Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui S. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui D. J., atsakovui A. V. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui A. S., dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.).

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 176 str. 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Teismas, vertindamas įrodymus turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-538/2012, 3K-3-296/2012, Nr. 3K-3-585/2012, Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Dėl skolos krovinio vežimo paslaugas

Šiuo atveju krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, kurios yra 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės. CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, todėl vadovaujamasi LR CK nuostatomis. Krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (LR CK 6.808 str. 1 d.). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t.y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų (LR CK 6.162 str., 6.808 str.). Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4 str., 9 str., LR CK 6.808 str. 2 d.). Sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl krovinio pervežimo. Šalys rašytinės sutarties nesudarė, susitarimas buvo pasiektas, t.y. susitarta dėl esminių sąlygų, susirašinėjimu. Užsakymas ir susirašinėjimas krovinio pervežimo klausimais buvo vykdomas socialiniame tinkle www.facebook.com iš atsakovo paskyros. Paties atsakovo paaiškinimais, krovinį – keltuvą Danijoje surado ir nupirko atsakovo brolis.

Atsakovas sutarties sudarymo fakto neginčija. Tačiau su ieškiniu nesutinka, teigdamas, kad tikrasis krovinio vežimo paslaugos užsakovas ir krovinio gavėjas buvo trečiasis asmuo A. S.

Pažymėtina, kad veikimas kito asmens vardu ir jo interesais, ypač sudarant kito asmens ar jo interesais sandorius yra aiškiai reglamentuotas įstatyme. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus. Atstovavimas galimas sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (LR CK 2.132 str. 1 d., 2 d.). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.); jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (LR CK 2.133 str.).

Šiuo atveju tariantis dėl krovinio pervežimo ir priimant krovinį atsakovo nurodytas asmuo – A. S. atskleistas nebuvo. Jo vardas, pavardė ir adresas, nenurodant kitų būtinų anketinių duomenų, pateikti tik praėjus kelioms dienoms nuo krovinio pristatymo, kai ieškovas (vežėjas) kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vengimo atsiskaityti. Anketiniai duomenys, būtini asmeniui identifikuoti, pateikti į bylą tik 2018-11-19, vykdant teismo įpareigojimą. Šis asmuo atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko ir atsakovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Taigi jam jokių teisių ir pareigų iš sutarties kilti negali.

Konstatuotina, kad krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo. Susitarime jokie kiti asmenys nedalyvavo.

Tarp šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1 - 6.4 str.). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. 1 d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Ieškovas savo sutartinę prievolę įvykdė, atsakovo nurodytą ir siuntėjo jam perduotą krovinį nugabeno į atsakovo nurodytą vietą – jo nuomojamą garažą. Atsakovas krovinį priėmė. Atsakovas privalo vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę ir už krovinio vežimą sumokėti sutartą užmokestį. Ieškovo reikalavimas dėl 190,00 Eur skolos už krovinio pervežimą priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl žalos atlyginimo

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama. (LR CK 6.246-6.249 str.). Padidinto pavojaus šaltinio valdytojui atsakomybė kyla be kaltės. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 6.270 str.). Griežtos atsakomybės (be kaltės) doktrinos esmė – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Griežtosios atsakomybės atveju paprastas nukentėjusiojo neatsargumas jokios įtakos žalos atlyginimo dydžiui neturi ir nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principą, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas (didelis neatsargumas), o ne kaip paprastas neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008). Paprastas neatsargumas (įvardijamas ir kaip neatidumas) yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis; didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-450/2006, Nr. 3K-3-59/2010).

Žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (LR CK 6.249 str. 1 d.). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (LR CK 6.251 str. 1 d.), t. y. žalą patyręs asmuo turi būti grąžinamas į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pagal nuosekliai išplėtotą teismų praktiką, tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001, Nr. 3K-3-166/2009, Nr. 3K-3-417/2014, Nr. 3K-3-130-378/2016).

Atsakovui autokrautuvu iškraunant ieškovo pristatytą krovinį buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė - bagažo skyriaus kėbulas, apdailos detalės ir grindys. Reikalavimas dėl žalos grindžiamas UAB „Pajūrio autorika“ 2018-07-17 sąmata, pagal kurią automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keistinų dalių 37 procentų nusidėvėjimą, - 1106,17 Eur su PVM arba 914,19 Eur be PVM.

Transporto priemonė, kaip nustatyta ją apžiūrint teismo posėdžio metu, nesuremontuota – 2018-05-19 įvykio metu padaryti apgadinimai nepašalinti.

Atsakovas neneigia, kad autokrautuvu iškraudamas krovinį, apgadino ieškovo transporto priemonę. Pripažįsta apgadinimus padarytus kairėje (vairuotojo) pusėje bagažo dalyje. Mano, kad kiti fotonuotraukose užfiksuoti ir sąmatoje nurodyti apgadinimai atsirado ne tiriamo įvykio metu, galimai iki įvykio, galimai ir po įvykio. Šiuos atsakovo argumentus paneigia įvykio metu 2018-05-19 ieškovo, 2018-05-25 draudiko, 2018-07-16 vertintojo ir 2019-06-06 teismo posėdžio metu darytos fotonuotraukos. Duomenų, kad transporto priemonė būtų buvusi apgadinta iki tiriamo įvykio ar papildomai po jo, byloje nėra. Ieškovas transporto priemonės apžiūros metu pateikė logiškus ir nuoseklius paaiškinimus apie apgadinimų pobūdį ir mechanizmą. Pagrindo išvadai, kad sąmatoje, kuria grindžiamas ieškinys, būtų įtraukti su tiriamu įvykiu nesusiję transporto priemonės apgadinimai, nėra.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka motyvuodamas ir tuo, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo ir tai sudaro pagrindą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės arba mažinti atlygintinos žalos dydį.

Atsakovas tardamasis dėl krovinio pervežimo jokių specialių reikalavimų transporto priemonei, kuria bus gabenamas krovinys, ir gabenimo būdui nekėlė. Jam buvo svarbi tik krovinio pervežimo kaina net dėl 10 Eur skirtumo. Iš susirašinėjimo išklotinių, matyti, kad atsakovas iš ieškovo vizitinės kortelės vizualiai matė transporto priemonę, kuria bus gabenamas krovinys, kaip įrengta transporto priemonės bagažo dalis nesidomėjo, pretenzijų ar specialių pageidavimų nereiškė. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas perdaryta keleivine ir kroviniams vežti pritaikyta bei VĮ Regitroje registruota transporto priemone negalėtų vežti didelio gabarito (telpančio į bagažo skyrių) krovinių. Šalių susitarimas nenumatė vežėjo (ieškovo) pareigos pasikrauti ir išsikrauti krovinį. Krovinys buvo pakrautas Danijoje. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad krovinio pakrovimo Danijoje klausimus per savo brolį D. derino atsakovas. Krovinį turėjo išsikrauti ir tai nelabai sėkmingai atliko taip pat atsakovas. Matydamas ir manydamas, kaip pats teigia, kad krovinys pakrautas ir transportuotas netinkamai, vykdė iškrovimo darbus. Atsakovo pretenzijos ir argumentai, kad ieškovo transporto priemonė buvo netinkama ir kad toks krovinys turėjo būti gabenamas pritvirtintas ant palečių, esant nustatytoms aplinkybėms ir vežimo sutarties sąlygoms, negali būti adresuojami ieškovui, yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovas teigia, kad diržus ant krovinio iškėlimui pritvirtino ieškovas. Ieškovas tai neigia ir nurodo, kad diržai buvo palikti pakrovus krovinį Danijoje. Byloje esančiais duomenimis bei įrodymais neįmanoma pašalinti šių prieštaravimų. Tačiau tai esminės reikšmės neturi, nes atsakovas, kaip minėta, profesionalus autokrautuvo vairuotojas, paties paaiškinimais per savaitę iškraunantis ir pakraunantis ne po vieną krovinį, pats buvo atsakingas už tinkamą krovinio pritvirtinimą prie keltuvo ir iškrovimą.

Nukentėjusiojo (kitaip nei žalą padariusio asmens) kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Pagal šalių susitarimą krovinį išsikrauti turėjo atsakovas. Asmuo naudojantis pavojingą objektą arba vykdantis pavojingą veiklą, kurios jis nepajėgus visiškai kontroliuoti (šiuo atveju atsakovas), privalo laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų. Atsakovas, būdamas profesionalas, valdė autokrautuvą ir privalėjo įgyvendinti padidintus saugumo reikalavimus ir užtikrinti tokio įrenginio naudojimo saugumą. Tik atsakovo prerogatyva buvo spręsti, kokiu būdu ir kokiais veiksmais iškrauti krovinį. Krovinys Danijoje į tą pačią transporto priemonę buvo pakrautas naudojant diržus. Tai, kad ieškovui, kaip nurodyta ieškinyje, kilo abejonių dėl atsakovo gebėjimo valdyti krautuvą, taip pat tai, kad galimai ieškovas pasiūlė krovinio iškrovimo būdą ar net pats pritvirtino diržus prie krovinio, nepatvirtina ir neįrodo buvus didelį nukentėjusiojo neatsargumą ir teisinės reikšmės neturi. Taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors tyčinius veiksmus, dėl kurių krito krovinys ir buvo apgadinta transporto priemonė.

Aplinkybių sudarančių pagrindą mažinti žalos atlyginimą ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (LR CK 6.282 str.) nenustatyta. Tai, kad atsakovas galimai paklausė ir vadovavosi galimai ieškovo pateiktais pasiūlymais, nešalina atsakovo atsakomybės.

Atsakovo manymu, žalos dydis turėtų būti mažinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžiu, kad nebūtų prielaidų ieškovui praturtėti atsakovo sąskaita. PVM sumos negalima laikyti nuostoliu, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, nes jis susigrąžintų PVM iš biudžeto, o tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2006, Nr. e3K-3-108-248/2018). Ieškovas nėra PVM mokėtojas, t.y. negalės susigrąžinti PVM. Ieškovo transporto priemonės remonto darbai nėra atlikti, žala įrodinėjama sąmata, t.y. apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Nuspėti ir vertinti, kas teiks remonto darbų paslaugas – PVM mokėtojas ar ne, neįmanoma. Sumažinus priteistinos sumos dydį PVM dydžiu, ieškovas turėtų pasirinkti remonto paslaugas atliekančią įmonę ar meistrą, kurie nebūtų PVM mokėtojai. Tokiu būdu būtų apribota ieškovo teisė laisvai pasirinkti jam tinkamiausią paslaugų teikėją. Tai būtų nesuderinama su visiško nuostolių atlyginimo principu. Esant tokioms aplinkybėms, žalos dydis PVM dyžiu nemažintinas.

Ieškovo reikalavimas dėl 1106,17 Eur žalos dėl apgadinto automobilio priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 120,00 Eur žalos dydžio nustatymo išlaidos.

Dėl kitų klausimų ir bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Ieškovas sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį, patyrė 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 16,24 Eur įrodymų rinkimo išlaidų, iš viso patyrė 468,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. l d.). Pašto išlaidos sudaro 11,86 Eur, liudytojui apmokėta 36,75 Eur kelionės išlaidų, iš viso iš valstybės biudžeto apmokėta 48,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.

Bylos nagrinėjimui išreikalautos IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinos jas pateikusioms įstaigoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V. 190,00 Eur skolą už krovinio pervežimo paslaugas, 1106,17 Eur turtinei žalai atlyginti, 120,00 Eur papildomų išlaidų žalos dydžiui nustatyti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1416,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468,24 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. Ž.

Priteisti iš atsakovo A. V. 48,61 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

IT medžiagas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jas pateikusioms įstaigoms.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.