- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-9-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00663-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – likviduota dėl bankroto žemės ūkio bendrovė „Kraštovaizdis“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS (toliau – ir AB arba BAB bankas SNORAS) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. K. 803 005,09 Eur skolą ir 6,96 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2011 m. spalio 7 d. sutartimi AB bankas SNORAS trečiajam asmeniui žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Kraštovaizdis“ suteikė 1 021 866,31 Eur kreditą, o 2011 m. spalio 12 d. – 255 444,86 Eur kreditą. 2011 m. spalio 12 d. AB bankas SNORAS ir atsakovas sudarė dvi laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo užtikrinti kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartis tinkamą vykdymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, skolininkė ŽŪB „Kraštovaizdis“ savo prievolių pagal kredito sutartis neįvykdė, todėl atsakovas kaip laiduotojas privalo įvykdyti skolininkės prievolę grąžinti ieškovei skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 803 005,09 Eur skolą bei 6,96 procentų dydžio procesines palūkanas.
5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ginčo laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis. Teismas nurodė, kad skolininkė ŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinio šioje byloje pateikimo metu nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl laiduotojui nebuvo užkirstas kelias reikšti skolininkei atgręžtinį reikalavimą. Teismo vertinimu, atlikti kredito sutarčių pakeitimai, susiję su sutarčių terminais, nelaikytini pažeidžiančiais laiduotojo teises, didinančiais laiduotojo atsakomybę ar sukeliančiais kitus jam nepalankius padarinius. Kredito sutarčių terminų pratęsimas buvo numatytas ir laidavimo sutartyse, pagal kurias šalys susitarė, kad pratęsus kredito sutarčių galiojimo terminą, atskiras laiduotojo sutikimas neduodamas ir papildomas susitarimas su laiduotoju nesudaromas – laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutarties sąlygas įvykdymo. Pasisakydamas dėl laidavimo sutarčių (ne)terminuoto galiojimo, teismas nurodė, kad laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota kreditavimo prievolė, todėl ir atsakovo sudarytos laidavimo sutartys laikytinos terminuotomis.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prievolė yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad trečiojo asmens ŽŪB „Kraštovaizdis“ prievolės buvo užtikrintos keliais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo kaip solidaraus skolininko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
7. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus šio reikalavimo – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, todėl atsakovas neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinį. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, kad atsakovui nebuvo jokios ekonominės naudos sudaryti laidavimo sutartis, atsakovas jokių sprendimų nepriiminėjo, laidavimo sutartys buvo neatlygintinės, atsakovas nebuvo informuotas apie kredito sutarčių nutraukimą ir kt. Atsakovas neteko teisės į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą, be to, neaišku, kodėl ieškovė pirmiausia neįgyvendino savo kaip hipotekos kreditorės teisių.
8.2. Teismas neanalizavo ir nevertino trečiojo asmens ŽŪB „Kraštovaizdis“ neteisėtų veiksmų prisiimant finansinius įsipareigojimus be laiduotojo sutikimo, be to, ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
8.3. Teismas neįvertino neteisėtų ieškovės veiksmų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė piktnaudžiavo padėtimi, nepateikė į bylą svarbių dokumentų ir įrodymų. Tik paskutiniame bylos nagrinėjimo etape buvo pateikti mokėjimai, kurių pagrindu ieškinio suma buvo sumažinta. Po bylos iškėlimo buvo atliekami mokėjimai, tačiau ieškovė apie tai neteisėtai nutylėjo. Be to, ieškovė nevertino laiduotojo finansinių galimybių įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus.
9. Ieškovė BAB bankas SNORAS atsiliepime į atsakovo A. K. apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai nustatė ir įvertino visas aktualias bylos aplinkybes ir pasisakė dėl visų atsakovo pateiktų argumentų, o atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11. Atsakovas teikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę ir būtinybę tokioje byloje pačiam pasisakyti teisme, paaiškinti aplinkybes, todėl nei viename teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovas nurodė, kad apeliacinį skundą surašė atstovas, todėl, atsakovo įsitikinimu, jis nėra tinkamai išklausytas, o nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, nebus tinkamai apgintos apelianto teisės.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
13. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio apeliacinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais šalių procesiniuose dokumentuose, tarp jų – apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsakovo apeliaciniame skunde kitokių, nei buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodyta, nėra aišku, kokias papildomas aplinkybes nurodytų atsakovas, jei dalyvautų nagrinėjant bylą žodiniame teismo posėdyje, ir kaip šios aplinkybės pakeistų skundžiamo sprendimo rezultatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad jam buvo užkirstas kelias byloje įrodinėti tam tikras faktines aplinkybes ar tinkamai ginti savo poziciją. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo pagal jas išsprendimo
14. Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir AB bankas SNORAS sudarė kredito sutartį Nr. 031-76541, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjai 3 528 300 Lt kreditą, kreditavimo tikslas: investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmą veiklos sritį aštuoniems vilkikams ir aštuonioms specializuotoms augalininkystės produkcijos transportavimo puspriekabėms įsigyti. 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir AB bankas SNORAS sudarė kredito sutartį Nr. 031-76542. Kredito sutartimi bankas kredito gavėjai ŽŪB „Kraštovaizdis“ suteikė 882 000 Lt kreditą, kreditavimo tikslas: investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmą veiklos sritį dviem vilkikams ir dviem specializuotoms augalininkystės produkcijos transportavimo puspriekabėms įsigyti. Kredito sutarčių 4.1. punktu bei 6.49–6.54 punktais (papildomais susitarimais kredito sutartys buvo papildytos 6.55–6.82 punktais), buvo sutarta, kad kredito gavėja įsipareigojimų įvykdymą užtikrins ne tik ŽŪB „Kraštovaizdis“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esamų ir būsimų lėšų banke įkeitimu, svetimo turto hipoteka, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ garantija, bet ir ŽŪB „Kraštovaizdis“ direktoriaus K. A., ŽŪB „Aves ūkis“, UAB „Green Logistic“ bei atsakovo A. K. laidavimu. Atsakovas (laiduotojas) ginčo laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo kredito gavėjos ŽŪB „Kraštovaizdis“ darbuotojas, turėjo pajų šioje žemės ūkio bendrovėje. 2011 m. spalio 12 d. AB bankas SNORAS, ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir atsakovas A. K. sudarė laidavimo sutartis Nr. L2011-11 ir Nr. L2011-15, kuriomis atsakovas įsipareigojo savo lėšomis, turtu (turimu sutarties pasirašymo dieną ar įgyjamu ateityje) solidariai atsakyti už kredito sutartyse Nr. 031-76541 ir Nr. 031-76542 bei jų prieduose nurodytų skolininkės ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsipareigojimų neįvykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, kitų pagal kredito sutartis apskaičiuotų privalomų mokėti įmokų nesumokėjimą. Laidavimo sutarčių 13 punkte nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkei įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį arba laiduotojui įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininkę, arba bankui atsisakius laidavimo. Kredito gavėjai ŽŪB „Kraštovaizdis“ netinkamai vykdant prievoles pagal kredito sutartis – vėluojant atlikti paskolos grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimus pagal sutartis, bankas nuo 2015 m. liepos 9 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartis, be kita ko, pareikšdamas reikalavimus laiduotojui – atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų pagal neįvykdytas skolininkės prievoles priteisimo.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, priimtas pažeidus proceso teisės normų reikalavimus, neįvertinus atsakovo paaiškinimų, susijusių su ieškovės bei kredito gavėjos neteisėtais veiksmais.
16. Reikalavimai teismo sprendimo turiniui apibrėžti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis).
17. Pasisakydama dėl apelianto teiginių, susijusių su proceso teisės normų pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar reikalavimus sprendimo motyvavimui (CPK 176, 177, 178, 185, 270 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė iš esmės dėl visų šalių išdėstytų argumentų.
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame neįvertintos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovui nebuvo jokios ekonominės naudos sudaryti laidavimo sutartis, kad laidavimo sutartys buvo neatlygintinės, kad atsakovas nebuvo informuotas apie kredito sutarčių nutraukimą. Apelianto aiškinimu, teismas neanalizavo kredito gavėjos bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybės, neaptarė to, kad ieškovė neįvertino atsakovo finansinių galimybių įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimamus įsipareigojimus.
20. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
21. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-335-1120/2022 pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo, kuriuo A. K. ieškinys BAB bankui SNORAS dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir (ar) pasibaigusiomis buvo atmestas kaip nepagrįstas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Toje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad A. K. nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. buvo UAB „Green Logistics“ (šiuo metu bendrovė yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro) direktoriumi ir akcininku, jog pastaroji bendrovė, atstovaujama A. K., taip pat laidavo už ŽŪB „Kraštovaizdis“ prievolių pagal kredito sutartis įvykdymą, be to, ta bendrovė buvo įsteigta siekiant vykdyti bendrą verslo projektą su ŽŪB „Kraštovaizdis“ (A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu). A. K. taip pat yra pripažinęs, kad kredito gavėją ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir A. K. vadovaujamą UAB „Green Logistics“ siejo verslo santykiai, jog ŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovas K. A. suteikė A. K. lėšas UAB „Green Logistics“ įstatiniam kapitalui. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje padarė išvadą, kad A. K. buvo suinteresuotas ŽŪB „Kraštovaizdis“ veiklos tęstinumu ir sėkme, savo lėšomis prisidėjo prie jos verslo vystymo, todėl buvo funkciniais ryšiais susijęs su ŽŪB „Kraštovaizdis“. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje atmesti kaip nepagrįsti A. K. argumentai dėl AB banko SNORAS pareigos įvertinti A. K., kaip laiduotojo, galimybes įvykdyti finansinius reikalavimus pagal kredito sutartis. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad laiduotojai, laiduodami už kredito gavėjos prievoles, nelaikytini finansinių paslaugų gavėjais (nėra finansų įstaigos klientai arba tarpusavyje susijusi klientų grupė), todėl jiems netaikytinas Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai, prieš sudarant sutartį, įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius reikalavimus.
22. Remdamasi tuo, kad išdėstyta šios nutarties 21 punkte, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, jog apelianto A. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo, kaip laiduotojo, atsakomybės taikymo sąlygomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Kitoje dėl ginčo tarp tų pačių šalių byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi yra konstatuotos prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčios aplinkybės, kurios nebegali būti kvestionuojamos. Esant tokiai faktinei situacijai, kai iš esmės dėl tų pačių A. K. išdėstytų argumentų yra pateiktas teisinis vertinimas kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisėjų kolegija dėl tokių apelianto argumentų (nurodyti nutarties 19 punkte) plačiau nepasisako.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, jog jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Apeliantas laidavimo sutartimis laidavo už tinkamą kredito gavėjos įsipareigojimų įvykdymą, laidavimo sutartys yra galiojančios, jos nėra nuginčytos ar pasibaigusios, todėl laiduotojas privalo vykdyti įsipareigojimus ieškovei. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis pardavė pas kredito gavėją ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ turėtą pajų, jog jam nebuvo žinoma visa informacija, susijusi su kredito gavėjos įsipareigojimais ir jų vykdymu, nepaneigia laidavimo sutartimis atsakovo prisiimtų prievolių vykdymo pareigos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kredito gavėjos ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ veiksmų prisiimant finansinius įsipareigojimus neteisėtumo, nes tokių veiksmų analizavimas ir vertinimas nėra šios bylos pagal ieškovės BAB banko SNORAS ieškinį nagrinėjimo dalykas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės bei proceso teisės normas, tinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir įvertino joje esančius įrodymus, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šios teisinės išvados pagrindu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto užmokesčio dydžio, todėl jos priteisiamos iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.