Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-702-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-21
Bylos Nr.: e2A-702-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06599-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: A. V.
Advokatai: Povilas Eigminas

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2A-702-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06599-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. V. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. S. ir A. S.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) laikinai apriboti tėvo A. V. valdžią vaikams N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V.; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti visų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 30-76/22, 30-79/22, 30-80/22, 30-81/22, 30-82/22 paskirtais laikinaisiais globėjais; 4) teismo išlaidas priteisti iš atsakovo.

2. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Vaikų motina E. V. (duomenys neskelbtini) mirė, tėvas A. V. su vaikais negyvena ir tėvo valdžios jų atžvilgiu neįgyvendina.

2.2. Tarnyboje 2021 m. balandžio 30 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje pranešimas apie Jungtinėje Karalystėje be tėvų globos ir priežiūros likusius N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V. Pranešime pateikta informacija, kad vaikų motina E. V. buvo rasta mirusi (duomenys neskelbtini), o vaikų tėvas A. V. buvo suimtas, įtariant sutuoktinės nužudymu. Nustačius, kad Jungtinėje Karalystėje nėra vaikų giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti vaikais, vaikai (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinti vietos valdžios globos namuose. Nurodyta, kad A. V. 2021 m. balandžio 12 d. buvo oficialiai apkaltintas E. V. nužudymu ir uždarytas į policijos areštinę. 2021 m. balandžio 13 d. įvyko teismo posėdis, kurio metu A. V. buvo skirtas oficialus kardomasis kalinimas iki kito teismo posėdžio 2021 m. liepos 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas buvo apkaltintas motinos nužudymu, o Jungtinėje Karalystėje nėra giminaičių, galinčių pasirūpinti vaikais, taip pat į vaikų pageidavimus, nurodoma, kad būtų naudinga vaikams grįžti į Lietuvą ir gyventi su giminaičiais iš motinos pusės, su kuriais vaikai turi ryšį.

2.3. Atsakovo nepilnamečiai vaikai 2021 m. gegužės 5 d. buvo atskraidinti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir apgyvendinti pas močiutę A. S.

2.4. Vaikai Tarnybos specialistams pasakojo apie tai, kad tėvas vartodavo alkoholį ir smurtaudavo prieš motiną jų akivaizdoje. 2021 m. gegužės 7 d. Tarnyboje buvo atlikti nepilnamečių vaikų situacijų vertinimai. Nustačius, kad šiuo metu vaikai yra likę be įstatyminio atstovo, tėvų priežiūros ir išlaikymo, jog gyvendami biologinėje šeimoje patyrė smurto, buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaikus iš jų tėvo A. V.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi Tarnybos prašymą tenkino, leido paimti vaikus iš jų tėvo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 27 d. įsakymais nepilnamečiams atsakovo vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja globėja paskirta vaikų močiutė A. S.

2.6. Vykdant vaikų laikinosios globos peržiūrą, 2021 m. liepos 29 d. Tarnybos specialistė lankėsi nepilnamečių gyvenamojoje vietoje, vertinant vaikų gyvenimo sąlygas ir priežiūrą vaikų pažeidimų nenustatyta, įvertinta, kad vaikais tinkamai rūpinamasi, užtikrinami visi jų poreikiai, vaikai saugiai ir gerai jaučiasi močiutės globoje, juos sieja artimas emocinis ryšys. 2021 m. liepos 30 d. atlikus vaikų globos (rūpybos) peržiūrą, priimtas sprendimas tęsti vaikų laikinąją globą (rūpybą) močiutės A. S. šeimoje.

2.7. Tarnyboje 2022 m. sausio 5 d. gautas atsakovo vaikų dėdės Ž. S. pranešimas, kuriuo jis informavo apie 2022 m. sausio 4 d. vykusį nuotolinį susitikimą su Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnais, kurio metu buvo informuotas apie baudžiamosios bylos baigtį Jungtinėje Karalystėje, kurioje A. V. buvo išteisintas dėl nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinamas (vaikų motinos nužudymo).

Šalies argumentai

2.8. Ž. S. nurodė, kad po šio susitikimo apie tai, jog tėvas bus paleistas į laisvę kalbėjo tik su vyriausiuoju vaiku N., kuris išreiškė didelį nerimą ir susirūpinimą. Vaikas kalbėjo, kad nenori gyventi su tėvu, jo bijo, jis Jungtinėje Karalystėje smurtavo ir prieš motiną, ir prieš vaikus. Ž. S. minėjo, kad visi atsakovo vaikai kalba apie patirtą fizinį smurtą (tėvas mušė motiną ir vaikus), taip pat apie psichologinį smurtą (tėvas buvo priklausomas nuo lošimų, kai neturėdavo galimybės lošti, garsiai rėkdavo, baugindavo vaikus, mušdavo motiną vaikų akivaizdoje) bei nepriežiūrą – šeimoje trūko pinigų, vaikams ne visada pakakdavo maisto. Pranešėjas nurodė, kad tiek vaikai, tiek globėjai su nerimu laukia, kada tėvas bus paleistas ir baiminasi dėl galimo tėvo elgesio ir vaikų saugumo.

2.9. Tarnyboje 2022 m. sausio 6 d. gautas Europos policijos biuro pranešimas, kuriame nurodoma, kad Jungtinės Karalystės pareigūnai yra susirūpinę dėl A. V. vaikų saugumo, kadangi apklausų metu vaikai pareiškė nemažai kaltinimų savo tėvui ir kalbėjo apie patirtą smurtą šeimoje, todėl A. V. išėjęs į laisvę gali bandyti vaikus pasiimti (nors vaikai bijo tėvo) arba jiems pakenkti, todėl prašoma Lietuvos pareigūnų imtis visų įmanomų priemonių vaikams ir šeimai apsaugoti.

2.10. Tarnybos specialistai 2022 m. sausio 10 d. apsilankė vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su vaikais ir juos prižiūrinčiais giminaičiais, įvertino, kad vaikų laikinoji globa vyksta sklandžiai, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, patenkinti jų fiziniai ir emociniai poreikiai, globėja tinkamai vykdo savo pareigas ir vaikų globa atitinka geriausius jų interesus.

2.11. Vaikų dėdei Ž. S. ir jo sutuoktinei A. S. išreiškus norą būti vaikų globėjais, baigus GIMK mokymus ir gavus teigiamą išvadą dėl pasirengimo globoti penkis atsakovo vaikus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymais atsakovo nepilnamečių vaikų laikinaisiais globėjais paskirti Ž. S. ir A. S.

2.12. 2022 m. sausio 11 d. buvo atliktos vaikų laikinosios globos peržiūros, kurių metu įvertinta, kad situacija nuo laikinosios globos nustatymo nėra pasikeitusi – vaikų motina mirusi, o tėvas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir vaikai nenori grįžti pas tėvą, įvertinta, kad vaikai kalba apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą artimoje aplinkoje (kai gyveno su biologiniais tėvais), tėvo baimę, saugumą ir geresnį gyvenimą Lietuvoje.

2.13. Atsakovui panaikinus kardomąjį įkalinimą, atsakovas į Tarnybą dėl vaikų grąžinimo į Jungtinę Karalystę kreipėsi tik po mėnesio (2022 m. vasario 11 d.). Vaikais per visą šį laikotarpį nesirūpino ir nesidomėjo. Su vaikų globėjais bei Tarnybos specialistais dėl bendravimo ir matymosi su vaikais nekontaktavo ir tokio noro neišreiškė, su vaikais tiesiogiai susisiekęs taip pat nebuvo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. V. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nesutikimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Po sutuoktinės mirties atsakovas buvo sulaikytas Anglijos policijos, kol buvo atliktas išsamus tyrimas. Jis buvo pripažintas nekaltu dėl sutuoktinės mirties, visiškai išteisintas ir šiuo metu pradėjo teisinį kelią, kad galėtų atkurti ryšį su vaikais. Atsakovas bandė ieškoti kontaktų, kaip susisiekti su vaikais, tačiau jam tai yra draudžiama.

3.2. Šeima beveik 10 metų gyveno Jungtinėje Karalystėje, sutuoktinė augino vaikus, rūpinosi namais, oficialiai niekada nedirbo, nes augino gausią šeimą. Atsakovas vienas dirbo ir finansiškai aprūpino šeimą, jiems tikrai nieko netrūko, vaikai lankė darželį, mokyklą, nebuvo jokių pastabų iš ugdymo įstaigų nei dėl vaikų elgesio, nei dėl aprangos ir pan. Jie gyveno kaip visi normalūs žmonės, kartais pasipykdavo, bet tikrai nebuvo taip, kaip dabar bandoma parodyti, koks jis buvo baisus ir nepakenčiamas. Jei buvo taip blogai, sutuoktinė galėjo skirtis, bet apie tai jie nėra sprendę klausimų.

3.3. Pas atsakovą ir jo sutuoktinę namuose niekada nėra lankiusis nei policija, nei socialinės tarnybos. Jie nėra turėję jokių reikalų su jokiomis institucijomis šiuo klausimu. Visi žinojo, kad po dvynukų gimimo sutuoktinė sirgo užslėpta depresija, buvo pervargimas, nes auginti 5 vaikus tikrai nelengva. Atsakovas nuolat dirbo ir mažai galėjo jai realiai padėti buityje. Jie prašė, kad iš Lietuvos atvažiuotų padėti jos motina, bet ji nesutiko. Atsakovas pats matė, kad sutuoktinei nebuvo gerai nei su fizine, nei su psichine sveikata, kalbėjo, kad reikėtų kreiptis pas medikus, bet ji kategoriškai neigė savo problemas.

3.4. Atsakovas turėjo tikrai gerą ryšį su vaikais, kartu leisdavo laiką. Dabar vaikai nuteikti prieš jį. Atsakovas dabar labai domisi vaikų psichologija, skaito straipsnius, kaip atkurti ryšį. Atsakovas myli savo vaikus ir niekada jų nenuskriaus. Vaikų grįžimas į šeimą jiems būtų teigiamas poslinkis.

3.5. Vaiko interesai negali būti sutapatinti su vaiko noru. Vaiko norai vieną dieną gali būti vienokie, kitą – jau kitokie. Buvimas šeimoje yra svarbiausias kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

3.6. Atsakovas dirba, yra pateikęs prašymą Anglijoje dėl socialinio būsto jiems skyrimo.

3.7. Dabartinis laikinasis vaikų globėjas Ž. S. irgi yra turėjęs problemų su teisėsauga ir priklausomybėmis, todėl prašo išreikalauti pažymą apie jo teistumą.

Atsiliepimas

4. Tretieji asmenys Ž. S. ir A. S. atsiliepime nurodė:

4.1. Atsakovas jokiomis ryšio priemonėmis su jais nebandė susisiekti, nors jų kontaktai jam turi būti žinomi. Jų paskyros socialiniuose tinkluose yra viešos, todėl teigti, kad jis neturėjo galimybių gauti kontaktų susisiekti su vaikais, pasiteirauti apie jų būseną, sveikatą yra nepagrįsta. Atsakovas savo tėviškų pareigų nevykdė ir nevykdo iki šiol. Toks atsakovo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo realių ir nuoširdžių ketinimų rūpintis savo vaikais.

4.2. Trečiųjų asmenų žiniomis, atsakovas žaidė azartinius žaidimus ir pralošdavo šeimos pinigus ar dalį jų, taip šeimoje sukeldamas nepriteklių. Vaikų motinos motina A. S. periodiškai rėmė šeimą bankinėmis įmokomis. Todėl teiginys, kad šeimai nieko netrūko yra neteisingas ir klaidinantis.

4.3. Žuvus motinai, vaikai socialinėms tarnyboms ir tretiesiems asmenims pasakojo, kad tėvas naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš motiną ir vaikus, o vaikai buvo prigrasinti niekam nesakyti, gąsdinant, kad juos paims iš šeimos, todėl teigti, kad šeima gyveno gerai, nes neturėjo socialinių tarnybų dėmesio yra nepagrįsta.

4.4. Atsakovo teiginys apie sutuoktinės užslėptą depresiją yra vienašališkas ir neįrodomas, nes tai nefiksuota jokiuose medicininiuose išrašuose, o medicininio išsilavinimo, suteikiančio teisę diagnozuoti ligas, trečiųjų asmenų žiniomis, atsakovas neturi. Tretieji asmenys nuolat bendraudami su vaikų motina jokių depresijos požymių nepastebėjo, bet pritaria atsakovo teiginiui, kad sutuoktinei vienai prižiūrėti vaikus buvo sunku. Anot vyriausiojo sūnaus, tėvas niekada motinai nepadėdavo namų ruošos darbuose, o grįžęs iš darbo ilsėdavosi žiūrėdamas televizorių ir žaisdamas tiek kompiuterinius, tiek azartinius žaidimus. Dėl šios priežasties abejotina, ar atsakovas galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, kad jam pakaks žinių ir įgūdžių vienam rūpintis didele šeima.

4.5. Tretieji asmenys siūlė savo pagalbą vaikų motinai ir vaikams, prašė grįžti į Lietuvą, kad galėtų padėti rūpintis vaikais, tačiau, anot vaikų motinos, šeima grįžti negalėjo, nes atsakovas turi skolų Lietuvoje, kurios, kiek jiems žinoma, yra išieškomos antstolių.

4.6. Atsakovas nė karto nebuvo susisiekęs su vaikais, todėl negali turėti jokios nuomonės apie vaikų priešišką nusiteikimą jo atžvilgiu bei trečiųjų asmenų vaikų nuteikinėjimą. Tretieji asmenys niekada nedarė įtakos vaikų nuomonei tėvo atžvilgiu.

4.7. Prašymas išreikalauti pažymą apie Ž. S. teistumą neturi įtakos bylos objektui. 2022 m. gegužės 5 d. suėjo metai, kai vaikai grįžo į Lietuvą ir gyvena su trečiaisiais asmenimis. Vaikai adaptavosi Lietuvoje, vaikų psichologinė būsena yra žymiai pagerėjusi, jie jaučiasi laimingi, gyvendami saugioje ir darnioje aplinkoje, yra viskuo aprūpinti, jaučia kasdienį jų ir močiutės rūpestį. Vaikams yra dingusi nepritekliaus baimė, pagerėjo socialiniai įgūdžiai, vaikai noriai lanko darželį ir mokyklą, būrelius, nebijo išeiti iš kiemo ribų, bendrauja su bendraamžiais. Raidos sutrikimų turinčio O. V. būklė Lietuvoje yra ryškiai pagerėjusi, tam pasiekti buvo pasitelkta specialistų pagalba. Tačiau jam reikalingas didesnis ir ypatingesnis dėmesys nei kitiems vaikams. Ši poreikį padeda užtikrinti kartu su trečiaisiais asmenimis gyvenanti vaikų močiutė A. S.

5. Nuotolinio teismo posėdžio metu atsakovas A. V. papildomai paaiškino:

5.1. Vaikai be jo leidimo buvo išvežti į Lietuvą, nesant jokio teismo sprendimo. Atsakovas 9 mėn. praleido įkalinimo įstaigoje, dėl to 9 mėn. iš nurodomų 1,5 metų nebendravo su vaikais. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos susisiekti su vaikais nebandė, globėjas parašė policijoje pareiškimą, neva jis bijo atsakovo. Teigia, kad globėjai turi pažinčių policijoje, dėl to atsakovas atvykti pas vaikus bijojo.

5.2. Atsakovą iš įkalinimo įstaigos išleido sausio 6 d., sausio 10 d. jis kreipėsi į Anglijos vaikų teises, jie nukreipė jį į Lietuvos ambasadą. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos ambasadą, kurioje jam pasakė, kad jie nieko nežino. Vaikus išvežė L. P. per pažintis.

5.3. Vaikai buvo nuteikti prieš jį, jiems buvo pasakyta, kad tėvas nuskriaudė motiną, o N. pasakė, kad atsakovas nužudė motiną. Vaikai lankė tą pačią mokyklą, nė karto jokių nusiskundimų nėra gavęs. Bendraudavo su vaikais pagrinde savaitgaliais, nes darbo dienomis grįždavo, kai jie jau miegodavo.

5.4. Atsakovas dirba fabrike, po įkalinimo grįžo į savo buvusį darbą ir pareigas, jo pajamos apie 1 700 svarų per mėnesį. Atsakovas gyvena pas žmones kambaryje. Kambarį nuomojasi pas lietuvius bendradarbius, moka 600 svarų per mėn. Užsiregistravo dėl socialinio būsto gavimo, nurodęs, kad turi 5 vaikus. Fabrike pradėjo dirbti sausio 10-11 d., vos tik išleistas iš įkalinimo įstaigos. Turi automobilį, registruotą savo vardu. Turi Lietuvoje teistumą 1996 metais, dėl to, kad buvo grupė asmenų, vagystės, plėšimai. Bausmę yra atlikęs, po to nėra teistas ir baustas.

5.5. Vaikai atsakovui neskambina, net atsakovo motina nežino, kur vaikai gyvena. Atsakovas ir dabar negali išvykti iš Anglijos dėl bylos Anglijoje, nors patvirtino, kad kardomosios priemonės jam yra panaikintos. Atsakovas nori įrodyti, kad nėra nieko padaręs, kad nebėgs ir niekur nesislapstys. Atvykti į Lietuvą pas vaikus iškart po išleidimo iš įkalinimo įstaigos neturėjo finansų.

5.6. Atsakovas su savo seserimi bendrauja, vaikų globėjų kontaktų sesuo jam nedavė. Atsakovas su vaikų globėjais niekuomet nekalbės. Atsakovas alkoholio nevartoja, alaus savaitgaliais atsigerdavo. Problemų su kazino ir lošimais dabar jau nebeturi, skolų dabar neturi.

5.7. Atsakovas patiria tik išlaidas kambario nuomai, automobiliui, kurui, draudimui, telefonui, maistui, samdo privatų advokatą. Atsakovo teigimu, bus psichologiškai sunku bendrauti dalyvaujant globėjams. Atvykti bendrauti su vaikais atsakovui gali būti sudėtinga, turi būti derinamos atostogos. Atsakovas neatvyko į posėdį gyvai dėl to, kad bijo būti suimtas. Baudžiamoji byla yra baigta, vyksta tik sutuoktinės mirties priežasties nustatymo tyrimas. Apribojimo grįžti į Jungtinę Karalystę atsakovas neturintis. Kreditorių neturi.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. S. papildomai nurodė:

6.1. N. V. pats su juo susisiekė ir paprašė pagalbos, kad jie vaikais pasirūpintų, dėl to jis su sutuoktine priėmė sprendimą vaikais pasirūpinti, susigrąžinti juos į Lietuvą. Prieš atsakovą trečiasis asmuo neturi jokio pykčio, nėra nieko blogo pasakę apie atsakovą. Patys vaikai jiems yra pasakę apie nuolatinį smurtą. Dėl to jis su sutuoktine priėmė sprendimą rūpintis vaikais tol, kol teismas nenuspręs kitaip.

6.2. Kadangi buvo iškilusi grėsmė, kad vaikai bus išskaidyti per skirtingas šeimas, O. V. iškart buvo išskirtas nuo brolių. Buvo priimtas sprendimas susigrąžinti vaikus į Lietuvą, tam, kad jie gyventų visi kartu.

6.3. Tretieji asmenys iš šios situacijos neturi jokios naudos, priešingai – jų darbas, namai, gyvenimas, pomėgiai pasikeitė kardinaliai ir tai jie padarė vaikų naudai. Jie tiesiog augina vaikus, atlikdami savo pareigą. Trečiasis asmuo mato didžiulį pokytį vaikuose, jie atvyko nesocializuoti, nemokėjo net valgyti, O. V. atvyko su sauskelnėmis, buvo išgąsdintas, J. V. mikčiojo, šlapindavosi. Vaikai nurimo, atsirado socialiniai įgūdžiai, draugai, ryšys su giminėmis. Vaikai buvo pakrikštyti, turi kaimą, kur gali atvykti. J. V. nustojo mikčioti, nustojo nuolat šlapintis. N. V. pasakojo, kad ši problema jau buvo Jungtinėje Karalystėje, psichologas paaiškino, kad vaikas buvo labai stipriai išgąsdintas. O. V. buvo nustatytas laikinas sunkus neįgalumas, jis labai stipriai patobulėjo, su juo nuolat dirba tiek jis, tiek močiutė. N. V. apie metus lankėsi pas psichologą, jis labai išlaisvėjo, sutvirtėjo. D. V. ir E. V. pasikeitė į gerąją pusę.

6.4. Tėvas niekada nesikreipė dėl bendravimo su vaikais. Su atsakovu iki nelaimės jis bendravo kaip giminė, niekada prieš jį neturėjo nieko blogo, dėl to jis neturi jokio pagrindo kalbėti, kad yra nusistatęs prieš atsakovą. Atsakovas ir jo sesuo turėjo jo telefono numerį. Šeimoje jie niekada neklausinėdavo apie vaikų norą bendrauti su tėvu, vaikai išreiškė norą negrįžti ir nekontaktuoti su tėvu dėl buvusio smurto prieš motiną ir vaikus.

6.5. Vaikų gyvenamoji vieta, mokykla sąmoningai yra slepiama. Trečiasis asmuo nei draudžia, nei leidžia bendrauti atsakovui su vaikais, dėl bendravimo sąlygų ne jis sprendžia.

6.6. Močiutė yra pensinio amžiaus, todėl pasirūpinti vaikais jai būtų sudėtinga. Tretieji asmenys ne iš karto tapo laikinaisiais globėjais, nes užtruko, kol baigė globėjų kursus. Kai tik baigė, iškart pasikreipė dėl skyrimo laikinaisiais globėjais.

6.7. Trečiasis asmuo apie smurtą šeimoje sužinojo tik po sesers mirties, bet jam buvo žinoma apie atsakovo polinkį į azartinius lošimus ir imamus greituosius kreditus lošimams. Atsakovas lošė vieninteliu namuose esančiu mobiliuoju telefonu, tai jam pasakojo N. V. Tėvas jungdavosi prie el. pašto N. V. planšetiniu kompiuteriu, kuriame yra išlikę atsakovo prisijungimai ir prieš pusę metų yra atėję pranešimai iš kreditorių reikalaujančių apmokėti skolas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. papildomai nurodė:

7.1. Mirus motinai, tėvą sulaikius sunkiu laiku 2021 m. balandžio mėn. jie nedelsdami priėmė sprendimą nepalikti vaikų likimo valiai. Tretieji asmenys neturėjo ir neturi nieko prieš atsakovą.

7.2. Su trečiaisiais asmenimis niekada nebuvo susisiekta, jų kontaktai nėra slepiami.

7.3. Vaikų psichologinė būklė yra ženkliai pasikeitusi ir tam jie deda daug pastangų. Tema apie bendravimą ir grįžimą yra labai jautri ir šia tema jie nebendrauja. Vaikai kalba, kad jiems patinka Lietuvoje ir nori čia likti gyventi.

8. Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė:

8.1. Atsakovas pasirūpinti vaikais tikrai negalėtų. Namų ruoša ir vaikų priežiūra buvo tik vaikų motinos rūpestis. Atsakovo lošimai ir pinigų stygius šeimoje tęsdavosi nuolatos. Atsakovas polinkį žaisti kazino turėjo ir šeimai gyvenant Lietuvoje, lošdavo tol, kol turėdavo pinigų. Sužinojusi apie pinigų stygių, liudytoja dukrai siųsdavo pinigus, kad vaikai nebadautų.

8.2. Apie smurtą šeimoje sužinojo tik po dukters mirties iš Jungtinės Karalystės pareigūnų. Vaikai apie smurtą močiutei nepasakojo motinos prašomi. Iš vaikų kalbos žinojo, kad motina slėpdavo vienintelį šeimos telefoną, iš kurio atsakovas žaisdavo ir prisiimdavo kreditų.

8.3. Vaikų jie stengėsi nieko neklausinėti, vaikai patys pasakojo. Vaikai ilgisi motinos, naktimis kvietė motiną, bet niekada neišreiškė ilgesio tėvui. Vaikai kartojo, kad jie nenori važiuoti į Angliją, nes ten nėra motinos. Klausia, kodėl jie išvažiavo į Angliją, jei Lietuvoje daug geriau.

8.4. Tėvas niekada nesikreipė į ją dėl bendravimo su vaikais.

8.5. Liudytojos žiniomis, atsakovas gaudavo minimalią algą, o visi kiti pinigai buvo mokami vaikams. Šeima gaudavo lengvatą būstui. Liudytojos žiniomis, pinigai vaikams buvo nemaži.

8.6. Liudytoja su vaikais bendravo nuo pirmos dienos, kuomet atsakovas buvo įkalintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – i) laikinai apribojo atsakovo A. V. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V.; ii) priteisė iš atsakovo išlaikymą penkiems nepilnamečiams vaikams po 80 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 21 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iii) iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, visų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 30-76/22, 30-79/22, 30-80/22, 30-81/22, 30-82/22 paskirtais laikinaisiais globėjais; iv) pavedė visų nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 30-76/22, 30-79/22, 30-80/22, 30-81/22, 30-82/22 paskirtiems laikiniesiems globėjams; v) priteisė tretiesiems asmenims A. S. ir Ž. S. iš atsakovo 1 100 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą; vi) sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; vii) inicijavo civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiams vaikams N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), O. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnamečiai vaikai) tėvas yra A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų motina E. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė (2021 m. gegužės 6 d. mirties įrašas Nr. 264).

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) parke nepilnamečių vaikų motinai Greitosios medicinos pagalbos tarnybos buvo nustatytas širdies sustojimas, ji buvo paskelbta mirusia įvykio vietoje. Nepilnamečių vaikų tėvas A. V. buvo sulaikytas, 2021 m. balandžio 12 d. jam pateikti kaltinimai dėl sutuoktinės nužudymo ir jis buvo uždarytas į areštinę. 2021 m. balandžio 13 d. atsakovui buvo skirta kardomoji priemonė iki kito teismo posėdžio, numatyto 2021 m. liepos 19 d. Nustačius, kad Jungtinėje Karalystėje nėra šeimos ar išplėstinio tinklo, galinčio rūpintis vaikais, (duomenys neskelbtini) atsakovo nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti vietos valdžios globos namuose. 2021 m. balandžio 20 d. vyresniojo tyrimo pareigūno A. S. rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad tėvas buvo apkaltintas motinos nužudymu, tinkamų giminaičių Jungtinėje Karalystėje nėra ir atsižvelgiant į vaikų pageidavimus, jų labui būtų naudinga grįžti į Lietuvą gyventi su giminaičiais iš motinos pusės. Tarnybos 2021 m. gegužės 6 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą duomenimis N. V., J. V., D. V., E. V. ir O. V. 2021 m. gegužės 5 d. atskraidinti iš Jungtinės Karalystės, Vilniaus oro uoste juos pasitiko vaiko teisių specialistai, išklausė vaikų nuomones. 2021 m. gegužės 5 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktais Nr. 1VLA-297, 1VLA-298, 1VLA-299, 1VLA-300, 1VLA-301 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinant pas močiutę A. S. Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas nurodė, kad vaikų apklausų Jungtinėje Karalystėje metu buvo atskleistas smurtas artimoje aplinkoje (namuose) (Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos 2022 m. spalio 16 d. pranešimas). Vaikai pateikė duomenis apie fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje. (duomenys neskelbtini) policijos pateiktais rašytiniais duomenimis, vaikai patyrė tėvo smurtą šeimoje kartu su fizine prievarta, t. y. N. V. išsakė, kad tėvas dažnai smurtaudavo prieš motiną, šeima kartais trūko finansų, trūko maisto, o tėvas kamavosi dėl azartinių lošimų, kurie darė papildomą spaudimą namų ūkiui; tėvui jis teigė nieko nejaučiantis; J. V. kalbėjo apie tai, kad tėvas skriaudė motiną ir jį; D. V. pasidalino informacija apie tai, kad tėvas skriaudžia motiną ir jį.

10. Teismas pažymėjo, kad grįžę į Lietuvos Respubliką vaikai Tarnybos atstovams pateikė tuos pačius duomenis apie fizinį ir psichologinį smurtą. Nepilnametis N. V., bendraujant su juo individualiai Vilniaus oro uoste, Tarnybai pateikė duomenis apie tai, kad su motina, kol ji buvo gyva, santykiai buvo labai artimi, šilti, tuo tarpu su tėvu jis bendraudavo mažiau, nes tėvas labai daug dirbdavo. Berniukas nurodė, kad tėvas kartais vartodavo alkoholį, o tuomet smurtaudavo prieš motiną. Vaikas nurodė, kad jis ne kartą yra gynęs motiną nuo tėvo, kai šis ją mušdavo. Berniuko teigimu, tėvas kartais mesdavo kokį nors daiktą į motiną, jo broliai ir sesutė labai garsiai rėkdavo, kai matydavo tėvus besipykstančius (2021 m. gegužės 6 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1566). J. V. pasakojo, kad tėvas vartojo alkoholį, daug gėrė, tada pykdavosi su motina (2021 m. gegužės 6 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1567). D. V. pritarė J. V. ir papildė, kad tėvas pirmas pradėdavo pyktis su motina (2021 m. gegužės 6 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1568). E. V. ir O. V. juos pakalbinus, nusišypsodavo, tačiau į klausimus neatsakinėjo (2021 m. gegužės 6 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1569, 1570).

11. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-02255-22, 2022 m. sausio 18 d. liudytoju apklaustas N. V. parodė, kad santykiai su tėvu buvo „ne kokie“, tėvas gerdavo dažniausiai kas vakarą, o savaitgaliais išgerdavo daugiau, tada tapdavo labai agresyvus. Gerdavo beveik kiekvieną dieną. Buvo daug scenarijų, tėvas išgėręs supykdavo be priežasties, pradėdavo mėtyti daiktus, žaislus, labai mušdavo motiną, smurtaudavo prieš vaikus psichologiškai, motiną mušdavo kas savaitgalį, kai gaudavo laisvadienį, įžeidinėjo motiną, vadino įvairiais žodžiais rusų kalba, kartą metė metalinį dviratuką ir pataikė motinai į koją, D. į pėdą, D. labai verkė, visi vaikai verkė, verkė ir jis. Buvo daug rėkavimo, daug triukšmo. Jie verkė dėl motinos, jautė stiprią baimę, nežinojo ką daryti. Tėvas tada ir kėdę kėlė, grasino ją mesti. Šeimoje vaikus mokindavo nieko nepasakoti, abu tėvai drausdavo ką nors pasakoti, bet tėvas daugiau, dėl to šiais įvykiais su niekuo nesidalydavo. Dažniausiai kai tėvas rėkdavo, jis eidavo į savo kambarį, kad nematytų. Kai tėvai pykdavosi, J. V. labai stipriai reaguodavo, labai verkdavo, jam būdavo labai stiprus šokas ir jis buvo prie to pripratęs. Nurodė, kad teko kelis kartus apginti motiną, kai tėvas virtuvėje pykosi su motina, norėjo pulti motiną, jai suduoti, buvo pakėlęs ranką, bet jis pribėgo prie tėvo ir trenkė į krūtinę. Jis iš karto nubėgo į antrą aukštą, tėvas pradėjo vytis keikdamasis. Pavyko nubėgus į kambarį laikyti duris iš vidaus, kad tėvas neužeitų. Tėvas daug trankėsi į jo duris, bet motinai kažkaip pavyko tėvą nuraminti. Vieną kartą, galimai 2020 m. pabaigoje, tėvas buvo jį pasivijęs, nes jis nespėjo užsidaryti kambario durų, tėvas duris atidarė ir šėrė per nugarą su delnu. Smūgis buvo stiprus, skaudėjo. Motina atėjo į kambarį ir tėvą sustabdė, kaip, nepamena. Tada tėvas irgi buvo išgėręs. Vaikas pamena, kad verkė, jautė labai didelę baimę, visas drebėjo. Kiek pamena, tėvas visada buvo toks, pamena, kai dar gyveno Lietuvoje, tėvas grasino iššokti iš balkono, jam tuomet buvo mažiau nei 8 metai. Jis tuomet verkė ir bijojo. Tėvas ir tada buvo išgėręs. Vaikas nurodė nenorintis bendrauti su tėvu, tėvas nebuvo malonus, nebuvo artimi, atsimena daug blogų dalykų prieš juos, vaikus. Tėvas nėra geras, turi blogą patirtį, daug blogų prisiminimų. Nenorėtų išvis palaikyti ryšio su tėvu ir apie jį galvoti. Tėvas laisvalaikį leisdavo tėvų kambaryje žiūrėdamas televizorių, turėjo daug paskolų, daug lošė internetu. Lošimams pinigus imdavo iš šeimos biudžeto, per vieną dieną buvo pralošęs 3 000 Eur. Maistui pinigų neužtekdavo. Tėvas lošdavo bent jau du kartus per savaitę per motinos telefoną. Jei nesisekdavo, išgerdavo alkoholio. Net jei išlošdavo, žaisdavo tol, kol pralošdavo. Tėvas namuose nemokėjo tvarkytis, ruošti maisto. Nurodė, kad tėvas turėjo anksčiau sutuoktinę ir vaiką, buvo vedęs ir vaiku visai nesirūpina.

12. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 21 d. nutarime tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-02255-22 daroma išvada, kad A. V. šeimoje, visiems šeimos nariams gyvenant Jungtinėje Karalystėje kartu, naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą prieš sutuoktinę bei jų vaikus. Tikslus smurto naudojimo periodas nenustatytas, galimai keleri metai iki sutuoktinės mirties. Nors neteisėtos veikos padariniai tiesiogiai palietė atsakovo vaikus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo galimai nusikalstama veika dėl smurto naudojimo prieš šeimos narius buvo vykdoma ne Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsnio 1 dalimi, buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

13. Teismas nurodė, kad laikinieji nepilnamečių vaikų globėjai Ž. S. ir A. S. nurodė, jog apie nuolatinį smurtą šeimoje jiems tapo žinoma tik po vaikų motinos mirties ir tai jiems papasakojo patys nepilnamečiai vaikai. Iki tol tretiesiems asmenims buvo žinoma apie žalingą atsakovo polinkį azartiniams lošimams ir greitiesiems kreditams. Trečiųjų asmenų nurodomas aplinkybes apie tai, kad vaikai bijo tėvo, atsisako grįžti pas tėvą ir nenori kontaktuoti su tėvu dėl buvusio smurto prieš motiną ir vaikus paliudijo ir teismo posėdyje išklausyta pirmoji vaikų laikinoji globėja, vaikų močiutė A. S.

14. Teismas pastebėjo, kad atsakovas nerodo jokios iniciatyvos atkurti tarpusavio ryšį su nepilnamečiais vaikais, bendrauti ar grįžti pas vaikus ir juos auginti. Atsakovas nuo pat jo sulaikymo dienos ((duomenys neskelbtini)) nebendravo su vaikais ir tai pats patvirtino teismo posėdyje. Laikinieji globėjai nurodė, kad per visą laikinosios globos laikotarpį atsakovas net nebandė su jais susisiekti, nors jų kontaktai yra vieši ir atsakovui bei jo seseriai yra žinomi. Atsakovas tvirtina nebendravęs dėl vykusio tyrimo ir taikytos kardomosios priemonės, tačiau panaikinus kardomąsias priemones (po 9 mėn.), atsakovas sukurti ryšį su vaikais nebandė, atvykęs pas vaikus nebuvo, išlaikymo vaikams per visą šį laiką neteikė. Trečiųjų asmenų atstovės teigimu, atsakovas nenori grįžti į Lietuvą, tikėtina dėl to, kad nebus įleidžiamas atgal į Jungtinę Karalystę. Nors atsakovas šias aplinkybes paneigė, tačiau paklaustas negalėjo nurodyti, kada galėtų grįžti į Lietuvą, teigė, kad nesirengia bendrauti su globėjais.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje neturi. Rašytinių duomenų apie savo gyvenamąją vietą ir šeimos aplinkos sąlygas bei jų atitiktį penkių nepilnamečių vaikų interesams teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena su draugais nuomojamame kambaryje. Nors atsakovas nurodė, kad kreipėsi dėl socialinio būsto jam ir vaikams skyrimo, duomenų, patvirtinančių, kad socialinis būstas atsakovui bus tikrai skirtas byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad socialinio būsto skyrimas – tai valstybės parama šeimai. Kreipimasis dėl socialinio būsto neparodo pačio atsakovo pastangų sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi.

16. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovo nepilnamečių vaikų laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau nei 18 mėnesių (nuo 2021 m. gegužės 26 d.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.253 straipsnio 2 dalis). Bylos rašytinė medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimai teismo posėdyje patvirtino, kad šeimai gyvenant Jungtinėje Karalystėje kasdienė vaikų priežiūra buvo vaikų motinos rūpestis, tėvas įgūdžių rūpintis penkiais mažamečiais vaikais neturi, jis dirbdavo ilgas darbo valandas, laisvu nuo darbo metu laiką leisdavo prie televizoriaus, vartodamas alkoholį, žaisdamas azartinius lošimus.

17. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų apie tėvo vartotą fizinį ir psichologinį smurtą vaikų motinos ir pačių vaikų atžvilgiu. Vyresnysis sūnus nuosekliai nuo pat motinos mirties atskleidžia aplinkybes apie nuolatinį tėvo smurtą, girtavimą. Nurodo apie patirtą baimę gyvenant šeimoje ir tėvų draudimą pasidalinti situacija, buvusia šeimoje. Vaikai iš šeimos buvo paimti iškart mirus motinai, o tėvą įkalinus. Po vaikų paėmimo ir laikinosios globos nustatymo vaikai su tėvu nebendravo 1,5 metų. Vaikų motina, kuri rūpinosi vaikais, yra mirusi, o vaikų tėvas vaikais nesirūpino ir nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas, piktnaudžiauja tėvo valdžia ir pareigomis, vaikais nesidomi, gyvenamosios vietos neturi, gyvena Jungtinėje Karalystėje ir grįžti pas vaikus atsisako. Vaikai nuosekliai pateikia duomenis apie tėvo, jiems gyvenant Jungtinėje Karalystėje, vartotą fizinį ir psichologinį smurtą prieš juos ir motiną, jaučia tėvui baimę, atsisako grįžti gyventi pas tėvą į Jungtinę Karalystę ir nenori palaikyti jokio ryšio. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, kad tėvas nededa pastangų pakeisti savo elgesį, nepripažįsta žalingo alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo azartinių lošimų problemas, iniciatyvos palaikyti ir (ar) atkurti prarastą ryšį su vaikais nerodo, nors teigia besidomintis vaikų psichologija ir skaitantis straipsnius. Duomenų, pagrindžiančių įgytas ar išsiugdytas pozityvios tėvystės žinias, nėra.

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas įgūdžių ir gyvenimo sąlygų, atitinkančių penkių nepilnamečių vaikų, iš kurių keturi yra mažamečiai ir vienas turintis specialiųjų poreikių, interesus, neturi, teismas sprendė, kad nėra priežasčių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaikus tėvui.

19. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, sprendė, kad atsakovo elgesys atitinka visas tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir nesirūpina vaikais, o atsakovo kaltė pasireiškia tiek veikimu, tiek neveikimu, t. y. atsakovas smurtavo prieš vaikus fiziškai ir psichologiškai, ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini)) su vaikais negyvena, jais visiškai nesirūpina, su jais jokio ryšio nepalaiko, neteikia vaikams išlaikymo.

20. Atsižvelgdamas į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, tikintis, kad atsakovas atkurs ryšį su vaikais, pradės atlikti savo pareigas vaikams, ims jais rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, pakeis savo elgesį, gyvenimo būdą ir aplinką, ims spręsti žalingo alkoholio vartojimo ir azartinių lošimų problemas, sukurs ir užtikrins vaikams fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas savo gyvenamojoje vietoje, teismas sprendė, kad atsakovui A. V. tėvo valdžia nepilnamečiams vaikams N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V. ribotina laikinai iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

21. Teismas pažymėjo, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese.

22. Teismas nurodė, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

23. Teismas nurodė, kad CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas inicijavo civilinę bylę dėl globos (rūpybos) nepilnamečiams vaikams N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

24. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis). CK 3.257 straipsnio 3 punkte numatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

25. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaikų N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V. gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 30-76/22, 30-79/22, 30-80/22, 30-81/22, 30-82/22 paskirtais laikinaisiais globėjais.

26. Teismo vertinimu, byloje fiksuotos vaikų nuomonės patvirtina vaikų artimą ryšį su trečiaisiais asmenimis ir kartu gyvenančia jų močiute A. S. Teismas nustatė, kad vaikai nuolat palaikė ryšį su Lietuvos Respublikoje gyvenančia močiute, ji juos lankė Jungtinėje Karalystėje, siuntė pinigus, esant nepritekliui. Pats atsakovas Jungtinės Karalystės tarnybai negalėjo pasiūlyti jokios šeimos ar draugų, kurie galėtų pasirūpinti vaikais, tik pareiškė norintis, kad vaikai liktų gyventi Jungtinėje Karalystėje ir negrįžtų į Lietuvą. Jis komentavo, kad geriau jie būtų vaikų namuose nei grįžtų į Lietuvą (2022 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) socialinės rūpybos grupės pateikta įvykių chronologija). Trečiųjų asmenų paaiškinimus, jog buvo iškilusi grėsmė, kad vaikai bus išskaidyti per skirtingas šeimas pagrindė bylos rašytinė medžiaga. (duomenys neskelbtini) tarybos 2021 m. balandžio 29 d. rašto duomenimis, iš pradžių visi penki vaikai buvo apgyvendinti kartu, tačiau dėl O. V. elgesio su šeimos augintiniu, kitą dieną ((duomenys neskelbtini)) jis buvo perkeltas į kitą vietą pas naujus globėjus. 2021 m. balandžio 12 d. N. V., J. V., D. V. ir E. V. persikėlė į naują globos vietą. O. V. 2021 m. balandžio 13 d. buvo perkeltas į kitą globos vietą, nes nebuvo įmanoma užtikrinti, kad jis būtų su savo broliais ir seserimi. Todėl, nors atsakovo teigimu, vaikai be jo leidimo buvo išvežti į Lietuvą, teismo vertinimu, mirus motinai, o tėvui esant suimtam, jiems likus be įstatyminio atstovo, vaikų grąžinimas į Lietuvos Respubliką pas jiems emociškai artimus asmenis, tokių asmenų nesant Jungtinėje Karalystėje, atitiko geriausius nepilnamečių vaikų interesus.

27. Byloje teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai nuo pat jų grįžimo į Lietuvos Respubliką iki šiol gyvena trečiųjų asmenų šeimoje, kartu gyvena ankstesnė vaikų laikinoji globėja – vaikų močiutė A. S. Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktų ir vaikų globos (rūpybos) peržiūros aktų duomenimis laikinieji globėjai tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina vaikų teises ir interesus. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, vaikų N. V., J. V., D. V., O. V. ir E. V. gyvenamąją vietą teismas nustatė su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 30-76/22, 30-79/22, 30-80/22, 30-81/22, 30-82/22 paskirtais laikinaisiais globėjais.

28. Teismas nurodė, kad apribojus tėvo valdžią, tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėjo, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Šalies argumentai

29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Atsakovas nurodė iškart po įkalinimo grįžęs į buvusią darbovietę, grąžintas į iki tol buvusias pareigas. Atsakovo pajamas sudaro apie 1700 svarų (apie 1972,81 Eur) per mėnesį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas. Nors ieškovė nepateikė vaikų poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis (730 Eur (apie 533 Eur atskaičius mokesčius)), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.) ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius, teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma nepilnamečiams vaikams N. V., J. V., D. V., O. V. (turinčiam specialiųjų poreikių) ir E. V. išlaikymui reikalinga suma yra minimalaus dydžio, kurią atsakovas turi realią galimybę teikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymą tenkino ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

30. Kadangi remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas žyminio mokesčio iš atsakovo valstybei nepriteisė.

31. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistos trečiųjų asmenų patirtos 1 100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

32. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirta nebuvo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

33. Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendimas nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas buvo atliktas tendencingai, vienos šalies naudai, neatsižvelgiant į atsakovo argumentus, pateikiamus faktus. Nebuvo pakviestas nei vienas liudytojas iš atsakovo pusės, kuris būtų galėjęs nurodyti, kaip gyveno atsakovas su šeima ir pan.

33.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, kuris atitinka ir CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybę. Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas.

33.3. CK 3.159 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą atsako tėvai. Visais laikais šeima buvo ir yra viena iš didžiausių kiekvienos valstybės pamatinių vertybių, todėl ši konstitucinė vertybė yra saugoma ir puoselėjama teisės. Vaiko šeima yra visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

33.4. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

33.5. Teismo sprendimas atskirti vaikus nuo tėvo (atsakovo) būtų pateisinamas, jeigu atsakovas būtų izoliuotas ir baudžiamasis procesas dėl jo kaltės būtų tęsiamas. Visgi, atsakovas yra laisvas, jam įtarimai dėl netinkamo elgesio su vaikais nėra pareikšti, todėl, laikinas jo valdžios apribojimas savo nepilnamečiams vaikams yra nepagrįstas.

33.6. Atsakovas domisi vaikų psichologija, skaito straipsnius apie vaikų suvokimą kai kurių dalykų, jų pojūčius, kaip atkurti su vaikais ryšį, nes vaikai išgyveno didelę traumą – neteko mamos, atsakovas buvo įtartas mamos nužudymu, jiems reikėjo labai daug išgyventi ir patirti.

33.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas gali bandyti pagrobti savo vaikus ar jiems pakenkti. Atsakovas myli savo vaikus ir jų nenuskriaustų. Vaikų grįžimas į šeimą jiems būtų teigiamas poslinkis.

33.8. Tėvams įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, privalo būti derinami tėvų ir vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybės šias teise įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Visgi, vaiko interesai negali būti sutapatinti su vaiko noru. Vaiko norai vieną dieną gali būti vienokie, kitą – jau kitokie. Bet kuriuo atveju, buvimas šeimoje yra svarbus kiekvienam vaikui. Vaiko interesai – tai visų pirma, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.

33.9. Vaikų nuomonei įtaką padarė tretieji asmenus, nes ne viskas, kas buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, yra tiesa. Kai šeima gyveno kartu, vyko įprastinis šeimos gyvenimas, su vaikais atsakovas ir žaisdavo, užsiimdavo įvairiomis veiklomis. Atsakovas pripažįsta, kad šeimoje buvo ir pykčių, bet tai išgyvena visos šeimos. Žmonos nuovargis buvo akivaizdus, atsakovas prašė žmonos motinos atvažiuoti pas juos pagyventi į Angliją, padėti žmonai auginti vaikus, bet jos mama atsisakė atvykti, dėl ko, galimai, ir įvyko mamos mirtis.

Atsiliepimas

34. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes ir pažeidė CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kad susidariusi situacija įvertinta neobjektyviai, vertinant tik vienos pusės įrodymus, kad teismas nepilnamečių vaikų atžvilgiu pasielgė neteisėtai, nes mirus vaikų motinai, teismas ir nuo tėvo nušalino vaikus – laikydamasis tik nepilnamečių vaikų nuomonės.

34.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ne teismas atsakovą nušalino nuo vaikų auginimo, o pats atsakovas, dar gerokai anksčiau, pats nusišalino nuo tėviškų pareigų vykdymo savo vaikams. Be to, kad atsakovas, dar gyvendamas kartu su savo vaikais, tinkamai ir atsakingai vaikais nesirūpino ir neužtikrino jiems saugios ir sveikam vystymuisi palankios aplinkos (naudojo fizinį/psichologinį smurtą), tačiau ir nuo vaikų atvykimo į Lietuvą ir laikinosios globos jiems nustatymo (2021 m. gegužės 27 d.), jis visiškai savo nepilnamečiais vaikais nesirūpino, nesidomėjo ir nesiėmė jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad laikinosios globos tikslas – grąžinti vaikus į biologinę šeimą, būtų pasiektas ir vaikai galėtų grįžti pas tėvą.

34.3. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos (2022 m. sausio 6 d.) atsakovas net nebandė susisiekti su savo vaikais ir su jais pabendrauti, juolab atvykti į Lietuvą ir būti kartu su jais, siekti, kad laikinoji globa vaikams būtų panaikinta.

34.4. Per visą laikotarpį, kai vaikai atvyko į Lietuvą, atsakovas visiškai nevykdė savo tėviškų pareigų vaikams. Atsakovas nesirūpino ir nesidomėjo vaikų kasdiene priežiūra, poreikiais, sveikata, ugdymu, materialiniu aprūpinimu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų tokį atsakovo elgesį (neveikimą vaikų atžvilgiu) ir leistų padaryti išvadą, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti pas vaikus ir jais rūpintis.

34.5. Atsakovo vaikų patirtas smurtas artimoje aplinkoje (atsakovo šeimoje) buvo atskleistas vaikų apklausų metu dar Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės pareigūnams nekilo jokių dvejonių ir abejonių, kad vaikai pasakoja netiesą ar jų pasisakymai apie patirtą, matytą smurtą galėtų būti įtakoti trečiųjų asmenų. Priešingai, Jungtinės Karalystės pareigūnai buvo labai susirūpinę dėl vaikų saugumo ir gerovės, kai sužinojo, jog kaltinimai nužudžius vaikų motiną, atsakovui panaikinti. Todėl nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog atsakovo vaikams įtaką padarė tretieji asmenys – Ž. ir A. S.

34.6. Atsakovo vaikams atvykus į Lietuvą, Tarnybos specialistai ne kartą bendravo su vaikais ir juos išklausė. Vaikai nuosekliai pasakodavo tas pačias aplinkybes ir patirtus išgyvenimus biologinėje šeimoje Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo vaikai nė karto neišreiškė noro grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę pas tėvą, kas įrodo, jog atsakovas neturėjo ir neturi artimo ryšio bei santykio su savo vaikais. Visi penki atsakovo vaikai ne kartą Tarnybos specialistams yra nurodę, kad nori gyventi tik Lietuvoje, su laikinaisiais globėjais, kad su jais jaučiasi saugūs, mylimi, aprūpinti ir laimingi, ko nei vienas vaikas nepasakė apie gyvenimą kartu su tėvu.

34.7. Tarnybos specialistams nei karto nekilo dvejonių ar įtarimų, kad vaikų nuomonės galėtų būti įtakotos trečiųjų asmenų, kad vaikai sako netiesą ar kad jų išreikštas noras (gyventi Lietuvoje su trečiaisiais asmenimis) neatitiktų geriausių jų interesų. Vykdant vaikų laikinosios globos priežiūrą, vertinant globos kokybę ir vaikų interesus, Tarnyba nenustatė globėjų Ž. ir A. S. šeimoje vaikų teisių pažeidimų, o įvertino, kad atsakovo vaikų laikinoji globa vyksta sklandžiai ir atitinka geriausius vaikų interesus.

34.8. Atsakovas dėl savo paties abejingumo ir neveikimo prarado ryšį su savo nepilnamečiais vaikais ir visiškai nesistengia bei nesiima konkrečių veiksmų tam ryšiui atkurti bei puoselėti. Atsakovas Jungtinėje Karalystėje neturi pastovios gyvenamosios vietos. Rašytinių įrodymų/duomenų apie savo gyvenamąją vietą ir šeimos aplinkos sąlygas bei jų atitiktį penkių nepilnamečių vaikų interesams teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su draugais nuomojamame kambaryje.

34.9. Nepilnamečiai atsakovo vaikai Lietuvoje, artimųjų giminaičių šeimoje, gyvena jau 1 metus ir 9 mėnesius. Lietuvoje vaikai sėkmingai adaptavosi, lanko ugdymo įstaigas, susirado draugų, su laikinaisiais globėjais (teta ir dėde) bei močiute A. S. juos sieja stiprus ir artimas emocinis ryšys. Vaikai globėjų šeimoje atsigavo, sustiprėjo tiek fiziškai, tiek emociškai, tapo atviresni, drąsesni, o svarbiausia, kaip įvardina patys vaikai – saugūs. Atsakovo vaikai džiaugiasi, jog dabar kiekvienas turi savo atskirą lovą, ko neturėjo Jungtinėje Karalystėje, gyvendami biologinėje šeimoje. Tad nesutiktina su atsakovo teiginiu, jog vaikų grįžimas į šeimą (tėvo), jiems tikrai būtų teigiamas poslinkis.

34.10. Vaikų išvežimas į Jungtinę Karalystę prieš jų valią ir norą, nežinant į kokį būstą ir kokias sąlygas (atsakovas jau nebegyvena būste, kuriame gyveno vaikai), į smurtinę aplinką, pas baimę ir kitokius neigiamus jausmus keliantį tėvą, su kuriuo nebėra nei artimo, tėviško ryšio nei pozityvaus santykio, ne tik, kad neatitiktų geriausių vaikų interesų, bet ir padarytų nepataisomą žalą visai vaikų vystymosi raidai bei sveikatai.

34.11. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog įrodymų vertinimas buvo atliktas tendencingai, vienos šalies naudai, neatsižvelgiant į atsakovo argumentus, kad nebuvo pakviestas nei vienas liudytojas iš atsakovo pusės. Tiek atsakovas, tiek jo atstovas – advokatas Povilas Eigminas, dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, teikė savo paaiškinimus, prašymus ir naudojosi kitomis atsakovui bei jo atstovui suteiktomis teisėmis. Teismas atsakovui išaiškino jo teises bei pareigas procese. Teismas net buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie savo gyvenamąją vietą ir sąlygas Jungtinėje Karalystėje, tačiau atsakovas jokių įrodymų nepateikė.

34.12. Nei atsakovas, nei jo atstovas bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui prašymo kviesti liudytojų, tad teiginys, jog nebuvo pakviestas nei vienas liudytojas iš atsakovo pusės, yra nesuprantamas, kadangi teisė ir pareiga kviesti liudytoją (-us) liudyti šalies naudai, visų pirma kyla pačiai šaliai, norinčiai liudytojo parodymais įrodyti tam tikras aplinkybes.

35. Tretieji asmenys Ž. S. ir A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

35.1. Nors atsakovas ir nesutinka su teismo sprendimu, tačiau atsakovo subjektyvi nuomonė dėl teismo sprendimo ir nesutikimas su juo dar nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

35.2. Ieškovė ir tretieji asmenys pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškinio reikalavimus dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo, jo ydingo, atsainaus ir nerūpestingo elgesio (neveikimo) savo vaikų atžvilgiu.

35.3. Atsakovo teisinius interesus atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), kuriam puikiai žinomos visos atsakovo procesinės teisės ir pareigos, todėl atmestini atsakovo teiginiai dėl to, kad i?rodymu? vertinimas buvo atliktas tendencingai, vienos šalies naudai, neatsiz?velgiant i? atsakovo argumentus, pateikiamus faktus. Atsakovas neprašė apklausti nei vieno liudytojo ir nors jam teismas kelis kartus papildomai sudarė galimybę teikti dokumentus, patvirtinančius jo teiginius tiek dėl darbo santykių, gyvenamosios vietos ir pan., tačiau atsakovas to nepadarė.

35.4. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas naiviai tikėjosi, kad teismo posėdžių metu nepagarbiai elgdamasis su kita proceso šalimi (įžeidinėjimai, grasinimai, tikrovės neatitinkančių aplinkybių pateikimas), jis tokiu būdu apgins savo teiginius ir tariamus teisėtus interesus, tuo pačiu, vengdamas pateikti esminius dokumentus, patvirtinančius jo pareigos vaikų priežiūros, ugdymo ir išlaikymo vykdymą bei užtikrinimą.

35.5. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad jis buvo neteisėtai atskirtas nuo savo vaiku?, visa susidariusi situacija i?vertinta neobjektyviai, vertinant vienos pusės i?rodymus. Dauguma šios bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų yra iš valstybės ir nevyriausybinių įstaigų, įskaitant ir Jungtinės Karalystės. Tokių dokumentų (ne)objektyvumu ir (ne)šališkumu, atsakovas teismo posėdžiuose nesuabejojo, tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai tokias abejones jau kelia.

35.6. Nesutiktina su atsakovo teiginiais apie vaikų nuomonę ir jai darančius veiksnius, tariamai kitų asmenų neigiamą įtaką. Pats atsakovas nuo jo paleidimo iš laikino suėmimo vietos Jungtinėje Karalystėje (2022 m. sausio 6 d.) visiškai nesiekė atkurti ryšį su savo vaikais, neatvyko į Lietuvą ir nepateikė paaiškinimo dėl tokių savo veiksmų, išskyrus jo pretenzijas, kad tariamai jam nebūtų leidę su jais susitikti.

35.7. Tėvų vaidmuo siekiant atkurti ryšį su vaikais visada turi būti aktyvus ir racionalus, pasitelkiant valstybės, savivaldybių ir kitų subjektų pagalbą ir bendradarbiavimą, tačiau atsakovas tokių pastangų nedėjo iki ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu teisme. Todėl nepagrįsta teigti apie šališką ir tendencingą vaikų nuomonę, jeigu atsakovas su vaikais neturi jokio emocinio ryšio bei nededa jokių pastangų jį atkurti ir toliau puoselėti, yra visiškai nusišalinęs nuo jų auklėjimo ir ugdymo ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvo valdžia atsakovo atžvilgiu laikinai apribota pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

38. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

39. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. V., yra nepilnamečių vaikų – N. V., gim. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), O. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaikų motina E. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Šeima iki nepilnamečių vaikų motinos mirties gyveno Jungtinėje Karalystėje, atsakovas ten gyvena ir šiuo metu, vaikai – Lietuvoje pas laikinuosius globėjus (trečiuosius asmenis).

40. Atsakovas (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas, 2021 m. balandžio 12 d. jam pareikšti kaltinimai dėl sutuoktinės E. V. nužudymo, nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. liepos 19 d. teismo posėdžio jam paskirta kardomoji priemonė (įkalinimas). Atsakovas Jungtinėje Karalystėje dėl kaltinimų dėl sutuoktinės nužudymo išteisintas, 2022 m. sausio 6 d. paleistas į laisvę.

41. Kadangi Jungtinėje Karalystėje nėra šeimos ar išplėstinio tinklo, galinčio rūpintis vaikais, nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinti vietos globos namuose. Vaikai, įvertinus Jungtinės Karalystės pareigūnų rekomendacijas, 2021 m. gegužės 5 d. iš Jungtinės Karalystės buvo atskraidinti į Lietuvą; 2021 m. gegužės 5 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktais Nr. 1VLA-297, 1VLA-298, 1VLA-299, 1VLA-300, 1VLA-301 nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinti pas močiutę A. S.

42. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 30-76/22, 30-79/22, 30-80/22, 30-81/22, 30-82/22 nepilnamečių vaikų laikinaisiais globėjais paskirti tretieji asmenys Ž. S. ir A. S.

43. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama laikinai apriboti tėvo (atsakovo) valdžią jo penkiems nepilnamečiams vaikams, priteisti kiekvienam jų po 80 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais – Ž. S. ir A. S.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi. Teismas sprendė, kad atsakovo elgesys atitinka visas tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir nesirūpina vaikais, o atsakovo kaltė pasireiškia tiek veikimu, tiek neveikimu, t. y. atsakovas smurtavo prieš vaikus fiziškai ir psichologiškai, ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini)) su vaikais negyvena, jais visiškai nesirūpina, su jais jokio ryšio nepalaiko, neteikia vaikams išlaikymo, todėl laikinai apribojo atsakovo, kaip tėvo, valdžią savo nepilnamečiams vaikams. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės bei iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais Ž. S. ir A. S.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, didesnę reikšmę suteikdamas ieškovės ir trečiojo asmens pateiktiems paaiškinimams ir įrodymams, nepagrįstai nevertindamas atsakovo nurodytų reikšmingų aplinkybių, neužtikrindamas atsakovui galimybės apklausti liudytojus iš jo pusės. Atsakovo teigimu, šeima yra svarbiausia konstitucinė vertybė, o kadangi šeima – visų pirma yra vaiko tėvai, atsakovo tėvo valdžios apribojimas savo nepilnamečiams vaikams yra nepagrįstas, užkertantis jam kelią pirmumo teise prieš kitus asmenis atlikti savo, kaip tėvo, pareigas. Atsakovas pažymi, kad jam nėra apribota laisvė, jis turi galimybę rūpintis savo vaikais, savo vaikus myli ir jų nenuskriaustų, domisi vaikų psichologija, skaito straipsnius apie vaikų raidą, kaip atkurti ryšį su vaikais, o vaikų grįžimas į šeimą, kas yra svarbu kiekvienam vaikui, ir patiems vaikams padarytų teigiamą įtaką. Teigia, kad kuomet šeima gyveno kartu, vyko įprastinis šeimos gyvenimas, su vaikais atsakovas ir žaisdavo, užsiimdavo įvairiomis veiklomis. Nurodo, kad vaikų norai ir vaikų interesai nėra tapačios sąvokos, todėl turi būti paisoma vaikų interesų – buvimo šeimoje, o ne jų norų, kurie gali keistis kas dieną. Be to, atsakovo nuomone, vaikų neigiamai nuomonei apie tėvą susiformuoti įtaką padarė tretieji asmenys (laikinieji globėjai).

46. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės bei trečiųjų asmenų atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pagrindo laikinai apriboti tėvo valdžią (ne)buvimo

47. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo penkių nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

48. Pažymėtina tai, kad tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

49. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

50. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieš Švediją, peticijos Nr. 10592/12, 74 punktą). Tais atvejais, kai kontaktas su tėvais gali kelti grėsmę vaiko interesams ar pažeisti teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticija Nr. 30943/96, 66 punktas; 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktas).

51. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas).

52. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022; 26 punktas).

53. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

54. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

55. Pažymėtina tai, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

56. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, šios bylos konkrečią faktinę situaciją, byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo sąlygų buvimo, tyrė ir vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes (atsakovo veiksmus, elgesį, gyvenimo būdą, specialistų vertinimus ir kt.) visapusiškai ir teisingai.

58. Nors ir sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais dėl šeimos, kaip vertybės, svarbos, tėvų prigimtinės teisės dalyvauti vaiko gyvenime, auklėjime ir ugdyme, tačiau pabrėžtina tai, kad šių teisių įgyvendinimas negali būti priešpastatomas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principui ir reikšti, kad tėvams net ir neįgyvendinant ar netinkamai įgyvendinant jų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, jos, siekiant teisėtų tikslų, užtikrinti vaikų interesų apsaugą, laikinai ar neterminuotai negali būti apribotos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

59. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nenustatyta pagrindų, kuriems esant būtų galima jam riboti tėvo vadžią savo nepilnamečiams vaikams, tačiau su tuo nesutiktina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad atsakovo elgesys, veiksmai, pasireiškiantys vengimu atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimas tėvo valdžia, smurtinio elgesio (fizinio ir psichologinio) vaikų atžvilgiu apraiškos, nesirūpinimas, ryšio su vaikais nepalaikymas, išlaikymo vaikams neteikimas sudaro pagrindą atsakovui laikinai apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tokios išvados padarytos, įvertinus tiek Jungtinės Karalystės specialistų pateiktus pastebėjimus, tiek Lietuvos Respublikos teisėsaugos, už vaiko teisių apsaugą ir gynimą atsakingų institucijų poziciją, užfiksuotą rašytiniuose dokumentuose, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojos parodymus.

60. Pastebėtina, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie tai, kad šeima iki sutuoktinės mirties gyveno įprastą gyvenimą, vaikams nieko netrūko, jis įgyvendino ir šiuo metu tebenori įgyvendinti savo pareigas vaikų atžvilgiu, domisi vaikų raida, skaito apie tai straipsnius. Nors, pasak atsakovo, jo vaikams geriausia yra gyventi šeimoje – su tėvu, visgi atsakovas jokiais objektyviais duomenimis neįrodinėja ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (fizinio, psichologinio smurto naudojimo šeimoje buvusios sutuoktinės, vaikų atžvilgiu fakto, savo vedamo gyvenimo būdo – alkoholio vartojimo, polinkio į azartinius lošimus, kt.), kas leistų teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog neegzistuoja nė viena iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų laikino tėvo valdžios apribojimo sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai).

61. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai dėl praeityje patirto smurto (fizinio, psichologinio), nepriežiūros, nesidomėjimo jais, nenori gyventi su tėvu, nejaučia jam emocinio artumo, jo prisibijo, ką jie nurodė tiek Jungtinės Karalystės specialistams dar iki atvykimo į Lietuvą, tiek Lietuvoje veikiantiems vaiko teisių apsaugos specialistams, šiems išklausius vaikų nuomones. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad atsakovo nepilnamečių vaikų neigiama nuomonė apie tėvą yra nulemta trečiųjų asmenų (laikinųjų globėjų) įtakos, kurie vaikų gyvenime kaip itin artimi žmonės faktiškai atsirado vėliau negu vaikai pirmą kartą atskleidė buvusio gyvenimo šeimoje aplinkybes Jungtinės Karalystės specialistams. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai, šiuo metu gyvendami su laikinaisiais globėjais kaip tik jaučiasi laimingi, saugūs, nejaučia nepritekliaus, jiems užtikrinamas tiek fizinių, tiek psichologinių poreikių patenkinimas, ko jie nenurodė pasisakydami dėl iki tol buvusio gyvenimo šeimoje (su atsakovu) aplinkybių.

62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar/ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

63. Pastebėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje vien atsakovo noras, jog jo nepilnamečiai vaikai fiziškai būtų šalia jo, gyventų su juo, nėra pakankamas. Atsakovas neįrodė, kad jis šiuo metu būtų pajėgus suteikti savo penkiems nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas tenkinant kasdieninius jų būtinuosius poreikius (būsto, maisto, kt.), taip pat, kad realiomis priemonėmis ir efektyviai siekia atkurti su vaikais nutrūkusį ryšį, aktyviai bendrauti su vaikais (fiziniu ir/ar kontaktiniu būdu), nors pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime pasisakė ir laikė jas reikšmingomis, spręsdamas dėl atsakovo galimybės šiuo metu ar netolimoje ateityje pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kurių vienam nustatyti specialūs poreikiai (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš atsakovo dėstomos pozicijos matyti, kad jo asmeninis nenoras bendrauti su nepilnamečiais vaikais per laikinuosius globėjus (susisiekiant per juos) yra iškeliamas aukščiau esminio atsakovo deklaruojamo tikslo – nuolatinio bendravimo, emocinio ryšio su vaikais atstatymo.

64. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas po to, kai nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti vietos globos namuose Jungtinėje Karalystėje (po jų motinos mirties), būtų siekęs palaikyti nuolatinį ryšį, komunikuoti su savo vaikais (tiek sulaikymo metu, tiek po išleidimo į laisvę), jog jiems esant Lietuvoje, jis vėliau būtų atvykęs su jais pasimatyti (negalėjimui tam padaryti objektyvių priežasčių nenustatyta – pats atsakovas nurodė, kad kardomosios priemonės jo atžvilgiu panaikintos), būtų teikęs išlaikymą bent būtinųjų vaikų poreikių patenkinimui (CPK 178 straipsnis). Todėl vien atsakovo jokiais objektyviais duomenimis neparemti deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad jis domisi vaikais, ryšio su jais atstatymu (skaito apie tai straipsnius), nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją ir spręsti, kad būtų pagrindas panaikinti taikomą laikiną atsakovo tėvo valdžios apribojimą jo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 straipsnis).

65. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju tėvo valdžia atsakovui yra apribota laikinai (ne neterminuotai), t. y. iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, todėl atsakovas iš tiesų ir realiomis priemonėmis siekdamas nurodytų tikslų, turi galimybę atkurti ryšį su vaikais, pradėti atlikti savo pareigas vaikams, imtis jais rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir aplinką, imtis spręsti žalingo alkoholio vartojimo ir azartinių lošimų problemas, sukurti ir užtikrinti vaikams fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas savo gyvenamojoje vietoje, ką pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Tuo tarpu tai, kaip atsakovas tą sieks įgyvendinti, yra nulemta jo paties noro imtis iniciatyvos ir realių pastangų.

66. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir tendencingai vertino įrodymus, rėmėsi tik ieškovės ir trečiojo asmens pozicijomis, nesuteikė reikšmės atsakovo dėstomiems argumentams, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas buvo/yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl žinojo/turėjo žinoti savo procesines teises ir pareigas įrodinėjimo procese. Ta aplinkybė, kad atsakovas, turėdamas galimybę įrodinėti jo teiginius pagrindžiančias aplinkybes (pagrindo laikinai apriboti tėvo valdžią nebuvimą), šia teise nepasinaudojo ar pasinaudojo netinkamai, nesudaro pagrindo teigti, kad vien dėl to, jog atsakovui buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo principas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovui pateikti įrodymus dėl jo nurodomų aplinkybių (duomenis apie jo gyvenimo sąlygas, kt.), tačiau atsakovas teisminio proceso metu veikė gana pasyviai, dėl ko su tuo susijusių pasekmių rizika – jo siekiamų aplinkybių neįrodymas, tenka jam pačiam.

67. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė liudytojais apklausti asmenis „iš jo pusės“, tačiau pabrėžtina tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apskritai net neteikė teismui jokio prašymo dėl liudytojų apklausos, todėl šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismo vaidmuo ir yra aktyvus, tačiau teismo aktyvumas savaime nereiškia šalių teisių ir pareigų perėmimo įrodinėjimo procese, taigi ir nelemia teismo pareigos savo iniciatyva siūlyti ir/ar kviesti liudytojais apklausti asmenis, galinčius patvirtinti ar paneigti šalių ar vienos iš jų dėstomas aplinkybes.

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią penkiems jo nepilnamečiams vaikams (CK 3.180 straipsnis) ir toks apribojimas atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

69. Kadangi atsakovas neginčija ir apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, susijusių su išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu, jo dydžiu, taip pat dėl gyvenamosios vietos nustatymo su laikinaisiais globėjais, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl to šioje nutartyje nepasisako.

Dėl bylos baigties

70. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

72. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

73. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šios bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

74. Tretieji asmenys Ž. S. ir A. S. pateikė prašymą priteisti jiems iš atsakovo 700 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro: 150 Eur susipažinimas su apeliaciniu skundu ir pozicijos aptarimas su atstovaujamaisiais, 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui.

75. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl tretiesiems asmenims iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų, jų dydžio, daro išvadą, kad trečiųjų asmenų patirtos 650 Eur (150 Eur + 500 Eur) išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo procesu, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11, 8.19 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos tretiesiems asmenims iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretieji asmenys jau buvo pateikę atsiliepime į apeliacinį skundą, kartu nurodydami, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, sprendžia, kad papildomas šio prašymo pateikimas vėliau atskira rašytine forma yra perteklinis ir nepagrįstai didinantis bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad 50 Eur dydžio išlaidų priteisimas tretiesiems asmenims iš atsakovo šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, šios išlaidos tretiesiems asmenims iš atsakovo nepriteistinos.

77. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas (po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kiekvienam)), patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėRūta PetkuvienėAndrius Verikas