Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant T. Ž., dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nukentėjusiesiems J. S. ir M. K. (buvusi pavardė M.), T. A. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų: 1) 2003-01-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 47(1) str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2003-05-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2003-01-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo; 3) 2003-09-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2003-05-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 4) 2003-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 8 d., paskirta bausmė subendrinta su 2003-09-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; 5) 2004-09-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2003-09-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu 2100 Lt, bausmę atliko 2005-11-25; 6) 2007-12-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu 300 Lt; bausmę atliko 2009-04-16; 7) 2010-08-05 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 8) 2010-10-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmę atliko 2013-06-04; 9) 2013-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 10) 2014 01 14 Marijampolės r/a teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-2 metams laisvės atėmimo. BK 641str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskirta 1 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9d. , bausmė subendrinta su 2013 10 11 Marijampolės r/a teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 1 metai 8 mėn. l/a, bausmės pradžia nuo 2014 01 14, į bausmę įskaitytas laikas, atliktas pagal 2013 10 11 teismo nuosprendį iki 2014 01 14, ir laikas, išbūtas sulaikyme- nuo 2013 10 06 iki 2013 10 07;11) 2014-02-07 Marijampolės r/a teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.-1 metams laisvės atėmimo. BK 64¹str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9d. , bausmė subendrinta su 2014-01-14 Marijampolės r/a teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo; 2015-10-09 paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, teistumai neišnykę, 12) 2018-02-09 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumai neišnykę;

kaltinamas padaręs veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. 2017 m. vasario 8 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose, tarpusavio konflikto metu su M. M., tyčia plaktuku sudavė vieną smūgį į galvos sritį M. M., tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kuris pasireiškė muštine žaizda galvoje. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tyčia pastūmė M. M., ko pasekoje nukrito nuo laiptų, dėl to nukentėjusiajam M. M. konstatuota kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis, taip T. A. nukentėjusiajam M. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

T. A. 2017 m. lapkričio 3 d. apie 00.50 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia penkis kartus peiliu smogė lovoje gulinčiam M. M. į kaklo, dešinės rankos ir dešinės mentės sritį ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. M. padarė durtines- pjautines žaizdas kaklo, dešinio žąsto nugariniame paviršiuje ir dešinės mentės srityje, tai yra padarė M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to jis sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui, o būtent: 2017 m. lapkričio 3 d. apie 00.50 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, sugriebė J. S. už plaukų ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Motyvai ir teisinis veikos padarytos 2017m. vasario 8 d. vertinimas.

Byloje pagal nagrinėjamo įvykio metu galiojusią aktualią BK 284 straipsnio 1 dalies redakciją už viešosios tvarkos pažeidimą, sukėlusį padarinius, atsakė tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010).

Šioje byloje nustatyta, jog buvo naudojamas smurtas viešoje vietoje- įėjime į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Byloje nėra nustatyta, kad smurto naudojimo metu būtų pašalinių asmenų, išskyrus S. A. Pastarasis teisme patvirtino, kad jis nukritus M. M. išėjo į namus, siekdamas nesikišti į T. A. ir M. M. tarpusavio santykius. Kitų duomenų, kad kas nors matė šį įvykį, naudojamą smurtą byloje nėra. J. S. teigia pamačiusi gulintį M. M. ant grindų kruvina galva, ėmė šaukti, atbėgo kasininkė kuri kvietė medicininę pagalbą. Bylos duomenimis nei J. S., nei M. M. medikų nelaukė. Duomenų, kad apie įvykį prekybos centro darbuotojai būtų pranešę policijai nėra. Be to ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos pradėtas tik praėjus daugiau nei metams nuo šių įvykių. Šioje byloje nėra duomenų kad dėl pavartoto fizinio smurto aplinkiniai būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar kad būtų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, ar padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla. Byloje nėra duomenų jog medicininės pagalbos automobilis buvo atvykęs į įvykio vietą, kad žmonėms būtų sukeltas didelis išgąstis, ar kilusi sumaištis. Taigi nesant objektyvių veikos požymių, nėra ir kilusių pasekmių BK 284 straipsnio, prasme, todėl jis dėl šios veikos padarymo išteisintinas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad tyčia smurtauti kilo dar būnant bute, kur vyko išgertuvės, tarp kaltinamojo ir M. M. tvyrojo įtampa dėl J. S. Tai patvirtina tas faktas, kad T. A. eidamas į parduotuvę pasiėmė plaktuką ir jį nešėsi paslėpęs kišenėje, tai rodo, kad jis jau tuo metu buvo nusiteikęs smurtauti. Tyčinis smūgio sudavimas, o po to grįžus į namo laiptinę tyčinis M. M. nustūmimas nuo laiptų, rodo, kad visus šiuos veiksmus vienijo vieninga tyčia smurtauti konkretaus asmens atžvilgiu. Tarp objektyvių veiksmų – smurto panaudojimo nueinant į parduotuvę ir grįžtant iš jos praėjo gana neilgas laiko tarpas, todėl šie du smurto panaudojimo atvejai to paties asmens, to pačio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo tęstiniai. Kai smurtaujant sukeliamos pasekmės kurios gali būti vertinamos pagal kelis BK straipsnius, tokiais atvejais veika kvalifikuojama pagal sunkiausias sukeltas pasekmes. Nustatyta, kad suduodamas smūgius į galvos sritį ir tyčia nustumdamas nuo laiptų nukentėjusįjį M. M. T. A. siekė smurtauti pastarojo atžvilgiu, tokiais veiksmais sukėlė pasekmes- nesunkų nukentėjusiojo kūno sužalojimą. Taigi T. A. padarė veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje už ką jis privalo atsakyti.

Motyvai ir teisinis veikos padarytos 2017m. lapkričio 3 d. vertinimas.

Teismų praktikoje nusistovėjusi taisyklė, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018).

Nukentėjusysis M. M. teigė jog jam atsigulus šalia J. S. po kokių penkių minučių T. A. pradėjo jį badyti peiliu. Pajuto kad kažkas priėjo, jam pasidarė šilta, nieko nesupratęs suaimanavo. J. įjungė šviesą, T. A. pasakė, kad ką jis čia daro, o jis su peiliu tarpduryje stovėjo. J. ėmė telefoną, tada T. A. griebė jai už plaukų, pridėjo peilį prie gerklės ir neleido skambinti. J. S. nurodė, kad jai užgesinus šviesą, išgirdo kaip M. pasakė „Au“, ji pašoko iš lovos, uždegė šviesą ir pamatė, kad M. bėga kraujas iš gerklės ir iš peties. Ji griebė T. A., jis griebė ją už plaukų ir laikė peilį laikydamas jai prie gerklės. Ji klausė T. A. ką jis daro, paėmė telefoną, jis prašė nekviesti nieko. T. nuleido ranką kurioje laikė peilį, o ji surinko 112. Kai ji įjungė šviesą, T. A. stovėjo prie lovos su peiliu, M. M. jau buvo subadytas ir toliau T. A. nieko nedarė. Specialisto išvadoje nurodoma, kad M. M. durtinės-pjautinės žaizdos kaklo, viršutinės galūnės, krūtinės srityse galėjo būti padaryti 2017-11-03 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklaustas teisme ekspertas V. V. nurodė, kad M. M. (K.) nustatyti sužalojimai pavojingose vietoje, bet stambios kraujagyslės nebuvo pažeistos, nebuvo iškilę pavojaus gyvybei. Dūriai buvo 1,5 iki 2 cm gylio, todėl nebuvo naudota didelė fizinė jėga. Pavojingi sužalojimai, nes giliau yra žastinė arterija, o nugaroje irgi neaišku kiek giliau galėjo įdurti. Dėl šių žaizdų nekilo pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Specialisto išvadoje nurodoma, kad žaizdos nuo 1 iki 2 cm. gylio ir nuo 0,2 iki 0,3 cm. pločio. Taigi šioje byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui manyti, kad T. A. veikė esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti M. M. gyvybę. Nors ir buvo naudotas įrankis- peilis, be suduotas ne vienas , o keli smūgiai peiliu (penki), tačiau visi suduoti peiliu smūgiai į kaklo priekinį paviršių, dešinę ranką ir dešinę mentę, padaryti sužalojimai nėra gilūs, kas patvirtina eksperto teiginius, jog smūgiams nebuvo naudota didelė fizinė jėga. Nustatyta ir tai, kad M. M. T. A. nesipriešino, jokių pasipriešinimo veiksmų neatliko. J. S. išgirdusi M. M. riksmą, įjungė šviesą ir pamačiusi T. su peiliu rankoje paklausė, ką jis čia daro. T. jai pasakė „tylėk“ ir griebė už plaukų, rankoje tebeturėjo peilį. Jai skaudėjo, M. prašė kviesti pagalbą, o T. neleido. Jai ėmus prašyti T. nusiramino ir leido kviesti greitąją pagalbą. Taigi šios nurodytos J. S. aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad T. A. niekas netrukdė įgyvendinti tikslus, jeigu jis tokius būtų turėjęs. Jokių aktyvių pasipriešinimo veiksmų neatliko nei M. M., nei J. S. Tai, kad J. S. prašė leisti iškviesti medikus, negalima traktuoti kaip nusikalstamos veikos nutraukimą prieš kaltininko valią. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš smurtaudamas T. A. būtų išsakęs kokius tai grasinančius žodžius. T. A. suduodamas smūgius peiliu veikė tiesiogine tačiau neapibrėžta tyčia, jį tenkino bet kokios pasekmės, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, už ką jis ir privalo atsakyti. Todėl jo veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina pagal sukeltas pasekmes į BK 140 straipsnio 1 dalį. Įspėjus proceso dalyvius apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis pageidavo tęsti procesą, teigė jog kaltinamasis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Teismas vertindamas nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duotus teisme atkreipė dėmesį į tai, kai juose yra neesminių prieštaravimų, tačiau įvertinus tai, kad tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivūs ( t.2.b.l. 1, t.1. b.l. 127), kurie iš esmės neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Atsižvelgiant į tai, kad T. A. padarytos veikos perkvalifikuotos į lengvesnį BK straipsnį ir jo dalį, bei pripažintina tęstine veika dėl tyčinių sveikatos sužalojimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, atitinkamai koreguotini T. A. pareikšti kaltinimai. Kaltinimai tikslintini ir nurodant kūno sužalojimo vietas į aiškius medicininius terminus: viršutinės galūnės krūtinės srities į dešinę ranką ir dešinės mentės sritį, kaip buvo nustatyta apklausiant teisme ekspertą V. V. ir vadovaujantis tais duomenimis kurie buvo užfiksuoti specialisto objektyviai apžiūrint nukentėjusįjį ( t. 1.b.l.159-160).

T. A. veiksmai kvalifikuoti ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl fizinio skausmo sukėlimo J. S., sugriebiant ir laikant pastarąją už plaukų. Nukentėjusioji patvirtino, kad laikymas už plaukų, jai sukėlė fizinį skausmą ir dėl to prašo nubausti T. A.. Pastarasis neneigė sugriebęs ir laikęs J. S. už plaukų. Objektyviai jokie kūno sužalojimai apžiūrėjus J. S. nustatyti nebuvo. Tačiau specialisto išvadoje teigiama, jog jeigu buvo sugriebta ir laikoma už plaukų, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą ( t.2.b.l.16) . Esant šioms aplinkybėms darytina išvada jog T. A. tyčia sukėlė fizinį skausmą J. S., todėl dėl to jis privalo atsakyti. Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės nedarančios įtakos veikos juridiniam kvalifikavimui. Peilio pridėjimas prie kaklo galėtų būti požymis kitos nusikalstamos veikos, tačiau jokia kita veika T. A. nėra kaltinamas.

Civilinis ieškinys.

Byloje buvo pareikšti du Kauno teritorinių ligonių kasų ieškiniai - 1000,77 Eur (1 t. b.l. 96-97 ) ir 34,59 Eur ( 1 t. b.l. 181), M. M. gydymo išlaidoms priteisti iš kaltinamojo. Ieškinį palaikė ir prašė jį nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl M. M. sužalojimo, pastarasis buvo gydomas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, jam buvo atliktos rankos operacijos, suteiktos medicininės paslaugos, kurios ieškovui kainavo 1000,77 Eur. Ieškovas į bylą pateikė dokumentus patvirtinančius patirtų gydymo išlaidų dydį ( t.1 b.l. 96-98). Be to byloje yra duomenys, kad T. A. atlygino 34,59 Eur todėl ieškinys toje dalyje atmestinas (1 t. b.l. 18). Kadangi ieškovas gydydamas nukentėjusįjį patyrė išlaidas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Byloje apklaustas liudytojas S. A. patvirtino kaltinamojo teiginius, jog pirmas smūgį ranka kaltinamajam sudavė nukentėjusysis. Nukentėjusysis M. M. teigė, kad neprisimena ar sudavė smūgį kaltinamajam, bet jo nuomone taip galėjo būti. Vėliau pasivijo ant laiptų keikdamasis ir grasindamas kaltinamajam. Dėl šio epizodo jis jautėsi ir pats kaltu, todėl jokių pretenzijų iš pradžių nereiškė. Taigi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo teiginius, kad jį išprovokavo smurtauti pats nukentėjusysis, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis abu kartus nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikų motyvus bei tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes bei kitas teisingai bausmei paskirti reikšmingas aplinkybes. Nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje ( dvi veikos) priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veikos tyčinės, jos padarytos dėl asmeninių menkaverčių paskatų. T. A. praeityje teistas 11 kartų, jo teistumai neišnykę, po šių veikų padarymo už kurias jis yra teisiamas buvo dar kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, baustas administracine tvarka (t. 3., b. l. 21-22). Duomenų, kad T. A. būtų priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje nėra. T. A. iki suėmimo niekur nedirbo, turi neįgalumą, jo netektas darbingumas 60 procentų, gyveno su tėvu. Taigi, įvertinus tai, kad jis padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikos tyčinės, sukėlė nusikalstamas pasekmes, nustatyta jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė, įvertinta jo asmenybė, tai kad jis būdamas dar pakankamai jauno amžiaus 12 kartų buvo teisiamas, šis kartas tryliktas ir tai, kad įvairaus pobūdžio paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo veiksmams ar elgesiui būnant laisvėje neturėjo, jis vartojo alkoholinius gėrimus ir elgėsi nusikalstamai, jam skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė parinktina mažesnė nei sankcijos vidurkis, įvertinus jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, sunkinančią aplinkybę. Bausmių subendrinimui taikytinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys. Atsižvelgiant į tai, kad T. A. po šių veikų padarymo buvo nuteistas 2018-02-09 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, nuosprendžių subendrinimui taikytinos BK 63 straipsnio 1,4, 9 straipsnio nuostatos.

Kardomosios priemonės išsprendimas.

2017-11-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė- suėmimas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui. 2017-12-03 paleistas į laisvę. ( 2 t. b.l. 71-72). 2017-12-03 paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (2 t. b.l. 74-75). Atsižvelgiant į tai, kad T. A. skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jam skirtos kardomosios priemonės keistinos į suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis. Įsiteisėjusį nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomoji priemonė naikintina. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi suėmimo terminas nuo 2017-11-03 iki 2017-12-03 ir nuo nuosprendžio paskelbimo ( 2019-03-01) iki jo pradėjimo vykdyti įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką. Asmens tapatybės kortelė saugoma byloje grąžintina T. A., ją persiunčiant į bausmės atlikimo vietos įstaigą.

Daiktinių įrodymų išsprendimo klausimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: peiliai 2 vnt, DNR mėginys, marškinėliai, nuorūkos ir cigarečių pakelis saugomi Marijampolės apskr. VPK, (1 t. b.l. 121,155), kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini. Vokas su T. A. DNR ėminiu saugomas Marijampolės apskr. VPK, kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2 t. b.l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkavertis daiktas, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl M. M. sužalojimo) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ( dėl J. S. fizinio skausmo sukėlimo) - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis - šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-02-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

T. A. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į kardomąją priemonę- suėmimą iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis. Nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu suėmime (nuo 2017-11-03 iki 2017-12-03 ir nuo 2019-03-01 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam įskaityti į bausmės laiką.

T. A. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų ieškinį - 1000,77 Eur tenkinti ir iš kaltinamojo T. A., ieškovo naudai priteisti 1000,77 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį dėl 34,59 Eur priteisimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus du peilius, DNR mėginį, marškinėlius, nuorūkas, cigarečių pakelį ir T. A. DNR ėminį kaip menkaverčius daiktus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.