Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmetė.Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas skundą teismui nurodė, jog padaryti proceso teisės pažeidimai, neatliktas išsamus tyrimas, tačiau iš esmės matyti, kad jokių konkrečių proceso teisės pažeidimų skunde (ar atstovo teismo posėdžio metu duotuose parodymuose) nenustatyta. Teismas nurodė, kad prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teismo negali būti kvestionuojamas, nes tai reikštų, kad teismas paneigia prokuroro teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo ir sprendžia apie viešojo intereso buvimą a priori (iš anksto), o ne nagrinėdamas bylą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje, sprendžiant skundus dėl prokuratūros nutarimų panaikinimo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad teismas negali įpareigoti prokuroro veikti tam tikru būdu, todėl net ir nustačius žemės sklypo atidalinimo (skyrimo) tvarkos pažeidimus teismas neturi teisinio pagrindo prokuroro įpareigoti kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Toks nutarimas neužkerta kelio asmenims, kurių galimai pažeistos teisės (nesilaikant eiliškumo tvarkos) kreiptis atskiru ar bendru ieškiniu į teismą dėl galimų sprendimų panaikinimo. Teismas padarė išvadą, kad prokuroras priimdamas nutarimą analizavo visas byloje nustatytas aplinkybes, jas vertino ir padarė išvadą atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką bylose dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro priimtas nutarimas yra išsamus, pagrįstas, todėl atsižvelgiant į nutartyje aptartą teisinį tokios kategorijos bylų nagrinėjimo reglamentavimą, teismų praktiką, teisinio pagrindo jo panaikinti nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti.Nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjo skundo motyvų ir argumentų, jog prokuroro nutarime nepagrįsta išvada dėl to, kad buvo pažeisti tik nedidelės dalies asmenų grupės interesai. Prokuroro nutarimas priimtas vadovaujantis vertinamuoju, subjektyviuoju kriterijumi. Teismas nevertino aplinkybės, ar pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą esantiems aukštesnėje eilėje nei asmenims, kuriems neteisėtai priimti skundžiami sprendimai atkurti nuosavybės teises, galės būti atkurtos nuosavybės teisės.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad pareiškėjas kvestionavo prokurorų atliktą skundžiamų administracinių aktų teisėtumo vertinimą viešojo intereso buvimo aspektu, todėl teismas pagrįstai nevertino sprendimuose padarytų išvadų ir tarnybos argumentų, kadangi jie išeina iš įstatymo teismui nustatytų kontrolės ribų dėl prokuroro veiksmų teisėtumo atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 49 str. numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Generalinės prokuratūros 2017-07-26 nutarimu Nr. 13.12.-58. Generalinė prokuratūra, ištyrusi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokurorė, tirdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką.Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino. Kaip matyti, pareiškėjos skundas ginti viešąjį interesą jau buvo tirtas ir analizuotas Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 3 d. sprendime, kuriuo taip pat buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nagrinėjamu atveju Generalinė prokuratūra palikdama galioti Vilniaus apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą taip pat išanalizavo ir aplinkybę, kurią apeliantė nurodo ir atskirajame skunde, dėl aukštesnių eiliškumo pretendentų teisių pažeidimo bei konstatavo, jog pretendentų dėl žemės įsigijimo pažeidimas nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu. Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi, kaip teisingai nurodoma, formalus ginčijamų aktų panaikinimas, nesant ginčo dėl kitų sąlygų ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso kartojimas nesukels teisinių pasekmių, neatitiks šalių interesų pusiausvyros ir, įvertinus pretendentų skaičių (19) bei aplinkybę, jog nuosavybės teisių atkūrimo nurodytiems pretendentams procesas iš dalies buvo sąlygotas dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos veiksmų, nelaikytini viešojo intereso pažeidimu.Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, teismų praktiką, o Generalinės prokuratūros prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą esantiems aukštesnėje eilėje nei asmenims, kuriems neteisėtai priimti skundžiami sprendimai atkurti nuosavybės teises, galės būti atkurtos nuosavybės teisės. Vien tai, kad teismas neaprašė ir neaptarė skundžiamojoje nutartyje šio apeliantės argumento, nepagrindžia teismo nutarties neteisėtumo, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo išvados paremtos įrodymų visumos analize, konstatuojant, kad Generalinės prokuratūros nutarimas yra išsamus ir pagrįstas.Pažymėtina, kad apeliantė jokių argumentų dėl ko pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos atskirajame skunde iš esmės nenurodo ir nemotyvuoja, o atkartoja skundo argumentus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrįstu pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 320 str.,337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d nutartį palikti nepakeistą.