Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10333-775/2016 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Skundžiamas sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Ieškovė 236,93 Eur įsiskolinimo nedetalizavo. Skolos nėra pagrįstos, o iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų nėra aišku už kokias paslaugas ir už kokį periodą atsakovė yra skolinga ieškovei. Informacija apie ieškovės teikiamas paslaugas nėra tiksli ir aiški, paskaičiuoti mokesčiai už komunalines paslaugas už kurias tiesiogiai mokama tiekėjams. Teismas visiškai nevertino atsakovės paaiškinimų, kuri buvo nurodžiusi, kad ji pati rūpinasi bendrųjų patalpų tvarka, švara, kad nėra vykdomi įsipareigojimai, nereaguojama į gyventojų pageidavimus. Ieškovės nurodytos išlaidos yra neaiškios ir nepagrįstos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas - tiek reglamentuojančias butų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, tiek ir reglamentuojančias bendrosios nuosavybės administravimą.

Mokamų mokesčių suma yra ženkliai padidinta, nėra aišku kaip yra paskaičiuojami mokesčiai kiekvienam butui. Kadangi ieškovė daro akivaizdžius pažeidimus, todėl reikalaujami mokesčiai yra neteisėti.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus teisė reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų apmokėti faktiškai turėtas išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas nėra absoliuti. Ex injuria jus non oritur (iš neteisės neatsiranda teisė), todėl administratorius turi teisę reikalauti apmokėti tik tas išlaidas, kurios buvo patirtos teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas.

Atitinkamos nuomonės laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Atlikdamas arba pirkdamas tokius darbus (paslaugas), administratorius privalo įvertinti jų kainos ir kokybės santykį. Kainos ir kokybės santykio įvertinimas negali būti formalus, t. y. administratorius privalo įsitikinti, jog darbų (paslaugų) kaina atitinka tokių darbų (paslaugų) rinkos kainą. Tik laikantis šių reikalavimų patirtos išlaidos gali būti pripažintos išlaidomis namui išlaikyti ir išsaugoti, kurias privalo apmokėti butų ir kitų patalpų savininkai. Kitos nei nurodytos išlaidos gali atsirasti tik dėl administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, todėl administratorius neturi teisės į jų atlyginimą. Priešingu atveju būtų įteisinta galimybė administratoriui nepaisyti gyventojų (naudos gavėjų) interesų ir pasipelnyti iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. piktnaudžiauti teise.

Nuostatų priede „Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašas“ išvardinti darbai, kurių išlaidos padengiamos iš patalpų savininkų mėnesinių įmokų už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Todėl sprendžiant apie administratoriaus teisę į turėtų išlaidų atlyginimą turi būti vertinama, ar šios išlaidos pagal Sąrašą nėra dengiamos iš patalpų savininkų mėnesinių įmokų už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir papildomai neapmokamos. To neįvertinus, administratoriui būtų sudaryta galimybė nesąžiningai praturtėti butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu, gaunant tų pačių išlaidų atlyginimą du kartus.

Kitų patalpų savininkų sumokėtomis piniginėmis lėšomis, vadovaujantis sąžiningumo ir padorumo principu, negali būti dengiama atsakovės prievolė bendrijai už proporcingai jos patalpų daliai priskaičiuotus mokesčius.Patalpų savininkams kiekvienais metais visuotiniame bendrijos narių susirinkime, balsų dauguma tvirtinami bendrijai mokėtinų mėnesinių mokesčių tarifai už kvadratinį metrą, todėl kiekvieno buto savininko mokama suma priklauso nuo jam nuosavybės teise turimo ploto bendrojoje nuosavybėje.Bendrija nėra PVM mokėtoja, todėl atsakovei kaip ir kitiems 44 butų savininkams kiekvieną mėnesį buvo išrašomos ne PVM sąskaitos faktūros kaip skundė atsakovė, o sąskaitos, kuriose detaliai įrašytos suteiktos paslaugos ir už jas proporcingai jos patalpų daliai paskirstytos mokėtinos sumos bei nesumokėto įsiskolinimo suma. Atsakovė nurodydama, kad nežino už ką jai paskaičiuoti mokesčiai, nesuteikė visos informacijos advokatei ir tik vilkina priteistos skolos grąžinimą bendrijai ir klaidina teismą.Atsakovė teigia, kad pati rūpinasi bendrųjų patalpų tvarka. Tačiau visi patalpų savininkai rūpinasi bendrųjų patalpų ir teritorijos prie daugiabučio namo tvarka ir švara geranoriškai. Už valymo ir priežiūros paslaugas darbo užmokestis niekam nemokamas ir atsakovei tokie mokesčiai nebuvo priskaičiuoti.Atsakovė teigė, kad mokamų mokesčių suma yra ženkliai padidinta, nėra aišku kaip yra paskaičiuojami mokesčiai kiekvienam butui, tačiau nenurodė kokie mokesčiai jos manymu buvo padidinti ir kaip jie buvo padidinti jos butui.Apie pastoviai didėjančią skolą atsakovė kiekvieną mėnesį buvo informuojama skolos duomenis įrašant į kiekvieno mėnesio sąskaitas, o šių metų sausio mėn. 12 dieną papildomai buvo išsiųstas priminimas Nr. 16/1 su prašymu geranoriškai apmokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė į raginimą neatsakė ir skolos nepadengė. Atsakovė geranoriškai su bendrija neatsiskaito nuo bendrijos įregistravimo pradžios ir šis ieškinys jau septintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK322 str.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 39, 15 kv. m., savininkės pareigos apmokėti išlaidas skirtas bendro naudojimo objektų priežiūrai, susidariusias laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai, tuo pagrindu, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesigilindamas į faktines bylos aplinkybes priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstus.

Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Todėl kiekvienoje byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamoje byloje ieškovei reikalaujant apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o atsakovei nepripažįstant šio reikalavimo, ieškovei teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius paslaugos teikimo teisinį pagrindą, paslaugos suteikimą, o atsakovei pagrįsti savo teiginius dėl pareigos mokėti už suteiktas paslaugas nebuvimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje esančių įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016 ir kt.).

Apeliantė apeliaciniam skunde nurodo, kad ieškovė 236,93 Eur įsiskolinimo nedetalizavo, nėra aišku už kokias paslaugas ir už kokį periodą atsakovė yra skolinga ieškovei, taip pat apeliantė kelia abejones dėl įkainių, pagal kuriuos skaičiuojami mokesčiai bendrijai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius laiko nepagrįstais.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimo sumos yra detalizuotos DNSB (duomenys neskelbtini) pažymoje (b. l. 5-6), kurią atsakovė gavo kartu su ieškiniu. Atsakovės 236,93 Eur įsiskolinimo namo priežiūros reikmėms (bendra elektra, administracinės išlaidos, ūkio išlaidos, šilumos punkto priežiūra ir kt.) suma apskaičiuota nuo atsakovei priklausančio 39,15 m2 buto ploto taikant tarifus, kurių dydžiai nustatyti ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo nutarimais, priimtais 2013-2015 m.. Lyginant ieškovės pažymoje apie atsakovei priskaičiuotus mokesčius už 2011-09-01 iki 2013-04-30 laikotarpiu (b. l. 28) su pažymoje nurodytais mokesčių dydžiais (kas mėnesį) ginčijamu 2013-05-01 – 2015-02-29 laikotarpiu (b. l. 5-6) matyti, kad atsakovei nuo 2015-04-01 priskaičiuotos didesnės administracinės išlaidos - 4, 07 Eur (iki 2015-04-01 - 2, 94 Eur), mažesnės ūkio išlaidos – 1, 57 Eur (iki 2015-04-01 - 1, 70 Eur), šilumos punkto priežiūros išlaidos nepakitę - 1, 25 Eur, taip pat atsakovei buvo priskaičiuojamas jau nuo 2011 m. ir komisinis mokestis, atitinkamas mokesti už bendrą elektrą, o į 2016 m. sausio mėn. priskaičiuotus mokesčius kaip skola įtraukta 0, 70 Eur suma už lauko durų kodinę spyną ir į 2016 m. vasario mėn. - įtraukta 1, 02 Eur suma pašto išlaidų kaip ieškovės patirtas išsiunčiant atsakovei 2016-01-21 priminimą apie susidariusią skolą (b.l. 7-8). Iš į bylą pateikto 2015-04-02 DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo nutarimo (protokolas Nr. 2, pridėtos pajamų-išlaidų sąmatos ( b. l. 33-34, 36) matyti, kad 2015 metams balsų dauguma patvirtinta namo bendrijos pajamų-išlaidų sąmata, kurioje nustatyti mokesčių tarifai: administravimo išlaidoms – 0, 104 Eur, ūkio išlaidoms - 0, 04 Eur, už šilumos punkto priežiūrą – 0, 032 Eur, kurie skaičiuojami už kvadratinį metrą ploto, kiti mokesčiai pagal pateiktas tiekėjų sąskaitas, todėl mokesčiai skaičiuojami proporcingai turimam plotui pagal naujai patvirtintus 2015 m. tarifus. 2015-07-23 susirinkimo nutarimu (protokolas Nr. 4, b. l. 15), balsų dauguma buvo nuspęsta skaičiuoti delspinigius laiku neatsiskaičiusiems butų savininkams. Pažymėtina, kad atsakovė minėtų nutarimų teisėtumo neginčijo.

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčija ieškovės pažymoje (b. l. 5-6) nurodytų suteiktų paslaugų 2013-05-01 – 2015-02-29 laikotarpiu apimties, priskaičiuotų mokesčių dydžio, detaliai nenurodo, kurie iš jų apskaičiuoti neteisingai ar nepagrįstai padidinti. Tai, kad administravimo išlaidos nuo 2015 m. balandžio mėn. padidėjo iki 4, 07 Eur (atsakovės buto plotas 39, 15 kv. m. x 0, 104 Eur tarifu už 1 kv. m.), ūkio išlaidos - 1, 57 Eur (39, 15 x 0, 04 ), šilumos punkto priežiūra – 1, 25 Eur (39, 15 x 0, 032) ir kt., kaip jau aptarta šios nutarties 17 p., apskaičiuotos pagal 2015-04-02 DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo nutarimą, kuris galioja ir ieškovė laikėsi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų daugumos sprendimo. Iš ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų atsikirtimų, bei prie jo pridėtų protokolų kopijų matyti, kad 2013-2014 m. mokesčių tarifai buvo patvirtinti 2013-03-28 ir 2014-03-27 DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinių susirinkimų nutarimais (b. l. 70-74, 75-77).

Kaip jau aptarta šios nutarties 20 p., tiek skolos susidarymo laikotarpiu, tiek ankstesniu (nuo 2011 m.) mokesčių dydžiai atitinkamais laikotarpiais nesikeitė, o taikyti tarifai atitinka 2013-2015 m. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinių susirinkimo nutarimais patvirtintus dydžius. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovė turėjo taikyti jai mažesniu tarifu mokesčius nei nurodyti bendrijos susirinkimų nutarimuose ar kad ieškovės pažymoje (b.l. 5-6) nurodyti jų dydžiai neteisingi (CPK 178 str.). Dėl to, kad atsakovė delsė sumokėti mokesčius daugiau nei už 3 metus ir jai buvo siunčiamas priminimas, jai tenka pareiga sumokėti ir 1, 02 Eur pašto išlaidas, priskaičiuotas už 2016 m. vasario mėn. bei 14,92 Eur delspinigius, priskaičiuotus nuo 236, 93 Eur skolos. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad jos buto laiptinės lauko durims buvo pakeista kodinė spyna, todėl nėra pagrindo spręsti, jog priskaičiuotas 0, 70 Eur mokestis už kodinę spyną nepagrįstai (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pažymoje nurodyti mokesčiai už 2013-05-01-2016-02-29 laikotarpį bei delspinigiai buvo skaičiuojami pagrįstai, o šie ieškinio reikalavimai įrodyti (CPK 185 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą nepriteisiamos 0, 60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes nesiekia minimalios 3 Eur sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.