- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1015-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10500-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apygardos prokuratūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 2.VI-20 ir nukreipti bylą tolimesniam tyrimui arba išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu nutarimu iš esmės nepagrįstai buvo atsisakyta tikrinti pareiškėjos turto būklę. Anot pareiškėjos, skundžiamame nutarime nurodytas keistas teiginys, kad pareiškėja neatskleidė ryšio tarp pareiškėjos turto būklės ir jos neveiksnumo. Nurodė, kad globėjas yra asmuo, kuris valdo ir tvarko pareiškėjos turtą bei turi teisę sudaryti sandorius pareiškėjos vardu, yra įrašytas pareiškėjos sąskaitose. Pareiškėja teigė, kad turi dvi galimybes kreiptis į prokuratūrą dėl netinkamo pareigos atlikimo ir globėjos nušalinimo: – į prokuratūrą pagal sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjos paskyrimo priėmimo vietą; – į prokuratūrą pagal neveiksnaus asmens gyvenamąją vietą (t. y. Vokietijoje) dėl turto patikrinimo (tik, anot pareiškėjos, nei vienos iš nurodytų sąskaitų pareiškėja neatidarė).
3. 2020 m. balandžio 23 d. teisme buvo gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja papildomai nurodė, kad iš viso pareiškėja turėjo dvi Lietuvos taupomojo banko taupomąsias knygeles, tačiau jų nepalaikė, todėl jos turėjo būti išbrauktos. Pažymėjo, kad investicinės sąskaitos DNB NORD banke kilmė pareiškėjai yra žinoma (Kuro aparatūros gamyklos akcijos); kitų sąskaitų pareiškėja nebuvo atidariusi.
Atsiliepimas
4. 2020 m. gegužės 4 d. teisme buvo gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja nurodė savo nesutikimo argumentus į suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra prašė skundą atmesti. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje 2020 m. vasario 26 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas kreiptis į teismą dėl globėjos nušalinimo, sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu panaikinimo nuo priėmimo dienos ir dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriame pareiškėja nurodė, jog 2003 m. (galbūt) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių dėl jos pripažinimo neveiksnia; jos globėja ir turto administratore paskirta N. N. G., gyvenanti Ukrainoje. Taip pat prašyme pareiškėja paaiškino, kad ji neturi asmeninio turto, jog jai būtų paskirta turto administratorė, nes visas jos turtas priklauso jos sutuoktiniui V. S., kuris yra IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas. Be to, pareiškėjos neveiksnumas esą tariamas, nes jame nedalyvavo vienintelė jos artima giminaitė – sesuo L. M. (K.), gyvenanti Ukrainoje. Nurodė, kad prokuroras, gavęs minėtą prašymą, atliko tyrimą – patikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenis, iš kurių nustatė, jog pareiškėja į šį registrą nėra įtraukta. Be to, patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis bei nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiškėjos neveiksnumo ir jo peržiūrėjimo. Tuo pagrindu 2020 m. vasario 27 d. raštu pareiškėjos paprašyta pateikti prokuratūrai įrodymus, t. y. teismo sprendimą dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo (bei globėjo paskyrimo), tačiau pareiškėja iki nustatyto termino jokių dokumentų nepateikė, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes nebuvo nustatyta, jog pareiškėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ir jai nustatyta globa bei paskirtas globėjas. Pažymėjo, jog pareiškėjai pateikus skundą dėl nurodyto nutarimo, aukštesnysis prokuroras, šioje byloje skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 2.VI-20 paliko galioti 2020 m. kovo 16 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriame iš esmės nurodė, jog nenustačius, kad pareiškėja yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir viešojo intereso pažeidimo; taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėja neatskleidė ir nėra aišku, kaip skunde nurodyta aplinkybė dėl jos turto būklės būtų galėjusi suteikti kokią nors informaciją apie jos pripažinimą neveiksnia. Nurodė, kad pareiškėja, iš esmės nesutikusi su paskutiniu nurodytu skundžiamame nutarime esančiu teiginiu, nevertina to, jog pilnamečiui asmeniui globa steigiama tik jį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje, o ne atvirkštine tvarka. Prokurorai, neturėdami duomenų apie pareiškėjai nustatytą neveiksnumą, nesprendė globėjo nušalinimo ir žalos atlyginimo klausimų, kaip ir dėl pareiškėjos pripažinimo veiksnia. Nurodė, kad nenustačius, jog pareiškėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, prokuroras negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti jos turto būklės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis. Pažymėjo, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Nagrinėjamu atveju prokuroras atliko reikiamus tyrimo veiksmus, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos T. S. skundo netenkino.
Šalies argumentai
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, nustatė, kad pareiškėja skundžia aukštesnio prokuroro nutarimą dėl to, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai buvo atsisakyta tikrinti pareiškėjos turto būklę. Kita vertus, teismas nustatė, kad pagrindinis pareiškėjos siekis, reiškiant prašymus/skundus prokuratūrai ir teismui, yra teismo procesinių sprendimų (nors ir pareiškėjos nenurodytų) dėl jos pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjos paskyrimo panaikinimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos prašymo/skundo nagrinėjimui, taip pat kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų duomenų pateikimo. Teismas nenustatė, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog tiek pareiškėjos skundas prokuratūrai, tiek skundas teismui yra abstraktaus pobūdžio, skunduose konkrečiai nenurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, tačiau šiuo atveju pritartina prokuratūros pozicijai, kad nesant duomenų (tokių duomenų nenustatė ir teismas), jog pareiškėja būtų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje (atitinkamai jai nustatyta globa ir paskirtas glėbėjas), prokuratūra negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti jos turto būklės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, bei kad tyrimas dėl pareiškėjos skundo būtų atliktas neišsamiai, todėl teismas skundo dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkino (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja T. S. prašo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjos pusėje: N. N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sūnų N. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nors pareiškėja nurodė informaciją apie globėją, jos vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą (turto tikrinimą), informacijos šaltiniu nepasinaudojo, ir savo iniciatyva neįtraukė minėtos globėjos į bylą suinteresuotu asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
9.2. 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 2.VI-20 prokuratūra paaiškino: „Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.“ Nagrinėjamu atveju vyksta būtent pirmosios sakinio dalies aplinkybė (pareiškėja turi visus įrodymus dėl globėjos tikslų ir interesų). Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi išbraukė iš nagrinėjimo tokių aplinkybių galimybę.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Apeliantės skundas yra nekonkretus, nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, tai yra nesuformuluotas aiškus atskirojo skundo pagrindas (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
10.2. Bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme buvo aukštesniojo prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 2.VI-20, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas ir paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (2020 m. kovo 16 d. Nr. 2.VI-17). Aukštesnysis prokuroras patikrino, ar prokuroras atliko tyrimą – rinko faktinius duomenis, juos analizavo, ir pripažino, kad tyrimas buvo išsamus. Jokio pagrindo tirti pareiškėjos turto būklę nebuvo, nes pareiškėja prašyme buvo nurodžiusi, kad jokio turto neturi. Vėlesni argumentų, kurių nebuvo pirminiame prašyme, papildymai nedaro įtakos prokurorų (taip pat ir teismo) sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Prokurorui atliekant viešojo intereso gynimo funkciją neteikiami duomenys, sudarantys banko paslaptį (Bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tokius duomenis iš bankų galėjo gauti pati pareiškėja, todėl visiškai pagrįstai teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad nenustatė, jog prokuroras neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakęs į tyrimui reikšmingus klausimus.
10.3. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Apeliantė niekaip nepagrindė, su kokiomis minėtų asmenų teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Minėtų asmenų teisės ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti (net jeigu kuris nors iš jų ir būtų buvęs teismo paskirtas apeliantės globėju) ne šioje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra globos steigimas, globėjo paskyrimas, jo nušalinimas nuo pareigų ir pan., o prokuroro priimto procesinio sprendimo pagal pareiškėjos skundą prokuratūrai galiojimas. Suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi turėti ir procesinį teisinį, ir materialinį teisinį suinteresuotumą. Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje kitų suinteresuotų asmenų negali būti, nes joks asmuo, išskyrus apeliantę, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, toks reikalavimas galėjo būti keliamas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi suinteresuoti asmenys byloje turi teisę dalyvauti nuo pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijos – jiems turi būti išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą (prašymą) pateikimo. Taigi visiškai pagrįstai teismas savo iniciatyva neįtraukė minėtų asmenų į procesą suinteresuotais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.
13. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš teismui pateiktos Vilniaus apygardos prokuratūros medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu, kuriuo prašė kreiptis į teismą dėl globėjos nušalinimo, sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu panaikinimo nuo priėmimo dienos (tariamas neveiksnumas) ir dėl padarytos žalos „neveiksniam“ asmeniui atlyginimo. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
14. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo (Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta medžiaga, lapai 13-15). Pareiškėja nesutiko su 2020 m. kovo 16 d. išnagrinėjimo rezultatu ir aptratą nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu pripažino pagrįstu bei teisėtu skundžiamą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. kovo 16 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (reg. Nr. 2.VI-17) ir paliko jį galioti (Vilniaus apygardos prokuratūros medžiaga, lapai 27-31). Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atmestas.
15. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
16. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Šiuo atveju pareiškėja, nesutinkanti su Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tyrimo procedūrų (teisės normų) pažeidimo apskritai neįrodinėjo, jokių su tuo susijusių aplinkybių nenurodė.
18. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Nagrinėjamu atveju tiriant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, reikšmingas prašymo nagrinėjimui, prokuratūra tikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenis, iš kurių nustatė, jog pareiškėja į šį registrą nėra įtraukta (Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta medžiaga, lapas 11); taip pat, anot prokurorų, patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiškėjos neveiksnumo ir jo peržiūrėjimo. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, prokuratūra 2020 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti prokuratūrai įrodymus, t. y. teismo sprendimą dėl jos pripažinimo neveiksnia ir teismo nutartį dėl globos nustatymo ir globėjo (turto administratoriaus) paskyrimo (Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta medžiaga, lapas 10). Pareiškėjai iki nustatyto termino jokių dokumentų nepateikus, Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuojant tuo, kad nenustačius, jog pareiškėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ir jai nustatyta globa bei paskirtas globėjas, prokuroras neturi galimybės priimti procesinio sprendimo dėl jo veiksnumo, globėjos nušalinimo ir žalos atlyginimo klausimų. Vilniaus apygardos prokuratūra, skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu palikdama galioti 2020 m. kovo 16 d. nutarimą, šiuos argumentus pripažino pagrįstais ir teisėtais. Analizuojant tiek Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 16 d. nutarimo, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros vyresniosios prokurorės 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo turinį matyti, kad prokuratūra analizavo pareiškėjos nurodytą teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos prašymo/skundo nagrinėjimui. Faktinė situacijos analizė motyvuota teisės normų analize, padarytos atitinkamos išvados. Nenustatyta, jog prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, kad pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.
19. Pažymėtina, jog nors teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, vis dėlto šiuo atveju sutiktina tiek su prokuratūros, tiek ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nesant duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje (atitinkamai jai nustatyta globa ir paskirtas glėbėjas) (tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui), prokuratūra negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti pareiškėjos turto būklės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis. Taip pat sutiktina su Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarime padaryta išvada, kad nenustačius, jog pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir viešojo intereso pažeidimo; nesant duomenų, kad pareiškėja yra Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažinta neveiksnia, prokuroras neturėjo teisinio pagrindo spręsti pareiškėjos veiksnumo, globėjos nušalinimo, žalos atlyginimo klausimų bei priimti atitinkamo procesinio sprendimo.
20. Pareiškėja atskiruoju skundu taip pat prašo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjos pusėje: N. N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sūnų N. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini); teigia, jog nors pareiškėja nurodė informaciją apie globėją, jos vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą (turto tikrinimą), nurodytu informacijos šaltiniu nepasinaudojo ir savo iniciatyva neįtraukė minėtos globėjos į bylą suinteresuotu asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
21. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ypatingosios teisenos bylose klausimas dėl asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017). Šiuo atveju klausimas dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (CPK 312, 314, 320 straipsniai). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs pareiškėjos nurodomų asmenų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, negalėtų jų įtraukti į bylos nagrinėjimą. Tokiu atveju teismas, remdamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir esant teisiniam pagrindui, privalėtų panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalėtų spręsti klausimą dėl teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens procesinės padėties ir jo įtraukimo į bylą.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apskirtai neįrodinėjo ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi pareiškėjos prašomi įraukti į bylą asmenys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytus asmenis pripažinti suinteresuotais asmenimis byloje, kurioje sprendžiamas prokuratūros nutarimo teisėtumas, nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva neįtraukė minėtų asmenų į procesą suinteresuotais asmenimis.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino, savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo argumentavo tinkamai, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių prašymo/skundo tyrimo procedūras. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė, palikdama Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 16 d. nutarimą galioti, skundžiamame 2020 m. balandžio 3 d. nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo išvadą. Pažymėtina, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
24. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos T. S. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.