Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovo pirmininko E. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir P. K. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, P. K. įpareigotas: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo atlyginti (duomenys neskelbtini) bendruomenei 435 Eur turtinę žalą ar ją pašalinti; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas A. B., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai kartu su A. B., kojomis išlaužę duris, įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini) bendruomenės (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) pirties pastato vidų ir pagrobė svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančius pinigus, įdėtus į stiklainį (aukų dėžutę), monetomis ir popieriniais banknotais, iš viso 141 Eur, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) bendruomenei iš viso 141 Eur turtinę žalą;

1.2. 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai kartu su A. B., vagystės metu sugadino svetimą turtą, o būtent: braudamasis į (duomenys neskelbtini) bendruomenės (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) pirties pastato vidų, kojomis spardydamas ir rankomis laužydamas sugadino - sulaužė (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirties pastato duris, išdaužė pirties durų langelį, nulaužė durų rankeną, išlaužė durų staktą, sulaužė durų apvadus iš viso 460 Eur vertės, per kurias patekęs į (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirties pastato patalpos vidų ir toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugadino karšto vandens ruošimo metalinę talpą, į kurią pridėjęs sniego ją užšaldė ir dėl to ji prairo - 150 Eur vertės, sulaužė krosnies dureles - 100 Eur vertės ir sulaužė kėdę - 19 Eur vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) bendruomenei iš viso 729 Eur turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl P. K. skirtinos bausmės, įvertino tai, kad P. K. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, dėl jų gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo atstovo ir sutinka atlyginti padarytą žalą. Šias aplinkybes teismas vertino, kaip sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovas pirmininkas E. M. (toliau – nukentėjusiojo atstovas) prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl P. K. paskirtos bausmės pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo nesant tam pagrindo ir sąlygų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką, BK 75 straipsnio taikymui turi būti nustatytos ne tik formalios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar asmeniui atlikus tik jos dalį.

3.2. Skunde pastebima, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, be pakankamo teisinio pagrindo išimtinę reikšmę suteikė nuteistojo P. K. tariamai atgailai, visiškai nevertino kitų svarbių aplinkybių, nuteistąjį itin neigiamai charakterizuojančių duomenų, neatsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir sutinka atlyginti žalą, nėra itin teigiamai charakterizuojančios. Teismo posėdžio metu P. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o tai reiškia ne tik tai, kad teismas be pagrindo nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir rodo, kad žalos pripažinimas ir sutikimas ją atlyginti yra deklaratyvus. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) bendruomenei padarytos žalos nuteistasis neatlygino ir nesiėmė jokių veiksmų tam padaryti. Pirmosios instancijos teismas P. K. elgesį proceso metu nepagrįstai vertino, kaip jį teigiamai charakterizuojantį.

3.3. Skunde pažymima, kad P. K. anksčiau jau teistas 6 kartus, iš kurių 2 kartus buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, o 4 kartus reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau net ir būdamas ne kartą teistas, ir ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis, išėjęs į laisvę, vėl nusikalsdavo, savo gyvenimo būdo nekeitė, turėdamas pradinį išsilavinimą, mokslų netęsė, iki šiol nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, šioje byloje nustatytos 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, šių aplinkybių nevertino. Nusikaltimus P. K. padarė savo gyvenamosios vietos bendruomenės atžvilgiu, įžūliai, iš chuliganiškų paskatų sugadino jos turtą, pavogė bendruomenės reikmėms paaukotus pinigus. Bendruomenės nariai dėl šio įvykio yra šokiruoti, bijoma dėl gyventojų saugumo. P. K. savo elgesiu gąsdina gyventojus.

3.4. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 75 straipsnio taikymo, prioritetą suteikė tik kaltininko interesams. Šioje byloje nustatytas P. K. elgesys, jo itin neigiamai vertinama asmenybė, yra pakankami išvadai, kad atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo nebus pasiekti. Tuo labiau, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be įpareigojimo atlyginti žalą, nuteistajam buvo paskirta tik nuteistojo elgesį ribojanti, tačiau ne auklėjamąjį ar pataisomąjį poveikį turinti priemonė – įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti, kadangi paskiriant bausmę visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys įvertinti, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Aptartos BPK normos turinys suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimui atidėti P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, prašoma nuosprendį pakeisti, panaikinant jo dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą BK 75 straipsnio taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo nesant tam pagrindo.

6. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl apysunkio (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir nesunkaus (BK 187 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymo. Jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis formaliąsias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas dėl nusikaltimo sunkumo ir bausmės trukmės atitinka. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad spręsdami šį klausimą teismai paprastai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021 ir kt.).

8. Be to, teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą taikyti P. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, esminėmis aplinkybėmis laikė tai, kad nuteistasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, prisipažino ir gailėjosi, sutinka atlyginti žalą. Tačiau kiti su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu visuomenėje (iki ir po nusikalstamų veikų padarymo) susiję duomenys, vertintini sprendžiant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuosprendyje nutylėti.

10. Nebuvo įvertinta, kad šis teistumas P. K. nėra pirmas. Bylos duomenimis, nuteistasis praeityje teistas šešis kartus, visais atvejais už tyčines nusikalstamas veikas. Keturis kartus teistas už pagal tuos pačius BK straipsnius kvalifikuotus nusikaltimus, kaip ir šioje byloje. Ankstesniais nuosprendžiais P. K. du kartus buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, vienu atveju laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą (dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo). Keturis kartus nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis realiai atliko (1 t., b. l. 132–140). Nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, P. K. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas. Visa tai rodo, kad nusikalstamas nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikomos bausmės realios įtakos jo mąstymo, požiūrio pokyčiams ir teigiamai elgesio korekcijai neturi. Be to, aplinkybė, kad P. K. jau ne pirmą kartą nuteistas už nusikaltimus, padarytus siekiant neteisėtu būdu gauti pinigų, rodo susiformavusią tam tikrą nuteistojo kriminalinę pasaulėžiūrą – gaunat lėšas savo poreikių patenkinimui, prioritetas teikiamas neteisėtam jų gavimo būdui, nesistengiant dirbti ir gauti legalias pajamas. Tokią išvadą leidžia daryti ir bylos duomenimis apie tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu, taip pat ir anksčiau, nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistruotas, įsidarbinti kitais būdais (darbo ieškodamas savarankiškai) nesiekia (1 t., b. l. 128). Esant šioms aplinkybėms nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad, atidėjus bausmės vykdymą, P. K. įsidarbins ir atlygins padarytą žalą. Tuo labiau, kad nuteistasis nei po nusikalstamos veikos padarymo, nei po nuosprendžio priėmimo jokių pastangų tam, kad žala būtų atlyginta, nedėjo, žalos neatlygino (nepradėjo jos atlyginti), dėl jos atlyginimo su nukentėjusiuoju nesitarė. Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino nuteistojo pareiškimą dėl sutikimo atlyginti padarytą žalą.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą nebuvo įvertintos ir nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tyčines nusikalstamas veikas P. K. padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistas, nusikalto veikdamas su bendrininku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Taigi šiuo atveju yra nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktuose. Pirmosios instancijos teismas minėtas nuteistojo atsakomybę sunkiančias aplinkybes nustatė, tačiau spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, į jas neatsižvelgė ir jų nevertino. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, esant kitų ir išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumai, jos nepakanka BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Be to, susipažinus su ankstesnių nuosprendžių turiniu matyti, kad savo kaltės nuteistasis neneigė ir ankstesniais atvejais, tačiau nepaisant to savo elgesio nekeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į paminėta, kaltės pripažinimą šiuo atveju vertinti kaip išskirtinę, ypatingai palankią nuteistajam aplinkybę, nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių ir faktų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris jau buvo teistas ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

13. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ne tik ankstesnių teistumų faktas, bet nuteistąjį charakterizuojančių ir šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių visuma, taip pat paties nuteistojo požiūris į savo nusikalstamą elgesį (nors nuteistasis prisipažino, kad padarė nusikalstamas veikas, turtinės žalos visa apimtimi nepripažino, kėlė versiją dėl dalies daiktų sugadinimo kitokiomis, nei inkriminuota kaltinamajame akte, aplinkybėmis), elgesys po nusikalstamų veikų padarymo (dėl žalos atlyginimo ar jos pašalinimo savo darbu jokios iniciatyvos nerodė; 2021 m. gegužės 31 d. už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą 2021 m. balandžio 4 d., t. y. po šioje byloje vertinamų nusikaltimų padarymo, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 116, 117)), kelia pagrįstas abejones dėl to, kad nuteistasis savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, nuoširdžiai išgyvena dėl kilusių pasekmių ir siekia pasitaisyti. Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę nuteistojo praeitį, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog P. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

14. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, neveiksmingumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik P. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, turi būti siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris savo elgesiu įrodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus. P. K. pastangų keisti gyvenimo būdą ir elgesį nebuvimas suponuoja pagrįstą manymą, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymu nebus pasiekti bausmės tikslai ir šio instituto taikymas neturės realaus ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesiui.

15. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs nuteistajam P. K. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Konstatavus, kad yra pagrindas panaikinti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą nuteistajam P. K., naikintina ir nuosprendžio dalis dėl jam paskirtų įpareigojimų.

16. Nagrinėjamoje byloje atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakęs dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, rezoliucinėje dalyje jokio sprendimo šiuo klausimu nepriėmė, taip pažeisdamas BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) bendruomenė, atstovaujama pirmininko E. M., pateikė civilinį ieškinį dėl 870 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16–32). Pirmosios instancijos teismas nusprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš nuteistųjų P. K. ir A. B. (duomenys neskelbtini) bendruomenei priteisti 500 Eur, iš kiekvieno po 250 Eur, neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje pasisakydamas dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad turtinės žalos suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamųjų veiksmus ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys, kaltinamieji žalą atlyginti sutinka, todėl civilinis ieškinys turinei žalai atlyginti tenkintinas ir iš kaltinamųjų priteistina 870 Eur, iš kiekvieno po 435 Eur, turtinei žalai atlyginti. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip minėta, dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti jokio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepriėmė, nors tiek P. K., tiek A. B. skyrė įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu.

17. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje (jo aprašomojoje dalyje) civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimas yra aptartas, nurodyti motyvai dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio bei nuteistųjų pareigos turtinę žalą atlyginti, kiekvienam iš jų tenkančią atlyginti žalos dalį, sprendimo dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nepriėmimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisėjų kolegija nelaiko esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas nuosprendį naikinti. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas ištaisytinas apeliacinėje instancijoje. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti ir kaltinamųjų pareigos atlyginti žalą lygiomis dalimis, yra pasisakyta, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje abiem nuteistiesiems P. K. ir A. B. skirti įpareigojimai atlyginti turtinę žalą lygiomis dalimis (kiekvienam po 435 Eur). Nors apeliaciniame skunde klausimas dėl civilinio ieškinio nekeliamas, tačiau prašoma palikti nuosprendžio dalį dėl P. K. skirto įpareigojimo atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo ištaisymas apeliacinėje instancijoje, nurodant, kad civilinis ieškinys 870 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas, iš nuteistųjų priteisiant po 435 Eur, BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų nepažeis.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas realaus P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis numatė, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši BK straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d.) pripažinta netekusi galios. Skundžiamą nuosprendį Alytaus apylinkės teismas priėmė 2021 m. liepos 5 d., šiuo nuosprendžiu P. K. nuteisė už nusikaltimus, padarytus 2021 m. vasario 14 d., t. y., kai aptarta įstatymo nuostata jau nebegaliojo. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog teismas, nurodydamas bausmės atlikimo vietą, padarė klaidą, kuri taisytina nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad P. K. paskirtą bausmę turi atlikti ne pataisos namuose, o pataisos įstaigoje.

19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam P. K., kurias sudaro 120,06 Eur (2 t., b. l. 104). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

20. Šioje byloje nuosprendį skundė nukentėjusiojo atstovas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka konstatuota, kad apeliacinis skundas pagrįstas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė, bylos duomenimis nedirba ir pajamų negauna, duomenų apie turimą turtą nėra, taip pat atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. K. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) bendrovės atstovo pirmininko E. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 10 punktu, 69 straipsniu, P. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir jis įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo atlyginti (duomenys neskelbtini) bendruomenei 435 Eur neturtinę žalą ar ją pašalinti savo darbu ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta P. K. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą apsirikimą dėl bausmės paskyrimo atlikti pataisos namuose ir nurodyti, kad P. K. bausmę paskiriama atlikti pataisos įstaigoje.

(duomenys neskelbtini) bendruomenės civilinį ieškinį dėl 870 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisiant iš P. K. ir A. B. (duomenys neskelbtini) bendruomenei po 435 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo P. K. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 120,06 Eur, neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.