- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2-1135-436/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01405-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros
- Atsakovas
- UAB „Init“
- Advokatai
- Andrius Iškauskas, Sigrida Eglė Šalūgaitė
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) atstovui advokatui Andriui Iškauskui, atsakovės UAB „Init“ generaliniam direktoriui P. Ž. ir atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl negauto autorinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t. b.l. 2-6), prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Init“ ieškovo naudai 177.766,76 Lt negauto autorinio atlyginimo ir 37.331,02 Lt pridėtinės vertės mokesčio, taip pat priteisti 19.797,49 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu 1998 m. gruodžio 4 d. sudarė sutartį Nr. TK-2, kuria suteikė teisę atsakovui retransliuoti jo abonentams ieškovo repertuaro kūrinius. Už suteiktas teises atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti autorinį atlyginimą 1999 metais – 7,85 %, o vėlesniais metais – 1,9 % nuo visų abonentinio mokesčio įplaukų, gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais atsakovas yra sudaręs radijo ir televizijos programų retransliavimo/transliavimo paslaugų teikimo sutartis, nepriskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. Šalys susitarė, kad atsakovas pateiks ieškovui duomenis apie gautas įplaukas, o ieškovas išrašys sąskaitas, kurias atsakovas turėjo apmokėti. Atsakovas savo įsipareigojimus vykdė laiku ir tinkamai iki 2007 m. pabaigos. 2008 m. sausio 29 d. atsakovas informavo ieškovą, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. įdiegė naują apskaitos modelį ir duomenis apie gautas retransliuotojo pajamas pateiks pagal naują modelį. Ieškovas su tokiu abonentinio mokesčio pajamų skaidymu į dvi dalis nesutiko ir tokį vienašališką sutarties sąlygų pakeitimą traktuoja kaip sutarties sąlygų pažeidimą. Atsakovas ignoravo ieškovo pretenzijas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovas pagal turimus duomenis paskaičiavo, kad negautas autorinis atlyginimas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro 177.766,76 Lt ir 37331,02 Lt pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 215.097,78 Lt. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovas, pažeidęs piniginę prievolę, privalo mokėti įstatymines palūkanas, kas sudaro 19.797,49 Lt.
Atsakovas UAB „Init“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (1 t. b.l. 98-99). Nurodo, kad 1998 m. gruodžio 4 d. sutartis yra pasibaigusi, ji galiojo iki 2004 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nepateikė naujos sutarties, galiojusios nuo 2005-01-01 iki 2010-12-31 ar šalių susitarimo dėl 1998-12-04 sutarties pratęsimo, ar 15.1 punkto pakeitimo, todėl ieškovas savo reikalavimo priteisti, jo nuomone, nesumokėto autorinio atlyginimo dalį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 negali grįsti negaliojančia sutartimi. Pasibaigus sutarčiai atsakovas apmokėdavo ieškovui pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurios visos 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. yra pilnai apmokėtos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, išrašydamas 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. PVM sąskaitas-faktūras, taip pat nesivadovavo 1998-12-04 nebegaliojančia sutartimi, nes PVM buvo paskaičiuojamas nuo visos sumos. Tai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai santykiai, nes atsakovas apmokėdavo pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Taip pat pažymi, kad 1998-12-04 sutartis tarp ieškovo ir atsakovo Nr. TK-2 nereglamentavo abonentinio mokesčio dydžio. Taip pat prašo taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį pagal LR CK 1,125 str. 8 d.
Ieškovas dublike (1 t. b.l. 143-148) nurodo, kad atsakovas po 2004 m. gruodžio 31 d. vykdė 1998 m. gruodžio 4 d. sudarytos sutarties sąlygas bei jas pripažino. Tik po 2008-01-29 pranešimo pateikimo atsakovas vienašališkai nusprendė autorinio atlyginimo įmokas ieškovui mokėti ne nuo visų abonentinio mokesčio pajamų, tačiau tik nuo jų dalies. Aplinkybę, kad atsakovas pripažino, jog aukščiau minėta sutartis ir toliau galiojo, įrodo tai, jog atsakovas po 2004-12-31 savo abonentams toliau retransliavo LATGA-A repertuaro kūrinius, ta pačia sutartyje numatyta tvarka teikė ieškovui duomenis apie surinktas abonentinio mokesčio pajamas ir priimdavo išrašytas sąskaitas. Atsakovas neteisingai traktuoja 1998-12-04 sutarties 6.1 punktą, pagal kurį šalys susitarė, jog autorinis atlyginimas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, gautų iš abonentinio mokesčio, o ne nuo abonentinio mokesčio dalies. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas įmokas nuo abonentinio mokesčio pajamų apskaičiuoja ir moka ne tik ieškovui, tačiau Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kuri paaiškino, kad toks mokestis turi būti paskaičiuojamas nuo visų kiekvieno abonento retransliuotojui faktiškai sumokėtų mokesčių. Aplinkybę, kad atsakovas nepagrįstai išskyrė abonentinio mokesčio dalį patvirtina nepriklausomo auditoriaus ataskaita. Taip pat ieškovas atsikirsdamas į atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo nurodo, kad CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškinys yra dėl negauto autorinio atlyginimo priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Init“ triplike palaiko savo prašymą atmesti ieškinį tai pačiais argumentais, kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį (1 t. b.l. 182-187).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje prašoma priteisti nesumokėto autorinio atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal tarp ieškovo ir atsakovo 1998 m. gruodžio 4 d. sudarytos sutarties, kurios galiojimo terminas baigėsi 2004 m. gruodžio 31 d., sąlygas. Kitaip tariant, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar ieškovo reikalavimas priteisti tokio paties dydžio autorinį atlyginimą, kuris buvo mokamas iki sutarties galiojimo termino pasibaigimo, yra pagrįstas.
Kadangi atsakovė ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį, teismas pirmiausia pasisakys minėtu klausimu. Pagal CK 1. 125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti atsakovė, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl skolos priteisimo netinkamai vykdant prievolę, todėl atsakovo prašymas taikyti senatį CK 1.125 straipsnio 8 dalies pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas.
Toliau teismas pasisakys dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Autoriai, atlikėjai <...> ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ( toliau ATGTĮ) 65 str.).
Atlyginimo, mokamo pagal autorinę licencinę sutartį už suteiktą teisę naudoti kūrinį <...> dydis nustatomas kolektyvinio administravimo asociacijų ir naudotojų susitarimu (ATGTĮ 68 str. 2d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kolektyvinio administravimo asociacija, šiuo atveju ieškovas LATGA-A, veikdama pagal įstatus, teisės aktų nustatyta tvarka suteikia licencijas ir sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kūrinių panaudojimo (1 t. b.l. 9). Tuo pagrindu ieškovas ir atsakovas UAB „Init“ 1998 m. gruodžio 4 d. sudarė licencinę sutartį Nr. TK-2 dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai. Pagal šios sutarties 3.1 punktą ieškovas, atstovaudamas Autoriams ir realizuodamas jų turtines teises, suteikė atsakovui teisę retransliuoti savo abonentams LATGA-A repertuaro kūrinius, panaudotus eterinėse ir palydovinėse televizijos ir radijo programose, bei transliuoti minėtus kūrinius, panaudotus nuosavose programose, paruoštose nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Pagal sudarytos sutarties 6.1 punktą atsakovas įsipareigojo už suteiktas teises mokėti ieškovui autorinį atlyginimą – 1999 metais – 1,85 %, 2000-siais, 2001-siais, 2002-siais, 2003-siais, 2004-siais - 1,9 % nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, nepriskaičiuojant PVM, per atsiskaitomąjį laikotarpį gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais atsakovas yra sudaręs programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis. Taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti 1999 metais – 1,2 %, 2000-siais – 1,3 %, 2001-siais – 1,35 %, 2002-siais – 1,41 %, 2003-siais – 1,44 %, 2004-siais - 1,5 % nuo reklamos įplaukų, gautų per atsiskaitomąjį laikotarpį, nepriskaičiuojant PVM, kai kabelinės retransliacijos operatorius transliuoja nuosavas radijo ir televizijos programas. Šalys susitarė, kad kartą per mėnesį atsakovas pateiks ieškovui duomenis apie gautas abonentinio mokesčio bei reklamos pajamas, kuriais remiantis ieškovas turėjo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki mėnesio pabaigos. Sutarties 15 p. nustatyta, kad ši sutartis galios nuo 1999 metų sausio mėnesio iki 2004 metų gruodžio 31 d. (1 t. b.l. 22). Sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti atliekami raštu, pasirašant abiems šalims ir tik tokiu atveju jie galėjo tapti neatskiriama šios sutarties dalimi (Sutarties 16.2 p.).
Sutarčių teisėje galioja pacta sunt servanta principas, reiškiantis, kad šalys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad autorius, be kitų, turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje; už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar jo audiovizualinį įrašą; autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2008 m. kovo 3 d. rašte Nr. 397ML (1 t. b.l. 24) nurodė, kad 1998 m. gruodžio 4 d. sutartis pratęsta 2004 m. gruodžio 24 d. šalių susitarimu, tačiau toks susitarimas teismui nepateiktas. Taip pat ieškovas teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kad aukščiau paminėta sutartis šalių susitarimu būtų pakeista, papildyta ar pratęsta sutarties 16.2 p. nurodyta tvarka. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas ir po 2004 metų išrašydavo atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovas tinkamai ir laiku apmokėdavo (1 t. b.l. 26-64, 103-136). Tarp šalių nebuvo ginčo, iki to momento, kai atsakovas 2008 m. sausio 29 pranešimu Nr. C08-015 informavo ieškovą, jog UAB „Init“ nuo 2008-01-01 įdiegė apskaitos modulį, kurio pagalba televizijos abonentinis mokestis padalintas į dvi dalis, t.y. TV retransliavimo ir linijų (tinklų) mokestį. Šiuo raštu atsakovas informavo ieškovą, jog keičiasi skaičiavimo bazė nuo retransliuotojo pajamų, todėl duomenis apie gautas retransliuotojo pajamas, reikalingas atlyginimo ir PVM paskaičiavimui, atsakovas pateiks pagal naujai įdiegtą apskaitos modelį. (1 t. b.l. 23). Pažymėtina, kad ginčo, jog raštu nebuvo sudaryti papildomi susitarimai dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties pratęsimo, nėra.
Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaroma raštu (ATGTĮ 42 str. 1 d.). Teisės teorijoje nustatyta, kad bendriausiu požiūriu reikalavimas sumokėti autorinį atlyginimą gali būti grindžiamas tuo, kad kiekvienas autoriaus turtinės teisės panaudojimas turi būti atlyginamas (ATGTĮ 15 str. 3 d.). Ši taisyklė taikoma tiek tais atvejais, kai autorius sudaro autorinę licencinę sutartį su teisių naudotoju dėl teisių suteikimo, tiek, kai autoriaus teisės naudojamos be sutarties, t.y. neteisėtai naudojant autoriaus teises. Kiekvienas naudojimasis kūriniu be autoriaus licencijos yra autoriaus teisių pažeidimas (ATGTĮ 73 str.). Taigi, jeigu pripažįstama, kad kūrinio naudojimas yra atlyginamas, tai atlyginimo mokėjimas nepriklauso nuo to, teisės naudojamos pagal sutartį ar savavališkai. Nuo to, ar buvo sudaryta sutartis dėl teisių suteikimo, ar ne, gali priklausyti tik atlyginimo už naudojimąsi teise dydis.
Autorių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą (ATGTĮ 42 str. 3 d.). Šalys sudarydamos autorinę licencinę sutartį ir vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, turi teisę susitarti dėl joms abiem priimtino atlyginimo dydžio. Kaip jau buvo minėta, tarp šalių 1998 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta licencinė sutartis, pagal kurią atsakovas ieškovui mokėdavo susitartą autorinį atlyginimą. Šalių sutartis galioja neapibrėžtą arba tam tikrą laiką, kuris gali būti nurodytas pačioje sutartyje arba įstatyme. Bendroji taisyklė, kad sutartis baigia galioti tik pasibaigus iš jos atsiradusioms prievolėms, nors sutartis ir būtų terminuota. Nagrinėjamu atveju 1998 m. gruodžio 4 d. licencinė sutartis buvo terminuota, kurios terminas baigėsi 2004 metų gruodžio 31 d. ir ji nebuvo pratęsta. Kaip jau buvo minėta, ginčas kilo dėl autorinio atlyginimo dydžio laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu atsakovas ir toliau teikė ieškovui duomenis, o ieškovas išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovas apmokėdavo laiku ir tinkamai. Darytina išvada, kad iš sutarties galiojusi prievolė buvo įvykdyta, todėl sutarties galiojimas buvo pasibaigęs. Tačiau, atsakovas tretiesiems asmenims toliau teikė transliavimo/retransliavimo paslaugas, iš to gavo pajamas. Atsakovas, vadovaudamasis ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalimi, toliau teikė duomenis ieškovei, pagal kuriuos ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovas jas apmokėdavo.
Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-15/2008). Įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, nustatyta, kad pasibaigus galioti 1998 m. gruodžio 4 d. licencinei sutarčiai, tarp šalių toliau tęsėsi faktiniai santykiai. Atsakovas pagal nusistovėjusią tvarką toliau teikdavo duomenis apie gautas abonentinio mokesčio pajamas nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, o ieškovas išrašydavo sąskaitas-faktūras. Darytina išvada, kad nusistovėjusi faktinė situacija atitiko abiejų šalių valią susiklosčiusiai apmokėjimo tvarkai. Tai reiškia, kad šioje byloje PVM sąskaitos-faktūros kaip įrodymai vertintinos atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su ilgametį ginčo šalių tarpusavio bendradarbiavimą, t.y. ieškovas, žinodamas, kad baigėsi galioti 1998 m. gruodžio 4 d. licencinė sutartis, nesiekė jos pratęsti, pakeisti ar sudaryti naują sutartį, bet pagal gautus duomenis išrašydavo sąskaitas-faktūras. Taip pat ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl pateikiamų duomenų.
Teismas daro išvadą, kad abiejų šalių elgesys rodo, jog faktiškai susiklostę apmokėjimo santykiai atitiko abiejų šalių valią. Byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę sumokėti ieškovui autorinį atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog PVM sąskaita - faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis, o ši jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Todėl PVM sąskaita - faktūra negali atstoti sutarties ar jos pakeisti. Be to, vien remiantis šiuo apskaitos dokumentu nėra pagrindo preziumuoti šalių sutartinių santykių, nes PVM sąskaita - faktūra nagrinėjamu atveju patvirtina tik faktą, kad ieškovas suteikė atsakovui teisę retransliuoti ir transliuoti savo abonentams LATGA-A repertuaro kūrinius, o atsakovas už tai sumokėjo ieškovui autorinį atlyginimą.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162 - 6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.
Atsakovė 2008 m. sausio 29 d. raštu Nr. C08-015 (1 t. b.l. 23) informavo ieškovę, jog UAB „Init“ nuo 2008 m. sausio 1 d. įdiegė apskaitos modulį, kurio pagalba kabelinės televizijos abonentinis mokestis padalintas į dvi dalis ir duomenis apie gautas pajamas, reikalingas PVM paskaičiavimui, pateiks pagal naujai įdiegtą modelį. Teismui nustačius, kad esant susiklosčiusiems autorinio atlyginimo mokėjimo už suteiktą teisę panaudoti kūrinius santykiams, šis raštas galėtų būti vertintinas kaip pasiūlymo pateikimas sudaryti sutartį (ofertą) (CK 6. 167 str. 1 d.). Tačiau ieškovė 2008 m. kovo 3 d. raštu Nr. 397 ML nurodė, jog nesutinka su abonentinio mokesčio pajamų skaidymu į dvi dalis. Taip pat nurodo, kad tokį pasiūlymą laiko vienašališku licencinės sutarties sąlygų pakeitimu, traktuotinu esminiu sutarties sąlygų pažeidimu (1 t. b.l. 84). Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Akceptantas šiuo atveju ieškovas nurodė raštu, kad nesutinka su jo teigimu galiojančios sutarties sąlygų pakeitimu, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, 1998 m. gruodžio 4 d. licencinės sutarties pakeitimai, papildymai nebuvo sudaryti sutartyje nurodytu būdu. Tai dar kartą įrodo, kad tarp šalių susiklostė faktiniai autorinių teisių santykiai, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės 2008 m. sausio 29 d. raštas Nr. C08-015 yra vienašališkas sutarties sąlygų pakeitimas. Pažymėtina, kad ieškovė ir po 2008 m. sausio 29 d. rašto Nr. C08-015 gavimo toliau priėmė atsakovės pateiktus duomenis, pagal kuriuos išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras, tačiau sutarties, kaip to reikalauja ieškovės įstatai, ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis, su atsakove nesudarė, į teismą su ieškiniu nutraukti kūrinių retransliaciją/transliaciją nesikreipė. Nauja licencinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta tik 2011 m. balandžio 26 d. (1 t. b.l. 150-156).
Pažymėtina, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, naujos ar pakeistos sutarties tekstas nebuvo pasirašytas (ATGTĮ 42 str. 1 d.), o tokio dokumento panaudojimas santykiuose su oferentu, neatitinka CK 6.173 straipsnyje nustatytų reikalavimų akceptui, taip pat PVM sąskaita - faktūra negali atstoti sutarties ar jos pakeisti, todėl tokie veiksmai nesukuria ofertos akceptavimo teisinių pasekmių. Dokumento, neturinčio sutarties galios, panaudojimas pateikiant jį kitiems asmenims kaip sutartį gali būti klaidinantis ir vertinamas kaip nesąžiningas.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys dėl negauto autorinio atlyginimo dalies ir palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, todėl dėl kitų ieškovo reikalavimų – reikalavimo priteisti palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas – teismas nepasisako.
Atmetus ieškinį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje duomenys apie atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas nepateikti, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, kurios susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) (juridinio asmens kodas 110061038, adresas J. Basanavičiaus g. 4, Vilnius) 37,66 Lt (trisdešimt septynis litus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.