Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-273-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
2-273-876/2013
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00154-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
E. Š.
Trečiasis asmuo
L. D.
Advokatai
Gintautas Balseraitis
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-273-876/2013Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00154-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2., 78.2.1. (N)(S)ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui Gintautui Balseraičiui, atsakovei E. Š., trečiajam asmeniui L. D., Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Jurjonienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei E. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiuoju asmeniu esant L. D., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti dukros E. K. gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės E. Š. išlaikymą dukrai E. K. po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis sumokant iki kiekvienos mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko tėvui R. K. iki dukters pilnametystės.

Ieškinyje nurodoma, kad iki 2012 m. rugsėjo mėnesio dukra E. K. gyveno su motina E. Š.. Dukros motina visiškai nesirūpino savo dukra, nuolat išgėrinėdavo, dukra nenori gyventi su savo motina. Šiuo metu dukra gyvena pas jį, eina į mokyklą. Šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta ir jo išlaikymas yra pasikeitę, todėl būtina išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad mergaitė pas jį gyvena nuo 2012 m. spalio 29 d. Bendrauti sekasi gerai. Lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokslai sekasi gerai. Mergaitė jam pasakojo, kad ji buvo verčiama girtauti, eiti į kaimą duonos parnešti. Išlaikymo prašo po 200 Lt. Jo pajamos yra apie 350 Lt, jam padeda mama, registruoto turto neturi, išlaikytinių neturi. Jis yra 50 proc. darbingas, registruotas darbo biržoje.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ji pati augina dar du vaikus, gyvena iš vaikų pašalpų, jai teisės neapribotos. Nesutinka, kad vaikas gyventu su tėčiu, nes tai jos vaikas. Mokėti išlaikymo neturi iš ko, gali tik po 20 Lt. Ji turi 2 išlaikytinius, gyvena iš socialinių pašalpų, kai vaikui sueis 3 metai, eis dirbti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad mergaitė gyventų su jais. Mergaitei gerai su tėčiu, jos gerai sutaria, mergaitė viskuo aprūpinta.

Šalies argumentai

E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena pas tėtš. Jai labai gerai, smagu. Kai gyveno pas mamą, tai mama liepdavo eiti pas kaimynus cigarečių parnešti, naktį liepdavo parnešti vandens, ją mušdavo mama. Neleisdavo plaukų išsiplauti. Su tėčiu sutaria gerai, gyvena dviejų kambarių bute. Ji nori gyventi su tėčiu, nes nenori, kad mama ją muštų ir neleistų naktimis miegoti. Tėtis jai leidžia bendrautis su mama, bet ji pati nenori. Su broliais bendrauja telefonu.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovas kartu su nepilnamete dukra, sugyventine L. D. gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai. Vyras nurodė nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Ieškovas teigė, kad nuo 2012-10-29 su juo kartu gyvena dukra E.. Mergaitė turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, televizorius, spintelė, stalas, žaislai, kiti reikiami daiktai. Nepilnametei mergaitei sudarytos sąlygos augti, vystytis, mokytis. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir dukters tarpusavio ryšys yra tvirtas, gerai sutaria, jis rūpinasi mergaitės gerove bei ateitimi. Vyras teigė, kad mergaitė gyvendama su motina nebuvo prižiūrima, nurodė, kad dukrai geriau sekasi mokslai. E. K. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją 5 klasę. Mergaitė nurodė, jog mėgsta žaisti, žiūrėti televizorių, kartais tvarkytis namuose. Ji teigė, jog turi daug draugų. Evelina nurodė, kad gerai sutaria su tėčiu, jis rūpinasi, prižiūri ją. L. D. nurodė, kad su sugyventinio dukra sutaria gerai, stengiasi rūpintis ir prižiūrėti ją. Skyriaus nuomone E. K. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra nepilnametės E. K. tėvas (b.l. 7).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, teigė, kad dukra yra jos, todėl ji turi gyventi su ja.

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri, minėta, ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005). Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyt nepilnametė E. K., kuri išsakė norą likti gyventi su tėčiu. Vaikas nurodė, jog jie pasirinko su kuo gyventi atsižvelgiant į tai, kad ji tėtis ja labiau rūpinasi, geriau sutaria su juo. Šiuo metu mergaitė taip pat gyvena su tėčiu, jai patinka gyvenimo aplinka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog mergaitės noras gyventi su tėčiu atitinka vaiko interesą. Mergaitė teismo posėdžio metu išsakė tvirtai savo nuomonę, todėl teismas sprendžia, jog ji sugeba aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, t. y. ji yra pakankamai brandi suformuluoti savo norą, atitinkantį jos interesus; Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad į vaikų pasirinkimą turėtų būti atsižvelgiama.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas, spręsdamas vienoje iš bylų, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pa tyra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis būstas, kuriame šiuo metu gyvena mergaitė, priklauso jos tėčio mamai. Jie gyvena dviejų kambarių bute, kurių vienas priklauso mergaitei. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Atsakovė negalėjo pagrįsti savo argumentų dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes ji gyvena iš socialinių pašalpų, augina dar du nepilnamečiu vaikus. Iš mergaitės pasakojimų matyti, kad mamos namuose yra girtaujama, vaikais nėra tinkamai rūpinamasi, jie naktį siunčiami parnešti alkoholio, ar cigarečių, prieš vaikus naudojamas smurtas. Akivaizdu, kad tokios gyvenimo sąlygos visiškai neatitinka vaikų interesų.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir turėdama omenyje tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių vaikų noras gyventi su mama prieštarautų jų interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į vaikų išsakytą nuomonę dėl gyvenamosios vietos, konstatuoja, jog E. K. gyvenamąją vietą nustačius su tėčiu vaiko interesai nenukentės. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku.

Dėl išlaikymo priteisimo

Byloje konstatuota, jog E. K. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Atitinkamai kiekvienas kitas tėvų privalo teikti išlaikymą vaikams, gyvenantiems su kitu iš sutuoktinių.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 200 litų. Atsakovė nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi nedirba, pajamų neturi.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovas nurodė, jog gyvena iš nedarbingumo pašalpos – 300 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, teigia, jog pragyvena iš vaikų socialinių išmokų. Nekilnojamojo turto nei vienas neturi. Ieškovas nurodo, jog vaiko išlaikymui būtina po 200 Lt, ir teismas laiko, jog atsižvelgiant į mergaitės amžių, tai yra minimali suma, galinti užtikrinti jos poreikius. Todėl atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį, pripažintina, kad 400 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat byloje esančio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors atsakovė ir nedirbanti, tačiau ji yra darbinga ir sveika, išlaikanti dar du nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu ieškovas yra neįgalus, todėl finansinė tėvų padėtis laikytina apylyge. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį paskirstant po 200 Lt iš atsakovės vaiko E. K. ir preziumuojant, jog likusią 200 Lt dalį privalės teikti ieškovas.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Priteisus išlaikymą iš atsakovės naikintinas 2012 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas R. K..

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnametės E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu R. K., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2013 m. kovo 7 d., sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko tėvui R. K. iki dukros pilnametystės.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) paskirti R. K..

Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymą, kuriuo buvo priteistas iš laikymas iš R. K. dukros E. K. išlaikymas.

Priteisti iš atsakovės E. Š. 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 72 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė