- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-108-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- R. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-108-544/2021
teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05056-2019-1
2021 m. kovo 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-488/2020 pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei R. K., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl asmens, atsakingo už kapavietę, pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. N. prašė pakeisti už Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, panaikinant atsakovės R. K. teisę į Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą ir paskiriant atsakinga už šios kapavietės priežiūrą ieškovę V. N.
2. Nurodė, kad I. D., mirusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės mama, todėl ieškovė nori prižiūrėti savo mamos kapą, atnešti gėlių, puoselėti kapavietę. Tai padaryti neteisėtai trukdo atsakovė sesuo R. K. Atsakovė kapinių vedėjui nurodė, kad ji yra vienintelė iš artimųjų, todėl atsakovė buvo įrašyta už kapavietę atsakingu asmeniu. Iki tol atsakingu asmeniu už kapavietę buvo įrašyta mirusi mama I. D. Ieškovė su atsakove buvo susitarusios, kad abi bus įrašytos atsakingomis už kapavietę, tačiau atsakovė neatvyko įforminti dokumentų. Įstatyme numatyta, kad palaidotų mirusiųjų giminaičiai turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, tvarkymą, tačiau nenumatyta, kas nutinka, jei jie nesusitaria. Šioje kapavietėje palaidota ieškovės mama ir močiutė. Ieškovė kapaviete rūpinosi ir tvarkė, tačiau atsakovė sudaro kliūtis prižiūrėti kapavietę. Po ieškovės atliktos kapavietės rekonstrukcijos atsakovė išgriovė kapavietės naujus bortelius ir išrovė susodintus brangius augalus. Sesuo yra faktiškai ir teisiškai neteisėtai užgrobusi kapavietę, nurodydama, kad tik ji gali būti atsakingu asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ginčo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti šie asmenys: I. D. (ieškovės ir atsakovės motina), A. Ž. (atsakovės tėvas ir ieškovės patėvis) ir J. C. (ieškovės ir atsakovės senelė). Šioje kapavietėje palaidojus I. D., kapinių registracijos žurnale už kapo priežiūrą atsakingu asmeniu nurodyta atsakovė R. K.
5. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės V. T. (N.) ieškinys dėl pripažinimo atsakinga už kapavietės priežiūrą. Šiame sprendime buvo nustatyta, jog mirusioji I. D., padedama atsakovės R. K., rūpinosi kapavietės priežiūra, t. y. nustatytas faktas, kad atsakovė pastoviai rūpinosi kapavietės priežiūra. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad kapavietę po I. D. mirties prižiūrėjo tiek ieškovė, tiek ir atsakovė.
6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. Tačiau byloje šių faktų nebuvo nustatyta. Vertindamas abiejų ginčo šalių teisę į kapavietės priežiūra, teismas atsižvelgė į tai, kad kapavietėje palaidoti 3 atsakovei artimi žmonės, ji kartu su buvusiąja kapavietės prižiūrėtoja ginčo šalių motina I. D. prižiūrėjo kapavietę, rūpinosi motinos laidotuvėmis, kapavietė yra prižiūrima tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad atsakovė kapavietės priežiūrą vykdo netinkamai ir neteisėtai, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė V. N. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
8. Nurodo, kad teismas padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, taip pat nukrypo ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
9. Tvirtina, jog teismas nusprendė ieškinį atmesti, nors byloje nustatytas atsakovės apgaulės prieš kapinių tvarkytoją faktas. O būtent: teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė kapinių prižiūrėtojui nurodė melagingas aplinkybes, nekreipė dėmesio į kapavietės nepuoselėjimą, į tai, kad kapavietėje palaidoti lygiaverčiai tiek ieškovei, tiek ir atsakovei artimi asmenys. Pažymi, jog atsakovės prižiūrimoje kapavietės pusėje matomos vėjo suneštos šakelės, nedekoratyvinis akmuo, suvyniotas juodos spalvos celofanas, kai dešinioji (ieškovės prižiūrima) kapavietės pusė yra tvarkinga. Apeliantės manymu, teismas rėmėsi vien savo prielaidomis apie mirusiosios valią, kuri iš tiesų nėra aiški. Šiuo atveju svarbu, kad tiek kapinių prižiūrėtojas, tiek trečiasis asmuo nurodė, jog neturi įgaliojimų ir priemonių patikrinti, ar prašyme įrašyti atsakingu už kapavietę asmeniu asmuo nurodo teisingas aplinkybes. Atsakovės veiksmai kaip tik ir patvirtina, kad ji siekė ne susitarti, o apgaulės būdu tapti atsakinga už kapaviete asmeniu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. K. ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad teismas įvykdė visas procesines pareigas, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, ištyrė ir įvertino visas faktines bei teisines aplinkybes, todėl priėmė teisingą, protingą ir sąžiningą sprendimą. Ieškovės pripažinti asmeniu, atsakingu už (duomenys neskelbtini) kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą, nėra pagrindo, nes atsakovė asmeniu, atsakingu už šios kapavietės priežiūrą, žurnale įrašyta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kadangi buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo taisyklės.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, arba ieškinys neteismingas paduotam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti. Tačiau jeigu priėmus ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir iškėlus civilinę bylą vėliau paaiškėja, kad byla teisminga administraciniam teismui, teismas negali tokios bylos nutraukti arba palikti ieškinio nenagrinėto, o privalo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui. Jeigu bendrosios kompetencijos teismas procesiniu sprendimu iš esmės išnagrinėja bylą, kuri teisminga administraciniam teismui, tai sudaro absoliutų tokio procesinio sprendimo negaliojimą pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019).
16. Bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens pakeitimo, t. y. ieškovė siekia pakeisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kurį AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, veikianti savivaldybės pavedimu, į Kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą įrašė atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą. Byloje nustatyta, kad pagal 2019 m. (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingas asmuo yra atsakovė R. K. Jos, kaip asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, duomenis AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ darbuotojas - kapinių prižiūrėtojas įrašė žurnale, kaip to reikalauja Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktas. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog, atsižvelgus į klausimo teisinį reguliavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė kapavietės priežiūrą vykdo netinkamai ir neteisėtai, kas reiškia, jog ji asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, žurnale įrašyta pagrįstai.
17. Pažymėtina, jog nutarties 16 punkte nurodytus ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr.1-363 redakcija) patvirtintos Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių nuostatos.
18. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 dalyje reglamentuota, kad savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Ši savivaldybės funkcija įgyvendinama remiantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis, o konkrečiu atveju – taip pat ir Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.
19. Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal šių taisyklių 13 punktą, rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Taisyklių 20 punktas numato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.
20. Pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 32 punktą, rašytinį leidimą laidoti Panevėžio miesto veikiančiose kapinėse išduoda Savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktas).
21. Nors, kaip matyti iš procesinių dokumentų, tarp ieškovės ir atsakovės (ieškovės sesers) yra kilę nesutarimų dėl kapavietės priežiūros, tačiau, vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą ir tai, kad ieškovės keliamo ginčo esmė yra asmens, atsakingo už kapavietę, pakeitimas, darytina išvada, kad byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, kilę iš savivaldybės veiklos, teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant kapinių tvarkymą. Remiantis šiais argumentais, ginčas teismingas administraciniam teismui (Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartis Nr. T-71/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. T-92/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-126-662/2021 ir kt.).
22. Minėta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklę, o šis pažeidimas sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas panaikintinas ir civilinė byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).
23. Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir perduodama bylą nagrinėti administraciniam teismui, dėl kitų šio apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.