- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-737-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00949-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- S. G., A. L., P. L., E. L.
- Ieškovas
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų S. G., A. L. ir P. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams S. G., A. L., P. L. ir E. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L. 67 182,93 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurį juosia dar ankstesnio žemės sklypo savininko pastatyta tvora, o jo dešinėje pusėje, besiribojančioje su atsakovės S. G. valdomu žemės sklypu, augo tujos, taip pat pasodintos ankstesnio žemės sklypo savininko užsakymu. Atsakovė S. G. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovės tvora yra įrengta atsakovei priklausančiame žemės sklype, ir pasiūlė ieškovei sudaryti susitarimą dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo. Taip pat šioje pretenzijoje atsakovė nurodė, kad ieškovei nesutikus su pateiktu pasiūlymu dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, tvora bus nugriauta. Dar nesibaigus ieškovės ir atsakovų deryboms ir pretenzijoje nurodytam terminui pateikti atsakymą, atsakovai pasamdė statybininkus, pradėjusius griauti ieškovės tvorą ir kirsti prie jos buvusias tujas. Šiuo metu dalis tvoros ir tujų yra pašalinta. Ieškovės nuostoliai dėl išpjautų tujų ir sugadintos tvoros dalies siekia 67 182,93 Eur (20 875,25 Eur tujų atsodinimo kaštai ir 46 307,68 Eur sunaikintos tvoros dalies atkūrimo kaštai).
2. Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti šią Kauno apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1096-896/2019 iki tol, kol bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2574-962/2019 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Ieškovė nurodė, kad minėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 yra nagrinėjamas ieškovės prevencinis ieškinys atsakovams dėl uždraudimo toliau kirsti jos tujas ir toliau griauti tvorą. Civilinėje byloje yra sprendžiami klausimai, ar atsakovai turėjo teisę iškirsti dalį tujų ir išgriauti dalį tvoros; ar jie turi tokią teisę šiuo metu; kam tujos ir tvora priklausė nuosavybės teise jų kirtimo metu. Procesinis sprendimas, priimtas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019, turės prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje – teismui nustačius, kad atsakovai neturėjo teisės kirsti ginčo tujų ir griauti ginčo tvoros, būtų konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, kurių ieškovei nebereikėtų įrodinėti šioje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-1096-896/2019 iki tol, kol bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2574-962/2019 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 ginčas vyksta tarp tų pačių šalių ir dėl to paties objekto kaip ir šioje byloje. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atlyginti žalą, patirtą atsakovams sunaikinus dalį tvoros ir tujų, o Kauno apylinkės teisme ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, siekdama uždrausti atsakovams nugriauti ar perkelti likusią tvoros dalį ir iškirsti likusias tujas. Ieškovės teigimu, atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus griaudami jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančią tvorą ir kirsdami tujas, tuo tarpu atsakovė teigia, kad tvora ir tujos yra jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tik nustačius, kieno žemės sklype yra (ar buvo) daiktai, dėl kurių pareikštas prevencinis ieškinys ir ieškinys dėl žalos atlyginimo, bus galima spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų. Nors atsakovai teigia, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 yra sprendžiama dėl kitos žemės sklypo dalies, t. y. dėl tos dalies, kur tvora ir tujos yra išlikusios, šalių pateiktuose žemės sklypų planuose nėra pažymėta nugriautos tvoros ir iškirstų tujų riba, todėl išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2574-962/2019 bus nustatytos faktinės aplinkybės dėl visų ieškovės ir atsakovės S. G. žemės sklypų ribų.
5. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. kovo 28 d. Savo ruožtu Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje įvyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, yra pateikti prašymai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, kurie gali būti išspręsti tik nustačius faktines aplinkybes dėl šalių valdomų žemės sklypų ribų. Prašymą stabdyti bylą šiuo atveju pateikė ieškovė, todėl preziumuojama, kad jos patirta žala dėl bylos sustabdymo nedidėja. Atsakovai taip pat nepatiria turtinių suvaržymų, nes teismas atsisakė taikyti jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai S. G., A. L. ir P. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą sustabdyti civilinę bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bylose yra sprendžiami skirtingi teisės klausimai ir vertinamos skirtingos faktinės aplinkybės. Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla dėl nuostolių, atsiradusių dėl jau nugriautos tvoros ir iškirstų tujų, atlyginimo. Šioje byloje ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti jos nuostolius ir nurodo tinkamą nuostolių dydį. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas prevencinis ieškinys, pareikštas siekiant uždrausti atsakovams nugriauti likusią tvoros dalį ir iškirsti likusias tujas, todėl šioje byloje svarbu įvertinti prevencines priemones ir jų taikymo pagrįstumą. Šios bylos negali būti laikomos susijusiomis.
6.2. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtas sprendimas neturės jokios įtakos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos baigčiai. Abiejose bylose sprendžiamas skirtingų tvoros dalių (sunaikintos ir egzistuojančios) nuosavybės klausimas. Aplinkybės, kurios bus konstatuotos sprendžiant dėl egzistuojančios tvoros dalies atžvilgiu taikytinų prevencinių priemonių, neturės įtakos sprendžiant dėl nugriautos tvoros nuosavybės ar juo labiau dėl ją nugriovus atsiradusios žalos.
6.3. Šioje byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kam nuosavybės teise priklauso tvora, todėl teismui nėra jokių objektyvių kliūčių pačiam išspręsti šį klausimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovė R. S. prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir jo pagrindu iškeltą civilinę bylą nutraukti. Teismui netenkinus šio prašymo, ieškovė prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra tokios nutarties. Skundžiama neegzistuojanti nutartis negali būti atskirojo skundo objektu. Toks atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, o jį priėmus, byla, iškelta pagal neteisėtai priimtą atskirąjį skundą, turi būti nutraukta.
7.2. Abi nagrinėjamos civilinės bylos yra susijusios, jose yra remiamasi tais pačiais rašytiniais įrodymais ir argumentais. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019 priimtas procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Minėtoje byloje ieškovė grėsmę savo nuosavybei įrodinėja remdamasi tuo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – iškirto dalį tujų ir nugriovė dalį tvoros. Kauno apylinkės teismui nustačius, kad atsakovai neturėjo teisės kirsti ginčo tujų ir griauti tvoros, būtų konstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai ir ieškovė, nagrinėjamoje byloje prašydama taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, neturėtų jų iš naujo įrodinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
10. CPK nustatyti bylų sustabdymo pagrindai yra skirstomi į privalomus (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvius (CPK 164 straipsnis). Esminis šių pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
11. Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinių bylų sustabdymo pagrindas, pagal kurį teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-464/2019).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė ieškovės inicijuotos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą nustatęs, kad ši byla ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2574-962/2019 yra susijusios. Teismas nurodė, kad abejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir ginčas vyksta dėl tų pačių objektų – tvoros ir tujų, esančių tarp ieškovei ir atsakovei S. G. priklausančių besiribojančių žemės sklypų. Savo ruožtu atsakovai teigia, kad minėtos civilinės bylos nėra susijusios ir nurodo, kad bylose yra nustatinėjamos skirtingos teisinės ir faktinės aplinkybės (vienoje byloje yra vertinami jau įvykę veiksmai, kitoje – siekiama imtis prevencinių priemonių), o ginčas yra kilęs dėl skirtingų objektų (nugriautos ir nenugriautos tvoros dalių, iškirstų ir neiškirstų tujų). Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar šią civilinę bylą ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą sieja prejudicinis ryšys, sudarantis pagrindą šią bylą sustabdyti.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus atlyginti žalą, atsakovams neteisėtai nugriovus dalį ieškovės nuosavybės teise valdomos tvoros ir išpjovus dalį tujų, augusių šalia šios tvoros. Iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų matyti, kad nagrinėjamoje byloje, be kita ko, ginčas kilo dėl to, ar atsakovų veiksmai jiems nugriaunant ginčo tvoros dalį ir išpjaunant tujas gali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai – šalys kelia klausimus, kam nuosavybės teise priklausė sunaikinta tvora ir tujos, kieno (ieškovės ar atsakovės S. G.) žemės sklype buvo išdėstyti šie objektai, ar atsakovai turėjo teisę juos nugriauti. Šios aplinkybės sudaro nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką.
15. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės prevencinį ieškinį, pareikštą atsakovams, kuriame ieškovė prašo teismo uždrausti atsakovams toliau naikinti ieškovei priklausantį turtą – kirsti likusias tujas ir griauti likusią tvoros dalį. Įrodinėdama vieną iš pagrindinių prevencinio ieškinio sąlygų – atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018), ieškovė remiasi aplinkybėmis, kad atsakovai jau yra neteisėtai nugriovę ieškovės tvoros dalį ir išpjovę dalį jai priklausančių tujų. Byloje pagal ieškovės prevencinį ieškinį yra keliami analogiški, kaip ir civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, klausimai, kam nuosavybės teise priklauso ginčo tvora ir tujos, kieno žemės sklype yra šie objektai, ar atsakovai turėjo teisę juos naikinti.
16. Pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad abi aptariamos ieškovės inicijuotos civilinės bylos yra neabejotinai susijusios. Abejose bylose įrodinėjimo dalyką, be kita ko, sudaro tos pačios aplinkybės dėl atsakovų veiksmų, jiems pašalinant atitinkamas dalis ginčo tvoros ir tujų, (ne)teisėtumo (byloje pagal prevencinį ieškinį ieškovė įrodinėja, kad atsakovai, tęsdami šiuos neteisėtus veiksmus, gali pašalinti likusią tvoros dalį ir likusias tujas, tuo tarpu byloje dėl žalos atlyginimo ši aplinkybė yra nustatinėjama kaip viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų), ir yra keliami tapatūs klausimai dėl šių objektų valdymo nuosavybės teise, dėl jų buvimo ieškovei ar atsakovei S. G. priklausančiuose žemės sklypuose. Kauno apylinkės teismui nustačius, kad atsakovų veiksmai griaunant ginčo tvoros dalį ir iškertant šalia jos augusias tujas yra kvalifikuotini kaip neteisėti veiksmai, šios aplinkybės turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo ir neturės būti iš naujo nustatinėjamos. Taigi, bylas sieja prejudicinis ryšys. Atsakovų argumentai, esą bylose yra sprendžiamas skirtingų tvoros dalių nuosavybės klausimas – Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl jau nugriautos tvoros dalies ir iškirstų tujų, o Kauno apylinkės teisme yra sprendžiamas klausimas dėl dar egzistuojančios tvoros dalies ir tujų nuosavybės – nėra pagrįsti. Iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų ir teikiamų įrodymų matyti, kad kiekvienoje iš aptariamų bylų yra keliamas klausimas dėl visos ginčo tvoros ir visų tujų (tiek sunaikintų, tiek ir likusių) nuosavybės, neišskiriant ir neidentifikuojant atskirų tujų ar atskirų tvoros dalių.
17. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės prevencinį ieškinį. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovų nurodyti argumentai, kad šioje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į ginčo objektus, ir Kauno apygardos teismui nėra jokių objektyvių kliūčių pačiam išspręsti nuosavybės klausimą. Kaip jau minėta šioje teismo nutartyje, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti prieštaringų teismų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, kad būtų sumažintos byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo finansinės ir laiko sąnaudos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sustabdžius šią civilinę bylą bus pasiekti nurodyti tikslai – bus išvengta galimai skirtingo tapačių faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovų veiksmais sunaikinant ginčo tvoros ir tujų dalį, vertinimo, bus sudaryta galimybė išvengti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų šalims įrodinėjant tapačias aplinkybes skirtingose bylose.
18. Teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad bylos stabdymo institutas šiuo atveju turėtų būti taikomas ne Kauno apygardos teismo, o Kauno apylinkės teismo nagrinėjamai bylai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla pagal prevencinį ieškinį yra iškelta anksčiau, nei ši byla, byloje buvo organizuoti keli teismo posėdžiai, išklausyti šalių paaiškinimai ir apklausta dalis liudytojų, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra pabaigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, nėra išspręstas klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju racionaliau ir ekonomiškiau yra sustabdyti šią civilinę bylą, kurios nagrinėjimas tik pradedamas, o ne toliau pažengusią Kauno apylinkės teismo nagrinėjamą bylą.
19. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo civilinę bylą, iškeltą pagal atsakovų atskirąjį skundą, nutraukti, kadangi atsakovai skundžia neegzistuojančią teismo nutartį – atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį, tačiau šios dienos teismo nutarties byloje nėra – o tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai atskirajame skunde iš tikrųjų nurodo prašantys panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį, o Kauno apygardos teismas civilinę bylą sustabdė 2019 m. kovo 4 d. nutartimi. Taigi, atsakovai atskirajame skunde nurodo klaidingą prašomos panaikinti nutarties datą. Tačiau iš atskirojo skundo turinio galima daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovai nesutinka būtent su Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi, kuria civilinė byla buvo sustabdyta, ir prašo ją panaikinti (šią aplinkybę patvirtina tiek atsakovų išdėstyti argumentai, tiek ir tai, kad atskirajame skunde atsakovai kelis kartus yra įvardinę tinkamą prašomos panaikinti nutarties priėmimo datą). Todėl, teismo vertinimu, tai, kad atsakovai nurodė klaidingą skundžiamos nutarties priėmimo datą, gali būti vertinama tik kaip atsakovų rašymo apsirikimas. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nustatęs abi ieškovės inicijuotas civilines bylas siejantį prejudicinį ryšį, sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.