- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-296-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00949-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- S. G., A. L., P. L., E. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams S. G., A. L., P. L. ir E. L. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L. 67 182,93 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurį juosia dar ankstesnio žemės sklypo savininko pastatyta tvora, o jo dešinėje pusėje, besiribojančioje su atsakovės S. G. valdomu žemės sklypu, augo tujos, taip pat pasodintos ankstesnio žemės sklypo savininko užsakymu. Atsakovė S. G. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovės tvora yra įrengta atsakovei priklausančiame žemės sklype, ir pasiūlė ieškovei sudaryti susitarimą dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo. Taip pat šioje pretenzijoje atsakovė nurodė, kad ieškovei nesutikus su pateiktu pasiūlymu dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, tvora bus nugriauta. Dar nesibaigus ieškovės ir atsakovų deryboms ir pretenzijoje nurodytam terminui pateikti atsakymą, atsakovai pasamdė statybininkus, pradėjusius griauti ieškovės tvorą ir kirsti prie jos buvusias tujas. Šiuo metu dalis tvoros ir tujų yra pašalinta. Ieškovės nuostoliai dėl išpjautų tujų ir sugadintos tvoros dalies siekia 67 182,93 Eur (20 875,25 Eur tujų atsodinimo kaštai ir 46 307,68 Eur sunaikintos tvoros dalies atkūrimo kaštai).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L. turtą, kurio vertė ne mažesnė nei 67 182,93 Eur. Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, kai ieškinio suma yra didelė, būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra preziumuojama, kadangi tai gali padidinti riziką, kad būsimas teismo sprendimas nebus įvykdytas. Šiuo atveju ieškiniu iš fizinių asmenų prašoma priteisti nuostolių suma laikytina didele, todėl būtina areštuoti atsakovų turtą. Atsakovai yra nesąžiningi, naikindami ieškovės nuosavybę jie elgėsi itin drastiškai, nesilaikė savo pretenzijoje nustatytų terminų, nebijo policijos, kuri atvažiuoja juos sudrausminti, todėl yra tikėtina, kad siekdami išvengti nuostolių ieškovei atlyginimo jie gali perleisti visą savo turtą kitiems asmenims ir ieškovei palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas. Atsakovai A. L., P. L. neturi jokio nekilnojamojo turto. A. L. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Atsakovė S. G. turi nekilnojamojo turto, tačiau tikėtina, kad siekdama išvengti nuostolių atlyginimo ieškovei, ji gali perleisti savo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino ieškovės R. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas pripažino, kad ieškinys dėl nuostolių priteisimo yra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovė aiškiai suformulavo atsakovų prievolės atlyginti patirtus nuostolius atsiradimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų atsakovams argumentus, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais ji įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
5. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal aktualią teismų praktiką, aplinkybė, kad ieškinio suma yra didelė, neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei, be kita ko, yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovės teiginys, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes nesilaiko patys savo pretenzijoje nustatytų terminų ginčui išspręsti ir nebijo net policijos, nepatvirtina, kad atsakovai, siekdami išvengti nuostolių atlyginimo, ketina perleisti visą savo turtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nors ieškovė neturi objektyvių galimybių pateikti įrodymų, kad atsakovai greitu metu imsis veiksmų tam, kad paslėptų savo turtą, tačiau tokios grėsmės egzistavimą patvirtina netiesioginiai įrodymai. Visų pirma, šią grėsmę patvirtina aplinkybė, kad atsakovė A. L., prieš kreipdamasi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, yra perleidusi visą turimą turtą savo motinai S. G., todėl labai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai elgsis taip pat, siekdami, kad ir naujos kreditorės (ieškovės) reikalavimai nebūtų patenkinti. Antra, grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad atsakovai yra labai nesąžiningi ir savo teises įgyvendina pasitelkdami drastiškas priemones. Jie pradėjo griauti ieškovės tvorą ir naikinti tujas nesibaigus pretenzijoje nustatytam terminui ir šalių deryboms dėl taikaus ginčo išsprendimo, todėl gali kenkti ieškovei, atlikdami veiksmus, apsunkinančius jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovai nepaiso įstatymų, jų nesustabdo iškviesta policija. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad teismas kitoje byloje yra paskyręs atsakovams S. G. ir P. L. baudą už melagingų parodymų davimą.
7.2. Atsakovų finansinė padėtis yra bloga, todėl nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai A. L., P. L. ir E. L. neturi jokio nekilnojamojo turto. A. L. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl galimybė išieškoti nuostolių atlyginimą iš jos yra labai ribota. Nekilnojamojo turto turi tik atsakovė S. G., tačiau ji, vengdama įsipareigojimų vykdymo, gali šį turtą paslėpti, perleisdama jį kitiems asmenims, kaip padarė atsakovė A. L. prieš bankroto bylos iškėlimą.
7.3. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tuo atveju, kai ieškinio suma yra didelė, būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra preziumuojama. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti nuostolių suma (67 182,93 Eur) fiziniams asmenims yra didelė, todėl teismas turėjo vadovautis minėta praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
10. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neiškilo grėsme galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be kita ko, teigia, kad ieškiniu iš fizinių asmenų prašoma priteisti suma (67 182,93 Eur) yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad esant didelei ieškinio sumai būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra preziumuojamas. Ieškovės vertinimu, nepritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.).
12. Taigi, priešingai negu teigia ieškovė, ieškinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo jos valios, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Poreikį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą – visų pirma, sąlygoja šio asmens nesąžiningumas, kuris nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti jai palankų teismo sprendimą – byloje nėra įrodymų, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovės jiems pareikštus reikalavimus, perleido ar ketina perleisti savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad, pavyzdžiui, atsakovė A. L. negali nuslėpti savo turto, siekdama išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove – šiai atsakovei yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintas jos mokumo atkūrimo planas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, nuo šios nutarties įsiteisėjimo, jos turtu, kuris įrašytas į minėtą planą, ir depozitinėse sąskaitose esančiomis lėšomis, pagal plane numatytą tvarką, disponuoja ne pati atsakovė, o teismo paskirtas bankroto administratorius.
14. Ieškovė nurodo, kad atsakovė A. L., prieš pateikdama teismui pareiškimą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, perleido savo motinai S. G. visą turimą turtą, siekdama, kad šis turtas nebūtų panaudotas kreditorių reikalavimams patenkinti. Nurodytą aplinkybę ieškovė grindžia Nekilnojamojo turto registro išrašu, iš kurio matyti, kad A. L. 2008 m. gruodžio 10 d. padovanojo S. G. žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą. Anot ieškovės, tai patvirtina, kad visi atsakovai yra nesąžiningi ir norėdami išvengti pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, gali vėl siekti nuslėpti turimą turtą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Teismo vertinimu, tariamas vienos iš atsakovų nesąžiningumas kitų jos kreditorių atžvilgiu nereiškia nei kad ši atsakovė nagrinėjamu atveju sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo ir bandys nuslėpti savo turtą (juo labiau kad, kaip minėta, patvirtinus A. L. mokumo atkūrimo planą, jos turtu disponuoja teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius), nei kad visi atsakovai, kuriems ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, imsis analogiškų veiksmų ir sieks sumažinti turimo turto kiekį. Net ir pasitvirtinusi, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiems atsakovams. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovės argumentas dėl A. L. nesąžiningumo nėra pagrįstas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, A. L. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, 2018 m. kovo 27 d., praėjus beveik 10 metų terminui nuo minėto ieškovės nurodyto tariamai nesąžiningo sandorio sudarymo. Teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartyje, kuria A. L. iškelta bankroto byla, be kita ko, nurodė nenustatęs, kad atsakovė būtų sudariusi kreditoriaus interesus pažeidžiančių sandorių ar kad ji tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių. Taigi, ieškovės argumentas, kad A. L., siekdama išvengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais, perleido savo turtą, prieštarauja minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria A. L. iškelta bankroto byla, nustatytoms aplinkybėms.
16. Kitos ieškovės nurodomos aplinkybės, jos nuomone, netiesiogiai įrodančios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (atsakovai įgyvendina savo teises naudodamiesi itin nesąžiningomis ir drastiškomis priemonėmis, nebijo net policijos, nepaiso savo nustatytų terminų ir kt.) – tai ieškovės subjektyvus pačių atsakovų ir jų poelgių vertinimas, šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia, kad atsakovai, siekdami išvengti nuostolių atlyginimo, ketina perleisti visą savo turtą. Aplinkybė, kad teismo sprendimu, priimtu kitoje byloje, atsakovams S. G. ir P. L. buvo skirtos baudos už melagingų parodymų davimą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovai nesąžiningai sieks išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes ji nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje reiškiamais reikalavimais.
17. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą, nes jų finansinė padėtis yra sunki. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė S. G. nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), o P. L., A. L. ir E. L. neturi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Iš atsakovei A. L. iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad pastaroji atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir sąskaitų kredito įstaigose, jos pajamos – tai gaunamas darbo užmokestis. Duomenų apie kitų atsakovų turimą kilnojamąjį turtą, sąskaitas kredito įstaigose, gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas byloje nepateikta. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad visų atsakovų finansinės padėtis yra sunki ir teismui tenkinus ieškovės reikalavimus, jie nebus pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą.
18. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, kad atsakovai galimai neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimams įvykdyti, nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustačius grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.