Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. Ž. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, pasirašytinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu santuokoje gyveno 21 metus. Atsakovas nuo santuokos pradžios vartojo alkoholį, smurtauti pradėjo dar tada, kai ji laukėsi bendro šalių vaiko. Apie smurto atvejus niekam anksčiau nepranešė, nes bijojo, gailėjo atsakovo. Paaiškino, jog su atsakovu turi bendrą dukrą, kuri šiuo metu yra pilnametė, atsakovas taip pat turi dukrą iš pirmosios santuokos. Pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis įvardijo atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir smurto (tiek psichologinio, tiek fizinio) naudojimą. Paaiškino, jog bandė santuoką išsaugoti, bet pavargo. Kartu su atsakovu negyvena nuo 2023 m. lapkričio 26 d. Išsikėlė iš bendrų namų, išsinuomojo butą. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas taikytis nemėgino ir toliau rašė grasinančio, kaltinančio pobūdžio žinutes, įžeidinėjo. Nurodė, jog yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką, termino susitaikymui neprašo. Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę pavardę, išlaikymo sau iš atsakovo neprašo ir mano, jog atsakovui išlaikymas iš jos nėra reikalingas. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsakovo pasisakymai parengiamojo teismo posėdžio metu, replikos patvirtina, kad jis galėjo naudoti smurtą prieš sutuoktinę. Mano, jog egzistuoja sutuoktinio kaltės prezumpcija. Atsakovas ieškovės negerbia, yra nelojalus, savo kaltės nepripažįsta. Santuoka iširo dėl atsakovo alkoholio vartojimo, po ko atsakovas tapdavo agresyvus ir naudojo smurtą prieš sutuoktinę. Susitaikymo galimybės nėra, šalys pusę metų gyvena atskirai. Prašo ieškinį tenkinti.

Parengiamojo teismo posėdžio metu (2024 m. gegužės 10 d.) atsakovas A. Ž. paaiškino, jog santuokos su ieškove nutraukti nenori, tačiau su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė greičiau išspręsti klausimą. Tuo pačiu mano, jog viską ką ieškovė nurodė ieškinyje yra melas, savo kaltės dėl santuokos iširimo nemato, nurodė, jog ieškovė tikslingai kvietė policijos pareigūnus, nurodė, jog sutuoktinę tik stumtelėjo, o dėl tokių dalykų tvarkingos žmonos policijos nekviečia. Iš esmės pateikė nevienareikšmišką poziciją nesutikdamas su kaltinimais, tačiau nurodydamas teismui, jog jam nesvarbu, prašo greičiau išspręsti klausimą, išskirti.

Teismui parengiamojo teismo posėdžio metu perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas paliko teismo posėdžių salę be teismo leidimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 155 straipsnio 2 dalis numato, jog laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į teismo posėdį, tačiau jam nepasibaigus be teismo leidimo pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kretingos r. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys susilaukė dukters N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri ieškinio pateikimo teismui metu yra pilnametė.

Ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2008 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1ES-9092 pagrindu įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Butui registruotos daiktinės teisės – hipoteka.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis ieškovės ir (ar) atsakovo vardu kelių transporto priemonės nėra įregistruotos.

2008 m. birželio 2 d. atsakovas A. Ž. su kreditoriumi AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. 0450818011611-67, kuria atsakovui suteiktas 75 489,23 Eur kreditas būsto pirkimui ir remontui, prievolės įvykdymui užtikrinti bankui įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. Ž. kredito sutartį pasirašė kaip kredito gavėjo A. Ž. sutuoktinė, patvirtindama susipažinimą ir sutikimą su visomis kredito sutarties sąlygomis, kaip išreiškiančiomis tikrąją sutuoktinių valią.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 metais buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje, 2023 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas sprendimas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinko orderio Nr. 0723000014594, kuriuo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (galiojimas – 15 dienų) skirtas pavojų keliančiam asmeniui A. Ž. įpareigojant asmenį išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens (ieškovės) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens L. Ž. bei su ja nebendrauti.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2023 m. lapkričio pabaigos kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ieškovė dėl santuokos iširimo kaltina atsakovą savo poziciją grįsdama byloje pateiktais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, galimybių susitaikyti su atsakovu nemato, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Teismas sprendžia, kad toliau šalims išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodant, jog santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto (psichologinio, fizinio) naudojimo. Atsakovas atsiliepimo byloje ir paaiškinimų neteikė, bet parengiamojo teismo posėdžio metu neigė ieškovės nurodomas aplinkybes.

Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, alkoholio vartojimo ir to pasėkoje buvusius smurto naudojimo atvejus ieškovė įrodinėja byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (policijos iškvietimo faktu bei išduotu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu) bei savo paaiškinimais. Nors atsakovas kaltės dėl santuokos iširimo nepripažino, išsakydamas savo poziciją dėl pareikšto ieškinio smurto naudojimo faktą neigė ar buvo linkęs jį sumenkinti, tačiau pripažino prieš sutuoktinę naudojęs fizinę jėgą, alkoholio vartojimo fakto neneigė. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti nuosekliais ieškovės paaiškinimais dėl šeimoje buvusių smurto atvejų, kurie neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad atsakovas pažeidė esmines savo kaip sutuoktinio pareigas, sutuoktinės negerbė ir nebuvo jai lojalus, netinkamai elgėsi, nevengė smurtauti, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Pažymėtina, jog ir 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdžių salėje ieškovė elgėsi pagarbiai, konstruktyviai teikė paaiškinimus, laikėsi proceso, o atsakovas proceso metu įžeidinėjo ieškovę, jos giminaičius, kaltino melagystėmis, dėl blogų santykių su dukra ir nepasibaigus teismo posėdžiui paliko teismo posėdžių salę nepasinaudodamas galimybe teikti atsikirtimus į ieškinį, paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja turėti santuokinę pavardę – Ž. Byloje duomenų, jog atsakovas prieštarautų tokiam reikalavimui, nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – Ž., o atsakovui paliktina pavardė – Ž. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo sau iš atsakovo priteisimo nereiškė, atsakovas pozicijos dėl išlaikymo iš sutuoktinės jam reikalingumo neišreiškė. Teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams

Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, jog buto vertė lygi 64 655 Eur, remiantis vidutinės rinkos nustatymo būdu, pagal VĮ „Registrų centro“ pažymos duomenis. Santuokoje šalys prisiėmė skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008 m. birželio 2 d. kredito sutartį Nr. 0450818011611-67. Pagal AB SEB banko atsiliepimo duomenis suteikto kredito suma – 73 456,83 Eur; kredito likutis – 50 052,06 Eur; kredito suma – 2 032,40 Eur; kredito likutis – 1 382,34 Eur; kreditų grąžinimo terminas – 2048 m. birželio 2 d.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.).

Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, šalių reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pobūdį, nesant objektyvių kliūčių netaikyti turto padalijimo natūra būdo, teismas, dalydamas santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisia šalims po ½ šio turto dalį (CK 3.123 straipsnis). Toks turto padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, užtikrina abiejų šalių vienodas nuosavybės teises į bendrą turtą, pažymint, jog šalims neužkertamas kelias susitarti dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, o kilus ginčams, kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto atidalinimo (CK 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, jog toks būdas labiausiai atitinka šalių interesus, kitu atveju viena kitai kompensacijų išmokėti už vienam sutuoktiniui atitenkantį visą turtą neturėtų galimybių, po santuokos nutraukimo svarstys nekilnojamojo turto pardavimo klausimą.

CK 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009).

Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti, jog po santuokos nutraukimo sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB SEB bankas pagal 2008 m. birželio 2 d. kredito sutartį. Byloje gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas atsiliepimas į ieškinį, kuriuo kreditorius su ieškovės reikalavimus sutinka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nesant ginčo, nustatytina, jog po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB SEB bankas pagal prievolę, kylančią iš 2008 m. birželio 2 d. kredito sutarties Nr. 0450818011611-67.

Tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) nesant bendro susitarimo dėl įsipareigojimų kreditoriui vykdymo nekeičiant prievolės kilmės, pripažintina nesant teisinio ir faktinio pagrindo tokį susitarimą tvirtinti, todėl nenustatytina, kad solidariąją prievolę AB SEB bankui turi vykdyti atsakovas Artūras Žilevičius. Teismas atkreipia dėmesį, jog solidarieji skolininkai yra vienodai atsakingi už tinkamą prievolės įvykdymą, yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad tokią prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6 dalis). Tačiau šalių prievolės kreditoriui pobūdis neužkerta kelio bendraskoliams tarpusavyje susitarti dėl prievolės kreditoriui vykdymo tvarkos ir sąlygų, nepaneigiančių prievolės solidarumo (CK 6.6 straipsnis, 6.9 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų, todėl ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 820 Eur (110 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 710 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo kai prašomo ieškiniu priteisti ½ nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė lygi 32 327,5 Eur). Iš pažymos apie ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą nustatyta, jog ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 358,33 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos r. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. Ž. palikti pavardę – Ž., o A. Ž. palikti jo turimą pavardę – Ž.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž. ir atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ (vieną antrąją) dalį nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovė L. Ž. ir atsakovas A. Ž. lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB SEB bankas pagal prievoles, kylančias iš 2008 m. birželio 2 d. kredito sutarties Nr. 0450818011611-67, sudarytos tarp atsakovo A. Ž. ir AB SEB bankas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž. 820 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5661 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. 358,33 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (surenkamosios sąskaitos: AB ,,Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.