Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei Ž. J., ieškovės atstovei advokatės padėjėjai V. K., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., nedalyvaujant atsakovui D. J., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, AB „Kauno autobusai“, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys UAB „Kauno autobusai“, AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Ž. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys UAB „Kauno autobusai“, AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui buvo įteikti įstatyme nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu, prieš tai atlikus atsakovo paieškos procedūrą). Byla nagrinėta, nedalyvaujant atsakovui.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė nepilnamete dukra rūpinasi viena pati trejus metus, t. y. be atsakovo pagalbos, atsakovas vaiku nesirūpina, todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė Ž. J. ir atsakovas D. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje bylos šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. J. (b. l. 11). VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 12). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 13, 14). Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu yra atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims: AB SEB bankas ir UAB „Kauno autobusai“.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena jau keturis metus. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinių požiūriai į gyvenimą skyrėsi iš esmės, jų suderinti nebuvo įmanoma, todėl sutuoktiniai nuolatos konfliktavo. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, nebandė santuokos išsaugoti, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl santuokos metu įgyto turto.

VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 12). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 13, 14). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, nėra sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė nurodė, kad nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių neturi, o atsakovas turi du kreditorius: AB SEB bankas ir UAB „Kauno autobusai“. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažinti įsipareigojimus kreditoriams AB SEB bankui ir UAB „Kauno autobusai“.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo atsakovo D. J. prievolė liktų asmenine jo prievole (b. l. 131, 132). Trečiasis asmuo UAB „Kauno autobusai“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi piniginių prievolių UAB „Kauno autobusai“, trečiasis asmuo nurodė, kad šios prievolės yra asmeninės bylos šalių prievolės (b. l. 120).

Teismas iš vieningo vykdomųjų dokumentų registro nustatė, kad priverstinis išieškojimas UAB „Kauno autobusai“ naudai vykdomas iš skolininko D. J. (b. l. 102-105). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į trečiųjų asmenų pateiktus atsiliepimus, ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo prievolės AB SEB bankui ir UAB „Kauno autobusai“ lieka asmeninėmis atsakovo D. J. prievolėmis. Taip pat nustatytina, kad ieškovės Ž. J. prievolės UAB „Kauno autobusai“ po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nepilnametė bylos šalių dukra kartu su ja gyvena Lietuvoje, tuo tarpu atsakovas jau trejus metus dukters priežiūra ir auklėjimu nesirūpina. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovė su dviem nepilnametėms dukrom gyvena ieškovės motinai priklausančiame vieno aukšto name, namas apšiltinamas kietu kuru, prie namo yra kiemas, daržas, ūkiniai pastatai, kiemas aptvertas, šeima turi įvairių naminių gyvūnų, kurie alergijos ir grėsmės saugumui nekelia. Teismas įvertino išvadoje nurodytą informaciją, kad bylos šalių nepilnametė dukra buvo patekusi į laikiną globą tėvams išvykus į užsienį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad išvadą teikianti institucija nurodė, jog įvertinus motinos (ieškovės) galimybes ir gebėjimus užtikinti G. J. poreikių patenkinimą, atsižvelgiant į vaiko amžių, mano, kad mergaitės gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta yra nustatytina su motina Ž. J. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad šiuo metu dukrą išlaiko viena pati, atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, nors kiekvieną mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo yra reikalinga apie 144,81 Eur (500,00 Lt) suma. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Darytina išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalinga apytiksliai 289,62 Eur (1000,00 Lt iki 2014-12-31) suma. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 289,62 Eur sumą, kuri pagal teismų praktiką yra orientacinio dydžio, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaiko motinos Ž. J. ir tėvo D. J. turtinės padėties.

Iš pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė iki 2014 m. sausio mėn. gaudavo 43,30 Eur dydžio išmokas vaikui (b. l. 15). Ieškovės teigimu, šiuo metu ji gauna 30,12 Eur išmokas už du vaikus, jai materialiai padeda artimieji giminaičiai. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 12). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 13, 14). Byloje nustatyta, kad atsakovas D. J. yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas D. J. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 144,81 Eur sumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai. Iš atsakovo D. J. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. J. po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. gegužės 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina Ž. J..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovo D. J. nepilnametei dukrai G. J. po 115,85 Eur (400,00 Lt) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2014 m. gegužės 12 d., iki sprendimo priėmimo civilinėje. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, pradėjęs gyventi atskirai nuo šeimos, teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad išlaikymas dukrai nebuvo teiktas nuo 2012 m. birželio 29 d. iki ieškinio pateikimo teismui. Darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog jis reguliariai teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 3378,90 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai G. J..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybinė antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 214,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 214,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 52,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso 93,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 14,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biuras, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Ž. J. santuokinę pavardę „J.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui D. J. pavardę „J.“.

Nustatyti nepilnametės šalių dukters G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centą) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. gegužės 12 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-29 iki 2014-05-09 – 3378,90 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 90 euro centų).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą nepilnametei G. J..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo D. J. asmeniškai vykdo prievoles kreditoriams UAB „Kauno autobusai“, AB SEB bankas.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Ž. J. asmeniškai vykdo prievoles kreditoriui UAB „Kauno autobusai“.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 214,10 Eur (du šimtus keturiolika eurų ir 10 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93,00 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 14,85 Eur (keturiolika eurų ir 85 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.