- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 1-1691-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10028-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, teistas:
1) 2013 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 1 dalį – 38 parų arešto bausme;
2) 2014 m. sausio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 38 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 38 paros arešto ir 10 MGL (1 300 Lt) bauda;
3) 2014 m. gegužės 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 12 MGL – 1 560 Lt bauda (bausmės neatlikęs);
4) 2014 m. spalio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme; taikant BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir nubaustas 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 12 MGL (1 560 Lt) bauda, bausmes subendrinus visiškai jas sudedant, galutine subendrinta 30 parų arešto bausme bausmę –ir 12 MGL (1 560 Lt) baudą;
5) 2016 m. birželio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį – 12 MGL (451,92 Eur) bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2017 m. kovo 7 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, bausmės neatlikęs, t. y. 12 MGL (451,92 Eur) baudos nesumokėjęs;
6) 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį - 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 parų arešto ir 12 MGL (451,92 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2019 m. kovo mėn. 10 d. apie 17.00 val., važiuodamas Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos r., Draugystės gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio).
Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, kad 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 3 d., 2019 m. kovo mėn. 10 d. apie 17.00 val., važiuodamas Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos r., Draugystės gatve, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. S. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paaiškino, kad 2019 m. kovo 10 d. vairavo automobilį Žeimių miestelyje, važiavo iš Mimalių kaimo į Žeimių miestelį, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai suvokė savo veiksmų. Policija sustabdė Draugystės gatvėje. Alkotesteris parodė 1,98 promiles, o paėmus kraują – 1,83 promiles. Automobilis „Audi 80“ priklauso jam, įsigijo 2019 m. vasario 6 d. Įgydamas automobilį, neturėjo teisės vairuoti. Manė, kad po dviejų metų išsilaikys teises, techniškai susitvarkys automobilį. Supranta, kad vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelia kitiems žmonėms grėsmę. Gailisi padaręs nusikaltimą.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:
Apklaustas liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 6 d. pardavė savo automobilį „Audi 80“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo kaimynui A. S. už 100 Eur, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Kiek žino, A. neturi įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemonę, tačiau jis nežino kokiu tikslu A. nusipirko iš jo automobilį. Pardavęs automobilį, jis nenuvyko į VĮ „Regitra“, kad informuotų apie naują automobilio savininką, neperregistravo to automobilio. Pardavęs automobilį A. S., padavė jam automobilio registracijos liudijimą, bet 2019 m. vasario 6 d. vakare jis nuėjo pas A. ir paėmė iš jo automobilio registracijos liudijimą, bijodamas, kad A., būdamas girtas, nevairuotų automobilio. Automobilio „Audi 80“ registracijos liudijimas yra pas jį namuose, artimiausiu metu jį pateiks prie bylos (b. l. 54–56).
2019 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas A. P. pateikė automobilio „Audi 80“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).
Apklaustas liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 16 val. pas jį į namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi 80“, atvažiavo jo draugas A. S., matėsi, kad A. buvo neblaivus. A. jo paprašė, kad jis padėtų išvežti baldus iš jo tetos, kuri gyvena Žeimių miestelyje, namų, ir jis sutiko A. padėti. A. S. vairavo savo automobilį „Audi 80“, o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuodami automobiliu, jis su A. išgėrė litrą alaus. A. važiavo nuo Mimalių kaimo link Žeimių miestelio, privažiavęs kažkokį kiemą Žeimių mstl., A. išlipęs iš automobilio ėjo pasiskolinti priekabos, bet neradęs šeimininkų grįžo. Tada A. sėdo į savo automobilį „Audi 80“ ir juo važiavo Žeimių miesteliu atgal link namų į Mimalių kaimą, tačiau, pamatęs policijos tarnybinį automobilį, įjungė atbulinę pavarą ir, važiuodamas atbuline eiga, įvažiavo į kažkokį kiemą. Prie jų privažiavo policijos automobilis, policijos pareigūnai patikrino A. blaivumą, nustatė, kad jis yra neblaivus. Buvo patikrintas ir jo blaivumas, jam buvo nustatytas 0,65 promilių girtumas. Grįžęs namo, iš savo sutuoktinės I. K. sužinojo, kad ji pranešė policijai, jog važinėja S. neblaivus (b. l. 59–61).
Apklausta liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su sutuoktiniu V. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 10 d. apie 16 val., o gal truputi vėliau, pas juos prie namų į kiemą automobiliu „Audi 80“ atvažiavo A. S.. Po to jos sutuoktinis V. K. su A. kažkur išvažiavo. Ji paskambino A. S. ir liepė parvežti V. K.. Kalbėdama su A. telefonu, suprato, kad jis galimai neblaivus, nes nerišliai kalbėjo. Jai buvo žinoma, kad A. neturi įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemonę, todėl, palaukusi apie 30 min. ir A. su V. negrįžus, ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad automobiliu „Audi 80“ po Žeimių mstl., Jonavos r. važinėja asmuo, neturintis vairuotojo pažymėjimo (b. l. 63–65).
2019 m. kovo 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 17.06 val. Jonavos rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis „Audi 80“, kurio vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus. Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis S. B. ir G. P. Žeimių mstl. pastebėję minėtą automobilį „Audi 80“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini). Automobilio „Audi 80“ vairuotojui A. S. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas. A. S. pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys. Taip pat nustatyta, kad A. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta jo techninė apžiūra. Automobilis „Audi 80“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nugabentas saugojimui į aikštelę Darbininkų 4, Jonava (b. l. 2).
2019 m. kovo 10 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra gyvenamasis namas, šalia kurio stovi „Audi 80“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Už keleivio priekinės sėdynės ant grindų guli sulankstytas tuščias plastikinis butelis nuo alaus (b. l. 17–19).
Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Audi 80“, 1987 m. laidos, kaina yra 400 Eur (b. l. 34).
Asmens blaivumo testo duomenimis 2019 m. kovo 10 d. 17 val. 32 min. A. S. nustatytas 1,98 promilių girtumas (b. l. 43–46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2348/2019(01) nustatyta, kad A. S. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 10 d. 18.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 50).
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Teismo vertinimu, A. S. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme paskelbtų įrodymų analizė. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti įrodymai – liudytojų parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. 2019 m. kovo mėn. 10 d. apie 17.00 val., važiuodamas Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos r., Draugystės gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio). Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija). A. S. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinimas dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. S. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paaiškino, kad nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo 2 metus vairuoti transporto priemones. Į probuojamųjų asmenų registrą buvo įtrauktas, buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, buvo išaiškintos teises ir kas gresia už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Žino, kad jam teisė vairuoti atimta iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nežiūrint to, vis tiek vairavo, žinojo, kad negalima vairuoti, neturint teisės vairuoti. Elgėsi labai negerai, gailisi padaręs nusikaltimą. Anksčiau paskirta 12 MGL bauda pilnai neišieškota, ją išieško antstolis.
2019 m. kovo 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. kovo 15 d. iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registre įrašytas A. S., gim. 1994 m. gegužės 17 d., kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, tačiau jis nesilaikė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes 2019 m. kovo 10 d. jo atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10028-19 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (b. l. 66, 67).
2019 m. kovo 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registre įrašytas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2020 m. rugpjūčio 3 d. 2018 m. spalio 23 d. A. S. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, bet pastarasis nesilaikė jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi 2019 m. kovo 10 d. jo atžvilgiu Kauno apskrities Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10028-19 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 2019 m. vasario 8 d. A. S. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį (b. l. 80).
Apklausta liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S., 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus veikiančio Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje registrą ir yra jos prižiūrimas probuojamasis asmuo, kadangi pastarasis 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2020 m. rugpjūčio 3 d. 2018 m. spalio 23 d. A. S. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamosios poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybę už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2019 m. kovo 14 d. pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, kad 2019 m. kovo 10 d. A. S. atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10028-19 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei pastarasis 2019 m. vasario 8 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį (b. l. 82, 83).
2019 m. kovo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja R. K. pateikė 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamojo įsakymo nuorašą ir probuojamo asmens supažindinimo su baudžiamosios poveikio priemonės atlikimo tvarka pranešimu, kuriame nurodyta, kad A. S. 2018 m. spalio 23 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamosios poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - atlikimo tvarka, teisėmis, pareigomis ir atsakomybe už vengimą vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 84–92).
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, A. S. buvo paskirta Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis 2018 m. gegužės 19 d., apie 21.45 val., Jonavos r., Mimalių k., Beržų g. vairavo jam priklausančią transporto priemonę – motorolerį „Piaggio“ būdamas neblaivus. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. Teismo posėdyje apklaustas A. S. nurodė, kad žinojo, jog 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo atimta teisė vairuoti. Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2018 m. spalio 23 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus darbuotojos - liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad A. S. veika iš esmės formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti.
Visgi, teismas pažymi, kad šiuo atveju vien formalaus vertinimo nepakanka. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo laikomasi pozicijos, jog ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas, sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).
Nagrinėjamu atveju, teismas A. S. veiksmuose sistemingumo neįžvelgia. Be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla, nėra užfiksuota, kad A. S. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėjimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 113–117) matyti, kad A. S. 2019 m. vasario 26 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės savininkui nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taip pat iš to paties administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. S. praeityje jau buvo administracine tvarka baustas už vairavimą neturint teises, o 2018 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vėl 2019 m. kovo 10 d. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iki baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. iki 2018 m. liepos 16 d. padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis vengia atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad aptariama A. S. veika šiuo atveju nepasižymi sistemiškumu ar piktybiškumu ir nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas už jos padarymą jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su kaltinamojo transporto priemonės vairavimu, būnant apsvaigus nuo alkoholio, tokios veikos pavojingumas įvertinamas kvalifikuojant jo veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir skiriant už šį nusikaltimą bausmę. Taip pat svarbu pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Nagrinėjamu atveju, atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, A. S. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.
Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
A. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis praeityje teistas net 6 kartus, įskaitant ir už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 99–110), baustas administracine tvarka (b. l. 113–117), nedirba (b. l. 118, 120), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 121), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 125). Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, kad nusikalto būdamas ne kartą teistas, ankstesnės švelnesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, nes jis ir vėl, nepraėjus nei metams nuo paskutinės bausmės paskyrimo, ir vėl nusikalto, tačiau prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimo įvykdymo, vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, jam turi būti skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 60 parų arešto bausme ir 12 MGL (451,92 Eur) bauda. Arešto bausmė atlikta, bauda, kaip nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, pilnai nesumokėta, išieškojimą vykdo antstolis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 12 MGL bauda, jas visiškai sudedant.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, teistas, įskaitant ir už vairavimą esant neblaiviam, į nustatytą neblaivumo laipsnį, sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytinas trejų metų (pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią straipsnio redakciją maksimalus terminas) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Kadangi uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones A. S. yra skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-237/2011). Turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas automobilį. Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio, panaudojo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nusikaltimą darant panaudotas turtas turi būti konfiskuojamas. Baudžiamojoje byloje esančia medžiaga nustatyta, kad automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas (sudaryta 2019 m. vasario 6 d. pirkimo - pardavimo sutartis, b. l. 33), yra kaltinamasis, todėl transporto priemonė Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir transporto priemonės konfiskavimo.
Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintinos ir paimtas dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje, grąžintina A. S..
Automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Išaiaiškintina kaltinamajam, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Skundžiant teismo nuosprendį apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti A. S. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę - baudą ir paskirti A. S. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 12 MGL (451,92 Eur) baudą. Į paskirtą baudą įskaityti įmokas, sumokėtas (jei tokios yra) pagal 2018 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Paskirti bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo.
A. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai jis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir transporto priemonės konfiskavimo.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones - dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti ir paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti A. S..
Automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.