Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 8 d. paduotu atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai S. G., A. L., P. L. ir E. L. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria iš jų solidariai priteista ieškovei R. Stravinskienei 12 975,25 Eur patirtų nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.39 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės teisės apribojimą, nepagrįstai šalių ginčui netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių atleidimą nuo civilinės atsakomybės, pažeidė CPK 182 straipsnį, 279 straipsnio 4 dalį, 333 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovų nuomone, teismai suabsoliutino ieškovės nuosavybės teisę ir nepagrįstai nevertino, kad atsakovų atliktas ieškovės dalies tvoros pašalinimas yra atsakovės S. G., kaip žemės sklypo savininkės, teisių gynybos būdas, kuris eliminuoja atsakovų civilinę atsakomybę arba sudaro pagrindą sumažinti jos apimtį. Teismai neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-240-848/2021 nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės žemės sklypus skirianti riba yra aiški, nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota viešame registre. Šiuo sprendimu buvo konstatuotas prejudicinis faktas, kuris paneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo. Ieškovė žinojo apie atliekamą teisių pažeidimą, niekaip nereagavo į atsakovės raginimus nutraukti pažeidimą ir nebendradarbiavo su ja, todėl pati esmingai prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Tai sudaro pagrindą atleisti atsakovus visiškai arba iš dalies nuo civilinės atsakomybės, tačiau teismai šiuo aspektu visiškai nepasisakė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 292 (du šimtus devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovus 2021 m. gruodžio 8 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 2.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.