Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2021 m. liepos 5 d.

nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų atstovui pirmininkui E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., el. paštas: (duomenys neskelbtini), neteistas (t.1., b.l. 96), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymu;

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., el. paštas: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. spalio 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., taikant BK 64¹ straipsnį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 11 mėn., įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 87 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinsi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2014 m. rugpjūčio 12 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimas 1 metams 2 mėn., įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nebus susiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 87 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinsi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, Druskininkų m. apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto;

3) 2015 m. sausio 15 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (trys epizodai), taikant BK 64¹ straipsnį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 balandžio 30 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos ir paskirta bausmė pakeista į laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų m. apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams, 2015 m. rugpjūčio 26 d. pakleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę.

4) 2016 m. kovo 24 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., taikant BK 64¹ straipsnį, galutinė sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

5) 2016 m. liepos 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str.1 d., 180 str.1 d., 159 str., 138 str. 2 d. 8 p. ir 161 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 5 d. 1 p., 4 d., taikant BK 64¹ straipsnį, galutinė sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Subendrinus paskirtą bausmę su 2016 m. kovo 24 d. Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas sudedant iš dalies, paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

6) 2018 m. kovo 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus bausmes su 2016 m. liepos 4 d. Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 20 dienų. 2019 m. spalio 4 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę (t.1., b. l. 132-174),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) sav., veikdamas bendrai, kartu su P. K., kojomis išlaužę duris, įsibrovė į patalpą- (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (įm. kodas(duomenys neskelbtini)) pirties pastato vidų ir pagrobė svetimą turtą –(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei priklausančius pinigus, įdėtus į stiklainį (aukų dėžutę), monetomis ir popieriniais banknotais iš viso 141 eurų sumai, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei iš viso 141 eurų turtinę žalą. Tai yra, šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Be to, jis, 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) sav., veikdamas bendrai, kartu su P. K., vagystės metu sugadino svetimą turtą, o būtent: braudamasis į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (įm. kodas(duomenys neskelbtini)) pirties pastato vidų, kojomis spardydamas ir rankomis laužydamas, sugadino-sulaužė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties pastato duris, išdaužė pirties durų langelį, nulaužė durų rankeną, išlaužė durų staktą, sulaužė durų apvadus iš viso 460 eurų vertės, per kurias patekęs į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties pastato patalpos vidų ir toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugadino karšto vandens ruošimo metalinę talpą į kurią pridėjęs sniego ją užšaldė ir dėl to ji prairo- 150 eurų vertės, sulaužė krosnies dureles - 100 eurų vertės ir sulaužė kėdę - 19 eurų vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei iš viso 729 eurų turtinę žalą. Tai yra, šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

P. K., 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) sav., veikdamas bendrai, kartu su A. B., kojomis išlaužę duris, įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (įm. kodas(duomenys neskelbtini)) pirties pastato vidų ir pagrobė svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei priklausančius pinigus, įdėtus į stiklainį (aukų dėžutę), monetomis ir popieriniais banknotais iš viso 141 eurų, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei iš viso 141 eurų turtinę žalą. Tai yra, šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) sav., veikdamas bendrai, kartu su A. B., vagystės metu sugadino svetimą turtą, o būtent: braudamasis į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (įm. kodas(duomenys neskelbtini)) pirties pastato vidų, kojomis spardydamas ir rankomis laužydamas, sugadino - sulaužė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties pastato duris, išdaužė pirties durų langelį, nulaužė durų rankeną, išlaužė durų staktą, sulaužė durų apvadus iš viso 460 eurų vertės, per kurias patekęs į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties pastato patalpos vidų ir toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugadino karšto vandens ruošimo metalinę talpą į kurią pridėjęs sniego ją užšaldė ir dėl to ji prairo- 150 eurų vertės, sulaužė krosnies dureles - 100 eurų vertės ir sulaužė kėdę - 19 eurų vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei iš viso 729 eurų turtinę žalą. Tai yra, šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. vasario 14 d., jis su draugu P. K. vartojo alkoholinius gėrimus, kurių išgerto kiekio, rūšies bei stiprumo nepamena. Taip pat tiksliai negali nurodyti ir vietos, kur vartojo alkoholinius gėrimus, nes nepamena. Tačiau pamena, kad 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., tačiau tikslaus laiko nenurodys, tamsiu paros metu, kartu su P. K. vaikščiojant (duomenys neskelbtini) kaime ir einant greta (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų pastato, tiek jam, tiek ir P. K. spontaniškai, iš anksto neplanavus ir nesitarus, kilo noras patekti į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų pastatą. Šis noras įsibrauti į svetimas patalpas kilo turbūt dėl to, jog jie buvo visiškai girti, buvo šalta ir negalėjo protingai ir adekvačiai mąstyti. Parodė, kad įsibrovę paėmė pinigus, tačiau mano, kad galėjo būti tik apie 20 Eur, bet ne 141 Eur. Nurodė, kad išspyrė ir sugadino duris, bandė užkurti krosnelę tikslu sušilti. Nepripažįsta 870 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos, pripažįsta 500 Eur turtinę žalą. Pripažino, kad sugadino duris, kad bandė užkurti krosnelę, sugadino durų rankeną, sulaužė durų staktą ir apvadus, sugadino krosnelės dureles, vandens talpą į kurią pridėjo sniego ir ji užšalo. Dėl pagrobtų pinigų parodė, kad galėjo būti iki 20 Eur, iš kurių 5 Eur popieriniai, kita suma monetomis. Parodė, kad nežino kas susižalojo ir kieno kraujas buvo rastas. Parodė, kad žalos nėra atlygines, kad gėda pasirodyti sugadintoje bendruomenės pirtyje ir sutvarkyti padarytą žalą.

Kaltinamasis P. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gėrė nuo ryto vienas apie 12 butelių alaus, kartu A. B. išgėrė gal 6 butelius alaus, jautėsi apgirtęs. Vakare nuo jo namų ėjo kartu A. B. pasivaikščioti, pasidėjo prie pirties, ekspromtu sugalvojo įeiti į pirtį pasišildyti. Parodė, kad jis sulaužė 2 kėdes, aplaužė tujas. Dėl vandens šildymo katilo parodė, kad pridėjo sniego, bet katilas negalėjo dėl to būti sugadintas, kadangi jie negalėjo užkurti krosnelės. Dėl pagrobtų pinigų parodė, kad rado 5 Eur kupiūrą, kiti buvo 10, 20 ct monetomis. Pripažįsta 500 Eur turtinę žalą, dar žalos neatlygino, tačiau sutinka atlyginti. Taip pat parodė, kad maždaug po savaitės po įvykio matė, kad toje pirtyje pirtinosi pirtininkas, vadinasi pirtis po įvykio buvo veikianti ir krosnelės duris galėjo sugadinti būtent jis, kadangi buvo neblaivus. Kėdes sulaužė, kadangi norėjo jomis kūrenti krosnelę, dėl girtumo daug ko neprisimena. Pirtyje susižalojo jis, paaiškino, kad sniegą į vandens talpą prinešė rieškučiomis, kokių dešimt. Įsibrauti tikslo iš anksto nebuvo, sugalvojo spontaniškai, kadangi buvo šalta. Parodė, kad jo namai nuo pirties netoli, tačiau jo namo neįleido tėvai, nors su jais sutaria gerai. Taip pat parodė, kad su kaimo gyventojais santykiai geri, nesutaria su kokias dviem - trim kaimynais.

Liudytojas E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, šias pareigas eina apie 2 metus laiko. 2021 m. vasario 16 d. apie 15 val. 55 min., jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) sav., kur stovi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namai, kadangi jam reikėjo palikti Lietuvos Respublikos vėliavą. Pastebėjo pravertą pirties langelį, priėjęs pamatė išlaužtas duris, šalia mėtėsi stiklai, matėsi kraujo pėdsakai. Matėsi išdaužtas langelis, nulaužta durų stakta, apvadai. Į vidų nėjo, paskambino policijai. Pirtyje buvo saugoma aukų dėžutė, aukas bendruomenės nariai naudojo savo reikmėms. Pinigai buvo pavogti. Kartu su pareigūnais užėjęs į vidų, pamatė sulaužytą kėdę, patalpą primėtytą tujų šakų, prilaistyta kraujo, mėtėsi tuščia tara nuo alaus, krosnelės durys buvo sulaužytos, vandens katilas buvo prigrūstas sniego, kuris užšalo ir sugadino katilą. Parodė, kad bendruomenei pirtis kainavo apie 5000 Eur, o šiuo metu kainuoja apie 8500-9000 Eur ir teigia, kad žala reali. Parodė, kad bendruomenės nariai labai šokiruoti įvykiu, tėvai išsigandę dėl vaikų ir savo saugumo. Parodė, kad bendruomenės nariai prarado saugumo jausmą. Prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Paaiškino, kad yra apie 100 bendruomenės narių, kiekvienam bendruomenės nariui po 50 Eur, kuriuos bendruomenė skirtų bendroms reikmėms, įrengiant maudyklę. Dėl 141 Eurų, buvusių pirtyje parodė, kad pinigai yra apskaitomi, už juos atsakingas A. Š., kuris apyraše tiek buvo nurodęs. Nesutinka su kaltinamųjų parodymais, kad aukų dėžutėje buvo tik apie 20 Eur. Kol kas pirtis yra neremontuota.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jų kaltė pilnai įrodyta surinktais ir ištirtais byloje įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas, šias pareigas eina apie 2 metus laiko. 2021 m. vasario 16 apie 15 val. 55 min., jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) sav., kur stovi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namai, kadangi jam reikėjo palikti Lietuvos Respublikos vėliavą. Nuo automobilių aikštelės, kuri yra prie bendruomenės namų, pamatė, kad pirties langas atidarytas. Priėjęs prie pirties norėjo uždaryti minėta langą, nes pagalvojo, jog jis greičiausiai pats atsidaręs, arba kažkas pamiršo jį uždaryti. Pradėjęs eiti arčiau, pirties link, pamatė ant sniego, kieme besimėtančias durų nuolaužas. Atidžiau apžiūrėjęs pamatė, kad išdaužytas pirties durų langelis, sulaužytos pirties durys, nulaužta rankena, išlaužta durų stakta, sulaužyti durų apvadai. Į vidų pirties nėjo, tačiau per langą pamatė, kad pirties viduje yra padaryta betvarkė, t. y. ant žemės mėtėsi tujos lapai, stiklai, žemė, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, jis kartu su policijos pareigūnais įėjo į pirties vidų. Viduje mėtėsi stiklo šukės, kurios buvo nuo lauko durų langelio, dalis šukių buvo kruvinos, krauju buvo aplaistyti pirties gultai, ant žemės mėtėsi keli alaus plastikiniai buteliai, matėsi, kad buvo kūrenta pirtis, kadangi buvo sulaužyta kėdė ir dalis jos sukūrenta, kaip suprato vėliau, krosnis buvo kūrenta žalia tuja, kadangi pirtyje buvo pilna žemių ir prilaužytų tujos mažų šakelių. Apžiūrėjus pirties krosnį, pamatė, kad neužsidaro jos durelės, kurios buvo perkreiptos, karšto vandens ruošimo talpoje buvo prikrauta sniego, kuris buvo ištirpintas, o vėliau sušalo, todėl taip sulaužė vandens ruošimo talpą. Vėliau pamatė, kad pirtyje, kurioje lankydavosi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės nariai, buvo laikomas stiklainis - aukų dėžutė, kurioje buvo suaukotos lėšos pirties priežiūrai, jų iš viso buvo 141 euras, kadangi kiekvienas įmetęs į stiklainį - aukų dėžutę pasirašydavo, sąrašą prideda. Dėl to, kad buvo sugadintos pirties durys, jas įvertino 460 eurų, vandens ruošimo talpa vertina 150 eurų, krosnies durelės vertina 100 eurų, kėdę vertina 19 eurų, iš viso padaryta 870 eurų turtinė žala (t.1., b.l. 57-60, 61-64,185-186).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kur nurodoma, kad apžiūros objektas - pirties pastatas yra adresu (duomenys neskelbtini) sav. Nuo šiuo adresu esančių bendruomenės namų nutolęs šiaurės kryptimi 48 metrų atstumu. Pirties pastatas pastatytas kaip laikinas statinys. Jis yra 4 m. pločio ir 6 m. ilgio., vieno aukšto, vienšlaičiu stogu. Jo išorė apkalta medinėmis, tamsiai pilkos spalvos dailylentėmis. Pastato vakarinėje sienoje, ties sienos viduriu matome įrengtas duris. Pro šias duris patenkama į priešpirties patalpą. Durys yra medinės, nudažytos tokia pačia spalva kaip ir pirties lauko sienos. Durų centre nuo viršau į apačią yra padarytos angos stiklui įstiklinti. Angose stiklo nėra jis galimai išdaužtas. Durų rankena iš lauko pusės yra nulaužta. Iš durų staktos išlupta su dalimi medinės dalies metalinė plokštelė į kurią įlenda spynos metaliniai liežuvėliai spyną užrakinant. Priešpirčio patalpoje prie rytinės sienos stovi stalas su suolu. Šiaurinėje sienoje yra vitrininis langas ir stovi pastatytos kėdės. Pietinėje sienoje, kairėje pusėje matomos krosnies dureles su stiklu. Matosi, kad krosnelė buvo kūrenta, kadangi viduje likę pelenai. Pirties rytinėje sienoje matomas įrengtas langelis, kuris yra 30 cm. X 40 cm. dydžio. Jis yra praviras. Langas nesugadintas jis tik atkabinus kabliuką iš vidaus atidarytas. Apžiūros metu daugiau nieko nerasta (t. l, b.1. 38-50).

Vagystė (svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-517-203/2015). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-6/2012).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. B. ir P. K. pasitvirtino. Kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies ir teisme nurodė, jog vaikščiodami atsidūrė prie pirties, įsibrovę į pirties vidų pavogė ten buvusius aukų pinigus. Parodė, kad rado 5 Eur kupiūrą, kiti buvo 10, 20 ct monetomis, viso iki 20 Eur, nepripažįsta, kad pavogė 141 Eur.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė automobilį, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Todėl nesvarbu kokiu būdu asmuo patenka į saugomą teritoriją, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Juolab saugoma teritorija nebūtinai turi būti nuolatos prižiūrima, būtinai užrakinama ar pan. Tvora aptverta ar kitu būdu apsaugota teritorija pripažįstama saugoma, nes joje laikomas turtas dėl savo išskirtinių savybių (gyvasties) uždarose teritorijose laikomas šio turto saugumo sumetimais ir šio požymio pakanka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam požymiui inkriminuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 52).

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji grobdami svetimą turtą įsibraunant į patalpą (iš (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties patalpų) veikė bendrininkų grupe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų susitarimas nebuvo išankstinis, pasireiškė spontaniškais veiksmais ir apėmė turto-pinigų pagrobimą iš nukentėjusios (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės, įsilaužus į bendruomenės pirties patalpas. Iš nukentėjusios (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės turtą – 141 Eur piniginių lėšų abu kaltinamieji pagrobė dėl to iš anksto nesusitarę, įsibrovę į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties patalpas ir ten šį turtą pamatę. Kaltinamieji suprato, jog bendrais veiksmais darantys turtinę žalą nukentėjusiajai, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-352-696/2016).

Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad A. B. ir P. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) sav., įsibrovę į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties patalpas, pagrobė svetimą turtą, t. y. 141 Eur piniginių lėšų ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei padarė bendrą 141 Eur vertės turtinę žalą. Tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymai bei byloje užfiksuoti duomenys yra pakankami išvadai, kad veiką A. B. ir P. K. padarė veikdami tiesiogine tyčia, darytina išvada, jog A. B. ir P. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad A. B. ir P. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. vasario 14 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) sav., braudamiesi į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties patalpas, sugadino svetimą turtą, t. y. išdaužė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties durų langelį, sulaužė pirties duris, nulaužė rankeną, išlaužė durų staktą, sulaužė durų apvadus,- sugadinto turto bendra vertė 460 Eur; o taip pat sugadino karšto vandens ruošimo talpą, į ją prikraudami sniego, kuris ištirpo ir užšalo taip ją sugadindamas, turtinė žala 150 Eur; o taip pat sugadino pirties krosnies dureles, kurių vertė 100 Eur; o taip pat sulaužė ir sudegino kėdę, kurios vertė 19 Eur ir tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei padarė bendrą turtinę žalą, kurios vertė yra 729 Eur. Kaltinamieji suprato, jog bendrais veiksmais darantys turtinę žalą nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-352-696/2016). Tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymai bei byloje užfiksuoti duomenys yra pakankami išvadai, kad veiką A. B. ir P. K. padarė veikdami tiesiogine tyčia, darytina išvada, jog A. B. ir P. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistas (teistumas neišnykęs) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas P. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčinis nusikaltimai, vienas apysunkis (BK 178 straipsnio 2 dalis), vienas nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis)), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (asmuo teistas, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka, į Psichiatrinių ir Priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas).

Įvertinęs P. K. nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro pasiūlyta griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Spręsdamas, ar tikslinga konkrečiu atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi, be to, vertina bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. P. K. padarė nusikalstamas veikas - nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, dėl kurių gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų atstovo, sutinka atlyginti žalą. Minėtos aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga P. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti jam paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones: atlyginti turtinę žalą (BK 69 straipsnis); vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kaltinamajam P. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti d tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas yra nesunkūs (BK 187 straipsnio 1 dalis), o vienas apysunkis (BK 178 straipsnio 2 dalis)), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, į Psichiatrinių ir Priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, sutinka atlyginti padarytą žalą).

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta A. B. atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad A. B. skirtinos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. A. B. teismas skiria BK 48 str. numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, turės prevencinį poveikį, t. y.: neatlygintinai išdirbti 60 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, atstovaujama pirmininko E. M. teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltų asmenų priteisti dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą. Civilinis ieškovas nurodė, kad dėl kaltinamųjų A. B. ir P. K. veiksmų buvo išdaužtas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirties durų langelis, sulaužytos pirties duris, nulaužta rankena, išlaužta durų stakta, sulaužyti durų apvadai, sugadinta karšto vandens ruošimo talpa, sugadintos pirties krosnies durelės, sulaužyta ir sudeginta kėdė. Bendra sugadinto ir sunaikinto turto vertė 729 Eu. Taip pat pavogtas turtas pinigai, kurio vertė 141 Eur. Bendra patirta turtinė žala 870 Eur.

Turtinės žalos suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamųjų veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, kaltinamieji sutinka atlyginti žalą, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės civilinis ieškinys tenkintinas, ir jai iš kaltinamųjų A. B. ir P. K. priteistinas 870,00 Eur žalos atlyginimas iš kiekvieno po 435 Eur.

(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, atstovaujama pirmininko E. M. civiliniu ieškiniu nurodo, jog dėl vagystės ir turto sugadinimo patyrė ir neturinės žalos: kaimo bendruomenės nariai šokiruoti tokiu elgesiu, kaime auga daug mažamečių vaikų, kurie dažnai žaidžia ir sportuoja bendruomenės teritorijoje, tėvui pradėjo nerimauti ar yra saugu vaikus leisti žaisti prie bendruomenės namų, pasityčiojimas iš bendruomenės pirties padarė didelę žalą bendruomenės kaip organizacijos autoritetui, bendruomenės nariai jaučiasi nesaugiai dėl savo šeimos ir turto saugumo, moterys baiminasi vienos likti namuose su mažamečiais vaikais, kad nebūtų įsibrauta į jų namus. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur.

Vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, juridiniam asmeniui dalykinio, reputacinio pobūdžio, veiklos pakenkimais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje neteisėti kaltinamųjų veiksmai įsibraunant į nukentėjusiosios patalpas bei sugadinant ir pavagiant jos turtą, turėjo neigiamą poveikį nukentėjusios (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės nariams – sukėlė nerimą dėl vaikų saugumo, dėl saugumo bendruomenės nariams ir jų turtui bei emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjusi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelio dydžio, jis mažintinas. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusios (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamųjų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 255, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

- pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

- pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu P. K. paskirtą bausmę subendrinti jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę P. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, įpareigoti P. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo atlyginti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei 435 Eur turtinę žalą ar ją pašalinti, įpareigoti P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

- pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika padarytą 435 Eur turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika padarytą 435 Eur turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio2 dalimi šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtą bausmę subendrinti jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika padarytą 435 Eur turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

- priteisti iš kaltinamojo P. K. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ieškinį 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- priteisti iš kaltinamojo A. B. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ieškinį 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukė, biologinio pėdsako nuoplova, prie bylos medžiagos (Paketas Nr. SNT-524853), saugomus Alytaus VPK Druskininkų PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.