Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. G. (A. G.), jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2005 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (375 Lt) bauda;

2) 2007 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2007 m. gegužės 1 d. įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam Darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

5) 2008 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė 2008 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta su 2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtos subendrintos bausmės subendrinimo su kitomis bausmėmis pagal kitus nuosprendžius (teismo baudžiamuosius įsakymus) ir šis klausimas išspręstas tokiu būdu:

Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties dalis dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. G. naujai nustatyta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, A. G. nustatyta nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 20 dienų;

41) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 d., 178 straipsnio 3 d. areštu 90 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. skirta galutinė bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta, visiškai sudedant, su bausme, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, prie skiriamos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį – 6 mėnesius 2 dienas laisvės atėmimo, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams 2 dienoms. Bausmę atliko 2024 m. gegužės 10 d., teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be gyvenamosios vietos, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2024 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos;

2) 2024 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, įpareigojant D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, įpareigoti tęsti darbą ir mokslą, arba pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. kovo 12 d.;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams su intensyvia priežiūra. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. S. nustatyta – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams su intensyvia priežiūra 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, skirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataiso programoje (jeigu ši pareiga nebuvo įvykdyta pagal 2024 m. sausio 5 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį); uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį); įpareigotas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu D. S. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, D. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant D. S. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikatos priežiūra, bei įpareigojant D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (jeigu ši pareiga nebuvo įvykdyta pagal 2024 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, D. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant jį būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikatos priežiūra, bei įpareigojant D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (jeigu ši pareiga nebuvo įvykdyta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendį); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. ir D. S. slaptai pagrobė svetimą turtą: jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. liepos 1 d. apie 15.00 val., būdami prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė paliktą P. S. priklausantį elektrinį balansinį vienaratį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 045,73 Eur, bei su juo pasišalino, taip kartu pagrobdami svetimą, P. S. priklausantį viso 3 045,73 Eur vertės turtą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltę pripažino, parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. su D. perėjo gatvę ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) stotelės žmogus prie sienos paliko vienaratį. Jie paėmė tą vienaratį ir įkėlė į atvažiavusį 43 maršruto autobusą, nuvežė iki centro, tuomet pervarė vienaratį per (duomenys neskelbtini) aikštę. Persėdo į troleibusą ir atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) stotelės, kurioje išlipo. Pasikeisdami su D. nuvarė vienaratį į lombardą. Su D. norėjo parduoti vienaratį, tačiau lombardo darbuotojas iš karto suprato, kad jis vogtas ir nepaėmė. Atvažiavo pareigūnai ir jie buvo sulaikyti, parduoti vienaračio nespėjo. Tai padaryti su D. nusprendė kartu. Pasakė D. atvaryti vienaratį iki autobuso, į autobusą įkėlė kartu, nes labai sunkus. Paimti vienaratį pasiūlė jis (A. G.) Labai gailisi dėl to. Gerai, kad nepardavė, žmogui grąžintas vienaratis, atsiprašys. Tokį jo elgesį lemia narkotikai, jau penkias dienas nebevartoja, ruošiasi į reabilitaciją. Jei būtų pardavęs vienaratį, pinigus būtų išleidęs narkotikams. Jei nebūtų priklausomas, nusikaltimų nedarytų. Šiuo metu ieško darbo, turi santechniko specialybę, gauna pašalpą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltę pripažino, parodė, kad A. G. pasiūlė pasiimti vienaratį, jis (D. S.) nutempė jį iki autobuso, A. G. padėjo jį įkelti, įsėjo į 43 numerio maršrutą. Nepamena, iki kokios stotelės važiavo, tada persėdo į 7 troleibusą ir nuvažiavo iki stoties, nutempė vienaratį iki lombardo ir tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Vienaratis stovėjo netoli stotelės, prie sienos, nešė jį dviese nuo (duomenys neskelbtini). Ar buvo vienaračio savininkas, nematė. Taip pasielgė, nes neturi kur gyventi, visi jį metė. Turi tėvus, tačiau nei su vienu iš jų nebendrauja, nuo 12 metus gyveno globos namuose, nei vienas giminaitis nenori padėti. Jei jo situacija būtų kitokia, nebūtų taip pasielgęs, taip daro, kad išgyventų, neturi jokių pajamų. Šiuo metu jam taikoma probacija, rašo pasiaiškinimus dėl nekraunamos apykojės, tačiau neturi, kur jos pasikrauti, neturi kur gyventi, miega laiptinėse arba apleistuose automobiliuose. Nežino, kokia bausmė jam skirta, kiek dar liko jos atlikti. Buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau buvo išmestas. Jei valstybė jam nepadeda, važiuos į reabilitacijos centrą, neturi kur apsistoti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis P. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), yra maisto kurjeris. Dirbdamas šį darbą išvežioja maistą ir tai darydamas naudojasi jam priklausančiu vienaračiu, kurio pavadinimas (duomenys neskelbtini). Savo vienaratį jis įsigijo 2024 m. balandžio 1 d. internetu, internetinė svetainėje www.dhgate.com. Jam gavus vienaratį prie jo buvo pridėta pirkimo pažyma, tačiau šiuo metu nežino, kur ji yra, tad esant reikalui ją pateikti galėtų tik tyrimo eigoje. Šiuo momentu, kaip įrodymą, kad tai yra jo vienataris prie surinktos medžiagos pateikia telefono ekrano nuotraukas, kuriose matosi, kad būtent šį vienaratį įsigijo ne kas kitas, o jis. Už vienaratį mokėjo 3 045 eurus ir 73 centus, tiek jį ir vertina šiam momentui. Taigi, 2024 m. liepos 1 d. apie 15 val., jam dirbant ir išvežiojant maistą su vienaračiu, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ten turėjo pristatyti klientui maistą. Atvykęs šiuo adresu savęs neturėjo jokios spynos, kad galėtų gatvėje palikęs vienaratį ramiai nunešti klientui į butą užsakytą maistą, tad pagalvojo, kad jis greitao sulakstys iki kliento ir nieko blogo nenutiks, jeigu vienaratį paliks neprirakintą, tuo labiau, vienaratis yra pakankamai sunkus, tad būtų pakankamai sunku jį nešti, jeigu kas nors sugalvotų pavogti. Taip pasvarstęs jis vienaratį paliko šalia Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato, prie ten esančių betoninių laiptų, jų kairėje ir nunešė klientui maistą į kažkokią anglų kalbos įmonę, kuri buvo pastato antrajame arba trečiajame aukšte, dabar neprisimena. Maždaug po dviejų minučių grįžo į tą vietą, kurioje paliko vienaratį, ir jo ten neberado, labai išsigando, sutriko. Supratęs, kad jį kažkas pavogė, ėmė jo ieškoti aplink tą vietą, tačiau niekur nerado. Iškart paskambino savo merginai I. Š. ir papasakojo, kas nutiko, tada jis per specialią 112 programėlę, pritaikytą kurtiesiems, bandė išsikviesti pagalbą, tačiau to padaryti jam nepavyko, todėl per specialią „Skype“ programėlę susisiekė su gestų kalbos vertėja, kuri nuotoliu tiesiogiai bendraudama su juo paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Jam belaukiant policijos ir benaršant socialiniame tinkle „Facebook“, šio socialinio tinklo sukurtoje grupėje pavadinimu „Reidas Vilniuje I Trikojis Vilniuje“ pamatė, kad kažkoks anoniminis vartotojas įkėlė į šią grupę vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip du vyrai tempia jam priklausantį vienaratį. Jo nuomone, tie du vyrai panašūs į narkotines medžiagas vartojančius asmenis, abu tamsiais veidais, lyg būtų neblaivūs, baltaodžiai, daugiau apibūdinti jų negalėtų. Prie medžiagos pateikia vaizdo įrašo ekrano nuotrauką, kurioje atsispindi, kaip tie du vyrai tempia jo vienaratį. Iki vagystės vienaratis neturėjo jokių defektų, su juo buvo viskas gerai, buvo lyg naujas. Vvienaratis buvo juodos spalvos, iš abiejų šonų turėjo blizgias detales bei šviesą atspindinčius elementus (atšvaitus), tos blizgios detalės prisitaiko prie šviesos, nakties metu jos suteikia galimybę kitiems eismo dalyviams ar pėstiesiems jį matyti, jų neakinant ryškia spalva, vienaračio galinėje dalyje yra užklijuotas baltos spalvos „Apple“ ženklas. Pateiks savo vienračio nuotrauką prie medžiagos. Dėl šio įvykio patyrė 3045 eurų ir 73 centų turtinę žalą. Vienaratis yra jo pragyvenimo šaltinis, tad jam labai reikia jį atgauti, jeigu jo neturės, negalės dirbti ir praras pajamas, o jis turi vaiką, kurį jam reikia išlaikyti, tad prašo rasti vienaratį, kad galėtų tęsti darbus. Ar reikš civilinį ieškinį, metu dar nėra apsisprendęs, savo poziciją nurodys tyrimo eigoje. Šuo metu negali nurodyti vienračio identifikacinio numerio, nes jo neturi ir nėra tikras, ar jis yra ant vienaračio, nes niekada neatkreipė į tai dėmesio (b. l. 21-23).

2024 m. liepos 1 d. P. S. protokole pareiškime nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pavogtas neprirakintas ir nesaugomas jam priklausantis vienaratis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 045,73 eurai. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8-14).

2024 m. liepos 1 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su kolega S. S. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas mato du apsvaigusius narkomanus, kurie eina iš vieno lombardo į kitą, bando parduoti galimai vogtą balansinį vienaratį. Sujungta su VPK, susieta su (duomenys neskelbtini), pranešė, kad mato dar 3 įtartinus asmenis, kurie stovi atokiau nuo policijos ir galimai jie yra bendrininkai. Vyrai prie stotelės, vienas su šortais vyras, pats atsisako prieiti prie pareigūnų. Atvykus nurodytu adresu prie geltonų kioskų lombardo adresu (duomenys neskelbtini), jiems priėjus prie lombardo stovėjo du asmenys, kurie atnešė vienaratį, juodos spalvos, priduoti, bet lombardo darbuotojas atsisakė priimti, taip pat lombardo darbuotojas nenorėjo figūruoti šitam įvykyje. Priėjus prie asmenų, kuriuos nurodė lombardo darbuotojas ir patikrinus jų tapatybę, vienas iš jų buvo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), o kitas A. G., (duomenys neskelbtini), su kuriais buvo bendrauta ir paklausus, iš kur jie paėmė vienaratį, juodos spalvos, jie iškart prisipažino, kad pavogė (duomenys neskelbtini), ir atnešė į stotį jį užstatyti, nes reikėjo pinigų (b. l. 7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas šaligatvis, esantis prie važiuojamosios kelio dalies. Šaligatvio dešinėje pusėje yra matomas pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Prieš minėtą pastatą, ant šaligatvio yra matoma autobusų stotelė (duomenys neskelbtini). Prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), yra matomi rausvos spalvos laiptai, kuriuos sudaro 12 pakopų. Užlipus laiptais ant pastato matoma žalios spalvos iškaba su užrašu (duomenys neskelbtini) ir baltos spalvos iškabą su juodos spalvos užrašu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta ir nebuvo paimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 29-34).

Iš 2024 m. liepos 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas elektrinis vienaratis (duomenys neskelbtini). Elektrinio vienaračio plastmasinės dalys, jo ratas bei padanga yra juodos spalvos. Ant elektrinio vienaračio juodos spalvos dalių yra matomi geltonos, baltos ir mėlynos spalvos lipdukai. Ant elektrinio vienaračio metalinių vietų (ten, kur yra dedamos kojos ) apačios yra matomi subraižymai. Ant apžiūrimo elektrinio vienaračio rato dalies yra matomas baltos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini). Taip pat ant apžiūrimo elektrinio vienaračio juodos spalvos padangos yra matomas juodos spalvos užrašras „KENDA“, kuris yra geltoname fone. Elektrinio vienaračio viršuje yra matomas šviesos šaltinis, o būtent baltos spalvos žibintas. Taip pat viršuje yra matomas ekranas su mėlynos spalvos užrašu „LeaperKim“. Po apžiūros elektrinis vienaratis (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam (b. l. 39-46, 47).

2024 m. liepos 1 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2024 m. liepos 1 d. apie 18:20 val., (duomenys neskelbtini) P. S., dalyvaujant gestų kalbos vertėjai, savanoriškai pateikė 4 vienetus elektroninių nuotraukų ir 1 vaizdo įrašą (b. l.49-55).

Iš 2024 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu RpReplay_Final1719845370. Įrašo trukmė 1 s. Įraše matomi du vyrus, stovintys gatvėje, prie pastato. Vienas iš jų apsirengęs sportiniais rūbais (juodos spalvos), stumia vienaratį, kitas stovi šalia (b. l. 56-60).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. G. ir D. S. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Kaltinamasis A. G. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad, būdamas kartu su D., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) stotelės pamatė prie sienos vienaratį, kurį sugalvojo paimti, kartu su D. paėmė vienaratį, viešuoju transportu nuvežė iki stoties, siekdami parduoti lombarde. Kaltinamasis D. S. taip pat viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad kaltinime nurodytoje vietoje kartu su A. G. paėmė prie sienos stovėjusį vienaratį, kurį kartu nuvežė iki lombardo, esančioje prie stoties. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina nukentėjusiojo P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje surinkti ir ištirti kiti rašytiniai įrodymai: vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti du gatvėje stovintys vyrai, vienas kurių stumia vienaratį, kitas – stovi šalia, taip pat įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad A. G. nurodė D. S. paimti vienaratį, kartu vežė viešuoju transportu į lombardą, turėjo bendrą tikslą – parduoti vienaratį, taip gaunant piniginių lėšų. Tokios aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji veikė bendrai. Jie akivaizdžiai suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Teismas, atsižvelgdamas į pagrobto turto vertę bei išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji A. G. ir D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. G. padarė vieną baigę tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau teistas (b. l. 100-130), baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transporto be bilieto, skirtos baudos nesumokėtos (b. l. 96-99), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 94, 95). Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų, psichiatro įskaitoje nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė, taip pat veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Skirdamas bausmę A. G., teismas įvertina, tai, kad kaltinamasis praeityje teistas 41 kartą, daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, už ką jam buvo skiriamos tiek švelnesnės, tiek ir pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, tačiau jam skirtos ankstesnės bausmės nedarė poveikio, neprivertė kaltinamojo įvertini neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą, jis naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas ir subendrintas bausmes, taigi turėdamas neišnykusį teistumą. Kaltinamasis nedirba, bylos duomenimis, yra pasibaigusi ir registracija Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgtina ir į pastarojo vaidmenį veikos padaryme, taip pat veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad žala nukentėjusiajam nepadaryta, turtas pastarajam grąžintas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, A. G. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkis, t. y. 1 metams. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, bylą išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. G. laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 1 d. 16 val. iki 2024 m. liepos 3 d. 11:51 val. (b. l. 65-68, 157-158). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimis, laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamasis D. S. padarė vieną baigę tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau teistas (b. l. 144-154), ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą viešuoju transporto be bilieto, skirtos baudos nesumokėtos (b. l. 135-143), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 133-134). Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų, psichiatro įskaitoje nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. S. tyčinius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, padarė būdamas nepilnametis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad veiką padarė recidyvistas ir laikyti tai sunkinančias aplinkybe.

Skiriant bausmę D. S., teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra tris kartus teistas už nusikalstamų veikų sveikatai bei nuosavybei padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismų informacinės sistemos duomenimis, jo atžvilgiu yra priimti dar du teismo baudžiamieji įsakymai (šiuo metu neįsiteisėję), kas vis tik rodo, kad asmuo ir toliau galimai renkasi neteisėtą elgesio variantą. Jis ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes bei kitus nusižengimus, niekur nedirba, nesimoko. Teismas atsižvelgia ir į gana jautrią kaltinamojo situaciją – nurodo su šeima nebendraujantis, artimųjų, galinčių jam padėti, nėra, taigi asmuo neturi motyvuojančio palaikymo iš jam artimos aplinkos, šiuo metu nei gyvenamosios vietos, nei jokių pajamų nurodo neturintis. Kaltinamojo teigimu, tokios susiklosčiusios aplinkybės sąlygojo jo nusikalstamą elgesį. Vis tik, teismo vertinimu, susiklosčiusi sudėtinga situacija negali pateisinti nuteistojo elgesio ar sumažinti jo veiksmų pavojingumą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną griežčiausių BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant maksimalų, skirtiną už nusikaltimą pilnamečiam asmeniui – 90 parų. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 60 parų arešto.

D. S. yra nuteistas 2024 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, paskiriant jam subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo subendrinta minėtu nuosprendžiu skirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 60 parų areštą, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 9 mėnesiams. Kaltinamasis taip pat nuteistas 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatyta bausme, paskiriant 90 parų arešto bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant. Teismo baudžiamasis įsakymas yra neįsiteisėjęs, bausmių bendrinimo klausimas spręstinas vykdymo procese.

Kaltinamasis D. S. laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 1 d. 16 val. iki 2024 m. liepos 3 d. 11:52 val. (b. l. 81-83, 100-101). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimis, laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. G. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 163-166), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Kaltinamajam D. S. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 167-170), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 4 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 108,33 Eur suma antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių advokatui Mykolui Girdiušui teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G., ir 91,67 Eur suma antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių advokato Danutei Kisinienei ginant kaltinamąjį D. S..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, nei vienas kaltinamųjų nedirba, pajamų neturi. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamųjų teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 1 d. 16 val. iki 2024 m. liepos 3 d. 11:52 val. (dvi dienas), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. S. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs asmuo faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų A. G. ir D. S. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.