Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Asociacijos LATGA (buvęs pavadinimas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1135-436/2012 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl negauto autorinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo paskaičiavimu, atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus ir pateikus neteisingus duomenis apie gautas abonentinio mokesčio pajamas, ieškovo negautas autorinis atlyginimas su PVM nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro 215 097,78 Lt (negautas autorinis atlyginimas – 177 766,76 Lt, PVM – 37 331,02 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK taisykles, tinkamai neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių bei įrodymų, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai atmesdamas ieškinį (CPK 176 str., 183 str., 185 str.).

Autorinis atlyginimas mokamas už viešą kūrinių panaudojimą juos paskelbiant (retransliuojant), jo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 p., 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Init“ sudarytą 1998 m. gruodžio d. Sutartį, šalys susitarė dėl autorinio atlyginimo dydžio ir jo skaičiavimo tvarkos už suteiktą teisę retransliuoti atsakovo abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius; Sutarties 15.1 punkte jos galiojimas numatytas iki 2004 m. gruodžio 31 d. (1 b. t., 19-22 l.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ir po 2004 m. gruodžio 31 d. atsakovas pateikdavo ieškovui Sutartyje nustatytus duomenis apie gautas abonentinio mokesčio pajamas, pagal kuriuos ieškovas išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, kurias apmokėdavo atsakovas (1 b. t., 26-64 l., 102-136 l, 157-158 l.).

Pagal CK 1.71 straipsnį sandoriai gali būti sudaromi raštu, žodžiu arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal Įstatymą reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.9 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Sutarties pagrindu tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, tačiau klaidingai nustatė, jog pasibaigus Sutartyje nurodytam jos galiojimo terminui, tarp šalių tęsėsi tik faktiniai santykiai dėl ilgamečio šalių tarpusavio bendradarbiavimo. Nors pagal Sutarties 16.2 pakeitimai ar papildymai atliekami raštu, pasirašant abiems šalims, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog po 2004-12-31 tarp šalių nebuvo sutartinių santykių. Juolab kad minėta, jog reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, sutartinių santykių tęstinumą ir po 2004-12-31 pagrindžia byloje esantys įrodymai bei šalių elgesys, pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui (CPK 178 str., 185 str.; 1 b. t., 26-27 l., 29-64 l., 157-159 l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog ir pasibaigus Sutartyje nurodytam galiojimo terminui atsakovas teikė ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka duomenis apie gautas abonentinio mokesčio pajamas, reikalingus apskaičiuoti autorinį atlyginimą, o ieškovas pagal juos išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, kurias priimdavo ir apmokėdavo atsakovas. Taigi atsakovas mokėjo ieškovui autorinį atlyginimą pagal Sutartį nuo visų abonentinio mokesčio pajamų iki 2008-01-29 pranešimo, kuriuo informavo ieškovą apie apskaitos modulio įdiegimą ir abonentinio mokesčio padalinimą į dvi dalis, t. y. Sutartyje nustatyta tvarka šalys tęsė sutartinius santykius ilgą laiką ir po 2004 m. gruodžio 31 d. (1 b. t., 23 l.). Beje, ieškovas nesutiko su atsakovo 2008-01-29 rašte nurodyta pozicija, 2008-03-03 rašte Nr. 397ML nurodydamas, jog apskaitos modulio įdiegimas yra atsakovo vidaus reikalas, kuris nekeičia Sutartyje numatytų sąlygų ir yra esminis Sutarties sąlygų pažeidimas, dėl kurio nepavykus susitarti, kreipsis į teismą (1 b. t., 24 l.). Tačiau atsakovas neatsakė į šią ieškovo pretenziją ir toliau teikė duomenis reikalingus apskaičiuoti autoriniam atlyginimui ieškovui, kuris pagal juos išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, kurias apmokėdavo atsakovas (1 b. t., 26-27 l., 29-64 l.). Be to, iš byloje pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nustatyta, jog sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo tęsėsi ir po 2008-01-01 (atsakovo naujo apskaitos modulio įdiegimo), o ieškovo pateiktuose mokėjimo dokumentuose (PVM sąskaitose - faktūrose) nurodyta, jog pagrindą „sąskaitai išrašyti sudaro Sutartis Nr. TK/2“ (1 b. t., 26-27 l., 29-64 l.); atsakovas išrašytas PVM sąskaitas – faktūras priėmė bei jas apmokėjo, neprieštaraudamas dėl PVM sąskaitose – faktūrose nurodyto jų išrašymo pagrindo (1 b. t., 102-136 l.), taip pripažindamas, jog šalių sutartiniai santykiai tęsiasi. Beje, pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui, ieškovas neuždraudė atsakovui naudoti autorių kūrinių, sutikdamas su sutartinių santykių tęstinumu pagal Sutartį.

Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog tarp ieškovo ir atsakovo tęsėsi sutartiniai santykiai net ir pasibaigus rašytinėje Sutartyje nurodytam galiojimo terminui, todėl atsakovas turėjo pareigą laikytis Sutartimi sulygto įsipareigojimo ir teikti ieškovui duomenis apie gautas abonentinio mokesčio pajamas bei mokėti autorinį atlyginimą pagal Sutartį, t. y. nuo visų abonentinio mokesčio pajamų.

Nepagrįstas ir apygardos teismo sprendimo argumentas, jog 2008 m. sausio 29 d. raštas Nr. C08-015, kuriuo atsakovas ieškovą informavo apie nuo 2008 m. sausio 1 d. įdiegtą apskaitos modelį ir kabelinės televizijos abonentinio mokesčio padalinimą į dvi dalis, gali būti vertinamas kaip pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) (CK 6. 167 str. 1 d.; 1 b. t., 23 l.). Kolegijos nuomone, minėtas raštas patvirtina aplinkybę, jog ir po sutartyje nustatyto jos pasibaigimo termino tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, o atsakovas mokėjo ieškovui autorinį atlyginimą nuo viso abonentinio mokesčio, neišskiriant jo sudėtinių dalių, ir jis gali būti vertinamas kaip atsakovo pasiūlymas ieškovui pakeisti sutartinius šalių santykius, t. y. Sutarties sąlygas, su kuriuo ieškovas nesutiko, o atsakovas neatsakė ieškovui ir nebesiūlė pakeisti Sutartį (1 b. t., 24-25 l.). Be to, autorinio atlyginimo mokėjimo tvarką buvo pakeista ieškovui ir atsakovui sudarius 2011 m. balandžio 26 d. Licencinę sutartį Nr. KTV-40-8-2011/40, kuria dėl mokėjimų susitarta minėtos sutarties 4.2 punkte nurodytais tarifais už kiekvieną abonentą, pagrindžiant sutartinių santykių tęstinumą bei autorinio atlyginimo mokėjimo pasikeitimą (1 b. t., 150-156 l.)

Taigi nustačius, kad šalių teisės ir pareigos kilo sutarties pagrindu, vertintinas teisių ir pareigų turinys bei tikrieji sutarties šalių ketinimai, vykdant sutartį.

Spręsdamas ginčą dėl sutarties šalių teisių ir pareigų apimties, teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Įstatymas reglamentuoja, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, analizuojamas šalių elgesys, derantis dėl sutarties sudarymo bei po jos sudarymo (CK 6.193 str. 1 d., 1.193 str. 2, 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Pagal Kasacinio teismo praktiką, sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Pagal Sutarties 6.1 punkto „a“ papunktį, ieškovas suteikė teisę atsakovui UAB „Init“ retransliuoti jo abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti autorinį atlyginimą 1999 metais – 1,85 proc., ir vėlesniais metais - 1,9 proc. nuo visų abonentinio mokesčio „įplaukų“ per atsiskaitomąjį laikotarpį iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais atsakovas yra sudaręs radijo ir televizijos programų retransliavimo/transliavimo paslaugų teikimo sutartis, nepriskaičiuojant PVM, kurios atsakovas neginčijo ir vykdė iki 2008-01-01 naujos programinės įrangos įdiegimo, Linijos palaikymo paslaugos išskyrimo (1 b. t., 14-22 l.). Beje, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad Linijos palaikymo paslauga yra savarankiška paslauga, kad ji nėra neatsiejamai susijusi teikiamomis retransliavimo paslaugomis (CPK 178 str.).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, atsakovas nepaneigė pareigos mokėti autorinį atlyginimą pagal Sutartį, t. y. ir nuo išskirtos abonentinio mokesčio dalies (Linijos palaikymo mokesčio), o ieškovo informavimas apie naujos programinės įrangos įdiegimą 2008-01-01 bei apie gautų pajamų pateikimą pagal naujai įdiegtą apskaitos modulį minėtu 2008-01-29 raštu tėra pasiūlymas pakeisti Sutartį, su kuriuo ieškovas 2008-03-03 raštu nesutiko (1 b. t., 23-24 l.). Taigi, sudarydamos Sutartį, ginčo šalys susitarė autorinį atlyginimą skaičiuoti nuo visų pajamų, gautų iš kabelinės televizijos abonentų mokamo abonentinio mokesčio, neišskiriant jo sudėtinių dalių, o atsakovas, tokį mokestį mokėjo iki 2008-01-01, pripažindamas jį teisingu, todėl nurodytu laikotarpiu (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.) autorinis atlyginimas ieškovui turėjo būti skaičiuojamas, remiantis Sutartyje numatyta tvarka, t. y. nuo viso abonentinio mokesčio (ir nuo išskirtos abonentinio mokesčio dalies – Linijos palaikymo mokesčio) (CK 6.189 str., 1 d., 6.200 str. 1 d., CPK 185 str.).

Dėl nurodyto tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą autorinį atlyginimą ieškovui.

Be to, pagal įstatymą skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją; tokias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Be to, civilinėje sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (t. y. netesybų, nuostolių atlyginimo; CK 6.259 str. 2 d.). Pagal įstatymą ir Kasacinio teismo išaiškinimą, kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CK 6.248 str., CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011). Be to, pripažįstama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Bylos duomenimis (tarp jų ieškovo 2008-03-03 raštu Nr. 397 ML (pretenzija) atsakovui) nustatyta, jog ieškovas, atsakydamas į atsakovo 2008-01-29 raštą, 2008-03-03 rašte Nr. 397 ML nurodė, kad nesutinka su abonentinio mokesčio pajamų išskaidymu į dvi dalis bei atsakovo nurodytu autorinio atlyginimo skaičiavimo pakeitimu, teigdamas, jog toks vienašališkas Sutarties pakeitimas yra esminis Sutarties sąlygų pažeidimas, dėl kurio nepavykus susitarti kreipsis į teismą (1 b. t., 24 l.), o atsakovas neatsakė į šią ieškovo pretenziją, ir, minėta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas ir toliau teikdavo ieškovui duomenis apie pajamas, nuo kurių šis apskaičiuodavo autorinį atlyginimą.

Tačiau ieškovas tik 2011-06-17 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 914 ML kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2011-06-27 pateikti išsamius duomenis apie abonentinio mokesčio pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 (1 b. t., 25 l.). Nors minėti duomenys ieškovui nebuvo pateikti (juos atsakovas pateikė tik bylą nagrinėjant teisme; 2 b. t., 26-35 l.), tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovas, 2008-01-29 gavęs atsakovo pranešimą apie abonentinio mokesčio išskaidymą, nuo paminėtos pretenzijos iki 2011-06-17 pranešimo būtų kreipęsis į atsakovą dėl tokių duomenų pateikimo ar pasinaudojęs Sutarties 11 punkte numatyta teise atlikti patikrinimą atsakovo pateiktų duomenų, reikalingų autorinio atlyginimo apskaičiavimui (1 b. t., 19-22 l.).

Taigi, įvertinus aplinkybes, jog ieškovo reikalaujamą priteisti 19797,49 Lt palūkanų dydį įtakojo ne tik atsakovo įvykdytas Sutarties sąlygų pažeidimas, bet ir paties ieškovo nerūpestingumas, ieškovo prašomos priteisti palūkanos sumažintinos iki 9 800 Lt (CK 6.210 str., 6.259 str. 1-2 d., CK 1.5 str.; 1 b. t., 28 l.).

Dėl pasakyto pakeistinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintinas ieškovo ieškinys (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Patenkinus dalį ieškovo apeliacinio skundo ir pakeitus apygardos teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu (t. y. patenkinus dalį ieškinio), pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis, ieškovas Asociacija LATGA už ieškinį sumokėjo 5698 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 7 l.), o už advokato teisinę pagalbą – 12 096,98 Lt (2 b. t., 47-48 l.), t. y. iš viso patyrė 17 794 Lt bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas – 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 b. t., 89 l.).

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius priteistinus dydžius (toliau - Rekomendacijos) bei įvertinus ieškovo atstovo darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, paaiškinimus), ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (ieškovo buveinė ir jo atstovo darbo vieta Vilniaus mieste), taip pat, turint omeny teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos sudarytų 5500 Lt, o patenkinus dalį (apie 96 proc. ieškinio reikalavimų) šios ieškovo išlaidos sumažintinos iki 5200 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1, 5 d., 98 str., Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15, 8.18 p.).

Taigi pakeitus apygardos teismo sprendimą, patenkinant iš dalies ieškovo reikalavimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. panaikintina apygardos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, iš naujo išsprendžiant šį klausimą, iš atsakovo priteisiant ieškovui 5470 Lt žyminio mokesčio išlaidų (96 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų x 5698 Lt) ir 5200 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, bei valstybei – 37,70 Lt dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str. 2, 5 d., 96 str., 1 d., 98 str., 329 str. 1 d.). Be to, Kauno apygardos teismas 2011-12-05 nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, sutikdamas su atsakovo UAB „Init“ atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2011-11-12 nutarties, kuria pritaikytos atsakovo turtui laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovui grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis už atskirąjį skundą (1 b. t., 67-69 l., 89 l., 91-93 l., CPK 87 str. 1 d. 8 p., 334 str. 2 d. 1 p.).

Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas sumokėjo 5698 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio dalį patenkinus aukščiau nurodytu būdu, iš atsakovo priteistina ieškovui 5470 Lt žyminio mokesčio, jo sumokėto už apeliacinį skundą (2 b. t., 87 l.; CPK 93 str. 2, 5 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Asociacijos LATGA ieškinio reikalavimas dėl negauto autorinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei priteista iš ieškovo Asociacijos LATGA valstybės naudai 37,66 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir priimti naują sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ (į. k. 132658751) ieškovo Asociacijos LATGA (į. k. 110061038) naudai 177 766,76 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt šeši Lt 76 ct) autorinio atlyginimo, 37 331,02 Lt (trisdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt vienas Lt 02 ct) PVM, 9 800 Lt (devyni tūkstančiai aštuoni šimtai Lt) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5470 Lt (penki tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt Lt) žyminio mokesčio ir 5200 Lt (penki tūkstančiai du šimtai Lt) advokato pagalbos išlaidų; o valstybės naudai – 37,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškovo Asociacijos LATGA naudai 5470 Lt (penki tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ jo sumokėtą 100 (vieną šimtą) Lt žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą.