriki, nesusiveda į loginę nuoseklią įvykių grandinę. Pažymėtina, kad jie prieštarauja nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo parodymams. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji nenurodė aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė pati nukritusi ir atsitrenkusi į virtuvės spinteles tuo metu, kai kaltinamasis stojosi, o ji buvo ant jo užlipusi.
Taigi nurodytų įvykių visuma, kurią patvirtina byloje tiesiogiai ištirti įrodymai, suponuoja išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Taip pat kaltinamajam dėl jo veiksmų inkriminuojama nusikalstama veika numatyta BK 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024).
BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-73-654/2024). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-255-697/2022, 2K-106-697/2024, 2K-93-387/2024).
Aplinkybę, kad kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį I. K. patvirtina byloje nukentėjusiuoju pripažinto S. S. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2024 m. rugsėjo 16 d., apklaustas S. S. nurodė, kad datos kada viskas vyko nebeprisimena. Pasak nukentėjusiojo, tai vyko rudenį, tamsiu paros metu, galėjo būti apie pusę aštuonių vakaro plovyklos aikštelėje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis atvažiavo užsipilti kuro į mašiną, o prieš jį stovėjo mašina, kuri ilgai nejudėjo. Jis truputį pyptelėjo ir pamatė, kaip du jaunuoliai muša vieną jaunuolį. Šį vaizdą jis pamatė, kai automobilis pavažiavo. Rankom kojom daužė abu jaunuoliai, išlindęs iš mašinos, jis pradėjau šaukti „ką darot“, paskui uždariau duris, dar jiems papypino, vienas iš jų priėjo prie jo automobilio ir vos lango jam neišdaužė. Tada jis išvažiavo už degalinės ir paskambino policijai, buvau išsigandęs, nes su kumščiu dėjo į durelių langą. Kaip nurodė nukentėjusysis S. S., jis buvo pasipiktinęs tokiu elgesiu, kai du muša vieną, buvo nemalonios emocijos.
Aplinkybę, kad viešoje vietoje įvyko muštynės patvirtino teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2024 m. lapkričio 14 d., liudytoja A. B.. Nepaisant to, kad liudytoja praktiškai nieko nematė, tačiau girdėjo, kad kažkas vyksta. Kaip nurodė liudytoja kada tai vyko, ji neprisimena, nes dažnai vyksta visokie įvykiai, bet tai vyko praeitais metais, galėjo būti lapkričio 23 d. Girdėjo, kad kažkas vyksta, bet jų degalinės durys užrakintos, į lauką nėjo ir nežiūrėjo. Kitą dieną policijos pareigūnai žiūrėjo per kameras kas ten vyko. Pasak liudytojos įvykio dalyvių nematė, tik girdėjo triukšmą. Triukšmas pasireiškė šūkavimu, ji negalėjo nepasakysiu kiek laiko tai truko. Aplinkybę, kad sumuštas žmogus sužinojo iš policijos.
Aplinkybę, kad buvo panaudotas fizinis smurtas viešoje vietoje patvirtino ir nukentėjusysis I. K.. Nukentėjusysis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, 2024 m. lapkričio 14 d., nurodė, kad jis po darbo vakare grįžo namo ir pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje. Automobilyje praleido apie pusvalandį ir kai susiruošė išlipti, kol traukė maišelius iš mašinos, pro šalį ėjo du vyriškiai. Vienas iš tų vyrų pasiėmė ar tai sniego gniūžtę ar tai akmenį ir metė į jo automobilio priekinį stiklą. Nepamena tikslios datos kada tai vyko, buvo 2023 m. žiema, galėjo būti ir ruduo, nes buvo sniegas gatvėse. Tada jie pradėjo juoktis ir eiti artyn. Jis pradėjo klausti „alio, kas atsitiko? Ir po to jie pradėjo kalbėti, bet jis nesuprato ką, jis pasakė lietuvių kalba, kad jis aš nekalba lietuviškai ir yra iš Ukrainos. Jie pradėjo kažką kalbėti, jis nesuprato, tai buvo necenzūriniai žodžiai ir pradėjo eiti arčiau. Tada nukentėjusysis padėjo maišelius atgal į mašiną, paskui jie pradėjo stumdytis ir įvyko muštynės. Kaip nurodė nukentėjusysis, ten buvo netoliese degalinė ir jis pradėjo trauktis link sniego krūvos ir užkliuvęs už jos nukrito. Paskui jis atsikėlė ir jie pradėjo eiti vis artyn ir artyn, jis pasikėlė nuo žemės, jie trenkė ir jis vėl traukėsi tolyn. Paskui jį pradėjo mušti, o nukentėjusysis užsidengė galvą ir jie jį mušė į galvą, į šoną ir į koją. Kaip nurodė nukentėjusysis vienas smūgis buvo prie automobilio, tada ant jo užtraukė megztinį ar striukę ir tada, jis pradėjo atsitraukti, buvo smūgiai į galvą, į šoną, veidą. Iš viso buvo nuo 5 iki 7 smūgių. Vieną smūgį sudavė stovinčiam, o kiti smūgiai buvo, kai jau gulėjo. Pasak nukentėjusiojo pirmą smūgį jam sudavė kaltinamasis, o kai nukrito – spardė abu. Paskui į degalinę atvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir tas vyras įvažiavęs kažką pradėjo kalbėti. Kai jis pasikėlė, jį mušę vyrai nuėjo prie automobilio vairuotojo, jie nelipo į automobilį, bet kabinėjosi prie to vyro.
Aplinkybę, kad įvykis peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojingas ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai bei aplinkiniams patvirtina ne tik S. S. parodymai, bet ir aplinkybę, kad buvo kreiptasi į policijos pareigūnus paskambinant Bendrojo pagalbos centro numeriu.
Taigi kaltinamojo agresyvus elgesys viešoje vietoje suduodant kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam į veido sritį ir kitas vietas atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje įtvirtintą sudėtį. Dėl to kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. Pažymėtina tik tai, kad iš kaltinimo šalintina aplinkybė kaip neįrodyta, kad kaltinamasis tyčia pargriovė I. K. ant žemės. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis besitraukdamas atgalios užkliuvo už sniego sankaupos ir pats pargriuvo. Vis dėlto ši aplinkybė veikos kvalifikavimui neturi visiškai jokios įtakos. Dėl kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.
Taip pat kaltinamajam dėl jo veiksmų inkriminuojama nusikalstama veika numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BK 187 straipsnyje nustatyto turto sunaikinimo ar sugadinimo sudėtis yra materialioji, dėl to, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022).
Aplinkybę, kad policijos pareigūnų vairuojama transporto priemonė buvo sugadinta patvirtina 2023 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį automobilį „WV Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo laikino sulaikymo patalpos metalinių durų ir durų spynos yra matomi apgadinimai, ant galinių dešinės pusės durelių taip pat matomi apgadinimai, ant kairės pusės šono su durimis yra trys įlenkimai bei ant kairės pusės durelių – vienas kėbulo įlenkimas (2 t. b. l. 112-122)
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas dėl patirtos turtinės žalos patikslinimo, patvirtina, kad automobilio „WV Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintų detalių vertė 2774,26 eurų (2 t. b. l. 151-152).
Aplinkybę, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonę „WV Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kaltinamasis teisiamųjų posėdžių metu, vykusių 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. gruodžio 9 d. patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai G.P. ir M.K..
Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį turi paskirti jam bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam ankstesni teistumai yra išnykę, todėl kaltinamasis laikomas neteistu. Nepaisant to, kad kaltinamasis ir laikomas neteistu, tačiau jo ankstesni teistumai yra vertinti kaip jį charakterizuojantis duomenys, kurie negali neturėti įtakos bausmės rūšies parinkimui įvertinus ir tai, kad padarytos net trys nusikalstamos veikos per itin trumpą laiką, t. y. mažiau nei per pusę metų. Ši kaltinamąjį charakterizuojantis duomenys byloja apie asmenybę, kuriai pozityvios įtakos gali turėti tik griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo bausmės paskyrimas.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 1 metai už fizinio skausmo sukėlimą, 2 metai už viešosios tvarkos pažeidimą ir 2 metai už turto sunaikinimą arba sugadinimą (BK 50 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė už fizinio skausmo sukėlimą, 1 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė už viešosios tvarkos pažeidimą ir tiek pat už turto sugadinimą arba sunaikinimą.
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis iš dalies pripažino padaręs fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai, tačiau tai teisino nukentėjusiosios elgesiu, o padarydamas viešosios tvarkos sutrikdymą nepripažino trenkęs nukentėjusiajam į veido sritį. Dėl transporto priemonės sugadinimo nurodė aplinkybių iš viso neatsimenantis. Be to, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigailėjo.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta ta, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokurorė kaltinamajame akte prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe faktą, kad kaltinamais nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad kaltinamasis pagal ankstesnius nuosprendžius bausmę atliko 2019 m. rugsėjo 2 d. Nuosprendis, kurio pagrindu kaltinamasis atliko bausmę buvo paskirtas už apysunkį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir a papunkčiu, teistumas jam išnyko 2022 m. rugsėjo 2 d. Nepaisant to, kad iš Įtariamųjų kaltinamų ir nuteistųjų registro matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti procesiniai sprendimai Didžiojo Britanijoje, tačiau prokurorė į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo atžvilgiu Didžiojoje Britanijoje, kuri nėra Europos sąjungos valstybė, įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo pagrindu pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ir taip sunkinti jo padėti negalima.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas ir lengvinančių nebuvimas suponuoja išvadą, kad asmeniui už nusikalstamas veikas turėtų būti skiriama griežtesnė sankcijos vidurkyje numatytas vidurkis, tačiau teismas įvertina nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Pažymėtina, kad nusikalstamomis veikomis nebuvo sukurtos tokios pasekmės, kurios savo mastu išsiskirtų iš įprastai tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis sukuriamų pasekmių. Dėl to, teismo vertinimu, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmių vidurkis – 4 mėnesių laisvės atėmimą už fizinio skausmo sukėlimą, 6 mėnesius už viešosios tvarkos pažeidimą ir 4 mėnesių bausmė už turto sugadinimą.
Kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, nes kaltinamasis padarė tris atskiras savarankiškas nusikalstamas veikas, kurių mažinti per bausmių bendrinimą nėra pagrindo (BK 63 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytai aplinkybei ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.).
Pažymėtina, kad asmuo teisiamas pirmą kartą ir nepaisant to, kad teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertino asmens polinkį nusikalsti, tačiau asmenybės korekcijos gali būti atliekamos ir be realaus bausmės atlikimo parenkant efektyvias baudžiamojo poveikio priemones. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą 2 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei parenkant efektyvias kaltinamojo asmenybės korekcijai baudžiamojo poveikio priemones: įpareigoti kaltinamąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės atidėjimo laikotarpį, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pažymėtina, kad teismas nenustato intensyvios priežiūros termino, jis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą (BK 75 straipsnio 9 dalis).
Taip pat tenkintinas visiškai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys pareikštas šioje baudžiamojoje byloje ir iš kaltinamojo priteistina civiliniam ieškovui 776,35 Eur (2 t., b. l. 144-149).
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to CD ir DVD laikmenos įdėtos į voką ir prisegtos prie bylos 2 tomo viršelio kaip priedai paliktini saugoti byloje.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimais skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti D. B. 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant D. B. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės atidėjimo laikotarpį bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirti D. B. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimais skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Iš kaltinamojo D. B. priteisti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 776,35 Eur.
CD ir DVD laikmenas įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.