- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- 1-545-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08867-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. T., S. K., A. G.
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Adolfas Remeikis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, mišriuoju būdu, proceso dalyviams sutikus naudojantis platforma „ZOOM“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, iki sulaikymo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas 36 kartus, paskutinieji kartai:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 24 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ( 3 veikos), pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė A. G. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 15 kartų, paskutinieji kartai:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirta jam 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs;
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 16 kartų, paskutiniai teistumai:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimu; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmę subendrinus su Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 30 d. 15.30 val. iki 2020 m. liepos 31 d. 11.20 val., vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmių dalys;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą), ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo), ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2020 m. rugpjūčio 22 d. pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo), ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal 178 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti pagal atskiras nusikalstamas veikas - pagal 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. liepos 29 d. vagystės), ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirtas 27 parų areštas; pagal 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.), ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus paskirtas bausmes A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 8 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, taip pat dalį švelnesnės – 30 parų arešto – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams; nuosprendis neįsiteisėjęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. G., A. T. ir S. K., 2020 m. kovo 1 d., laikotarpyje nuo 07.47 val. iki 07.48 val. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų salėje, veikdami bendrininkų grupėje, po to, kai A. G. perdavė lovos užtiesalą S. K., o šis užtiesalą rankomis išskleidęs uždengė dalies patalpos fiksavimą iš vaizdo stebėjimo kameros, A. T. paėmė S. D. bendros 350 EUR vertės du mobilaus ryšio telefonus: 300 EUR vertės „Samsung Galaxy A70“, ir 50 EUR vertės „XAOMI“, po ko A. G., A. T. ir S. K. išėjo iš gyventojų salės patalpos. Šiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą S. D. 350 EUR bendros vertės turtą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas
Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje 2021 m. vasario 25 d. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nusikalstamą veiką padarė vienas. Paėmė telefonus savo reikmėms, nes reikėjo pinigų. Matė, kad S. K. stovėjo šalia, gal jis paprasčiausiai kratė apklotą, bet nei S. K., nei A. G. jokiais veiksmais jam nepadėjo. Telefonus pardavė Kalvarijų g. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo kartu su jais, bet važiavo vienas. Jis vienas paėmė telefonus, pardavė ir pinigus išleido savo reikmėms, buvo skolingas draugui pinigų. Kiti kaltinamieji nieko nematė, net nematė, kaip paėmė telefonus, išėjęs jiems nieko nerodė. Visus pinigus už telefonus pasiėmė sau. Telefonai buvo nukentėjusiojo kuprinėje ant lovos. Tuo momentu nukentėjusiojo patalpoje nebuvo, jis įdėjo du telefonus į kuprinę ir išėjo. Nepasidalino su S. K. ir A. G. apie planą pavogti telefonus, nes tai buvo jo iniciatyva, reikėjo pinigų. Neprašė apklotu uždengti kameros nei S. K., nei A. G.. Netiki A. G. žodžiais. Jie nebuvo bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje 2021 m. birželio 17 d. parodė, kad nori patikslinti parodymus. Buvo taip, kad susitarė trise: S. K., A. G. ir jis. Jis pasiūlė S. K., kad šis pakeltų tą paklodę. A. G. iš viso nieko nežinojo. S. pakėlė tą paklodę, net nežinodamas kam to reikia. Paėmė tuos telefonus išeidamas ir vėliau tik jiems pasakė. Prisipažino, kad paėmė tuos telefonus ir tą padarė vienas. Tiesiog paprašė, kad S. pakeltų tą paklodę. A. G. sėdėjo ant savo lovos ir kalbėjo su J. Paprašė, kad pakeltų paklodę ir uždengtų vaizdo kamerą. Jam niekas nesiūlė nieko vogti. Iš anksto su S. K. dėl vagystės nesitarė. Spontaniškai kilo mintis. Jis nematė, kad paėmė telefonus. Pirmas išėjo iš patalpos, kad jo nesulaikytų. Jie išėjo po 7 min. Susitiko autobusų stotyje. Jis pardavė telefonus. Davė pinigus A. G., kad nupirktų narkotikų.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. T. parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta visiškai. Pasinaudojo teise neduoti parodymų (T. 1, b. l. 100).
Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje 2021 m. vasario 25 d. parodė, kad jam padavė apklotą ir jis jį pakėlė į viršų. Nežinojo, kas paprašė pakelti apklotą ir kas jį padavė. Nieko nematė, nežinojo kokiu tikslu keliamas apklotas. Jis nevogė telefonų, o kas vogė nematė. Niekas nieko nesakė apie telefonų vagystę. Pakėlęs apklotą stovėjo gal minutę, vėliau visi išėjo į lauką. Išvažiavo į miestą. Nebuvo kalbos apie telefonų pardavimą. Apie vagystę niekas nieko nesakė.
Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje 2021 m. birželio 17 d. papildomai parodė, kad sakė, jog kažkas prašė pakelti paklodę. A. sako, kad jis prašė. Jis jo paprašė pakelti, kad uždengti vaizdo kameras. Tas užklotas buvo ant A. lovos. Paėmė ir pakėlė.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju S. K. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. 2020 m. kovo 1 d. iš matymo pažįstami asmenys, paprašė palaikyti užklotą, kurį paėmė nuo lovos, buvusios (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo pastato aukšto bendroje patalpoje, kurioje daug numeruotų lovų. Kada jo paprašė ir kas paprašė palaikyti užklotą jis neatsiminė. Jis nesigilindamas sutiko. Kažkuris iš (duomenys neskelbtini) buvusių asmenų jam pasakė, kad dabar reikia iškelti užklotą, tuomet jis atsistojo nuo lovos ant kurios sėdėjo, paėmė užklotą, iškėlė jį aukštai ir laikė jį kol kažkas pasakė, kad jau gana laikyti, tuomet nuleido užklotą ir padėjo ant vienos iš (duomenys neskelbtini) buvusių lovų. Padėjęs užklotą nusprendė išeiti į lauką, matė, kaip paskui jį išėjo dar keli (duomenys neskelbtini) gyventojai. Kas pirmas išėjo iš (duomenys neskelbtini) patalpos jis neatsimena. Išėjęs į lauką jis sužinojo, kad kažkuris iš asmenų, tuo metu, kai laikė užklotą, paėmė mobiliojo ryšio telefoną ar telefonus. Būnant lauke parodė telefoną/telefonus, ištraukė iš kišenės. Kam priklausė paimti telefonai jis nežinojo. Jie gulėjo ant lovos bendro naudojimo patalpoje, kurioje daug lovų (T. 1, b. l. 145).
Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje 2021 m. vasario 25 d. parodė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 1 d. bendrai susitarė paimti telefonus, iš to pragyventi. Padavė apklotą S. K.. Visi susitarė taip pasielgti. Pažinojo nukentėjusįjį. Norėjo pavogti telefonus. Matė, kad nukentėjusysis turi telefonus. Plano nebuvo. A. T. paėmė telefonus, S. K. apklotu uždengė vaizdo kamerą. Bendra erdvė yra filmuojama. Pats sėdėjo ant lovos. Išėjo visi kartu. Žinojo kas buvo daroma. Telefonus visi pardavė mieste, tačiau pardavime nedalyvavo. Už pinigus nusipirko pavalgyti ir alaus. Gėrė, valgė, žinojo kaip buvo gauti tie pinigai. Po įvykio S. D. klausė kodėl taip padarė. Jis žinojo, kad jie tai padarė, nes jie išėjo, o daugiau niekas neišėjo. Telefonas gulėjo ant S. D. lovos. Visi buvo susitarę pavogti telefonus. Kiti kaltinamieji taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), vienoje patalpoje su juo.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. A. T., S. K. yra jo pažįstami asmenys, su kuriais kartu gyveno (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Visi vartodavo narkotines medžiagas, jų įsigijimui reikėdavo pinigų, todėl darydavo įvairius nusikaltimus, tikslu - prasimanyti pinigų. 2020 m. kovo 1 d. jis, S. K., A. T. ne kartą ankščiau matė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo, turi du mobiliojo ryšio telefonus. 2020 m. vasario 29 d. dienos vakarą, būnant gyventojų salėje A. T. pasiūlė planą - pasakė, kad jis S. K. nuo jam priskirtos lovos (duomenys neskelbtini) paduos užklotą, kurį perims S. K. ir panaudodamas jį uždengs patalpą fiksuojančią vaizdo stebėjimo kamerą, o tuo metu A. T. nueis ir paims du mobiliojo ryšio telefonus. Susitarė, kad kai mobiliuosius telefonus turintis asmuo paliks juos be priežiūros jie juos paims. 2020 m. kovo 1 d. ryte, jis gulėjo ant jam priskirtos lovos, A. T. sėdėjo kartu su S. K. ant lovos, kuri buvo greta jam priskirtos lovos. Asmeniui, kuriam priklausė mobilieji telefonai, nuėjus į vonios kambarį, A. T. pasakė, kad jau laikas pradėti. Kas pirmasis atsikėlė nuo lovos jis neprisiminė, bet prie jo lovos priėjo S., kurio paprašytas perdavė jam ant jo lovos buvusį užklotą. Suprato ir žinojo, kad jo lovos užklotas bus panaudotas uždengti vaizdo stebėjimo kamerą. Viskas įvyko kaip buvo suplanuota, o tiksliau: jis perdavė S. užklotą, o jis - pakėlęs lovos užklotą uždengė vaizdo fiksavimo kamerą, o tuo tarpu A. T., užėjęs už užkloto, nuo lovos paėmė du mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos įsidėjo į dešinės pusės striukės kišenę ir visi išėjo į lauką. Į lauką su juo išėjo: A. T., S. K. ir J. Z.. Išėję į lauką visi autobusu nuvyko į netoliese Kalvarijų turgaus esantį lombardą, kuriame dirbo A. T. pažįstamas. Į lombardą telefonus nunešė A. T., nei S. K., nei jis, nei J. Z. savo rankose mobiliojo ryšio telefonų nelaikė. Išėjęs iš lombardo T. jam į rankas padavė 30 eurų ir visi išsiskirstė. Kiek apskritai A. T. gavo pinigų už mobiliuosius telefonus jis nežino. Gavus pinigus, jis, S. K. ir J. Z. nuvyko į romų taborą ir už gautus pinigus įsigijo narkotinių medžiagų. Labai gailisi dėl įvykio (T. 2, b. l. 46).
Teisiamajame posėdyje 2021 m. vasario 25 d., nukentėjusysis S. D. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius tik iš matymo, gyveno tuose pačiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis paprašė, kad iškviestų policiją, tą dieną parodė vaizdo įrašą. Telefonai „Samsung A70“ ir senas „Xiaomi“. Telefonai buvo jo, dar vis moka už „Samsung A70“ telefoną pagal sutartį. Telefonai nebuvo grąžinti, žala nebuvo atlyginta. Išėjo iš tualeto, norėjo paimti telefonus ir pamatė, kad kuprinė atsegta ir telefonų nebuvo. Telefonai buvo kuprinėje, kuri buvo ant lovos. Kai išėjo iš tualeto, kaltinamųjų jau nebuvo. Vaizdo įraše pamatė, kad ties vaizdo kamera buvo užtiestas apklotas, kad nesimatytų lovos.
Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis S. D. davė iš esmės analogiškus parodymus bei tai, kad apie devynis metus gyvena „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Su gyvenančiais asmenimis nesipyksta, gyvena taikiai, visi „(duomenys neskelbtini)“ gyventojai gyvena bendroje patalpoje, esančioje pirmame aukšte. 2020 m. kovo 1 d. apytiksliai 07.40 val., nuėjo į WC patalpą, ant savo lovos paliko juodos spalvos kuprinę, kurioje gulėjo jo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A70“, o ant lovos, kurioje miega, paliko gulėti savo mobilaus ryšio telefoną „Xaomi“, grįžęs į bendrą gyvenamąją patalpą pastebėjo, kad ant jo lovos nėra jo mobilaus ryšio telefono, tada nusprendė pažiūrėti, galimai mobilaus ryšio telefonus padėjo į savo juodos spalvos kuprinę, ją atidaręs, išsėmė visus viduje gulinčius daiktus, bet mobilaus ryšio telefonų taip ir nerado. Iškart nuėjo pas budėtoją ir paprašė jo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerą, užfiksuotą vaizdo įrašą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. 07.40 val. iki 07.50 val. buvo matyti, kad vienas vyriškos lyties asmuo, avėjęs juodos spalvos sportbačius su baltos spalvos raiščiais, apsirengęs pilkos spalvos treningus, mėlynos spalvos striukę, tamsiai rudu plaukų atsistoja prie jo lovos, pakelia mėlynos spalvos paklodę ir uždengia jo lovos vaizdą, kad per vaizdo stebėjimo kameras nieko nesimatytų. Tuo tarpu kitas vyriškos lyties asmuo, apsirengęs juodą striukę, juodos spalvos treningais, trumpo kirpimo, prieina prie jo lovos ir matosi kaip judina jo kuprinę. „Samsung Galaxy A70“ yra paimtas dviems metams išsimokėtinai. Kito mobilaus ryšio telefono „Xaomi“ dokumentų neturi, minėtą telefoną nusipirko seniai, prieš apytiksliai du metus, jo vertė apytiksliai 50 eurų. „Samsung Galaxy A70“ vertė apytiksliai 300 eurų, o kito mobilaus ryšio telefono vertė apytiksliai 50 eurų. Bendra jam padaryta žala 350 eurų (T. 1, b. l. 38).
Liudytojas P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad visi trys kaltinamieji gyveno (duomenys neskelbtini). Jis yra socialinio darbuotojo padėjėjas (duomenys neskelbtini). Visus tris kaltinamuosius pažįsta. Jo pamainoje atėjo S. D. ir pasakė, kad pavogė jo telefoną. Peržiūrėjo kameras ir iškvietė policiją. Pastoviai daromas vaizdo įrašas toje patalpoje, kurioje gyvenama. Vaizdo įraše atpažino A. T., S. K. ir A. G.. Visus asmenis atpažino, kurie buvo vaizdo įraše. Kaltinamieji buvo bendroje salėje.
Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas P. K. parodė, kad jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 1 d. apytiksliai 07.40 val. atėjo gyventojas S. D., kuris pasakė, kad ką tik kažkas pavogė jo mobilaus ryšio telefonus, vienas jų buvo ant lovos, o kitas buvo jo juodoje kuprinėje, bendroje gyventojų salėje. Jis tada peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameros Nr. 7 užfiksuotą vaizdo įrašą ir pastebėjo, kad vienas vyriškos lyties asmuo - S. K. avėjęs juodos spalvos sportbačius su baltos spalvos raiščiais, apsirengęs pilkos spalvos treningus, mėlynos spalvos striukę, tamsiai rudu plaukų atsistoja prie S. D. lovos, pakelia mėlynos spalvos paklodę ir uždengia juo lovos vaizdą, kad per vaizdo stebėjimo kameras nieko nesimatytų. Tuo tarpu kitas vyriškos lyties asmuo, apsirengęs juodą striukę, juodos spalvos treningus, trumpo kirpimo, prieina prie S. D. lovos ir 07 val. 47 min. 45 sek. matosi, kad minėtas trumpo kirpimo vyras judina S. D. kuprinę. Minėto vyro neatpažįsta, jisai ankščiau čia nesilankė, savaitės bėgyje galės patikslinti jo vardą bei pavardę, kadangi asmuo turėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 54).
Papildomos apklausos metu ikiteisminiame tyrime, liudytojas P. K. parodė, kad peržiūrėjęs vaizdo kameromis (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2020 m. kovo 1 d. įrašą gali parodyti, kad nuo 2:20 min vaizdo įraše nuo lovos atsistoja S. K., kurį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, t. y. kūno sudėjimą, plaukų spalvą, kirpimą, aprangą. Ant lovos priešais S. D. lovą sėdėjo A. T. ir S. K.. Tą dieną S. K. avėjo juodos spalvos sportinio tipo batelius (su baltos spalvos raiščiais), apsirengęs pilkos spalvos treningus, tamsiai mėlynos spalvos striukę ((duomenys neskelbtini) jis gyveno ilgą laiko tarpą, todėl labai gerai žino kaip jis atrodo). Ties vaizdo įrašo 2:31 min. S. K. nueina prie greta esančios lovos ant kurios sėdi A. G. (dėvi mėlynos spalvos džinsus, šviesios spalvos sportbačius, tamsios spalvos striukę ir mėlynos spalvos sportinio tipo megztuką su gaubtuvu, taip pat pilkos spalvos kišene ties krutinės sritimi), kurį atpažįsta pagal bendrus bruožus ((duomenys neskelbtini) jis gyveno ilgą laiko tarpą, todėl labai gerai žino kaip jis atrodo), jis dėvi ryškiai mėlynos spalvos striukę. A. G. atsistoja ir S. K. nuo lovos paima mėlynos spalvos antklodę. Nuo 2:21 min. atsikelia iš lovos (esančios šiek tiek toliau) J. Z., kuris vilki pilkos spalvos megztinį ir eidamas link kitų išvardintų asmenų tvarkosi kelnes (juodos spalvos), t. y. į kelnes kiša megztuką ((duomenys neskelbtini) jis gyvena ilgą laiko tarpą, todėl atpažįsta jį iš bendrų išvaizdos bruožų, sudėjimo). Nuo 2:34 min. nuo lovos atsistoja A. T. (vilki tamsios spalvos striukę, sportinio tipo kelnes bei pilkos spalvos sportinio tipo batelius), kuris S. K. pakėlus nuo A. G. lovos paimtą antklodę, taip bandant užstoti kameromis fiksuojamą vaizdą, nueina prie S. D. lovos, tuo metu J. Z. toliau tvarkosi kelnes, o G. sėdi ant lovos. Nuo 2:52 min. pirmasis iš patalpos išeina A. T., J. Z. (prieina prie invalido vežimėlyje sėdinčio asmens), po kelių sekundžių prieina prie išėjimo ir laukia, tuo metu išeina S. K., nuo lovos atsistoja G., išeina link išėjimo <...> (T. 1, b. l. 59-60).
Liudytojas J. Z. teisiamajame posėdyje 2021 m. birželio 17 d. parodė, kad tą dieną sėdėjo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jam pasiūlė apvogti asmenį. To asmens vardo nežino. Jis tą daryti atsisakė. Salėje atpažino A. G., S. K. ir A.. Neprisiminė kuris pasiūlė apvogti asmenį. Iš trijų asmenų kažkuris pasiūlė apvogti. Reikėjo pavogti telefoną. Jie vartojo narkotikus ir buvo sunku. Kažkas pasiūlė vagystę. Narkotikus vartojo kaltinamieji. Vagystės tikslas buvo gauti narkotikų. A. pavogė tuos telefonus. Jis priėjo prie lovos, atsegė kuprinę ir ištraukė telefonus. Jie sėdėjo šalia. Jis bendravo su A. G.. S. irgi sėdėjo. Lyg ir buvo pakeltas užklotas. S. pakėlė užklotą. Jis tuo metu pasakė, kad kažkas ten yra ant paklodės. Jis sėdėjo ant A. lovos. Manė, kad paklodė buvo pakelta, nes tuo metu A. prasmuko ir paėmė telefonus. Vieną telefoną pardavė ir už gautus pinigus nuvažiavo į taborą. A. į taborą nevažiavo. Jis nevartojo narkotikų, kurie buvo parduodami tabore.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. Z. parodė, kad apie 2020 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini). esančiuose (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo vienas iš jo pažįstamų asmenų, su kuriais kartu vartodavo narkotines medžiagas, tai galėjo būti A. T., S. K. arba A. G. ir pasiūlė pavogti kito, (duomenys neskelbtini) gyvenusio, jam tik iš matymo žinomo asmens mobiliojo ryšio telefonus. Gavus minėtą pasiūlymą jis iškart pasakė, kad tame dalyvauti neketina, todėl jų susitarimo detalių kas ir ką tarėsi daryti, jis nežino. Gulėjo (duomenys neskelbtini) jam priskirtoje lovoje, kai pamatė, kad S. K. nuo A. G. lovos pakėlė ten buvusį užklotą. Manė, kad jis užklotą pakėlė tikslu uždengti (duomenys neskelbtini) įmontuotą vaizdo fiksavimo kamerą. Tuo metu A. T. nuėjo už S. K. laikomo lovos užkloto ir paėmė jam nepriklausančius kito asmens mobiliojo ryšio telefonus, bet iš kur konkrečiai paėmė mobiliojo ryšio telefonus - t. y. kuprinės, lovos ar kitos vietos jis nematė ir nežino. Po įvykio greitai visi išėjo iš patalpos, kas pirmasis išėjo jis nežino, bet nusprendė eiti kartu su jais, nes žinojo, kad jie vartos narkotines medžiagas. Miesto autobusu važiavo iki Kalvarijų gatvės ir ten esančiame lombarde A. su S. ar kitu asmeniu nuėjo į lombardą ir pridavė mobiliojo ryšio telefoną. Už telefoną, jei neklysta A. gavo 20-30 eurų. Gautus pinigus panaudojo narkotinių medžiagų įsigijimui Romų tabore (T. 1, b. l. 69).
Liudytojas O. G. teisiamajame posėdyje 2021 m. birželio 17 d. parodė, kad J. Z. yra šeimos narys. Jis yra jo žmonos sūnus. Jie prižiūri jo vaiką, nes yra paskirta globa. Vėliau sužinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Iš salėje esančių asmenų nepažįsta nei vieno.
Ikiteisminiame tyrime liudytojas O. G. parodė, kad yra J. Z. patėvis. <...> Jo žiniomis neretai jis apsistodavo (duomenys neskelbtini) arba tiesiog gatvėje (T. 1, b. l. 64).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-08867-20 iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas vaizdo stebėjimo kameros įrašas 2020 m. kovo 1 d. nuo 07.45 val. iki 07.48 val. Atsidarius programą „Windows Media leistuvas“ vaizdo įrašą pavadinimu „VID_20200301_111942“ matomas spalvotas vaizdo įrašas, rodomi data ir laikas. Vaizdo stebėjimo kamera įmontuota patalpos esančios (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje viršutiniame kampe, nukreipta į patalpos vidų. Patalpoje matoma 20 lovų, kairėje pusėje matomas išėjimas. 2020 m. kovo 1 d. apie 07.45 val. vyriškos lyties asmuo, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, apsirengęs geltonos spalvos marškiniais ir mėlynais džinsais (toliau - asmuo Nr. 1) ant viduryje kambario esančios lovos, į kuprinę įdeda du mobiliojo ryšio telefonus ir apie 07.47 val. išeina iš kameros matymo zonos. Tuo metu vyriškos lyties asmuo vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu ir pilkomis kelnėmis su baltos spalvos juostelėmis (toliau - asmuo Nr. 2) atsistoja nuo šalia esančios lovos kartu su kitu vyriškos lyties asmeniu, kuris vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu, tamsiomis kelnėmis ir dėvi pilkos spalvos batus (toliau – asmuo Nr. 3). Ant gretimos lovos sėdi vyriškos lyties asmuo, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs mėlynos spalvos megztinių su gobtuvu ir mėlynais džinsais (toliau – asmuo Nr. 4). Asmuo Nr. 2 atsistoja prie asmens Nr. 4. Asmuo Nr. 4 nuo lovos paduoda baltos ir mėlynos spalvos užtiesalą asmeniui Nr. 2. Asmuo Nr. 3 atsistoja ir nueina link asmens Nr. 1 lovos, o tuo metu asmuo Nr. 2 pakelia minėtą užtiesalą bandydamas uždengti asmenį Nr. 3 nuo kameros matymo zonos. Judinant užtiesalą matoma, kad asmuo Nr. 3 yra pasilenkęs prie asmens Nr. 1 lovos. Asmuo Nr. 3 išeina iš kameros matymo zonos, tada asmuo Nr. 2 sulanksto užtiesalą ir padeda jį ant lovos ir taip pat išeina iš kameros matymo zonos. Asmuo Nr. 4 pataiso užtiesalą ir apsirengęs tamsios spalvos striukę išeina iš kameros matymo zonos. Apie 07.48 val. baigiasi vaizdo įrašas (T. 1, b. l. 25-29).
Teisiamajame posėdyje 2021 m. vasario 25 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą, nukentėjusysis S. D. parodė, kad jis apsirengęs geltonai; kaltinamasis A. G. parodė, kad neatpažįsta asmenų vaizdo įraše. Vėliau parodė, kad jis ant savo lovos; kaltinamasis A. T. parodė, kad jis sėdi ant lovos, apsirengęs juodą striukę. Ten stovi A. G., o S. K. krato apklotą. Baltai apsirengęs prie kolonos yra liudytojas J.; kaltinamasis S. K. parodė, kad jis stovi šalia A. T.. Paėmė apklotą, nes A. G. jo paprašė paimti. A. G. su šviesiai mėlyna striuke.
BIRT žiūryklės duomenimis – 2020 m. kovo 1 d. registruotas įvykis – (duomenys neskelbtini), pavogti du telefonai (T. 1, b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – lova Nr. 5. Pridėtos foto nuotraukos (T. 1, b. l. 17-19).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Šie aptarti teismo ištirti duomenys, surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamiems teisėtumo ir sąsajumo reikalavimams, todėl juos teismas laiko byloje įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pirmas pranešimas apie vagystę užfiksuotas 2020 m. kovo 1 d. 08:28 val., kai (duomenys neskelbtini) darbuotojas informavo apie gyventojo dviejų telefonų vagystę bei tai, kad yra vaizdo įrašas. Patikrinimo metu nustatyta, kad vagystė padaryta (duomenys neskelbtini), apie 07:45 val., kai iš S. D. pagrobti du telefonai: 300 EUR vertės „Samsung“Galaxy A70 ir 50 EUR vertės „XAOMI“. Bendra žala 350 EUR.
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji patalpa „Bendra salė“ yra filmuojama. Ant lovos Nr. 5 yra rudos su balta spalva pledas, juodos spalvos kuprinė ei kiti daiktai.
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įrašė užfiksuota, kaip teisme išnagrinėtoje byloje nustatyti asmenys atlieka šiuos veiksmus nuo 07:45 val. iki 07:48 val.:
- 2020 m. kovo 1 d. apie 07.45 val. nukentėjusysis S. D. į kuprinę įdeda du mobiliojo ryšio telefonus ir apie 07.47 val. išeina iš kameros matymo zonos;
- kaltinamasis A. G. paduoda kaltinamajam S. K. baltos ir mėlynos spalvos užtiesalą ir šis, nuėjęs prie nukentėjusiojo S. D. lovos, užtiesalą iškelia rankomis ir judina, taip uždengdamas A. T., kuris pasilenkė prie nukentėjusiojo S. D. lovos, po ko išeina. S. K. sulanksto užtiesalą, padeda ant lovos ir išeina. A. G. pataiso užtiesalą ir išeina.
Aptarti ir išanalizuoti įrodymai, vertinant su kaltinamųjų parodymais, įrodo, kad visi trys kaltinamieji A. G., A. T. ir S. K., dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką – vagystę, bendrai. Tik teisiamajame posėdyje 2021 m. birželio 17 d. kaltinamieji A. T. ir S. K. pripažino kaltę. Visgi, prisipažinimas pastarųjų nėra nuoširdus, nes ir pripažindami padarytus veiksmus, tuo pačiu pastarieji neigė susitarimą ir bendrus veiksmus. Tik kaltinamasis A. G. nuo pat pradžių davė nuoseklius ir faktines teismo nustatytas aplinkybes patvirtinančius parodymus.
Išanalizuota įvykio eigą nesudaro pagrindo abejoti, kad kaltinamieji A. G., A. T. ir S. K. veikė bendrai, t. y. suvokė ką daro ir kokių tikslų siekia. Minėta, kad kaltinamasis A. G. patvirtino, kad visi susitarė bendrai tam, kad paimti telefonus. Tam, jis padavė užklotą S. K., kuris iškėlė jį, taip uždengdamas nuo kameros tą vietą, kur A. T. paėmė nukentėjusiojo telefonus. Po to, visi išėjo faktiškai kartu, o telefonai buvo parduoti. Konkrečiu atveju svarbu tai, kad iki veikos padarymo metu visi trys kaltinamieji žinojo siekiamo tikslo – svetimo turto vagystė, ir tam kiekvienas atliko atskirą, ju nurodytą, bendrininko vaidmenį, t. y. nuo užkloto perdavimo, kad juo būtų uždengtas vaizdas kamerai, iki telefonų pagrobimo ir jų užvaldymo. Ką vėliau kaltinamieji padarė su telefonais ir kaip pasidalino nusikalstamai įgytą turtą nėra šiuo atveju reikšminga jų veikų kvalifikavimui.
Pažymėtina ir tai, kad net ir žodžiais konkrečiai nesusitarus daryti nusikalstamą veiką, tačiau iš kitų bendrininkų veiksmų matant ką jie daro bei prisijungus prie daromos veikos, taip pat laikytina, kad bendrininkai veikia kartu, bendrais veiksmais. Toks prisijungimas prie nusikalstamos veikos darymo galimas ir veikos padarymo metu, iki ji dar nėra baigta. Todėl nėra jokių abejonių, kad kuris nors iš kaltinamųjų nesuprato ką darąs ir kokių tikslų siekiama. Galiausiai, jeigu taip ir atsitiktų, kad, pavyzdžiui kaltinamasis S. K. nesuprato, kam reikėjo pakelti užklotą ir neva nematė, ką darė A. T., visgi, iš karto po įvykio jis žinjojo apie vagystę ir galėjo sulaikyti ją padariusius asmenys, juos sudrausmindamas ir pareikalaudamas grąžinti svetimą turtą arba pranešti nedelsiant apie vagystę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administraciją ar policijai. Tačiau to nepadarė. Taigi, pastarojo versija, kad neva nesuprato ką daro nėra pagrįsta. Priešingai, jau aptartais bylos įrodymais yra paneigta. O tai, kad kaltinamieji planavo padaryti šią vagystę kartu, patvirtino ne tik kaltinamojo A. G. ir galiausiai parodymus pakeitęs kaltinamasis A. T., tačiau ir liudytojas J. Z., kuris atsisakė kaltinamųjų siūlymo padaryti vagystę ir joje nedalyvavo.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatyto, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji A. T., S. K. ir A. G., veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą, S. D. 350 EUR bendros vertės turtą (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl jų veika teisingai kvalifikuota kaip vagystė, atsakomybė už kurios padarymą numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas skirdamas A. T. bausmę pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą.
Kaltinamasis A. T. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), be to, veikė bendrais veiksmais su kitais kaltinamaisiais.
Kaltinamojo A. T. pateikti duomenys apie jo norą reabilituotis yra sveikintini, tačiau, dėl jau aptarto, konkrečiu atveju nėra reikšmingi bausmės skyrimo klausimui.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybe lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis.
Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir galėjosi dėl jos padarymo, iki pat įrodymų tyrimo pabaigos tvirtino, kad nei S. K., nei A. G. jokiais veiksmais jam nepadėjo. Pažymėjo, kad vienas paėmė telefonus, pardavė juos ir pinigus išleido savo reikmėms. Šie parodymai nesutapo su kitų kaltinamųjų ir liudytojo J. Z. duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu, po visų proceso dalyvių duotų parodymų, A. T. prisipažino, kad buvo susitarimas, tačiau nurodė, kad apie pavogtus telefonus kitiems kaltinamiesiems nurodė tik išėjus iš (duomenys neskelbtini), todėl laikyti, kad kaltinamasis A. T. buvo nuoširdus ir teismui nurodė tikslias įvykio aplinkybes, nėra pagrindo teigti.
Dėl aptarto, konkrečiu atveju yra tik dvi kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) veika padaryta bendrininkų grupėje: 2) veiką padarė recidyvistas, nes nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Minėta, kad kaltinamasis ne kartą teistas už vagysčių padarymą, todėl konstatuotina, kad ir šiuo atveju, jo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o tiksliai suplanuota. Taigi kaltinamasis savo elgesio nebandė keisti net ir po ankstesnių teistumų už nusikalstamų veikų padarymą.
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. yra jauno amžiaus, nevedęs (T. 1, b. l. 76), anksčiau ne kartą teistas, taip pat už nusikalstamas veikas padarytas nuosavybei (t. 1, b. l. 84-92), SODROS duomenimis prieš sulaikymą stabilaus ir ilgalaikio darbo neturėjo (t., b. l. 77), baustas daug kartų už administracinių nusižengimų padarymą, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nemokėjo paskirtų baudų (T. 1, b. l. 79-83). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nors jam buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis vėl pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė kaltinamojo padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. T. skyrus griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, ir už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas skirdamas S. K. bausmę pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą.
S. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), be to, veikė bendrais veiksmais su kitais kaltinamaisiais, jie veikė kaip vykdytojai.
S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. nurodė, kad jam padavė apklotą, kurį jis pakėlė į viršų. Kas prašė pakelti apklotą, jis nežinojo. Nurodė, kad nežinojo kokiu tikslu apklotas buvo keliamas. Nebuvo kalbos apie telefonų pardavimą. Apie vagystę niekas nieko nesakė. Niekas nepasakė nuleisti apkloto, pamatė, kad išeina ir padėjo jį. Važiavo į stotį, tačiau nežinojo, kokiu tikslu. Kaltinamasis S. K. nors ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau savo duotais parodymais, kurie nesutapo su kitų kaltinamųjų ir liudytojo J. Z., nepatvirtino ir nenusakė savo veikos ypatybių ar svarbiausių bruožų, todėl laikyti, kad kaltinamasis S. K. buvo nuoširdus ir teismui nurodė tikslias įvykio aplinkybes, nėra pagrindo teigti.
Dėl aptarto ir tai, kad S. K. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka, teismas sprendžia, kad jo atsakomybę sunkina šios aplinkybės: 1) veiką padarė bendrininkų grupėje: 2) veiką padarė recidyvistas, nes nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Taip pat atsižvelgiama į S. K. kitas charakterizuojančias savybes – jauno amžiaus, nevedęs (T. 1, b. l. 108), iki bausmės atlikimo SODROS duomenimis nedirbo (T. 1, b. l. 109), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (T. 1, b. l. 110), praeityje teistas ne kartą, taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (T. 1, b. l. 115-125), baustas daug kartų už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (T. 1, b. l. 111-116).
Atkreiptinas dėmesys, kad nors jam buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė kaltinamojo padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. K. skyrus griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, ir už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas skirdamas A. G. bausmę pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą.
A. G. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), be to, veikė bendrais veiksmais su kitais kaltinamaisiais, jie veikė kaip vykdytojai.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad jis: 1) veika padaryta bendrininkų grupėje: 2) veiką padarė recidyvistas, nes nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Taip pat atsižvelgiama į A. G. kitas baudžiamojoje byloje charakterizuojančias aplinkybes – darbingo amžiaus, nevedęs (T. 2, b. l. 14), iki sulaikymo SODROS duomenimis nedirbo (T. 2, b. l. 15), daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą (T. 2, b. l. 17-25), praeityje teistas daugiau nei trisdešimt kartų, taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (T. 2, b. l. 26-40).
Taip pat, kaip ir kitų kaltinamųjų atvejų, nustatyta, kad nors A. G. buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis vėl pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė kaltinamojo padaryti socialiai naudingų ir priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. skyrus griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui, nes jo vaidmuo buvo ganėtinai antraeiliškas, nors jis ir veikė kaip bendravykdytojas. Dėl aptarto, A. G. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, paskutinis priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. G., S. K. ir A. T. yra neįsiteisėjęs, todėl priimamu nuosprendžiu skiriamos bausmės kaltinamiesiems nebendrinamos.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis A. G. yra sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime, jam paskirta kardomoji priemonė yra netikslinga, todėl naikintina šį nuosprendį paskelbus.
Kaltinamajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 13 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, nustačius, jog kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.
Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, nustačius, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui prie bylos medžiagos palikti CD laikmenas kompaktiniais diskais, kuriuose yra vaizdo įrašai.
Dėl proceso išlaidų.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 376,56 EUR ir 318,06 EUR už S. K. gynusių advokatų (ikiteisminiame tyrime ir teisminiame procese) darbo užmokestį.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes S. K. buvo pataisos namuose, dėl ko minėtų asmenų teisė į gynybą buvo apribota (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis iki sulaikymo ar pataisos namuose kur nors dirbtų, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nustatyti kaltinamiesiems bausmes atlikti pataisos namuose.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui prie bylos medžiagos palikti CD laikmenas kompaktiniais diskais, kuriuose yra vaizdo įrašai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.