Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-1023/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-10Alytaus apylinkės teismas
  2. T-517-1023/2020Nutartis · 2020-12-23Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
1-131-1023/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35912-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
L. M.
Ieškovas
V. V.
Advokatai
Vladislovas Milukas
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
  • 2.1.15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-131-1023/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35912-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui A. J.,kaltinamajam L. M.,nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui V. V., jo atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. balandžio 19 d. Prienų apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.32 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančios maisto prekių parduotuvės, kilusio žodinio konflikto metu su neblaiviu V. V., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. V. į veidą, o po suduoto smūgio V. V. atėjus paskui jį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir tarpusavyje susistumdžius, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. V. į veidą, dėl to nukentėjusysis V. V. aukštielninkas krito ant žemės, taip mušdamas nukentėjusiajam V. V. padarė kraujosruvą po kaire akimi, nubrozdinimą nosies srityje, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenyse, kraujosruvą dešinės pėdos srityje ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akiduobės išorinės sienelės lūžiu, kairės pusės pakauškaulio bei momenkaulio lūžiu, dešinės kojos I-o padikaulio lūžiu. Šiais veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (2 t., b. l. 26-31), kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. su D. Ž. važiavo motoroleriu. Ant kelio neblaivus stovėjo nukentėjęs. Jis bandė jį sugriebti ir nutraukti nuo motorolerio, todėl sustojo ir nuėjo paklausti kas yra, kilo konfliktas. Nukentėjusysis jam grėsmės sveikatai, gyvybei nekėlė. Jis sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Sudavė su ranka, rankoje turėdamas telefoną. Nukentėjusysis nukrito ant žemės, tada atsikėlė, jį koliojo ir jis jam vėl sudavė. Jis ir po pirmo, ir po antro smūgio nukrito ant žemės. Krito ant nugaros. Po antro smūgio nukritęs jis prarado sąmonę. Priėjo močiutės, kaimynė ir iškvietė greitąją. Nesimatė kraujo, tik prie akies prakirsta telefonu buvo. Pilnai pripažįsta kaltę. Pripažįsta teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pilnai. Nukentėjusiojo ieškinį palieka teismo nuožiūrai spręsti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, gynėjo neturinčiam pačiam kaltinamajam, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų, o nukentėjusįjį apklausiant tik dėl civilinio ieškinio.

Be kaltinamojo L. M. kaltės pripažinimo ir duotų parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

- kaltinamojo L. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 161-164, 169-171), kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, kartu su nepilnamečiu draugu D. Ž. jo vairuojamu motoroleriu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančio tvenkinio. Pamatė priekyje jų, viduryje gatvės girtą nepažįstamą pusnuogį vyriškį, kurį D. Ž. bandė apvažiuoti, tačiau jiems pro jį bandant prasilenkti girtas neblaivus vyriškis rankomis jam bandė sugriebti už dėvimų drabužių. Jiems sustojus, jis nulipo nuo motorolerio, paklausė vyriškio kokios problemos, neblaivus vyriškis pradėjo jį kolioti, tada jis rankoje laikomu savo mobilaus ryšio telefonu sudavė jam vieną smūgį į veidą ir jam atrodo prakirto nosį, nes matė, kad pakraujavo. Vyriškis nuo jo suduoto smūgio nukrito ant žolės., atsistojo ir vėl pradėjo agresyviai eiti link jo koliodamas. Bandydamas išvengti konflikto su neblaiviu vyriškiu, atbulomis nuo jo traukėsi eidamas į daugiabučių namų kiemą. Daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėje, iki kur jį atsivijo ateidamas neblaivus vyriškis, jis bandė abejomis rankomis sugriebti ir suduoti jam smūgį, bet jis jo išvengė ir pats rankos kumščiu sudavė vieną smūgį vyriškiui į veidą, vyriškis nuo jo suduoto smūgio į veidą krito aukštielninkas ant asfalto, į kurį trenkėsi galva. Po kritimo neblaivus vyriškis nesikėlė. Prie gulinčio vyriškio atbėgo kažkokia iš kiemo moteris, kuri iškvietė pagalbą. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, dėl to pergyvena, bandė susisiekti per vyriškio gimines su juo, jo atsiprašyti. Pripažįsta sudavęs smūgius vyriškiui, taip pasielgė, nes vyriškis, kuriam sudavė smūgius pirmas pradėjo konfliktuoti, kibo prie jo;

- nukentėjusiojo V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 73-78), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus vienas išėjo iš savo namų, tačiau kur ėjo, su kuo buvo ir ką darė, neprisimena. Visai neprisimena tos dienos. Prisimena, kad atsibudo Kauno klinikose ir jam buvo sužalota galva, lūžusi dešinė koja. 2019 m. rugpjūčio 19 d. įvykio, kurio metu buvo sužalotas, jam nebuvo lūžęs dešinės kojos padikaulis. Šis lūžis atsirado šio įvykio metu, kai jam buvo suduoti smūgiai ir krito. Dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. padaryto sužalojimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri jam yra neatlyginta. L. M. jo atsiprašė, prisipažino jį sužalojęs, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, bet neatlygino;

- 2019 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinis pranešimas dėl sumušto asmens (1 t., b. l. 8-9), kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rado ant žemės gulintį V. V., prie kurio buvo atvykusi jo motina L. V., taip pat įvykio vietoje buvo L. M., I. D., R. U.. L. M. nurodė, kad jis sudavė du smūgius V. V. gindamasis. L. M. alkoholio kiekio matuokliu 2019 m. rugpjūčio 19 d. 18.13 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas;

- 2019 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros protokolas su fotolentelėmis ( 1 t., b. l. 10-16), kuriais apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje;

- 2019 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 23-24), kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (PRIR), kuriame užfiksuotas konfliktas tarp nukentėjusiojo V. V. ir įtariamojo L. M.;

- liudytojos I. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104-107), kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį 17.00 val. ji buvo (duomenys neskelbtini) prie Stadione esančio prūdo. Po to, viena nuo prūdo ėjo link namų (duomenys neskelbtini) gatve pro parduotuvę, kur sutiko vieną einantį kaimyną V. V.. V. V. buvo stipriai neblaivus. V. V. jos paprašė, kad ji jį palydėtų iki namų. V. V. ėjo link gatvės, ji jį tempė atgal ant šaligatvio, tada jis vėl eidavo link gatvės, ji jį už rankos vesdavo ant šaligatvio. Jai bandant padėti eiti V. V., pro šalį nuo to paties prūdo važiavo motoroleris, kuriuo važiavo du jai nepažįstami vaikinai. Jie sustojo ant gatvės netoli jos ir V. V., apie 20 metrų atstumu nuo jų. Matė, kad nuo motorolerio nulipo keleivis ir ėjo link jos ir V. V.. V. V. būdamas girtas kažką užrėkė. Vaikinas su šalmu ėjo link V. V., o V. V. link vaikino. V. V. ji bandė sulaikyti, kad jis neitų link vaikino, bet ji jo neišlaikė, nes jis labai stambus. V. V. ir vaikinas priėjo vienas prie kito, kažką susiginčijo ir vaikinas kirto rankoje laikomu šalmu V. V. vieną smūgį į veidą. Nuo vaikino suduoto smūgio šalmu V. V. pradėjo kraujuoti nosis ir patino lyg po dešine akimi. Ji tuo metu stovėjo kiek toliau, todėl negirdėjo dėl ko susiginčijo. Konfliktą tarp vaikino ir V. V. ji pradėjo filmuoti telefonu. Tas vaikinas provokavo V. V., jis ėjo atbulas link daugiabučių namų ir provokavo V. V.. Tas vaikinas su šalmu pastūmė V. V. atremdamas jam šalmą į pilvą, taip gal du kartus ir tada V. V. norėjo pastumti vaikiną ir tas kirto V. V.. Vaikinas iš rankos kumščio sudavė vieną smūgį V. V. į veidą, tada šalmu trenkė V. V. į šoną ir jis nukrito automobilių stovėjimo aikštelėje ant asfalto. Kai V. V. nukrito, jis neatsikėlė, buvo be sąmonės. Vaikinas sudavęs smūgius V. V. nuėjo ir nuvažiavo į kitą kiemą, po to atvažiavo. Prie V. V. atbėgo kažkokia moteris, kuri iškvietė pagalbą;

- liudytojo R. U. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 111-114), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-12. Butas yra daugiabučio namo 3 aukšte, buto langai orientuoti į kiemo pusę, t.y. automobilių stovėjimo aikštelę. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakaro metu buvo namuose. Būdamas kambaryje per atidarytą kambario langą išgirdo iš kiemo sklindantį triukšmą, t.y. girto asmens šūkavimą: „ateik čia, gausi į galvą“. Pasižiūrėjo per kambario langą kas vyksta. Matė kaip viduryje kiemo stovi jaunas nepažįstamas vaikinas, kuris lyg dešinėje rankoje laiko šalmą, prie jo tuo metu agresyviai prieina girtas, taip pat nepažįstamas vyriškis ir jie kivirčijasi vienas ant kito rėkdami necenzūriniais žodžiais. Kiek pamena, tas girtas vyriškis pirmas griebė vaikiną su šalmu rankomis, lyg už drabužių ir jie apsistumdė. Tuomet pamatė kaip vaikinas rankoje laikantis šalmą užvožė girtam vyriškiui rankos kumščiu į veidą ir šis nuo suduoto smūgio ir girtumo paėjo atbulas ir užkliuvęs koja už šulinio metalinio dangčio krito ant asfalto aukštielninkas. Smūgį girtam vyriškiui sudavęs vaikinas išsigando ir greitai nuėjo už namo. Išėjo į kiemą ir priėjęs prie gulinčio girto vyriškio, kuriam buvo suduotas smūgis pamatė, kad jis be sąmonės. Kažkokia moteris iškvietė greitąją;

- liudytojos D. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117-120), kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., vakaro metu, kiek valandų buvo neprisimena, buvo po 17 val., sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sugrįžusi prie savo gyvenamojo daugiabučio namo atsisėdo lauke ant suoliuko, esančio prie namo laiptinės. Sėdėdama ant suoliuko pamatė ateinančius du vyriškius, kurių vienas atbulomis ėjo lyg provokuodamas link jo einantį pusnuogį vyriškį, link namų kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Tas vaikinas, kuris ėjo atbulomis turėjo rankoje šalmą, o link jo ateinantis vyriškis buvo be maikutės ir neblaivus, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti. Be maikutės vyriškio veide prie kairės akies matė patinimą, buvo kraujuotas tarpuakis. Be maikutės vyriškis agresyviai ėjo link nuo jo atbulomis ėjusio vaikino. Jie tiesiog nuėjo taip toliau link automobilių stovėjimo aikštelės. Ji tuo metu sėdėdama prie namo laiptinės ant suoliuko rašė žinutę telefonu. Netrukus išgirdo smūgio garsą ir pakėlusi galvą pamatė, kad tas vyriškis, kuris buvo pusnuogis krenta aukštielninkas ant asfalto, o vaikinas, kuris nešėsi rankoje šalmą stovėjo prie nukritusio pusnuogio vyriškio. Atsistojo ir priėjo prie gulinčio vyriškio, kuris gulėjo ir nesikėlė, buvo užsimerkęs, kvėpavo. Kur nuėjo vaikinas turėjęs rankoje šalmą nematė. Iš savo telefono iškvietė greitąją;

- liudytojo D. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 123-126), kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 17-18 val., kartu su L. M., savo vairuojamu ir jam priklausančiu motoroleriu važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, nuo prūdo link miesto. L. M. sėdėjo jam už nugaros ant motorolerio. Jiems važiuojant ant gatvės vidurio vaikščiojo svirduliuodamas nepažįstamas vyriškis, kuris buvo su vasarine trumpomis rankovėmis maikute ir šortais. Bandė ant gatvės svirduliuojantį vyriškį apvažiuoti pro šoną, bet jis šoko ant jo vairuojamo motorolerio ir tada griebė L. M. iš šono už maikės, bet praslydo ir nepagriebė. L. M. jam liepė sustoti, jis norėjo ant gatvės buvusio vyriškio paklausti kodėl jis taip elgiasi. Truputį pavažiavęs sustojo. L. M. sėdėdamas ant jo motorolerio paklausė vyriškio, kodėl jis juos puolė. Jis nieko neatsakęs nusirengė iš karto savo maikę ir puolė griebti L. M., bet kiek jis matė nepagriebė ir smūgių nesugebėjo suduoti, nes buvo girtas. L. M. nulipęs nuo motorolerio nusiėmė nuo galvos šalmą, kurį laikė rankoje. Kai L. M. nulipo nuo motorolerio tada tas vyras puolė jį. Matė nuvažiuodamas, kad L. M. atbulomis rankoje laikydamas šalmą ėjo link daugiabučių kiemų, o jį eidamas vijosi jiems kelią pastojęs vyriškis. Jis nematė, kad L. M. būtų sudavęs smūgį vyriškiui;

- liudytojos L. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130-133), kad kartu su ja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvena jos pilnametis sūnus V. V.. V. V. paskutiniu metu dažnai išgeria. Iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. V. V. vartojo alkoholį apie savaitę laiko. 2019 m. rugpjūčio 19 d. V. V. iš namų išėjo vienas apie 14.30 val. Būnant namuose apie 17.15 val., iš V. V. mobilaus ryšio telefono jai paskambino kaimynystėje gyvenanti nepilnametė I. D.. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės pasitiko I. D., kuri palydėjo iki kieme ant asfalto viduryje automobilių stovėjimo aikštelės gulinčio be sąmonės V. V.. V. V. gulėjo daugiau ant dešinio šono. Kažkokia moteris buvo atėjusi ir paaiškino, kad ji jau iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir liepė sūnaus V. V. nejudinti. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir V. V. išvežė į Kauno klinikas;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2550/2019(02) (1 t., b. l. 65-66), kurioje nurodyta, kad V. V. nustatyta: kraujosruva po kaire akimi, nubrozdinimas nosies srityje, kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu kairėje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenyse, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, kairės pusės pakauškaulio bei momenkaulio lūžis, kraujosruva dešinės pėdos srityje, dešinės kojos I-o padikaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių į galvos sritį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

- parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 174-182), kuriame nurodyta, kad L. M. parodė vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, kur jiems su D. Ž. važiuojant motoroleriu, kelią pastojo neblaivus vyriškis, vietą ties parduotuve, esančia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties kuria sudavė vieną smūgį prikibusiam vyriškiui, vietą prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kur sudavė antrą smūgį neblaiviam vyriškiui ir šis nukrito.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir vertinimo

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. M. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. L. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai.

Pačio kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (2 t., b. l. 26, 27), rašytiniai dokumentai: apklausos protokolai - nukentėjusiojo parodymai (1 t., b. l. 73-78), liudytojų parodymai (1 t., b. l. 104-107, 111-114, 117-120, 123-126, 130-133), objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 23-34), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 174, 175), Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2550/2019(02) (1 t., b. l. 65, 66), neginčijamai patvirtina, kad L. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.32 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančios maisto prekių parduotuvės, kilusio žodinio konflikto metu su neblaiviu V. V., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. V. į veidą, o po suduoto smūgio V. V. atėjus paskui jį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir tarpusavyje susistumdžius, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. V. į veidą, dėl to nukentėjusysis V. V. aukštielninkas krito ant žemės, taip mušdamas nukentėjusiajam V. V. padarė kraujosruvą po kaire akimi, nubrozdinimą nosies srityje, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenyse, kraujosruvą dešinės pėdos srityje ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akiduobės išorinės sienelės lūžiu, kairės pusės pakauškaulio bei momenkaulio lūžiu, dešinės kojos I-o padikaulio lūžiu, t. y. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog smūgiuodamas kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp L. M. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis L. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teismas, skirdamas bausmę L. M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – teistas (1 t., b. l. 153-155), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 144-152), nedirba (1., b. l. 143), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 142), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 140), yra jauno darbingo amžiaus. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuoti šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra jokio pagrindo dėl sekančių priežasčių. Nukentėjusysis, nors ir buvo stipriai neblaivus, dalyvavo žodiniame konflikte su kaltinamuoju, tačiau pažymėtina, kad vien to, jog žodinį konfliktą galimai pradėjo nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakanka, kad tai būtų pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis nors ir buvo stipriai neblaivus, tačiau jokios realios grėsmės kaltinamojo gyvybei ir sveikatai nekėlė, tą pripažino ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, tą patvirtina ir liudytojos I. D. parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, tas matyti ir iš objektų apžiūros protokolo, vaizdo įrašo, kuriame kaltinamasis nors ir eina atbulas, o link jo eina nukentėjusysis, tačiau kaltinamojo elgesys, veido išraiškos (šypsosi) nerodo, jog jis suvokė nukentėjusiojo veiksmus kaip realią grėsmę jam, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį ne dėl jo netinkamo elgesio, pasakytų žodžių, o jau dėl įniršio ir inercijos. Byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu būtų naudojęs smurtą, priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo tik kaltinamasis. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmus – fizinio smurto panaudojimą, vertinti kaip atliktus dėl nukentėjusiojo provokuojančio ar rizikingo elgesio, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant kaltinamojo L. M. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 150 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, L. M. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 843,91 Eur priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 46-47). Ieškinyje nurodoma, kad V. V. buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: 2019 m. spalio 4 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl trauminės subdurinės hemoragijos: neurochirurgo konsultacija; 2019 m. spalio 7 d. VšĮ Prienų ligoninėje dėl padikaulio lūžio: ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos. V. V. nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 3d. buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose stacionare dėl trauminės subdurinės hemoragijos, pacientui atlikta 3 kartus galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir 1 kartą kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 843,91 Eur. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas turtinę žalą patyrė suteikdamas nukentėjusiajam medicinines paslaugas ir šalindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytus padarinius – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (1 t., b. l. 40-47, 58), akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. M.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis V. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 376,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87-88). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, jis buvo praradęs sąmonę, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado pykinimas, po įvykio nuolat skauda galvą, jis pasidarė dirglus, atsirado baimės jausmas, sutriko miegas, dėl ko turėjo gerti įvairių vaistų. Iš viso vaistams (lexotanil, solpadeine, ibuprofen, movalis) nukentėjusysis išleido 46,34 Eur. Vaistus nuo skausmo nukentėjusysis buvo priverstas gerti ilgą laiką, nes skausmai ir toliau atsinaujindavo, ko iki sumušimo jam nebuvo. Taip pat, patyrė 30 Eur kelionės išlaidas, 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Kasos kvitų už vaistus neišsaugojo, kadangi dėl patirtų traumų ir streso, tai padaryti tiesiog pamiršo, todėl teikia tik išsaugotus vaistų receptus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė labai didelį skausmą, kuris kartais atsinaujina ir dabar, jam sutriko miegas, atsirado nerimo ir baimės jausmas, dėl minėtų traumų, ausyse beveik pastoviai zvimbia, dėl to šiek tiek sutriko judesių koordinacija. Po patirto šoko, psichologinės traumos, skausmo, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumų pasekmių, V. V. iki šiol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Dėl šių aplinkybių visumos, įtariamasis privalo atlyginti nukentėjusiajam neturtinė žala – 3000 eurų. Teismo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis V. V. parodė (2 t., b. l. 26-31), kad jam padaryta 396,49 eurų turtinė žala ir 3000 eurų neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro vaistai, vartojo „lexotanilį“, „solpadeiną“, „ibuprofeną“, „movalį“ nuo skausmo. Ir dabar vartoja vaistus ir į nosį lašus uoslei, nes nusikaltimo pasėkoje prarado uoslę. Neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, išgyvenimai. Taip stipriai buvo sumuštas pirmą kartą, patyrė baimės jausmą, atmintis šlubuoja, sutriko miegas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindė vaistų receptais (1 t., b. l. 90-91), bei receptais ir vaistų pirkimo kvitu – 20,15 Eur sumai (2 t., b. l. 22-25). Pažymėtina, kad civilinis ieškinys, jame nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais, kas nukentėjusiajam buvo išaiškinta ir teismo nutartimi (2 t., b. l. 7, 8). Nors nukentėjusysis ieškinyje nurodė, jog kvitų neišsaugojo, tačiau iš nukentėjusiojo išsaugotų ir teismui pateiktų receptų matyti, kad buvo išrašyti tokie vaistai, kaip diazapamas, nors nukentėjusysis tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nenurodė tokį vaistą vartojęs, taigi mažai tikėtina, kad būtų jį ir pirkęs (1 t., b. l. 90, 91). Be to, nors nukentėjusysis nurodė, jog vartojo tokius vaistus kaip lexotanilis, iburpofenas, solpadeinas, movalis, tačiau minėtų vaistų nei receptų nei įsigijimo kvitų nepateikė, juolab iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad gydymo rekomendacijose nebuvo skirta jokių vaistų, nurodyta, kad raminančių vaistų nevartoja, siūloma tik riboti sunkų fizinį krūvį, siūloma patogi avalynė. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad nukentėjusysis byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė būtent 96,49 Eur turtinę žalą vaistams pirkti. Tačiau nukentėjusysis pateikė receptus ir įsigijimą patvirtinantį mokėjimo kvitą už vaistus, sumoje 20,15 Eur (2 t., b. l. 22-25). Minėtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šioje dalyje (20,15 Eur) civilinis ieškinys tenkintinas ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. M. (BPK 109 straipsnis). Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl minėtos turtinės žalos už vaistus ir kelionės išlaidas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamojo L. M. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. V. sveikata, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. padaryti šie sužalojimai: kraujosruva po kaire akimi, nubrozdinimas nosies srityje, kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu kairėje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenyse, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, kairės pusės pakauškaulio bei momenkaulio lūžis, kraujosruva dešinės pėdos srityje, dešinės kojos I-o padikaulio lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos kaulų ir padikaulio lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Minėto nukentėjusiojo įvykio metu patirtas sužalojimas leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dėl galvos kaulų ir padikaulio lūžių atitinkamą gydymosi laiką negalėjo normaliai įprastai atlikti kasdieninių žmogaus fiziologinių funkcijų, buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, jis patyrė taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis nedirba, tačiau yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą nenustatyta, išlaikytinių neturi. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pats nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo aktyvus veikos dalyvis, nevengė konflikto, bandė suduoti smūgius kaltinamajam, bet dėl didelio girtumo jam tai nepavyko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą šios veikos pasėkoje; nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje jis prarado darbą, priešingai teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog veikos padarymo metu jis nedirbo, įsidarbino maždaug prieš mėnesį. Nenustatyta, kad jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sužalojimo atvejais: nuo 579,24 Eur iki 2316,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-287-697/2017, 2K-139-895/2017, 2K-265-976/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-142-489/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus visa tai ir tai, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, lūžiai sugijo, nenustatyti mediciniškai pagrįsti liekamieji reiškiniai, įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patiriamą baimę, priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat ir aukščiau aptartą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nukentėjusiojo elgesį, bei tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo, laisvalaikio įpročius, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 3000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 1200 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusysis V. V. byloje pateikė prašymą dėl 300,00 Eur advokato išlaidų priteisimo, pridėdamas jų patyrimą pagrindžiančius dokumentus: pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 89). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atstovavimo apimtį – civilinio ieškinio surašymas baudžiamojoje byloje, konsultavimas, susipažinimas su bylos medžiaga, atstovavimas, teisinių paslaugų įkainį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kuris yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas nepateikė, todėl turėtų dirbti ir gauti pajamas, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš L. M. nukentėjusiojo naudai.

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, L. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 183-185).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 150 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. skirti galutinę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 150 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 843,91 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 91 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai.

Civilinio ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,15 Eur (dvidešimt eurų 15 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1200,00 (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kaltinamajam L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoje jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė