- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- e2-543-1179/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02327-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Renkytė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (toliau – Sutartis), jos 2 punktu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo priėmimo praėjo 5 metai, todėl padidėjo šalių nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), būtinieji poreikiai ir išlaidos vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo metu vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga minimali 600 Eur suma, todėl yra pagrindas pakeisti minėtu teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė pažymi, kad ji šiuo metu nedirba – jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, gyvena nuosavame būste. Atsakovas dirba, kitų išlaikytinių neturi.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2024 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šiuo metu sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, 2 kartus per savaitę lanko papildomas anglų kalbos pamokas (vienos pamokos kaina – 15 Eur), taip pat futbolo būrelį. Sūnaus sveikatos būklė gera, jis specialiųjų mokymosi poreikių neturi. Po minėto teismo sprendimo priėmimo yra praėję 5 metai, todėl vaiko poreikiai yra padidėję, jo išlaikymui reikia bent 600 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji turi tris vaikus – sūnų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir 2 dukras, jos šiuo metu yra 1 metų ir 9 mėnesių amžiaus, todėl jai šiuo metu suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Jos pajamas sudaro vaiko pinigai ir vaiko priežiūros išmoka. Iki vaiko priežiūros atostogų jos pajamas sudarė minimalus darbo užmokestis. Šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste, ji turi vieną transporto priemonę.
4. Teismo posėdžio metu atsakovas D. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sūnaus išlaikymui gali mokėti po 250 Eur kas mėnesį, tačiau dėl savo finansinės padėties negali teikti didesnio išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, jis taip pat turi transporto priemonę. Jo pajamas sudaro vidutiniškai 1 100 Eur darbo užmokestis per mėnesį, kitų pajamų negauna ir kito darbo neturi, kadangi dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, todėl jo darbo grafikas kinta, jam skiriami budėjimai namuose. Pažymėjo, kad turi skolinių įsipareigojimų, įskaitant būsto paskolą ir paskolą už saulės elektrinę. Jis gyvena kartu su drauge ir jos dviem nepilnamečiais vaikais, prisideda prie jų išlaikymo.
5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. gruodžio 27 d. išvadoje Nr. 5SD-10455 nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų minimaliems, būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio M. K. interesus, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
6. Remiantis bylos duomenimis, M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. K. ir J. B. (anksčiau – K.). Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 nutraukta D. K. ir J. B. santuoka bei patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ja D. K. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003).
9. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Žemesnės instancijos teismas
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 220 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Išlaikymo priteisimo metu M. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dabar jam sukako (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini)). Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo daugiau nei penkeri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
11. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.
12. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.
15. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
16. Ieškovė nurodė, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
17. Teismas taip pat pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri 2024 m. sudarė apie 708 Eur (atskaičius mokesčius), nuo 2025 m. sausio 1 d. – apie 777 Eur (atskaičius mokesčius; 1 038 Eur neatskaičius mokesčių).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
19. Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.
20. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas, teismas pažymi, jog šiuo metu M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko mokyklą – mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl akivaizdu, kad išlaidos, reikalingos nepilnamečio vaiko ugdymui, lavinimui, užklasinei veiklai išaugo. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai, nepilnametis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaugo, todėl jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 600 Eur per mėnesį.
21. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) AB„Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota transporto priemonė „C. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pajamas sudaro 377,22 Eur vaiko priežiūros išmoka per mėnesį ir 678,70 Eur išmoka vaikams per mėnesį. Ieškovė taip pat augina du nepilnamečius vaikus: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini)
22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) sav. AB „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: „Peugeot Boxer“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 1 147,88 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Remiantis TF Bank Lietuvos filialo 2025 vasario 12 d. raštu, atsakovas ir TF Bank Lietuvos filialas 2024 m. birželio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 721538091, ja atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas 47 mėn., mėnesio įmoka – 92,57 Eur. Remiantis „Swedbank“, AB, 2025 m. vasario 11 d. raštu, atsakovas ir „Swedbank“, AB, 2007 m. rugsėjo 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžinto kredito suma 2025 m. vasario 11 d. sudaro 14 794,37 Eur.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog dėl turimų kreditinių įsipareigojimų, jis neturi galimybės sūnaus išlaikymui skirti po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Vertindamas šias aplinkybes, teismas pažymi, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
24. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Be to, ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo, jog jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius.
25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) minimali mėnesinė alga, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, keistinas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gruodžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
26. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
28. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė patyrė 15,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 6,41 Eur už VĮ Registrų centro duomenų išrašą ir 8,60 Eur už AB „Regitra“ duomenų išrašą. Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su 38 proc. ieškinio reikalavimų (ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą 80 Eur suma (nuo 220 Eur iki 300 Eur), o atsakovas sutiko padidinti priteistą išlaikymą 30 Eur suma (nuo 220 Eur iki 250 Eur)), todėl, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 9,31 Eur (15,01 Eur x 62 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
29. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 22 Eur žyminis mokestis ((300 Eur – 220 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su 38 proc. ieškinio reikalavimų (sprendimo 28 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,64 Eur (22 Eur x 62 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09970 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 28 d. pažymą Nr. APD-2025-01105 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 380,53 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su 38 proc. ieškinio reikalavimų, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 235,93 Eur (380,53 Eur x 62 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
31. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su 38 proc. ieškinio reikalavimų, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,83 Eur (15,86 Eur x 62 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 patvirtintos 2019 m. lapkričio 7 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sudarytos tarp ieškovės J. B. ir atsakovo D. K., 2 punktu iš atsakovo D. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gruodžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sumokėjus visą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13558-867/2019 priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2024 m. gruodžio 9 d.
Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2024 m. gruodžio 10 d.
Paskirti ieškovę J. B. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo D. K. 9,31 Eur (devynių eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. B..
Priteisti iš atsakovo D. K. 13,64 Eur (trylikos eurų 64 ct) žyminį mokestį ir 9,83 Eur (devynių eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).
Priteisti iš D. K. 235,93 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 93 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.
Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini); akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.