- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2560-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11564-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2023 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 13.12-51 ,,Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 2VI-52 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pareiškėjo 2023 m. birželio 8 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
1.1. Pareiškime nurodė, kad 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių prašydamas ginti viešą interesą, kadangi jo manymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – NŽT Skyrius) pareigūnai galimai atliko neteisėtus veiksmus ir neveikimą, dėl kurių verslo subjektas galimai nepagrįstai lengvatine tvarka gavo nuomos teisę į valstybinės žemės sklypo dalį Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemonės. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo nutarimu, pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, tačiau skundas nebuvo tenkintas, nutarimas paliktas galioti. Tačiau pareiškėjo nuomone, Nutarimas yra nepagrįstas, priimtas tendencingai – ginant verslo subjekto, bet ne valstybės interesus.
1.2. Nurodoma, kad viešojo intereso gynimo būtinumas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad 0,5202 ha ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), t. y. esančiame beveik Vilniaus miesto centre prestižinėje vietoje, kuriame yra pastatas – mokykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Mokykla (buvusi savininkė – UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ (toliau – ir Kolegija)) dėl NŽT Skyriaus pareigūnų galimai netinkamo poelgio, buvo sudaryta galimybė atlikti naują statybą (pastatyti 3 aikšteles – 1 automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dvi kiemo aikšteles, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelės), taip lengvatine tvarka nepagrįstai užvaldant apie 0,2201 ha plotą Žemės sklype. Vietoj to, kad rūpestingai būtų sprendžiamas klausimas dėl realiai reikalingo Mokyklos pastatui eksploatuoti žemės ploto nustatymo ir nuomojamo Žemės sklypo ploto sumažinimo bei į šią Mokyklai nereikalingą žemę nuosavybės teisių atkūrimo natūra (jo dalį – apie 0,06 ha) pareiškėjui, kuris yra pretendentas atkurti buvusio savininko D. Š. turėtą žemę, kurios dalis (apie 0,06 ha) patenka į Žemės sklypą, valstybės institucijos pareigūnai apie 0,2201 ha plotą lengvatine tvarka perdavė verslo subjektui UAB ,,Dirbantis kapitalas“.
1.3. Nutarime nėra pateiktas atsakymas dėl Aikštelių statybos metų, taip pat nėra įrodyta, kad 1997 metais šių Aikštelių statytoja buvo Kolegija ar jei buvo kitas statytojas – šios Aikštelės buvo perduotos Kolegijai. NŽT Skyrius iš viso nebuvo apžiūrėjęs Žemės sklypo pareiškėjo skundų nagrinėjimo metu, o tai atliko tik prieš sudarydama Žemės sklypo nuomos sutartį su UAB ,,Dirbantis kapitalas“, kai Aikštelės jau buvo pastatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ši aplinkybė patvirtina, kad NŽT Skyrius negalėjo žinoti realios situacijos Žemės sklype ir neturėjo pagrindo tik formaliai iš Kolegijos duotų paaiškinimų spręsti, kad nuo 1997 metų Aikštelės buvo pastatytos Žemės sklype.
1.4. Skundžiamame Nutarime tendencingai vadovaujamasi surinktais dokumentais, nurodant, kad Aikštelės buvo pažymėtos 1956 m., 1995 m., 2002 m. ir 2007 m. dokumentuose. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento nuomone, kuris patikrino ortofoto 2017, 2019 ir 2022 metų duomenis, įžvelgė, jog Aikštelės pastatytos ankščiau nei 2022 metais, nors tas pats departamentas yra nurodęs, kad Aikštelių kadastro duomenų lentelėse pateikta informacija galimai neatitinka tikrovės, kadangi Aikštelės pastatytos tik pagal 2022 metais parengtą statybos projektą ir 2022 m. kovo 10 d. išduotą statybos leidimą. Nutarime nepagrįstai vadovaujamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės 2022 m. vasario 8 d. aktu. Visiškai nevertintas pareiškėjo pateiktas Mokyklos Namų valdos techninės apskaitos byloje (Registras Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis 1957 m. balandžio 20 d. Statinių išdėstymo planas, kuris parodo, kad 1998 metais jokių aikštelių Žemės sklype nebuvo. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Prokuroras V. Kasparavičius atliko Žemės sklypo apžiūrą ir nustatė, kad asfalto danga prie Mokyklos pastato įrengta labai seniai, tačiau jis nėra kompetentingas statybos srities specialistas, todėl jo išvadą nėra pagrindo pripažinti teisinga, ir neaišku kokiomis aplinkybėmis remtasi darant tokias išvadas. Pareiškėjas, kreipdamasis į apygardos prokuratūrą kaip tik kėlė klausimą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų atitikimo tikrovei, nurodydamas, kad statybos atliktos tik pagal 2022 m. kovo 10 d. išduotą statybos leidimą.
1.5. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 45 punkto nuostatos reiškia, kad nuomos teisės perleidimo metu sprendžiama ir dėl to, ar perleidžiamam statiniui eksploatuoti reikalingas visas išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Tad nepatikrinus realios situacijos valstybinės žemės sklype nuspręsti, ar tikrai statiniams, esantiems šiame valstybinės žemės sklype, yra reikalingas visas žemės sklypas, nėra galimybės. Nurodė, kad Kolegija, sudariusi pastato - Mokyklos 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutartį su UAB „Dirbantis kapitalas“ ir neišreiškusi noro toliau tęsti Nuomos sutartį, t. y. nesant Kolegijos faktinio Žemės sklypo naudojimo su pastato - Mokyklos susijusioms reikmėms, skundžiamame Nutarime nebuvo pagrindo pripažinti, kad Kolegija Aikštelių statybos metu buvo Žemės sklypo naudotoja pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį ir turėjo teisę statyti Aikšteles. Tad leidimas statyti Aikštelės Kolegijai buvo išduotas neteisėtai. Žemės sklype numatoma keisti užstatymo intensyvumą, tankumą, pastatų aukštį ir aukštingumo reglamentines zonas, kas akivaizdžiai parodo, jog valstybinės žemės sklypas, kurio naudojimas gautas lengvatine tvarka ir nepagrįstai, bus panaudotas verslo subjekto interesams, tokiu būdu bus pažeistas viešasis interesas. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Žemės įstatymo nauja redakcija suponavo imperatyvaus reikalavimo pakeisti nuomos sutartį prieš išduodant Aikštelių statybą leidžiantį dokumentą.
1.6. UAB „Dirbantis kapitalas“ galimai nepagrįstai lengvatine tvarka gavo nuomos teisę į valstybinės žemės plotą Žemės sklype, dėl to valstybei galimai buvo padaryta apie vieno milijono eurų žala. Nutarime neįvertinta valstybinės žemės numos sutarties pakeitimo datos, kurios parodo, kad Kolegijai, kuri nuo Mokyklos išnuomavimo UAB ,,Dirbantis kapitalas“ neturėjo teisės į Žemės sklypą ir atitinkamai neturėjo statytojo teisės, leidimas statyti galimai buvo išduotas be teisinio pagrindo, o Aikštelių statyba valstybinės Žemės sklype galimai yra neteisėta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūroje surinktą medžiagą, ją teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais; nutarime aiškiai atsakyta į visus esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo. Aukštesniojo prokuroro pozicija dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones detaliai išdėstyta skundžiamame Nutarime.
2.2. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir pareiškimo (skundo) išnagrinėjimo rezultato, nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu, neteisingu ar nemotyvuotu ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniojo prokuroro priimtą procesinį sprendimą. Skundo teiginiai, kad prokuroro išvados nepagrįstos ir padarytos netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, grindžiami tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas taip pat negali būti savaime vertinamas kaip galimo viešojo intereso pažeidimo įrodymas.
2.3. Pažymėta, kad prokuroro sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų jam pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu aspektu pasisakoma išsamiai ir plačiai. Prokuroro pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną prašymą, reikalavimą ar argumentą. Skundo teiginys, kad aukštesnysis prokuroras neįvertino pareiškėjo argumentų dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės teisės pasinaudoti administraciniame teisme nagrinėjamos (neužbaigtos) bylos aplinkybėmis, nesuponuoja išvados apie skundžiamo nutarimo nemotyvuotumą, o prokuroro nuvykimas į vietą apžiūrėti ginčo žemės klypo – nutarimo neteisėtumo. Pareiškėjas neįrodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Nutarimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo J. B. skundo netenkino.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas J. B. 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas ginti galimai pažeistą viešąjį interesą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o tuo atveju, jeigu atliekant tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, būtų nustatyta galimai įvykdyta nusikalstama veika, pagal kompetenciją organizuoti / atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas nurodė tokius, jo nuomone, viešąjį interesą pažeidžiančius atvejus: 1) NŽT Skyriaus pareigūnai, nesilaikydami imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, galimai sudarė prielaidas privatiems asmenims neteisėtai lengvatinėmis sąlygomis nuomotis valstybinę žemę ir tokiu būdu galimai nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita bei suvaržyti pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra; 2) NŽT Skyriaus pareigūnų galimai neteistais veiksmais / neveikimu galimai pažeista valstybės teisė disponuoti žemės sklypo dalimi kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą, taip pat ir atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises natūra; 3) aikštelių statyba valstybinės žemės sklype galimai yra savavališka; 4) aikštelių kadastrinių matavimo byloje esantys dokumentai yra galimai suklastoti, juose nurodyta galimai tikrovės neatitinkanti informacija, susijusi ir su aikštelių kadastro duomenų nustatymu; 5) dėl NŽT Skyriaus pareigūnų galimai netinkamo poelgio, kai vietoj valstybinės žemės nuomos santykių pakeitimo, sumažinant valstybinės žemės nuomos teisės apimtį, Kolegijai buvo sudaryta galimai nepagrįsta galimybė lengvatine tvarka tęsti naudojimą didesniu, nei buvo realiai reikalinga mokyklai eksploatuoti, valstybei priklausančiu plotu žemės sklype ir šiame valstybei priklausančiame valstybinės žemės plote galimai neteisėtai įvykdyti naują statybą, kitas verslo subjektas UAB „Dirbantis kapitalas“ galimai nepagrįstai lengvatine tvarka gavo nuomos teisę į šį valstybinės žemės plotą, nes šis žemės plotas tapo užstatytas statiniais, todėl galimai valstybei, kaip žemės savininkei, yra padaryta apytikriai vieno milijono eurų žala.
3.2. Apygardos prokuratūra 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 2VI-51 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių. Apygardos prokuratūra vertino Žemės sklypo, reikalingo jame esantiems statiniams eksploatuoti, dydžio, nuomos bei statinių statybos aplinkybes ir, įvertinusi tyrimo metu iš įvairių institucijų surinktus duomenis, padarė išvadą, kad teisės aktų pažeidimai nenustatyti, todėl nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Apygardos prokuratūros nutarimu, 2023 m. birželio 8 d. apskundė jį aukštesniajam prokurorui. Skunde Generalinei prokuratūrai pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Apygardos prokuratūros prokurorė neturėjo teisinio pagrindo remtis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl veikė kryptingai ir neobjektyviai. Be to, pareiškėjo nuomone, Apygardos prokuratūros nutarime nepagrįstai pateisintas NŽT Skyriaus neveikimas (duomenų netikrinimas vietovėje), netinkamai aiškintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 45 punktas ir nesivadovauta aktualia teismų praktika ir todėl nepagrįstai nekonstatuotas viešojo intereso pažeidimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad institucijos pačios neturi vieningos pozicijos dėl to, kada žemės sklype atsirado aikštelės, prokurorė neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nebuvo paneigtos aplinkybės, kad aikštelės buvo pastatytos / įrengtos anksčiau, nei išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo įsitikinimu, prokurorė neįrodė, kad NŽT Skyriaus pareigūnai savo veiksmais (neveikimu) nesudarė galimybės užvaldyti žemės sklypo dalį, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tinklapyje yra skelbiama informacija, kad yra sudaryta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2006 m. Detaliojo plano koregavimo, taigi, nors prokurorė nutarime konstatavo, jog jokių pažeidimų perleidžiant žemės sklypo nuomos teisę, sudarant nuomos sutartį su dabartiniu žemės sklypo nuomininku, kuriam buvo parduotos aikštelės ir mokykla, vykdant aikštelių statybą nenustatyta, akivaizdu, kad žemės sklypas bus naudojamas verslo subjektų poreikiams, o ne mokymo studijoms tikrinti. Kolegija galimai pasisavino svetimą turtą, o nutarime toks galimas pasisavinimas vadinamas įteisinimu. Anot pareiškėjo, prokurorei nebuvo pagrindo pripažinti, kad kolegija 2022 m. kovo 10 d. buvo laikoma žemės sklypo naudotoja ir kad turėjo teisę statyti. Leidimas statyti Kolegijai buvo išduotas neteisėtai, o statybų inspekcijos priešinga išvada, kuria rėmėsi prokurorė, padaryta formaliai, neįsigilinus į faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką. Be to, nutarime padaryta nepagrista išvada, kad išnuomotoje valstybinėje žemėje nuomininkui buvo leista vykdyti statybas nepažeidžiant Žemės įstatymo nuostatų. Pareiškėjas nesutiko ir su Apygardos prokuratūros išvada, kad už statybos leidimo išdavimą neturėjo būti sumokėta rinkliava į valstybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Tai reiškia, kad, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
3.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Nutarimu, darė išvadą, kad jame iš esmės atsakyta į visus pareiškėjo iškeltus klausimus dėl Apygardos prokuratūros nutarimo išvadų pagrįstumo. Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, detaliai ir argumentuotai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo, nurodydamas dokumentus, kuriais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas, be to, ginčo teritoriją aukštesnysis prokuroras apžiūrėjo vietoje. Iš Nutarimo teksto matyti, kad aukštesnysis prokuroras pasisakė tiek dėl aikštelių valstybinės žemės sklype egzistavimo laikotarpio, tiek dėl žemės sklypo faktinių duomenų tikrinimo išduodant sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą. Nutarime taip pat pateiktas vertinimas dėl Kolegijos galėjimo būti statytoja ginčo statybos leidimo išdavimo metu, taip pat pateiktos išvados, dėl to, kokios redakcijos teisės aktai taikytini minėto leidimo išdavimo procedūroms. Tai, kad pareiškėjas kitaip aiškina ginčo situacijai taikytinus teisės aktus, taip pat kitaip vertina tuos pačius prokurorų atlikto tyrimo metu surinktus dokumentus, nesudaro pagrindo naikinti Nutarimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
3.6. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek Apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo skundui išnagrinėti. Nenustatyta, kad Generalinė prokuratūra ar Apygardos prokuratūra būtų neišsamiai ar nepakankamai atlikusi faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo metu pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, teisės aktų aiškinimu, nereiškia, jog pareiškėjo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti. Visas pareiškėjo skundas teismui ir jo atstovės teismo posėdžio metu pateikti argumentai iš esmės skirti ginčyti prokurorų padarytas išvadas, nors, kaip minėta, teismas dėl to, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes bylose dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo teisumo nepasisako ir galimo viešojo intereso pažeidimo netiria.
3.7. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiškėjo skundo buvo atliktas neišsamiai. Generalinė prokuratūra Nutarime atsakė iš esmės į visus pareiškėjo keltus klausimus dėl Apygardos prokuratūros nutarimo pagrįstumo, pateikdama motyvuotus paaiškinimus ir nurodydama įrodymus, kuriais remiasi darydama tokias išvadas, o tai, kad pareiškėjas tuos pačius įrodymus vertina skirtingai, nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Pažymėjo, kad prokuroras netyrė, neanalizavo ir nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų: 1957 m. balandžio 20 d. Statinių išdėstymo plano (su paskutiniais pakeitimais, atliktais 1998 m. birželio 9 d.) bei Namų valdos techninės apskaitos kortelės, esančių pastato – mokyklos Žemės sklype, Namų valdos techninės apskaitos byloje. Neįvertinus šių dokumentų buvo nukrypta nuo minėtos kasacinio teismo praktikos, kurioje pasisakyta, kad prokuroras negali netirti gautos informacijos, o surinkti dokumentai turi būti analizuojami ir vertinami.
4.2. Prokuroras netyrė, neanalizavo ir nevertino Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės 2022 m. vasario 8 d. akte. Tyrimo medžiagoje prokuroras turėjo du dokumentus, kuriuose buvo pateikta viena kitai prieštaraujanti informacija apie Aikštelių egzistavimą (statybą) Žemės sklype: Nekilnojamojo turto registro dokumentus ir Ekspertizės aktą Tačiau prokuroras, kaip ir Apygardos prokuratūros prokuroras, nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalinti šiuos prieštaravimus, t. y. nerinko papildomų dokumentų. Tad pripažinti, jog prokuroras surinko visus būtinus tyrimui dokumentus ir išsamiai juos išanalizavo bei įvertino, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.
4.3. Prokuroras netyrė, neanalizavo ir nevertino pareiškėjo pateiktų (gautų iš Nekilnojamojo turto registro) dokumentų: 2022 m. Aikštelių kadastrinių matavimų bylose esančių dokumentų, t. y. 2022 m. kovo 14 d. Kitų inžinerinių statinių ir jų dalių kadastro duomenų lentelių, kurias užpildė UAB ,,Inverstatus“ matininkas V. P., kuris nurodė, kad aikštelių statybos pradžia yra ,,1997 metai“. Nors egzistuoja duomenys, kad aikštelės pastatytos tik pagal 2022 metais parengtą statybos projektą ir 2022 m. kovo 10 d. išduotą statybos leidimą. Prokuroras nesiėmė jokių veiksmų – neriko papildomų dokumentų, kad išsiaiškinti dėl matininko nurodytų duomenų šaltinio.
4.4. Išsamiai neanalizuotos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, kad NŽT Skyrius pakeitė Žemės sklypo Nuomos sutartį, nurodydamas nauju Žemės sklypo nuomininku UAB ,,Dirbantis kapitalas“, savaitę anksčiau (2022 m. birželio 2 d.), nei šis naujas subjektas įgijo nuosavybės teises į visus statinius (išskyrus Transformatorinę), esančius Žemės sklypo teritorijoje (2022 m. birželio 9 d.), t. y. į Mokyklą ir Aikšteles, bei 8 dienomis anksčiau, nei Nekilnojamojo turto registre buvo paviešintos UAB ,,Dirbantis kapitalas“ nuosavybės teisės (2022 m. birželio 10 d.) į visus statinius.
4.5. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta. Pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškime teismui yra nurodyta, kokie dokumentai nebuvo įvertinti prokuratūrose nagrinėjant jo prašymą ir skundą, kokios svarbios aplinkybės nebuvo įvertintos. Nagrinėjant pareiškėjo skundą Generalinėje prokuratūroje nebuvo renkama papildomų dokumentų prieštaravimams tarp tyrimo medžiagoje esančių dokumentų (tarp juose nurodytų faktinių aplinkybių) pašalinti, o toks poreikis buvo atsiradęs, kad nebuvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti dokumentai. Iš esmės, tiek pareiškėjo pareiškime teismui nurodyti motyvai dėl Generalinės prokuratūros Nutarimo panaikinimo, tiek pareiškėjo atstovės papildomi paaiškinimai posėdžio metu, apibrėžė kokių tyrimų reikšmingų procedūrų buvo nesilaikoma, o šis apibrėžimas atitiko Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų bei Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 „Dėl Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo“, 19 ir 54 nuostatų pažeidimų.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė nesutinkanti su atskiruoju skundu ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, nurodytais šios nutarties 2.2 ir 2.3 punktuose, bei šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, visi argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose nutarimuose bei ginčijamoje teismo nutartyje.
5.2. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, kad prokurorai netyrė ir neanalizavo tyrimo metu gautų dokumentų galimo neatitikimo yra visiškai nepagrįstas. Tiriant pareiškėjo skundą buvo surinkti visi šiuo klausimu reikšmingi dokumentai nuo Žemės sklype esančių statinių statybos pradžios 1956 metais iki dabar. Pareiškėjas nurodo tuos dokumentus, kurie buvo surinkti prokuroro tyrimo metu ir buvo vertinami visų tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste.
5.3. Prokuroras visus surinktus faktinius duomenis vertino vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu ir padarė atitinkamas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, ne atskirų dokumentų pagrindu, bet įvertinęs tyrimo metu surinktų duomenų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika ir nustatė, kad prokuroras nepažeidė proceso normų. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra vertinamos prokuroro atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
5.4. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis ir prašo dar kartą vertinti atskirus dokumentus ar faktines aplinkybes, kurie jau buvo vertinami, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui ir nesuponuoja jokių tyrimui reikšmingų procedūrų pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo J. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl prašymo ginti viešąjį interesą procedūrų (ne)pažeidimo
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
10. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
11. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1-5 punktai). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus nurodytus: kreiptis į teismą; nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti; įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1-5 punktai). Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
12. Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/20110). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
14. Nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintos Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai. Prašymo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo užregistravimo prokuratūroje (Rekomendacijų 8 punktas). Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras rezoliucija prašymą paveda nagrinėti prokurorui (prokurorams), prokurorui ir vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams). Vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams) pavesti nagrinėti prašymą galima tik kartu su prokuroru. Pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) organizuoja prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimą, tyrimui reikalingų duomenų išsireikalavimą, apibendrina kitų vykdytojų pateiktus pasiūlymus ir priima galutinį sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (Rekomendacijų 16 punktas). Nagrinėdamas prašymą prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus renka medžiagą, išsiųsdamas paklausimą raštu, išaiškindamas paklausimo reikalavimų (išskyrus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktą) nevykdymo pasekmes (Rekomendacijų 19 punktas). Prokuroro ar aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl prašymo (ieškinio, pareiškimo, prašymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) viešojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimą) turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo prokuratūroje gavimo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti kiti prašymų nagrinėjimo terminai (Rekomendacijų 25 punktas). Šis terminas gali būti pratęstas (Rekomendacijų 26-28 punktai). Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą gali priimti nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba netaikyti (Rekomendacijų 32-44 punktai). Prokuroras nutarime privalo išaiškinti apskundimo tvarką (Rekomendacijų 48.1-48.6 punktai). Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų palikti galioti prokuroro nutarimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir perduoti medžiagą prokurorui nagrinėti iš naujo (Rekomendacijų 52.1-52.3 punktai). Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, gali rinkti papildomus dokumentus, kuriuos įvertinęs gali palikti galioti skundžiamą nutarimą arba jį panaikinti (Rekomendacijų 54 punktas).
15. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad Nutarimas buvo priimtas nesilaikant Rekomendacijų 19 ir 54 punktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Visų pirma, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, o vertinti pačių išvadų ar motyvų neturėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl jo nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Paminėtina, kad prokurorų nutarimuose pasisakyta dėl visų pareiškėjo pareiškime apygardos prokuratūrai ir skunde Generalinei prokuratūrai keliamų argumentų, vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina tam tikras faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. kad nebuvo tirti, vertinti įrodymai ir priimtos nemotyvuotos išvados. Skundžiame Nutarime pasisakyta dėl Aikštelių statybos Žemės sklype momento, jų egzistavimo, Žemės sklypo naudotojo, įmokos už statybas nesumokėjimą, teisės statyti Žemės sklype, t. y. pasisakyta dėl visų argumentų, kuriuos pareiškėjas kėlė savo skunde, pateiktame Generalinei prokuratūrai. Matyti, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą, apygardos prokuratūros prokuroras rinko skundo nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis, jie analizuoti ir vertinti aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, pateiktos argumentuotos išvados. Pažymėtina, kad aukštesniajam prokurorui, nagrinėjančiam skundą, Rekomendacijų 54 punkte nustatyta teisė rinkti papildomus įrodymus, tačiau ne pareiga, todėl nagrinėjant skundą aukštesnysis prokuroras gali vertinti ir tik jau surinktus duomenis, nurodant tiek argumentų, kad jų pakaktų išvadai pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas argumentas turi būti atsakytas detaliai ir plačiai. Pareiškėjas kitų procedūrinių pažeidimų, išskyrus netinkamai vertintus įrodymus, ir jo nuomone nesurinktus pilnai duomenis, nenurodė.
16. Apeliantas iš esmės teikia argumentus, kad nebuvo įvertinti jo nurodomi dokumentai ir faktinės aplinkybės, tokiu būdu kaip jis juos interpretuoja. Tačiau pažymėtina, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pažymėtina, kad apeliantas argumentais, kuriais ji ginčija skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su Nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.
Dėl bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo, tinkamai aiškino teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Minėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.