- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-355-1042/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01821-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „A.“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „B.“ prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „A.“ 19 990,00 Eur skolą, 3 769,02 Eur palūkanas, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „A.“ bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, o jeigu jų nėra, areštuoti jai priklausantį kitą 23 799,02 Eur sumos turtą. Nurodė, kad yra grėsmė, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas, kadangi atsakovė jau 2024 m. pabaigoje turėjo finansinių sunkumų ir šiuo metu turi daug teisminių ginčų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2026 m. vasario 11 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės UAB „B.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavo atsakovės UAB „A.“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o tik jo neradus ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 23 799,02 Eur sumos, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leidžiant atsakovei iš banko sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su darbuotojais ir biudžetais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra tikėtina grėsmė, jog ateityje atsakovės finansiniai pajėgumai bus dar prastesni, dėl to galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali dar labiau pasunkėti ar tapti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „A.“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliantė teigė, kad skundžiama teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, o atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir turi pakankamai turto. Tvirtina, kad skolos ieškovei nesumoka, nes nesutinka su jos reikalavimais. Apeliantės nuomone, dalyvavimas skirtinguose teismų procesuose neparodo jos nesąžiningumo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą ieškovė UAB „B.“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime teigė, kad, atsižvelgiant į atsakovės finansinę būklę, pradelstus įsipareigojimus ir susiklosčiusią praktiką ginčus spręsti teismuose, egzistuoja pagrįsta rizika, kad ir šioje byloje procesas gali užtrukti, o teismo sprendimo įvykdymas ateityje – pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 22 punktas).
9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė po atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą pateikimo pateikė teismui papildomus duomenis, kuriais grindžia atsakovės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija šie įrodymai buvo priimti ir tai, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o pateiktų dokumentų turinys atsakovei yra žinomas, sprendžia, jog nėra kliūčių įvertinti pateiktus įrodymus.
10. Šiaulių apygardos teismas taip pat priėmė ir atsakovės 2026-04-01 pateiktus rašytinius paaiškinimus.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškovės ieškinio nepagrįstumo, kadangi ieškinyje nurodytas jo dalykas ir pagrindas bei papildomai pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. egzistuoja pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
14. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
15. Taigi, nei didelė ieškinio suma, nei galimos atsakovės prievolės faktas, nei atsakovės teisminiai ginčai savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio pobūdžio ginčuose (pvz., dėl skolos priteisimo) laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą. Tokiose bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti ne patį ginčo objektą, tačiau turtą iš kurio ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju būtų tenkinamas ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta galimybę taikyti tam tikrus apribojimus disponavimui ginčo objektu, siekiant užtikrinti status quo (liet. esamos) situacijos nepasikeitimą iki ginčo teisme išnagrinėjimo pabaigos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
17. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste siejo ne tik su tuo, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo piniginės prievolės, jog ginčas dėl, ieškovės manymu, aiškios piniginės skolos sprendžiamas teisme ir kad atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą. Ieškovė taip pateikė teismui duomenis, jos vertinimu, parodančius aplinkybes, kad atsakovė UAB „A.“ galimai nesąžiningai disponuoja (perleidžia) turtą, kuriam buvo taikomas areštas.
18. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas teisniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021).
19. Taigi, atsakovės sąmoningas siekis pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą gali parodyti, jog egzistuoja tikėtina grėsmė įvykdyti teismo sprendimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
20. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės areštuoto turto perleidimo sudaro pakankama pagrindą konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
21. Nors atsakovė 2026-04-01 rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad transporto priemonės buvo perleistos dar 2025 m. gegužės mėn., iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų priedų matyti, jog ieškovė savo reikalavimus kelia iš anksčiau - 2025 m. kovo mėn. sudaryto sandorio.
22. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas , todėl laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo buvo taikytos pagrįstai.
23. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovei teikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
25. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės UAB „A.“ atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.