Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir I. P. ieškinį atsakovams A. N. ir J. N., dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Atsakovai prie savo sklypo ribos pasodino medžius, kurių aukštis siekia apie 6 metrus, kai kurie auga ieškovų žemės sklype. Šie atsakovų želdiniai sudaro nepatogumus ieškovams naudotis savo žemės sklypu tvarkant veją ir želdinius, atliekant žemės darbus, krinta šešėlis.

4. Be to, augalai auga pažeidžiant Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau tekste – Taisyklės) patvirtintų Taisyklių nuostatas.

5. NŽT, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog atsakovų tvora patenka į valstybinės ir ieškovų žemės sklypų plotą.

6. Atsakovų medžiai auga arčiau žemės sklypo ribos nei yra leidžiama pagal Aplinkos ministro patvirtintas Medžių ir krūmų sodinimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, todėl jie turi būti pašalinti ir sutvarkyta teritorija, pašalinant ir šaknis iš ieškovų teritorijos bei išvežant susidariusias atliekas.

II. Atsakovų atsikirtimų santrauka

9. Medžiai ir krūmai atsakovų sklype pasodinti ir auga nuo 2001 – 2002 metų, todėl jų atžvilgiu negali būti taikomas 2007 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos taisyklės.

10. Iš atsakovų sklypo nė vienas medis ar krūmas nėra išsiplėtęs į ieškovų žemės sklypą.

11. Ieškovai atliko savo sklypo žemės paviršiaus lyginimo darbus ir sustumdė dalį grunto bei akmenų prie atsakovų tvoros, toliau neatlikdami jokių priežiūros darbų, todėl pradėjo augti ir formuotis krūmai, kurie plečiasi ir į atsakovų žemės sklypą.

12. Atsakovo augančios tujos neviršija 1,80 m aukščio, todėl ieškovų reikalavimas pašalinti medžius ir krūmus yra nepagrįstas ir atmestinas.

13. Tvora galėjo patekti į ieškovų žemės sklypą dėl matavimo paklaidų matuojant skirtingomis matavimo sistemomis, nes sklypo ribos buvo nustatytos 1998 metais ir kaimyninio sklypo savininkas jokių pretenzijų niekuomet nereiškė. Šiuo metu tvora patraukta ir pažeidimas pašalintas.

14. Medžiai ir krūmai buvo pasodinti 2001 – 2002 metais, kai negaliojo Aplinkos ministro patvirtintos taisyklės, kuriomis remiasi ieškovai. Be to, ieškovai žemės sklypą įgijo 2016 metais, iki to laiko sklypo savininkai pretenzijų nekėlė.

15. Ieškovai nenurodė ir nepagrindė, kaip yra pažeidžiamos jų teisės ir/ar teisėti interesai.

III. Procesiniai sprendimai iki bylos nagrinėjimo iš esmės

16. Ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui A. N.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 spalio 28 d. nutartimi, nustatęs, jog atsakovo A. N. žemės sklypas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. N., įtraukė J. N. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Ieškovai 2020 m. lapkričio 4 d. prašymu įtraukė J. N. bendraatsakove. Atsižvelgiant į šias aplinkybes J. N. byloje dalyvauja bendraatsakove kartu su sutuoktiniu atsakovu A. N..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

18. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

20. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

21. Ieškovų žemės sklypo plotas 0,0627 ha. Atsakovų valdomo žemės sklypo plotas 0,0737 ha. Reikalavimas atsakovams reiškiamas kaip ginčo augalus pasodinusiems asmenims, t. y. asmenims, kurie, ieškovų nuomone, pažeidžia ieškovų teises. Žemės sklypo bendrasavininkui Lietuvos Respublikai jokie reikalavimai nekeliami ir ji nėra byloje dalyvaujantis asmuo.

22. Pagal 2015 m. vasario 18 d. Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį matyti, jog ieškovų sklypas su atsakovų sklypu ribojasi viena kraštine. Iš Genplano matyti, kad ieškovų sklypo vakarinė riba ribojasi su atsakovų sklypo rytine riba.

23. Ieškovas reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus perkelti tvorą 0,27 m į savo sklypą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai šį reikalavimą įvykdė, ieškovai šio reikalavimo atsisakė. Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog atsisako šio reikalavimo. Ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ieškovams yra žinomos. Nagrinėjamu atveju ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

24. Ieškovai teigė, jog atsakovų augalai auga ieškovų žemės sklype. Atsakovų teigimu, jie nesodino jokių augalų ieškovų žemės sklype. Ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti šį savo teiginį, tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių šiuos ieškovų teiginius, todėl šie ieškovų teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

25. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovų žemės sklype palei tvorą, apie 40 - 70 cm nuo žemės sklypo ribos atsakovai yra pasodinę medžių gyvatvorę (pagrinde iš eglučių ir kelių tujų). Medžių aukštis yra sužemintas apie 130 cm, šakos patrumpintos ir neišeina į ieškovų žemės sklypą.

26. Atsakovų teigimu, medžiai sodinti apie 2001 – 2002 metus. Atsižvelgiant į medžių brandą, dydį, pridėtas tų laikų fotonuotraukas, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog eglučių gyvatvorę atsakovai galėjo pasodinti 2001 – 2002 metais.

27. Ieškovų teigimu, medžiai, augantys palei tvorą, yra pasodinti per arti, pažeidžia Aplinkos ministro patvirtintų Taisyklių nuostatas. Atsakovų teigimu, jų augalams ieškovų nurodomos teisės normos netaikytinos, nes augalai pasodinti 2001 - 2002 metais, o teisės aktas priimtas 2007 metais, todėl negali būti taikomas šiems teisiniams santykiams.

28. Ieškovai savo reikalavimus grindė Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakyme Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų atstumų pažeidimu. Atsakovai atsikirtinėjo, jog šis teisės aktas jiems netaikytinas, nes augalai pasodinti iki jo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja ir pasisako dėl teisės aktų, kurie taikytini ginčo santykiams galiojimo ir taikymo.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, yra pasisakęs dėl Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ galiojimo laike. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs: „Atsakovas savo veiksmų teisėtumą iš esmės argumentavo tuo, kad nebuvo teisės akto, draudžiančio auginti savininko pageidaujamo aukščio eglių gyvatvorę. Ieškovė savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717. Byloje keliamas teisės taikymo klausimas, ar šis teisės aktas, atsižvelgiant į gyvatvorės sodinimo laiką (1998 m.), taikytinas ginčo santykiams. <...> Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Taisyklės įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Taisyklės nustato medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, kuriais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus (Taisyklių 1–2 punktai). Vadinasi, 2008 m. sausio 6 d. įsigaliojusios Taisyklės reglamentavo reikalavimus valstybinėje žemėje veisiamiems medžiams ir krūmams. Byloje nustatyta, kad ginčo eglės 1998 metais pasodintos privačioje namų valdoje. Vėlesnės Taisyklių redakcijos (2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo redakcija) 2 punkte nustatyta, kad medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimai taikomi veisiant medžius ir krūmus, įrengiant vejas ir gėlynus visoje valstybinėje žemėje. Privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis 5.1, 5.5, 8.1–8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimais. Pagal Taisyklių 5.5.2 papunktį, be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio (Taisyklių 5.5.2 papunktis). 2016 m. rugsėjo 12 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-604 šis papunktis buvo pakeistas, nustatant, kad gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę <...> sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio. Remdamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Taisyklės nustatė privalomus reikalavimus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių gyvatvorių aukščiui tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai įsigaliojo Taisyklių nauja redakcija. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo <...> Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad Taisyklės iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai dalies jų taikymas buvo išplėstas ir privačių žemės sklypų atžvilgiu, ginčo santykiams netaikytinos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020; 48-54 punktai). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką ieškovų nurodomas teisės aktas netaikomas medžiams ir krūmams, pasodintiems iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Byloje nustatyta, jog gyvatvorės medžius atsakovai pasodino 2001 – 2002 metais, t. y. iki šio teisės akto įsigaliojimo, todėl šiam ginčui netaikytinas.

30. Tačiau minėta teismų praktika taikytina teisės akto galiojimo apimtimi, bet netaikytina ginčo santykio išsprendimui materialiąja prasme, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl eglių, augančių kaimyniniame sklype sumažinimo iki 2 metrų aukščio, t. y. reikalavimas buvo tik dėl medžių aukštingumo sumažinimo, bet ne dėl atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. Be to, esmingai skyrėsi kitos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „ieškovės gyvenamasis namas nuo sklypo ribos stovi pakankamai atokiai, apie 40 – 45 metrų atstumu. Iš į bylą pateikto sklypų plano matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo valdomi sklypai yra pakankamai dideli ir erdvūs. Duomenų, kad eglės keltų pavojų ieškovei ar jos nuosavybei, byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, reikalaudama nukirsti daugiau nei ¾ eglių aukščio ir galimai jas pasmerkdama pražūčiai, ir nesutikdama su atsakovo pasiūlymu nugenėti eglių šakas nuo apačios į viršų, kad į ieškovės sklypą patektų daugiau šviesos, savo interesus iškelia virš kitų asmenų, t. y. atsakovo, teisėtų interesų.“ (Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. e2-172-1081/2019). Atsakovas ginčo eglaites sodino ne tik susitarus su ieškovės šeima, bet ir pačius eglių sodinukus gavus iš ieškovės sutuoktinio. <...> „atsakovas ginčo eglaites pasodino laikydamasis visų tuo metu galiojusių teisės aktų ir turint ieškovės šeimos sutikimą.“ <...> teisėjų kolegija pažymi, jog skiriasi ieškovės nurodomos kasacinio teismo nutarties faktinės bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos – civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiamas klausimas ne dėl pasodintų medžių aukščio, bet dėl jų sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, medžiai buvo pasodinti nesilaikant jų sodinimo metu jau galiojusio medžių sodinimo tvarką numatančio Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymo, o medžiai pasodinti be gretimo sklypo savininko sutikimo„ (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-613/2019; 20, 31, 33 punktai). Kasacinės instancijos teismas palaikė apeliacinės instancijos teismo poziciją nurodydamas, kad „Ieškovės argumentai, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, pateiktų teisės aiškinimų, teisiškai nepagrįsti. Kaip ir nurodyta teismų sprendimuose, tos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl remtis ankstesnėje byloje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

31. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, atsakovo turimas plotas yra nedidelis (0,0627 ha), atstumas nuo žemės sklypo ribos iki ieškovų namo yra mažiau nei 10 metrų, reiškiamas reikalavimas ne dėl medžių aukštingumo sumažinimo, bet dėl jų pašalinimo, nes auga per arti sklypo ribos. Taigi, akivaizdu, jog šiame ginče netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, teismų praktika, bet taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, suformuota praktika, kurios aplinkybės yra analogiškos.

32. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą, buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su išvardyta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas). Minėtos normos galiojo iki 2004 m. kovo 5 d. RSN 151-92 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad nors pirmajame šios normos punkto sakinyje paminėti stambūs medžiai, bet viso sakinio prasmė yra nustatyti ribojimus tiems stambiems medžiams, kurie yra vaismedžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2001). Šie teisės normomis nustatyti atstumai gali būti keičiami tik suinteresuotų asmenų susitarimu. Taigi, minėto RSN 151-92 2.4 punkto norma nekalba apie kitokių, ne vaismedžių ar vaiskrūmių, sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Tačiau situacija, kai stambaus vaismedžio sodinimui teisės aktu yra nustatytas atstumas nuo kaimyninio sklypo valdų ribos, o kitokių medžių, įskaitant miško medžius, kurie gali užaugti gerokai aukštesni ir platesni nei stambūs vaismedžiai, sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumas nėra nustatytas, neatitinka nei logikos dėsnių, nei teisingumo ar protingumo principų, nes nebūtų pasiektas RSN 151-92 norma keliamas galutinis tikslas – tinkamai sureguliuoti ir užtikrinti kaimyninio sklypo valdos savininko interesus. Todėl siekiant užpildyti minėtą teisinio reguliavimo spragą, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, RSN 151-92 2.4 punkto norma dėl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojanti panašaus pobūdžio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambūs vaismedžiai ir stambesniems. Minėtą aiškinimą patvirtina ir tai, kad vėliau ši teisinio reguliavimo spraga buvo pašalinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinus statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkto norma nustatė ne tik vaismedžių, vaiskrūmių, bet ir kitų medžių (5.3 punktas) sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Be to, RSN 151-92 2.4 punkto nuostatos turi būti taikomos, priešingai nei teigia kasatorė, ne tik projektuojant, statant ir įrengiant miestų bei gyvenviečių sodybas, bet ir iki RSN 151-92 įsigaliojimo įrengtoms miestų ir gyvenviečių sodyboms, tiek, kiek tai susiję su 2.4 punkte minimų naujų medžių sodinimu po RSN 151-92 įsigaliojimo (nuo 1993 m. vasario 1 d.). Kasacinio skundo argumentas, kad RSN 151-92 normos gali būti taikomos tik projektuojant, statant ir įrengiant miestų bei gyvenviečių sodybas, o vėliau jau nebetaikomos, prieštarauja RSN 151-92 1.1 punkte įtvirtintiems minėtų normų tikslams ir paskirčiai, todėl teisėjų kolegija jį atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kasatorė medžius pasodino maždaug prieš 13 metų, t. y. maždaug 2001 metais, galiojant RSN 151-92. Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais ir teismų nustatyta faktine aplinkybe apie kasatorės ginčo medžių pasodinimo laikotarpį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė RSN 151-92 2.4 punkto nuostatą, ją pagrįstai taikė nagrinėjamoje byloje ir įpareigojo kasatorę pašalinti medžius, pasodintus pažeidžiant šią nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016; 16 – 20 punktai).

33. Kaip jau minėta, ieškovų turimas žemės sklypas yra nedidelis – 0,0627 ha. Nuo ieškovų namo iki tvoros yra mažiau nei 10 metrų. Medžiai, atsakovų teigimu, pasodinti 2001 – 2002 metais. Įvertinus medžių dydžius yra labiausiai tikėtina, jog medžiai galėjo būti pasodinti apie 2001 – 2002 metus. Ieškovai neginčijo atsakovų pateiktos medžių augimo schemos ir joje nurodytų atstumų, todėl nėra pagrindo jais netikėti.

34. Atsakovai yra pasodinęs gyvatvorę iš eglių ir tujų apie 0,45 metrų nuo kaimyninio sklypo ribos. Gyvatvorė yra nukirpta apie 1,50 metrų aukščiu. Eglė yra stambus medis, užaugantis iki 40 metrų aukščio (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tujos yra krūmai, užaugantys iki 4 metrų aukščio. Graikinis riešutas, užaugantis iki 20-35 metrų aukščio, laikytinas stambiu medžiu, yra pasodintas apie 1,9 metrus nuo kaimyninių sklypų ribos. Gluosnis, užaugantis iki 20 – 25 metrų aukščio, laikytinas stambiu medžiu, yra pasodintas apie 3 metrų atstumu nuo sklypų ribos. Trešnė yra stambus medis ir pasodinta apie 1,80 metrų nuo sklypo ribos. Alyva, užauganti iki 6 metrų, yra krūmas ir auga toliau nei 1 metras nuo sklypo ribos. Jazminas, užaugantis iki 4 metrų, yra krūmas ir auga toliau, nei 1 metras nuo sklypo ribos.

35. Kaip minėta, RSN 151-92 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras.

36. Taigi, atsakovų pasodinta gyvatvorė (tujos ir eglės), pasodintos mažesniu nei vieno metro atstumu (apie 0,5 metro) pažeidžia teisės aktų nustatytas minimalias ribas ir eglė yra stambus medis. Graikinis riešutas ir trešnė yra pasodinti mažesniu nei 3 metrų atstumu, todėl laikytini pažeidžiančiais teisės aktų nustatytą minimalią 3 metrų ribą. Krūmai - alyva ir jazminas yra pasodinti didesniu nei 1 metro atstumu, todėl ieškovų teisių nepažeidžia. Gluosnis pasodintas apie 3 metrų atstumu, t. y. teisės aktų leidžiamu atstumu. Didesni medžiai meta šešėlį į ieškovų sklypą, kuriame įtakoja normalų augalų vystymąsi, eglių spygliai rūgština žemę, t. y. yra daroma neigiama įtaka ieškovų žemės sklypui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog alyva, jazminas ir gluosnis ieškovų teisių nepažeidžia, todėl ieškovų teisių nepažeidžia ir ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmestini (CK 4.98 straipsnis).

37. Kadangi medžiams pašalinti reikalingos tinkamos oro sąlygos ir nėra įmanoma greitai atlikti darbus dėl jų apimties, todėl atsakovams nustatytinas vieno mėnesio terminas pašalinti gyvatvorei, graikiniam riešutui ir trešnei CPK 271 straipsnio 1 dalis).

38. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Taigi, teismas pripažino pagrįstais tris ieškovo reikalavimus (dėl gyvatvorės, graikinio riešuto ir trešnės) ir atmetė tris ieškovų reikalavimus (dėl gluosnio, alyvos ir jazmino), todėl laikytina, jog patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

40. Ieškovai už ieškinio reikalavimus sumokėjo 150 EUR žyminio mokesčio. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovams atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovus perkelti tvorą 0,27 m į savo sklypą, nes atsakovai bylos nagrinėjimo metu šį reikalavimą įvykdė, ieškovams grąžintini 75 proc. už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 EUR žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Likusi žyminio mokesčio dalis už šį reikalavimą – 18,75 EUR ieškovams priteistina iš atsakovų

41. Už ieškinio reikalavimą pašalinti medžius ir krūmus, ieškovai sumokėjo 75 EUR žyminį mokestį. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 500 EUR. Bendros ieškovų bylinėjimosi išlaidos 575 EUR. Įvertinus likusių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovams iš atsakovų priteistina 287,50 EUR bylinėjimosi išlaidų. Bendra iš atsakovų ieškovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 306,25 EUR (287,50 EUR +18,75 EUR).

42. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 500 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovams iš ieškovų priteistina 250 EUR bylinėjimosi išlaidų.

43. Teismas turi teisę įskaityti vienos šalies priteistinas bylinėjimosi išlaidas į kitos šalies išlaidas, todėl ieškovams iš atsakovų priteistina 56,25 EUR bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų abiems ieškovams lygiomis dalimis.

44. Teismas patyrė 7,04 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka. Šioms išlaidoms neviršijant Teisingumo ministro nustatytų dydžių, jų priteisimo klausimas toliau nesprendžiamas.

45. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo – perkelti tvorą į savo žemės sklypo dalį 27 cm, atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Tenkinti ieškinį dalyje.

Įpareigoti atsakovą A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovę J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pašalinti augalus – gyvatvorę, graikinį riešutą, trešnę (ieškovų pateiktoje schemoje pažymėti Nr. 1, 2, 4), atsakovų pasodintus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje, besiribojančioje su ieškovų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 56 EUR (penkiasdešimt šešis euro) bylinėjimosi išlaidų (lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų).

Atmesti ieškinį likusioje dalyje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.