Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. Š., atsakovei A. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1692,65 Lt skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-04-30, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė nuosavybės teise turi butą Nr. 24. Atsakovė, gyvendama daugiabučiame bendrijos administruojamame name ir naudodama suteikiamas paslaugas, už jas nemoka. Tokiu būdu, skola laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-04-30 sudaro 1692,65 Lt.

Atsakovė atsilipime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka dalinai. Sutinka dėl nurodytos skolos už bendrą elektrą ir lauko durų apšvietimą. Nesutinka su administracinėmis išlaidomis, nurodė, kad bendrijos susirinkimuose nedalyvaudavo, jas skaičiuoti savo sutikimo nedavė. Neaiškios ir nepagrįstos ir kitos ieškovo nurodytos išlaidos, todėl nesutinka jų apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovė šiam butui laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-04-30 yra paskaičiavusi 1692,65 Lt už komunalines paslaugas (b.l. 7). Atsakovė šios sumos nėra sumokėjusi, ką patvirtino ji pati teismo posėdyje bei ieškovės pateikti įrodymai (b.l. 8, 9).

Atsakovė sutinka, kad yra skolinga ieškovei 74,72 Lt už bendrą elektrą ir 1,2 Lt už lauko durų apšvietimą. Ginčas yra kilęs dėl daugiabučio namo bendraturčio pareigos mokėti išlaidas namui administravimo mokestį ir kitas įmokas.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (LR CK 4.82 str. 5 d.).

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškovo paskaičiuotomis administracinėmis ir ūkio išlaidomis, komisiniu mokesčiu, šilumos punkto priežiūra, nes bendrijos susirinkimuose nedalyvauja, šiuos mokesčius skaičiuoti sutikimo nėra davusi. Kaip minėta, bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismų praktikoje taip pat suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Tai, kad namui yra paskirtas administratorius, bendraturčių neatleidžia nuo šios jų pareigos. LR CK 4.85 str. 1 d. numato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kaip matyti iš ieškovės pateikto atsikirtimo (b.l. 28-29) bei jos atstovo teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų (b.l. 30), įmokų suma, skirta namo išlaikymui yra tvirtinama kiekvienais metais visuotiniame bendrijos narių susirinkime balsų dauguma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Skaičiuojami mokesčiai už administravimą, ūkio išlaidos, komisinis mokestis, šilumos punkto priežiūra yra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Todėl privaloma mokėti butų ir kitų patalpų savininkams paminėtus mokesčius. Teismas sprendžia, kad atsakovės nesidomėjimas bendraisiais reikalais bei vangus dalyvavimas sprendžiant klausimus, susijusius su namo išlaikymu bei priežiūra, neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti bendrijos narių priimtus sprendimus, t.y. mokėti mokesčius, susijusius su namo išlaikymu bei priežiūra. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią už administracines ir ūkio išlaidas, komisinį mokestį bei šilumos punkto priežiūrą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 12 str., 178 str.).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 496,10 Lt už šildymo sistemos remonto darbus atsakovės bute ir 59,00 Lt už ventilio įrengimą atsakovės bute, kadangi šie darbai buvo atlikti pas atsakovę bute. Atsakovė, nesutikdama su prašomomis priteisti sumomis, nurodė, kad radiatorius ir ventilis nėra jos asmeninė nuosavybė ir už šių įrenginių pakeitimą ir įrengimą turi mokėti visi namo bendraturčiai. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. yra apibrėžta kokie objektai yra bendro naudojimo objektai. Pagal šį įstatymą bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus (Įstatymo 2 str. 15 d. 2 p.). Darytina išvada, kad radiatoriai ir visa šildymo sistema, taip pat ir karšto vandens cirkuliacijos sistema – ventiliai ir pan., yra bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos (bendrųjų pastato inžinerinių sistemų) dalys. Radiatoriai taip pat ir ventiliai – nagrinėjamu atveju sistemos nuorinimo ventilius - yra susiję su atitinkamos namo sistemos funkcionavimu – namo šildymo sistema, kuri yra vientisa, todėl jie pripažįstami bendrojo naudojimo objektais, nors ir randasi bute ar kitose patalpose. Be to, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš pateikto atliktų darbų akto, 496,10 Lt suma yra priskaičiuota už darbus (išmontavimo-sumontavimo, radiatoriaus plovimo darbus) bei montavimo medžiagas, paties radiatoriaus, jei jis buvo keičiamas, kainos šioje sumoje nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad darbai buvo atliekami sausio mėnesį, bei įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nurodyti darbai buvo būtini visos namo šildymo sistemos tinkamam funkcionavimui – užtikrinimui ar šildymo sistemos avarijos pašalinimui, nes atsakovė šių darbų asmeniškai neužsakinėjo, jų atlikti neprašė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti už radiatoriaus išmontavimo-sumontavimo darbus, montavimo medžiagas, įrengtą ventilių yra neteisėtas, kadangi už atliktus darbus turėtų mokėti visi namo gyventojai, o ne viena atsakovė.

Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodyta 3,35 Lt suma už pašto išlaidas, nurodydama, kad ieškovei nekilo būtinybė ją informuoti per paštą, ieškovė galėjo tai padaryti įmesdama reikiamą informaciją į atsakovės pašto dėžutę. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovė tinkamai nevykdo buto savininkės prievolių, būtinų bendrai nuosavybei išlaikyti, prižiūrėti bei ja rūpintis, todėl už prievolių nevykdymą jai kyla neigiamos turtinės pasekmės. Ieškovė atsakovei registruotu laišku siuntė pretenziją dėl skolos sumokėjimo (b.l. 8), todėl patyrė 3,35 Lt pašto išlaidas. Teismas negali sutikti su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovei nebuvo būtina pretenziją siųsti paštu. Ruošiantis teisminiam nagrinėjimui, šalys renka įrodymus, kurie yra pateikiami teismui. Iš pretenzijos teksto matyti ieškovės ketinimas kreiptis į teismą, jei atsakovė neįvykdys pretenzijoje nurodytų reikalavimų. Pretenzijos siuntimas registruotu laišku yra fiksuotas įrodymas, kad ieškovė, elgdamasi sąžiningai, bandė ginčą spręsti ne teismine tvarka, nustatydama terminą atsakovei įvykdyti ieškovės reikalavimus, bei perspėjo ją, kad atsakovei neįvykdžius pretenzijos, ieškovė kreipsis į teismą. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ši reikalaujama suma yra pilnai įrodyta ir pagrįsta, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo prievoles, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 72,00 Lt, kuri atitinka minimalią žyminio mokesčio sumą pagal CPK 80 str. 1 d. reikalavimus, indeksuojant CPK 82 str. nustatyta tvarka (CPK 93 str. 4 d.).

Teismo patirtos pašto išlaidos – 5,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.1 - 6.4 str. str., 6.38 str., LR CPK 93 str., 96 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) – 726,48 Lt (septyni šimtai dvidešimt šeši Lt, 48 ct) skolą ir bylinėjimosi išlaidas - 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.