- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-16583-1169/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11564-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Advokatai
- Natalija Sorokas
suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui prokurorui Vyteniui Kasparavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) 2023 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 13.12-51 ,,Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 2VI-52 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pareiškėjo 2023 m. birželio 8 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros (toliau – Apygardos prokuratūra) Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas ginti galimai pažeistą viešąjį interesą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjo teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų galimai neteistais veiksmais ir neveikimu privačiam asmeniui (UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ (toliau – ir Kolegija)) buvo suteikta galimai nepagrįsta galimybė tęsti naudojimą didesniu valstybinės žemės sklypo plotu, nei priklauso pagal teisės aktų reikalavimus ir dėl to šiame valstybinės žemės sklypo plote įvykdyti galimai neteisėtą naują statybą (pastatyti 3 naujus statinius – aikšteles). Atitinkamai, šią naują statybą pardavus kitam verslo subjektui (UAB ,,Dirbantis kapitalas“), jau šiam verslo subjektui buvo suteikta galimai nepagrįsta galimybė lengvatine tvarka įgyti nuomos teisę į tą didesnį valstybinės žemės sklypo plotą, kuris tapo užstatytas naujais statiniais. Privačiam asmeniui (UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“) statybą leidžiantis dokumentas naujai statybai vykdyti minėtoje valstybinės žemės sklypo dalyje galimai buvo išduotas nepagrįstai, statytojui UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ galimai neturint teisės į šį žemės sklypą. Be to, galimai už teisės statyti valstybinės žemės sklype įgyvendinimą nebuvo sumokėtas atlyginimas valstybei, kuris privalo būti mokamas statytojo UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Galimai neteisėti valstybės institucijos pareigūnų veiksmai / neveikimas yra susiję ir su viešojo intereso nuosavybės teisių atkūrimo procese pažeidimu, nes į minėto žemės sklypo dalį yra siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, o nauja galimai neteisėta statyba užima dalį buvusio savininko turėtos žemės, į kurią iš dalies patenka valstybinės žemės sklypas. Tačiau Apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 2VI-52 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemonės. Pareiškėjo nuomone, Apygardos prokuratūros nutarimas yra nepagrįstas, priimtas tendencingai, netinkamai nustačius faktines aplinkybes ir netinkamai taikant teisės aktus, todėl pareiškėjas padavė skundą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, prašydamas panaikinti nurodytą Apygardos prokuratūros nutarimą ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo. Tačiau Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras skundžiamu 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 13.12-51 nutarė palikti galioti Apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 2VI-52. Pareiškėjo įsitikinimu, Generalinės prokuratūros Nutarimas yra formalaus pobūdžio ir nemotyvuotas, nes prokuroras iš esmės tik atkartojo apygardos prokuratūros nutarimo argumentus ir nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pagrįstumo, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius teisę į valstybinę žemę ir statybas valstybinėje žemėje. Be to, buvo neįvertinti pareiškėjo argumentai dėl Apygardos prokuratūros prokurorės teisės pasinaudoti administraciniame teisme nagrinėjamos (neužbaigtos) bylos aplinkybėmis. Taip pat prokuroras atliko ginčo valstybinės žemės sklypo apžiūrą ir, nebūdamas kompetentingu statybos srities specialistu, pats nusprendė dėl šiame žemės sklype asfalto dangos ir aikštelių statybos metų bei padarė išvadą, kad šie objektai pasatyti labai seniai. Tiek Apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros nutarimai priimti tendencingai, ginant verslo subjekto, bet ne valstybės interesus, pateisinat valstybinės žemės panaudojimą verslo subjekto valstybinės žemės gavimą lengvatine tvarka.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 0,5202 ha ploto valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0032:990, esančiame Konstitucijos pr. 11, Vilniuje, (toliau – ir Žemės sklypas) yra pastatytos šios 3 aikštelės „b“, „b2“ ir „b3“. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę, kurios dalis (apie 0,06 ha) patenka į Žemės sklypą ir yra užstatyta „b1“ ir iš dalie s“b2“ aikštelėmis. Nutarimui priimti nauji dokumentai renkami nebuvo, aukštesnysis prokuroras tik pats papildomai atliko Žemės sklypo apžiūrą. Pareiškėjas skunde Generalinei prokuratūrai argumentuotai nurodė, kad Apygardos prokuratūros nutarime blaškomasi dėl aplinkybių, ar aikštelės ,,b1“, ,,b2“ ir ,,b3“ egzistavo Žemės sklypo teritorijoje nuo 1997 metų, ar visgi tai buvo nauja statyba. Nutarime taip ir nėra pateiktas vienareikšmiškas atsakymas dėl aikštelių statybos metų, taip pat nėra įrodyta, kad 1997 m. šių aikštelių statytoja buvo UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ ar aikštelės buvo jai perduotos. Nutarime ignoruojama ta aplinkybė, kad valstybinės žemės patikėtinė NŽT iš viso nebuvo apžiūrėjusi Žemės sklypo pareiškėjo skundų nagrinėjimo metu ir tai atliko tik prieš sudarydama Žemės sklypo nuomos sutartį su UAB ,,Dirbantis kapitalas“, kai aikštelės jau buvo pastatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ši aplinkybė patvirtina, kad NŽT negalėjo žinoti realios situacijos Žemės sklype ir neturėjo pagrindo tik formaliai iš UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ duotų paaiškinimų spręsti, kad nuo 1997 m. aikštelės buvo pastatytos Žemės sklype. Nutarime tendencingai vadovaujamasi surinktais dokumentais, nurodant, kad aikštelės buvo pažymėtos 1956 m. 1995 m., 2002 m. ir 2007 m. dokumentuose. Nutarime, kaip ir Apygardos prokuratūros nutarime remiamasi valstybinių institucijų prielaidomis. Taip pat Nutarime nepagrįstai vadovaujamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad mokykla pastatyta 1956 m., tuo pačiu metu įrengtos asfaltuota ir žvyro dangos automobilių parkavimo aikštelės, nes šiuo atveju Žemės sklype yra tik 1 automobilių stovėjimo aikštelė ir 2 kiemo aikštelės – duomenys nesutampa, ir be to, neaišku, apie kurią (kurioje vietoje esančią) automobilių stovėjimo aikštelę rašoma ekspertizės akte. Nutarime visiškai nevertintas pareiškėjo pateiktas (gautas iš nekilnojamojo turto registro) mokyklos namų valdos techninės apskaitos byloje esantis 1957 m. statinių išdėstymo planas (su paskutiniais pakeitimais 1998 m.) bei namų valdos techninės apskaitos kortelė, kurie parodo, kad 1998 m. jokių aikštelių Žemės sklype nebuvo. Nutarime nurodyta, kad prokuroras atliko Žemės sklypo apžiūrą ir nustatė, kad asfalto danga prie mokyklos pastato įrengta labai seniai ir padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad aikštelės neva iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neegzistavo, neatitinka tikrovės. Tačiau prokuroras nėra kompetentingas statybos srities specialistas, todėl jo išvadą nėra pagrindo pripažinti teisinga, juolab, net neaišku, kokiomis priemonėmis prokuroras naudojosi, nuspręsdamas asfalto dangos ir aikštelių statybos metus bei ką reiškia ,,labai seniai“. Nors skundžiamame nutarime teigiama, jog aplinkybę, kad aikštelės egzistavo mažiausiai nuo 1997 m. patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose užfiksuota, kad aikštelių statybos pradžios metai yra 1997 m., tačiau pareiškėjas, kreipdamasis į Apygardos prokuratūrą kaip tik kėlė klausimą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų atitikimo tikrovei. Prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, yra suteikta teisė nuginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau šiuo atveju, vietoj duomenų atitikimo tikrovei išnagrinėjimo, prokuroras vertino juos kaip konstantą.
4. Pareiškėjas nesutinka su Nutarime pateiktu Sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1P-118-(1.3E.), nuostatų aiškinimu ir taikymu. Pareiškėjo nuomone, nepatikrinus realios situacijos valstybinės žemės sklype, nuspręsti, ar tikrai statiniams, esantiems šiame valstybinės žemės sklype, yra reikalingas visas žemės sklypas, nėra galimybės. Be to, Nutarime pateikta pozicija prieštarauja teismų praktikai, kurioje yra išaiškinta, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.
5. Pareiškėjo teigimu, klausimas ar Kolegija buvo reali Žemės sklypo naudotoja aikštelių statybos metu, yra ypač svarbus, nes tai lemia aikštelių statybos teisėtumą valstybinės žemės sklype, tačiau Nutarime vien dėl tos aplinkybės, jog Kolegijos sudaryta valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartis galiojo iki 2022 m. birželio 7 d., daroma išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Kolegija 2022 m. kovo 10 d. negalėjo būti statytoju. Tokia išvada, pareiškėjo manymu, prieštarauja teismų praktikai, kurioje išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu nebelieka faktinio žemės sklypo naudojimo su statiniais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Kolegija, kuri 2021 m. rugsėjo 29 d. pardavė pastatą-mokyklą UAB „Dirbantis kapitalas“ ir šiam pardavimui įvykdyti panaudojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus išduotą sutikimą perleisti Žemės sklypo nuomos teisę visa apimtimi, su UAB „Dirbantis kapitalas“ sudarė parduoto pastato-mokyklos nuomos sutartį, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Remiantis sutikimo perleisti nuomos teisę išdavimo faktu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, yra akivaizdu, jog Kolegija, sudariusi pastato-mokyklos 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutartį su UAB „Dirbantis kapitalas“ ir neišreiškusi noro toliau tęsti nuomos sutartį, t. y. nesant Kolegijos faktinio Žemės sklypo naudojimo su pastato-mokyklos susijusioms reikmėms, Nutarime nebuvo pagrindo pripažinti, kad Kolegija aikštelių statybos metu buvo Žemės sklypo naudotoja ir kad turėjo teisę statyti aikšteles. Tad leidimas statyti aikšteles Kolegijai buvo išduotas neteisėtai, todėl prokurorai turėjo pagrindą imtis priemonių viešajam interesui ginti, nes nuomos teisę į valstybinę žemę buvo perleista nepagrįstas, o valstybinė žemė panaudota tik ūkio subjektų savanaudiškiems tikslams.
6. Pareiškėjas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklapyje yra skelbiama informacija, jog yra sudaryta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis dėl Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo ir yra akivaizdu, jog Žemės sklypas bus naudojamas verslo subjekto poreikiams, bet neužtikrinant mokymo studijas, todėl Nutarime nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu Žemės sklypas naudojamas mokymo tikslams, negali pateisinti valstybinės Žemės sklypo nepagrįsto užėmimo naujais statiniais (aikštelėmis). Žemės sklype numatoma keisti užstatymo intensyvumą, tankumą, pastatų aukštį ir aukštingumą, taigi tai parodo, jog valstybinės žemės sklypas, kurio naudojimas gautas lengvatine tvarka ir nepagrįstai, bus panaudotas verslo subjekto interesams. Tokiu atveju viešasis interesas, kurį apima ir žemės reforma, ir nuosavybės teisių atkūrimas, taps visiškai paneigtas, jeigu nebus imtasi teisinių priemonių jam apginti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo nuomone, Nutarimo teiginys, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai nesuponavo imperatyvaus reikalavimo pakeisti nuomos sutartį prieš išduodant aikštelių statybą leidžiantį dokumentą, yra visiškai nemotyvuotas. Prokuroras supainiojo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias statybos teisės įtvirtinimą valstybinės žemės nuomos sutartyje ir pareigos atlyginti valstybei už teisės statyti valstybinės žemės sklype įgyvendinimą. Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų galimai netinkamo poelgio, kai vietoj valstybinės žemės nuomos santykių pakeitimo, sumažinant valstybinės žemės nuomos teisės apimtį, Kolegijai buvo sudaryta galimai nepagrįsta galimybė lengvatine tvarka tęsti naudojimą didesniu, nei buvo realiai reikalinga mokyklai eksploatuoti, valstybei priklausančiu plotu Žemės sklype ir šiame valstybei priklausančiame valstybinės žemės plote galimai neteisėtai įvykdyti naują statybą, dėl kurios kitas verslo subjektas UAB „Dirbantis kapitalas“ galimai nepagrįstai lengvatine tvarka gavo nuomos teisę į šį valstybinės žemės plotą Žemės sklype (į apie 0,2201 ha plotą), valstybei yra padaryta apytikriai vieno milijono eurų žala, apribojus jos teisę disponuoti apie 0,2201 ha ploto valstybine žeme, ir šioje žemėje vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą natūra pareiškėjui, taip pat pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka.
8. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad prokurorai nepagrįstai nevertino dar vienos svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą ginti viešąjį interesą. NŽT Vilniaus miesto skyrius susitarimą, kuriuo pakeitė Žemės sklypo nuomos sutartį ir įformino UAB ,,Dirbantis kapitalas“ nuomos teisę į visą Žemės sklypo plotą, sudarė savaite anksčiau nei UAB ,,Dirbantis kapitalas“ įgijo nuosavybės teises į visus statinius (išskyrus transformatorinę), esančius Žemės sklypo teritorijoje. Taigi NŽT Vilniaus miesto skyrius pripažino UAB ,,Dirbantis kapitalas“ Žemės sklypo realiu faktiniu nuomininku jau nuo to momento, kai Kolegija išnuomojo UAB ,,Dirbantis kapitalas“ mokyklą, kuriai eksploatuoti buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis, t. y. kai nebeliko Kolegijos faktinio Žemės sklypo naudojimo, susijusio su mokyklos reikmėmis. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad Kolegijai, kuri nuo mokyklos išnuomavimo, UAB ,,Dirbantis kapitalas“ neturėjo teisės į Žemės sklypą ir atitinkamai neturėjo statytojo teisės, leidimas statyti galimai buvo išduotas be teisinio pagrindo, o aikštelių statyba valstybinės Žemės sklype galimai yra neteisėta. Jei būtų nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius susitarimo pakeisti nuomos sutartį negalėjo sudaryti anksčiau, nei UAB ,,Dirbantis kapitalas“ įgijo nuosavybės teises į aikšteles ir mokyklą, galimai būtų vienareikšmiškai konstatuotas išankstinis nusikalstamas susitarimas tarp NŽT Vilniaus miesto skyriaus darbuotojų ir UAB ,,Dirbantis kapitalas“ dėl valstybinės žemės disponavimo, nes NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojams iš anksto negalėjo būti žinoma apie tai, kad UAB ,,Dirbantis kapitalas“ tapo aikštelių ir mokyklos savininku. Toks vertinimas galimai sudarytų pagrindą pripažinti 2022 m. birželio 2 d. susitarimą pakeisti nuomos sutartį niekiniu nuo jo sudarymo momento. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti, jog Nutarimas priimtas netinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes, netinkamai taikant teisės aktų nuostatas ir nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
10. Generalinė prokuratūra nurodė, pareiškėjas, teigdamas, kad Nutarimas nemotyvuotas, faktiškai nesutinka su Nutarimo motyvais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Pagal kasacinio teismo praktiką bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą proceso aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).
11. Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Generalinė prokuratūra atkreipė dėmesį, kad skundo teismui teiginiai dėl Nutarimo pagrįstumo yra susiję su galimais teisės aktų pažeidimais ir prokuroro pareiga imtis viešojo intereso gynimo priemonių, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Todėl prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
13. Šiuo atveju aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo metu Apygardos prokuratūroje surinktą medžiagą, ją teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais; nutarime aiškiai atsakyta į visus esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl Apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo. Aukštesniojo prokuroro pozicija dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones detaliai išdėstyta Nutarime. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir pareiškimo (skundo) išnagrinėjimo rezultato, nedaro Nutarimo neteisėtu, neteisingu ar nemotyvuotu ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniojo prokuroro priimtą procesinį sprendimą. Skundo teiginiai, kad prokuroro išvados nepagrįstos ir padarytos netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, grindžiami tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas taip pat negali būti savaime vertinamas kaip galimo viešojo intereso pažeidimo įrodymas. Prokuroro pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną prašymą, reikalavimą ar argumentą. Pareiškėjas neįrodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą.
14. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Atstovės teigimu, nors prokuratūra procedūrų laikėsi, bet nėra pagrindo sutikti su Nutarimo išvadomis, nes neanalizuoti prieštaravimai tarp dokumentuose esančių duomenų, tyrimas atliktas netinkamai.
Atsiliepimas
15. Generalinės prokuratūros atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Prokuroras papildomai nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo išreikalauti visi dokumentai, kokius tik buvo galima gauti ir įvertinta visų įrodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. B. 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas ginti galimai pažeistą viešąjį interesą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o tuo atveju, jeigu atliekant tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, būtų nustatyta galimai įvykdyta nusikalstoma veika, pagal kompetenciją organizuoti / atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas nurodė tokius, jo nuomone, viešąjį interesą pažeidžiančius atvejus: 1) NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnai, nesilaikydami imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, galimai sudarė prielaidas privatiems asmenims neteisėtai lengvatinėmis sąlygomis nuomotis valstybinę žemę ir tokiu būdu galimai nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita bei suvaržyti pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra; 2) NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų galimai neteistais veiksmais / neveikimu galimai pažeista valstybės teisė disponuoti žemės sklypo dalimi kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą, taip pat ir atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises natūra; 3) aikštelių statyba valstybinės žemės sklype galimai yra savavališka; 4) aikštelių kadastrinių matavimo byloje esantys dokumentai yra galimai suklastoti, juose nurodyta galimai tikrovės neatitinkanti informacija, susijusi ir su aikštelių kadastro duomenų nustatymu; 5) dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų galimai netinkamo poelgio, kai vietoj valstybinės žemės nuomos santykių pakeitimo, sumažinant valstybinės žemės nuomos teisės apimtį, Kolegijai buvo sudaryta galimai nepagrįsta galimybė lengvatine tvarka tęsti naudojimą didesniu, nei buvo realiai reikalinga mokyklai eksploatuoti, valstybei priklausančiu plotu žemės sklype ir šiame valstybei priklausančiame valstybinės žemės plote galimai neteisėtai įvykdyti naują statybą, kitas verslo subjektas UAB „Dirbantis kapitalas“ galimai nepagrįstai lengvatine tvarka gavo nuomos teisę į šį valstybinės žemės plotą, nes šis žemės plotas tapo užstatytas statiniais, todėl galimai valstybei, kaip žemės savininkei, yra padaryta apytikriai vieno milijono eurų žala.
17. Apygardos prokuratūra 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 2VI-51 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, Apygardos prokuratūra vertino Žemės sklypo, reikalingo jame esantiems statiniams eksploatuoti, dydžio, nuomos bei statinių statybos aplinkybes ir, įvertinusi tyrimo metu iš įvairių institucijų surinktus duomenis, padarė išvadą, kad teisės aktų pažeidimai nenustatyti, todėl nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Apygardos prokuratūros nutarimu, 2023 m. birželio 8 d. apskundė jį aukštesniajam prokurorui. Skunde Generalinei prokuratūrai pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Apygardos prokuratūros prokurorė neturėjo teisinio pagrindo remtis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl veikė kryptingai ir neobjektyviai. Be to, pareiškėjo nuomone, Apygardos prokuratūros nutarime nepagrįstai pateisintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimas (duomenų netikrinimas vietovėje), netinkamai aiškintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 45 punktas ir nesivadovauta aktualia teismų praktika ir todėl nepagrįstai nekonstatuotas viešojo intereso pažeidimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad institucijos pačios neturi vieningos pozicijos dėl to, kada žemės sklype atsirado aikštelės, prokurorė neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nebuvo paneigtos aplinkybės, kad aikštelės buvo pastatytos / įrengtos anksčiau, nei išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo įsitikinimu, prokurorė neįrodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus pareigūnai savo veiksmais (neveikimu) nesudarė galimybės užvaldyti žemės sklypo dalį, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklapyje yra skelbiama informacija, kad yra sudaryta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo dėl Žemės sklypo Konstitucijos pr. 11 2006 m. Detaliojo plano koregavimo, taigi, nors prokurorė nutarime konstatavo, jog jokių pažeidimų perleidžiant žemės sklypo nuomos teisę, sudarant nuomos sutartį su dabartiniu žemės sklypo nuomininku, kuriam buvo parduotos aikštelės ir mokykla, vykdant aikštelių statybą nenustatyta, akivaizdu, kad žemės sklypas bus naudojamas verslo subjektų poreikiams, o ne mokymo studijoms tikrinti. Kolegija galimai pasisavino svetimą turtą, o nutarime toks galimas pasisavinimas vadinamas įteisinimu. Anot pareiškėjo, prokurorei nebuvo pagrindo pripažinti, kad kolegija 2022 m. kovo 10 d. buvo laikoma žemės sklypo naudotoja ir kad turėjo teisę statyti. Leidimas statyti Kolegijai buvo išduotas neteisėtai, o statybų inspekcijos priešinga išvada, kuria rėmėsi prokurorė, padaryta formaliai, neįsigilinus į faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką. Be to, nutarime padaryta nepagrista išvada, kad išnuomotoje valstybinėje žemėje nuomininkui buvo leista vykdyti statybas nepažeidžiant Žemės įstatymo nuostatų. Pareiškėjas nesutiko ir su Apygardos prokuratūros išvada, kad už statybos leidimo išdavimą neturėjo būti sumokėta rinkliava į valstybės biudžetą.
19. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. birželio 8 d. skundą, priėmė šioje byloje pareiškėjo skundžiamą Nutarimą, kuriuo paliko galioti apygardos prokuratūros nutarimą.
20. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
21. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
22. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020).
23. Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
24. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Tai reiškia, kad, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
25. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ginčijamu Nutarimu matyti, kad jame iš esmės atsakyta į visus pareiškėjo iškeltus klausimus dėl Apygardos prokuratūros nutarimo išvadų pagrįstumo. Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, detaliai ir argumentuotai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo, nurodydamas dokumentus, kuriais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas, be to, ginčo teritoriją aukštesnysis prokuroras apžiūrėjo vietoje. Iš Nutarimo teksto matyti, kad aukštesnysis prokuroras pasisakė tiek dėl aikštelių valstybinės žemės sklype egzistavimo laikotarpio, tiek dėl žemės sklypo faktinių duomenų tikrinimo išduodant sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą. Nutarime taip pat pateiktas vertinimas dėl Kolegijos galėjimo būti statytoja ginčo statybos leidimo išdavimo metu, taip pat pateiktos išvados, dėl to, kokios redakcijos teisės aktai taikytini minėto leidimo išdavimo procedūroms. Tai, kad pareiškėjas kitaip aiškina ginčo situacijai taikytinus teisės aktus, taip pat kitaip vertina tuos pačius prokurorų atlikto tyrimo metu surinktus dokumentus, nesudaro pagrindo naikinti Nutarimą. Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
26. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek Apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo skundui išnagrinėti. Nenustatyta, kad Generalinė prokuratūra ar Apygardos prokuratūra būtų neišsamiai ar nepakankamai atlikusi faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo metu pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, teisės aktų aiškinimu, nereiškia, jog pareiškėjo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti. Visas pareiškėjo skundas teismui ir jo atstovės teismo posėdžio metu pateikti argumentai iš esmės skirti ginčyti prokurorų padarytas išvadas, nors, kaip minėta, teismas dėl to, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes bylose dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo teisumo nepasisako ir galimo viešojo intereso pažeidimo netiria.
27. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiškėjo skundo buvo atliktas neišsamiai. Generalinė prokuratūra Nutarime atsakė iš esmės į visus pareiškėjo keltus klausimus dėl Apygardos prokuratūros nutarimo pagrįstumo, pateikdama motyvuotus paaiškinimus ir nurodydama įrodymus, kuriais remiasi darydama tokias išvadas, o tai, kad pareiškėjas tuos pačius įrodymus vertina skirtingai, nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti nepagrįstu.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl Generalinės prokuratūros Nutarimo panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo J. B. skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.