- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2-168-1162/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01222-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- GelvoraSergel
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės GelvoraSergel, uždarosios akcinės bendrovės, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. G. prašydama priteisti iš jos 91,00 Eur skolą, 8,19 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad J. G. ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“ 2011 m. rugsėjo 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C109159485 (toliau – ir sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė J. G. sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitus mokesčius pradinės kreditorės naudai. Kredito gavėja sutartį vykdė netinkamai, todėl UAB „SB lizingas“ 2013 m. birželio 18 d. sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl palūkanų ir kitų susijusių sumų sumokėjimo. Ieškovė ir UAB „SB lizingas“ 2017 m. sausio 6 d. sudarė Paskolų portfelio nuolatinio pardavimo sutartį Nr. 17-50-01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus J. G. atžvilgiu pagal sutartį. J. G. buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, jai pareikštas reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį reikalavimo teisę perėmusiai ieškovei, tačiau J. G. įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė.
2. Iškėlus bylą teisme J. G., kuriai ieškovė buvo pareiškusi ieškinį, (duomenys neskelbtini) mirė. 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi byla sustabdyta, kol paaiškės mirusios J. G. teisių perėmėjai. Testamentų registro duomenimis nustačius, kad mirusiosios J. G. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipusis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2024 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovė J. G. pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM), 2024 m. lapkričio 29 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį neprieštaravo J. G. 99,19 Eur įsiskolinimo priteisimui paveldėto turto ribose, atskaičius patirtas būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas, prašė netenkinti prašymo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VMI prie LR FM 2024 m. gegužės 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu priėmė J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Po J. G. mirties AB SEB banke pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra sukaupta 2 083,5548 fondo vienetų ir banko sąskaitoje likutis 0,04 Eur. VMI prie FM administruoja 2 306,74 Eur paveldėtų piniginių lėšų. VMI prie FM priimant J. G. palikimą patyrė 5,92 Eur išlaidų. Atsakovė gavo kreditorinius reikalavimus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus dėl 341,80 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos, UAB B2 Impact dėl 130,85 Eur skolos, antstolio Dariaus Jonaičio dėl 5 164,40 Eur skolos, antstolės Ramunės Damulienės dėl 1 131,02 Eur skolos, antstolės Marijos Gaivenės dėl 5 777,45 Eur skolos, antstolės Audronės Adomaitienės dėl 394,01 Eur skolos, antstolės Jurgitos Žilinskaitės dėl 1 854,47 Eur skolos ir antstolės Sonatos Vaicekauskienės dėl 342,35 Eur skolos. Kreditoriniai reikalavimai atsiliepimo pateikimo teismui dienai nėra patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), neįvykdytos prievolės pagal pradinės kreditorės UAB „SB lizingas“ ir J. G. 2011 m. rugsėjo 6 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C109159485. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad 2024 m. gegužės 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu priėmusi mirusios J. G. palikimą, turi atsakyti už palikėjos skolas paveldėto turto ribose. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 6 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 17-50-01 pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į J. G. 91,00 Eur įsiskolinimą ir 8,19 Eur palūkanas pagal pradinės kreditorės UAB „SB lizingas“ ir J. G. 2011 m. rugsėjo 6 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. C109159485 (e. b. l. 5-10, 11-15, 17-19). Iškėlus bylą teisme pagal ieškovės GelvoraSergel, UAB, ieškinį atsakovei J. G., J. G. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 32). J. G. palikimą 2024 m. gegužės 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, Reg. Nr. 1545, pagrindu priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Paveldimą turtą, kuriam išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, sudaro: turtas, sukauptas II pakopos pensijų fonde „SEB turto išsaugojimo fondas“ pensijų fondo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 38, 71). Mirus J. G. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priėmus palikimą, pateikti kreditoriniai reikalavimai: 2024 m. spalio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus reikalavimas dėl 341,80 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos, 2024 m. spalio 18 d. UAB B2 Impact reikalavimas dėl 130,85 Eur skolos, 2024 m. spalio 29 d. antstolio Dariaus Jonaičio reikalavimas dėl 5 164,40 Eur skolos, 2024 m. spalio 17 d. antstolės Ramunės Damulienės reikalavimas dėl 1 131,02 Eur skolos, 2024 m. birželio 11 d. antstolės Marijos Gaivenės reikalavimas dėl 5 777,45 Eur skolos, 2024 m. spalio 22 d. antstolės Audronės Adomaitienės reikalavimas dėl 394,01 Eur skolos, 2024 m. gegužės 30 d. antstolės Jurgitos Žilinskaitės reikalavimas dėl 1 854,47 Eur skolos ir 2024 m. lapkričio 26 d. antstolės Sonatos Vaicekauskienės reikalavimas dėl 342,35 Eur skolos.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas).
8. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, atsakovei neginčijant aplinkybės, kad ji, kaip mirusios J. G. teisių ir pareigų perėmėja, privalo vykdyti palikėjos neįvykdytą prievolę ieškovei, ieškinio reikalavimą dėl 91,00 Eur skolos ir 8,19 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 91,00 Eur skolos sumos, taikant 0,05 procentų dydį už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. sausio 30 d., tenkina.
9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
10. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo momentas laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024). Teisės į įstatymo nustatytas palūkanas atsiradimas siejamas su prievolės įvykdymo termino praleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024, 33 punktas).
11. J. G. savo prievolės laiku atsiskaityti su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės UAB „SB lizingas“ tinkamai nevykdė, todėl nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 8 d.) J. G. atsirado pareiga mokėti įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėta, kad valstybė yra specifinis paveldėjimo teisinių santykių subjektas ir priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, kad valstybei kreditorinius reikalavimus po J. G. mirties yra pareiškę ir daugiau kreditorių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokesti, kuris iš esmės tenkinus ieškinį priteistinas ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei GelvoraSergel, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 91,00 Eur (devyniasdešimt vieno euro 00 ct) skolą, 8,19 Eur (aštuonių eurų 19 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (99,19 Eur) nuo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.