- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2-496-370/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00489-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Vokietijoje registruotų bendrovių Bayer Intellectual Property GmbH, Bayer AG bei uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“
- Atsakovas
- Vokietijoje registruotai bendrovei TEVA GmbH
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Vokietijoje registruotų bendrovių Bayer Intellectual Property GmbH ir Bayer AG bei uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovių Vokietijoje registruotų bendrovių Bayer Intellectual Property GmbH ir Bayer AG bei uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“ ieškinį atsakovei Vokietijoje registruotai bendrovei TEVA GmbH dėl draudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Vokietijoje registruotos bendrovės Bayer Intellectual Property GmbH ir Bayer AG bei uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bayer“ (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamos: 1) įpareigoti atsakovę Vokietijoje registruotą bendrovę TEVA GmbH (toliau – ir atsakovė) nepažeisti patento Nr. EP1845961; 2) uždrausti atsakovei pačiai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą „Rivaroxaban Teva“ (10 mg, 15 mg, 20 mg stiprumo) ar kitą vaistinį preparatą, pažeidžiančius patentą, iki baigsis patento Nr. EP1845961 galiojimo terminas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei pačiai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą „Rivaroxaban Teva“ (10 mg, 15 mg, 20 mg stiprumo) ar kitą vaistinį preparatą, pažeidžiančius patentą Nr. EP1845961, iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ieškovių teisės į patentą, nes bet koks 10 mg, 15 mg, 20 mg stiprumo vaisto „Rivaroxaban Teva“ (toliau – ir generinis vaistas) ar kitų patentą pažeidžiančių produktų pardavimas / tiekimas ieškovėms daro žalą. Generinis vaistas patenka į patento apsaugos ribas, todėl tokia veikla kaip generinio vaisto gaminimas, naudojimas, siūlymas parduoti, pardavimas, importavimas ir eksportavimas sudarytų patento pažeidimą. Taip pat yra akivaizdus pagrindas spręsti, kad gresia patento pažeidimas, t. y. 2024 m. balandžio 12 d. ieškovėms tapo žinoma, jog generinis preparatas artimiausiu metu bus įrašytas į Valstybinės ligonių kasos kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną (toliau – kainynas), todėl ieškovės turi pagrindo manyti, kad atsakovė artimiausiu metu pradės generinio vaisto platinimą, o tai sudarytų patento pažeidimą. Ieškovių teigimu, jeigu ieškinio reikalavimų įgyvendinimas nebus užtikrintas, atsakovė galės nevaržomai platinti generinį vaistą Lietuvoje ir taip pažeisti ieškovių teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovių nurodomi atsakovės veiksmai, t. y. kad atsakovė artimiausiu metu pradės generinio vaisto platinimą, yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovių teises į patentą. Teismo nutartyje akcentuota, kad dar 2021 m. kovo 5 d. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įregistravo generinį vaistą Lietuvos Respublikoje, o jo registruotoja yra atsakovė, t. y. ieškovės daugiau nei 3 metus nesiėmė veiksmų galimam savo teisių pažeidimui pašalinti, o tai, teismo vertinimu, patvirtina, jog nėra skubos riboti atsakovės teises iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, neišnagrinėjus bylos aplinkybių iš esmės ir nesant pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovė darys ieškovių teisių pažeidimus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai ir neproporcingai apribotų atsakovės teises. Teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės galbūt palankaus ieškovėms teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovės bendrovės Bayer Intellectual Property GmbH, Bayer AG bei UAB „Bayer“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių prevencinis ieškinys praras prasmę, t. y. atsakovė galės nevaržomai platinti generinį vaistą Lietuvoje ir taip pažeisti ieškovių teises, o būtent tam prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią. Ieškovės siekia, kad būtų užkirstas kelias jų teisių pažeidimui ir taip išvengta žalos, tačiau to pasiekti nepavyks, jeigu atsakovė šias teises jau bus pažeidusi.
6.2. Generinis vaistas artimiausiu metu bus įrašytas į kainyną. Be to, patento galiojimo terminas baigiasi 2026 m. sausio 19 d. ir galbūt teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momentui jau bus pasibaigęs.
6.3. Prevenciniu ieškiniu siekiama išvengti žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra netinkama priemonė, siekiant laiku užtikrinti ieškovių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo išvengimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neabejotinai pradės neteisėtus tęstinio pobūdžio patentą pažeidžiančius veiksmus. Kai ieškovėms kils žala, jos turės reikšti naują reikalavimą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo bei žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės daugiau nei trejus metus nesiėmė veiksmų galimam savo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui pašalinti. Vaistinio preparato registracija nereiškia, kad jis iš karto, po registracijos bus importuotas ir platinamas Lietuvoje. Ieškovės įdėmiai stebėjo rinką ir 2024 m. balandžio mėnesį sužinojo informaciją, kad generinis vaistas artimiausiu metu bus įrašytas į kainyną, o tai reiškia, kad pagal įsigaliojusį kainyno pakeitimą atsakovė turės užtikrinti generinio vaisto tiekimą, todėl ieškovės nedelsdamos kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu.
6.5. Generinio vaisto įrašymas į kainyną sukels reikšmingą visų tos grupės vaistų referencinės (bazinės) kainos pokytį. Tai padidins sumą, kurią pacientas turės sumokėti už vaistą „Xarelto®“, o tai neigiamai paveiks šio vaisto pardavimus. Siekiant išlaikyti konkurencingumą vaistų „Xarelto®“ kainos turės būti mažinamos. Kainų sumažėjimo poveikis negalės būti lengvai pašalintas, ypač jei galutinis sprendimas dėl bylos esmės vėliau bus priimtas ieškovių naudai. Labiausiai tikėtina, kad tai padaryti būtų neįmanoma, kadangi galutinio teismo sprendimo priėmimo metu patento galiojimo terminas būtų pasibaigęs.
6.6. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieno asmens interesas gauti finansinę naudą iš ieškovių išradimo, nelaukiant civilinės bylos išnagrinėjimo, bus svarbesnis nei ieškovių interesas apsaugoti savo investicijas į išradimą, siekiant finansuoti naujus mokslinius tyrimus, t. y. naujų originalių vaistų kūrimą, tai užtikrina farmacijos pažangą ir turi svarbą visai visuomenei. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
6.7. Europos Sąjungos valstybių narių teismuose yra priimti procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (generinių rivaroksabano vaistų iki patento galiojimo pabaigos), pripažįstant, kad jų taikymas yra proporcingas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė TEVA GmbH prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovės generinis vaistas neatitinka visų patento apibrėžties požymių reikalavimų, t. y. ieškovės nesąžiningai siekia išplėsti savo patento apsaugos ribas.
7.2. Ieškovės nesąžiningai neatskleidė fakto apie kitose jurisdikcijose joms priimtus nepalankius sprendimus, t. y. atvejus, kuomet ieškovių patentas buvo pripažintas negaliojančiu.
7.3. Jei būtų priimtas galbūt ieškovėms palankus teismo sprendimas, patirta žala galėtų būti pašalinta taikant nuostolių atlyginimą.
7.4. Atsakovės generinio vaisto platinimas užtikrins, kad rinkoje bus reikiami vaistai, o dėl pasiūlos fakto galės būti mažinamos preparatų kainos.
Šalies argumentai
8. Ieškovės 2024 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti teisėjų kolegijai. Ieškovės nurodo, kad civilinė byla yra sudėtinga, joje sprendžiami reikšmingi klausimai teismų praktikos formavimui, todėl egzistuoja objektyvus poreikis atskirąjį skundą perduoti nagrinėti teisėjų kolegijai. Prašyme akcentuota, kad dauguma Europos Sąjungos valstybių narių teismų, skirtingai nei Lietuvos teismai, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas neleisti generiniams vaistams patekti į rinką, pripažino, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas. Ieškovių teigimu, teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės analogiškose bylose turėtų būti vienoda Europos Sąjungos valstybių narių teismuose, todėl yra poreikis perduoti bylą nagrinėti teisėjų kolegijai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d. teismui pateikė atsiliepimą į prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti teisėjų kolegijai. Atsakovė teigia, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisėjų kolegijai, kadangi vien tai, jog analogiškos bylos yra nagrinėjamos užsienio valstybių teismuose, nesuponuoja išvados dėl bylos sudėtingumo. Be to, Europos Sąjungos valstybių teismai nėra su suformavę vieningos praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. teismai sprendžia klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo individualiai, vertindami konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūrų koordinavimo grupės 2019 m. gegužės mėnesio raštą kartu su vertimu, duomenis iš internetinių tinklapių apie medicinos gydytojus (ekspertus), duomenis apie Vokietijos federalinio teismo narius. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė generinio vaisto informacinį lapelį, ekspertų deklaracijas ir vertinimus apie generinį vaistą, mokslinių tyrimų duomenis apie generinį vaistą, Jungtinės Karalystės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą, Prancūzijos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą ir Pietų Afrikos Respublikos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą dėl vaisto patentų galiojimo. Ieškovės 2024 m. birželio 19 d. teismui pateikė Rygos miesto teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė Varšuvos apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir Federalinio patentų teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Ieškovės 2024 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė Europos valstybių teismų 2024 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose dėl galimų patentų pažeidimų. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d. teismui pateikė Varšuvos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir 2024 m. rugsėjo 10 d. eksperto išvadą dėl patento negaliojimo kartu su vertimu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei ieškovės, nei atsakovė nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, be to, pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, šie įrodymai parodo generinio vaisto mokslinį įvertinimą, ekspertinį patento galiojimo vertinimą, taip pat tai, jog skirtingose jurisdikcijose buvo kilę ginčai dėl generinio vaisto patento, tačiau nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Be to, pažymėtina, kad užsienio teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo bylose dėl patento yra tarpinio pobūdžio teismo procesiniai sprendimai. Tarpiniai sprendimai priimti teismams įvertinus sąlygas kitose rinkose, kurios gali būti reikšmingos teismui sprendžiant dėl apeliantėms galbūt daromos žalos esminio ir negrįžtamo pobūdžio ir kurios nebūtinai sutampa su sąlygomis, susiklosčiusiomis Lietuvos Respublikos rinkoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020 19 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti teisėjų kolegijai
15. Ieškovės pateikė prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti teisėjų kolegijai. Ieškovių teigimu, civilinė byla yra sudėtinga, joje sprendžiami reikšmingi klausimai teismų praktikos formavimui, todėl egzistuoja objektyvus poreikis atskirąjį skundą perduoti nagrinėti teisėjų kolegijai. Be to, dauguma Europos Sąjungos valstybių narių teismų, skirtingai nei Lietuvos teismai, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas neleisti generiniams vaistams patekti į rinką, pripažino, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas.
16. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 336 straipsnio 2 dalis).
17. Europos patentas po jo išdavimo neturi vieningo apsaugos mechanizmo – iš esmės patento savininkas įgyja nacionalinių patentų rinkinį; visi kilę patentiniai ginčai yra nagrinėjami kiekvienoje Europos patentų organizacijos narėje atskirai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-823/2018, 39 punktas). Be to, kaip minėta šios nutarties 14 punkte, užsienio teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose dėl patento yra tarpinio pobūdžio teismo procesiniai sprendimai, kurie priimti teismams įvertinus sąlygas kitose rinkose, kurios nebūtinai sutampa su sąlygomis, susiklosčiusiomis Lietuvos Respublikos rinkoje. Nagrinėjamu atveju teisėja, kuriai nagrinėti paskirta ši civilinė byla, vertina, kad prašyme nurodyti argumentai, jog Europos Sąjungos valstybių narių teismai, įvertinę jų nagrinėjamose bylose susiklosčiusias aplinkybes, taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindžia byloje iškelto klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ypatingo sudėtingumo ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios objektyviai lemtų poreikį nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismuose taisyklės, todėl apeliančių prašymas netenkinamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja CPK ir šis įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, t. y.: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio statymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; tuo tikslu taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones.
20. Apeliantės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad prevencinis ieškinys yra preliminariai (prima facie) pagrįstas, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl grėsmės galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui
21. Apeliančių teigimu, generinis vaistas artimiausiu metu bus įrašytas į kainyną, atsakovė galės nevaržomai platinti generinį vaistą Lietuvoje ir taip pažeis ieškovių teises, t. y. ieškovės patirs žalą.
22. Bylos duomenimis, apeliantės ieškinio reikalavimais siekia uždrausti atsakovei atlikti veiksmus platinant generinį vaistą, nes tokiais atsakovės veiksmais yra daroma žala apeliantėms. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu tokio pobūdžio bylose bei teisingai konstatavo, jog apeliantėms teigiant, kad dėl atsakovės veiksmų jos patirs žalą, jos gali reikšti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, taikymas patentų ginčuose paprastai yra susijęs su itin reikšmingomis teisinėmis pasekmėmis atsakovei, todėl gali būti pateisinamas tik esant pakankamai akivaizdžiam ieškovių teisių pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-823/2018, 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020).
24. Nėra pagrindo sutikti su ieškovėmis, kad jos apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo tik 2024 m. balandžio mėnesį (sužinojusios, kad generinis vaistas artimiausiu metu bus įrašytas į kainyną). Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2021 m. kovo 5 d. įregistravo generinį vaistą Lietuvos Respublikoje, o jo registruotoja yra atsakovė. Taigi apeliantės daugiau nei 3 metus nesiėmė veiksmų galimam savo teisių pažeidimui pašalinti, t. y. nebuvo kreipusios į teismą dėl galimo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo (pvz., generinio vaisto, patenkančio į patento apsaugos ribas, registracijos, atitinkamai nepatekimo į rinką). Priešingų įrodymų byloje nėra. Nuo galimo pažeidimo pradžios iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo daugiau nei treji metai (2021 m. kovo 5 d. generinis vaistas įregistruotas, o prevencinis ieškinys pareikštas 2024 m. gegužės 7 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks terminas, yra pakankamai ilgas, kad pats savaime leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų uždraudimo skubos poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020 23 punktas).
25. Apeliantės taip pat neįrodė, kad nenutraukus (nesustabdžius) laikinai atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų joms bus padaryta turtinė žala, kurios nagrinėjamu atveju nebūtų galima tinkamai išsiieškoti nuostolių atlyginimo forma. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmai nepažeidžia konkurencijos teisės, taip pat atsakovės generinis vaistas yra praėjęs valstybės reguliuojamą registravimo procedūrą, kurios duomenys yra viešai prieinami, ir ieškovėms, kaip farmacinėms kompanijoms, veikiančioms Lietuvos Respublikos rinkoje, turėjo (galėjo) būti žinomi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantėmis, kad jų pateikti Europos Sąjungos valstybių narių teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo generinių vaistų bylose patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje yra proporcingas ir Europos Sąjungos teismų vertinimas turėtų būti vieningas. Pažymėtina, kad Europos patento pažeidimai nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus, o tarpiniai užsienio teismų procesiniai sprendimai bylose dėl patento pažeidimo nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020 19 punktas).
26. Nors apeliantės pagrįstai nurodo, kad generinio vaisto įvedimas į rinką sumažina originalių (referencinių) produktų pardavimus, tačiau draudimas prekiauti generiniu vaistu, kuris Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2021 m. kovo 5 d. registruotas Lietuvos Respublikoje, prieštarautų viešajam interesui (vartotojų teisei rinktis pigesnį generinį ar brangesnį originalų vaistą). Nagrinėjamu atveju apeliantės neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kad jų, kaip patento naudotojų, teisės yra pažeidžiamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas atsakovei Lietuvoje tiekti įregistruotą generinį vaistą, kai dėl tokio draudimo (prevencinio ieškinio reikalavimas) vyksta ginčas iš esmės, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad iki teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovių Vokietijoje registruotų bendrovių Bayer Intellectual Property GmbH ir Bayer AG, uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“ kartu su atskiruoju skundu, 2024 m. birželio 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d. pateiktus įrodymus, atsakovės Vokietijoje registruotos bendrovės TEVA GmbH kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, 2024 m. rugpjūčio 7 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. pateiktus įrodymus ir grąžinti juos padavusiems asmenims.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.