Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus Vyriausiosios tyrėjos L. P. 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21132674538).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kreipėsi su skundu dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus Vyriausiosios tyrėjos L. P. 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21132674538), nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį.

Nesutikdama su minėtu skundu R. V. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamą nutarimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Bendras kiemas su (duomenys neskelbtini) namu. Kieme stovi šulinys, kurio vandenį naudoja gyventojai. Aplink šulinį, po pareiškėjos namo langais buvo žalia veja. Kaimynas A. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) statydavo mašiną po langais, ant pievutės, todėl viską ištrypė, išvažinėjo. Mašinos tepalai varvėdavo ant žolės prie šulinio, gadino žaliąją veją. Bandė atsodinti veją savo lėšomis, taip pat prižiūrėti. Pareiškėja turinti pirmos grupės neįgalumą, todėl sunku prižiūrėti veją. Tačiau A. V. viską išdraskė (jau ne pirmą kartą). Grasino, pravardžiavo, įžeidinėjo. Sakė, kad jis ją sutvarkys, padės į vietą, kad pievos, tai tikrai čia nebus, kad jis ir toliau statys mašiną ant vejos prie šulinio ir prie pat pareiškėjos gyvenamųjų langų. Ne kartą kreipėsi į policiją, bet rezultatų nėra. A. V. su sūnumi išdraskė pasodintas gėles, žolę ir teigė, kad pievos čia vis tiek nebus. Nurodė, kad pareiškėją ,,padės į vietą“, ,,susidoros“. Kaimynas plauna mašinas, teka tepalai. Taip pat prieštarauja priimtam nutarimui, kuriame nurodyta, kad toje vietoje niekada nebuvo pievos, o buvo pareiškėjos statybinis laužas po stogo keitimo, kadangi tai netiesa. Pareiškėja nurodo, kad namo stogą keitė tik 2020 metais spalio mėnesį. Darbai truko tik apie mėnesį, byloje pateikti medžiagų įsigijimo kvitai. Pažymi, kad užsakė šiukšlių konteinerį statybiniam laužui. Medienos likutis buvo sutvarkytas iki lapkričio mėnesio ir sukrautas sandėlyje. A. V. stato mašiną prie ūkinių pastatų, per kuriuos įvažiuoja sunkvežimiai, prikrauti malkų. Lengvasis automobilis lengvai gali pravažiuoti. Taip pat nesutinka, kad aplink žolę buvo sustatyti kuoleliai ir dėl jų A. V. būdamas neįgalus negali išlipti iš savo vairuojamo automobilio ir išsikrauti jam priklausančių daiktų, todėl juos patraukia į šoną, nuolat šaukdamas, grasindamas. Žemė savivaldybės, tačiau privaloma tvarkyti, todėl pareiškėja tvarko žemės plotą, esantį šalia namų, pjaunu žolę, renka šiukšles, tačiau A. V. nuolatos stato mašinas. Prie pat yra šulinys, prie kurio draudžiama statyti automobilius. Ištryptą, išvažinėtą veją atsodino, pirko žemes, sodino sodinukus, pirko vejos sėklas, aptvėrė dekoratyviai 20 cm aukščio tvorele iki kol sudygs naujai pasėta veja. Tačiau A. V. viską išvarto, išspardo, nukasė dalį žemių, išrovė ir išmetė sodinukus. 2021 m. gegužės 4 d. tvorelę atstatė, pasodino naujus sodinukus, tačiau kitą dieną rado viską išdraskyta ir dingo tvorelė, todėl pareiškėja nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu ir prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą (Nr. ROIK: 21132674538) ir priimti naują nutarimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. P. išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje gautą R. V. pareiškimą (ROIK 21132674538), priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nepavykus nustatyti jokių objektyvių administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 518 straipsnį ( savavaldžiavimas).

Institucija nurodo, kad pareiškėja skundą grindžia tik savo pačios subjektyviais teiginiais. Pareiškėjos teiginiai dėl grasinimų buvo nagrinėti 2021 m. balandžio 23 d. gautame pranešime reg. Nr. 0121000258993, 2021 m. balandžio 30 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-20226-21. Su pareiškėjos R. V. skunde išdėstytais argumentais nesutinka, sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 518 straipsnį buvo priimtas pagrįstai, laikantis ANK dvidešimt devintojo skyriaus reikalavimų, todėl prašoma Kauno apylinkės teismo L. P. 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, palikti galioti, o pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Teismo posėdyje pareiškėja R. V. skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir papildomai nurodė, kad teismui pateikė skundą dėl kaimyno A. V. elgesio, grasinimų, kadangi negali pasirodyti savo kieme. Atsibodo grasinimai ir negali statyti ant pievos automobilio. Savivaliauja, drasko, laužo, todėl prašo patenkinti skundą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Iš administracinio nusižengimo medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. V. 2021 m. balandžio 14 d. pranešimu registracijos Nr. 0121000238416, pranešė apie tai, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namo kiemas bendras su namu (duomenys neskelbtini). Žemė valdiška. Kieme visą laiką buvo žalia veja, pievutė. Kaimynas V. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) išvažinėjo pievutę. Po langais, vietoje pievutės purvas, dulkės. Pareiškėja atsodino veją, kurią kaimynas vėl išvažinėjo, sudėtus kuoliukus išspardė (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 3-4). 2021 m. balandžio 27 d. apklausos protokole nurodyta, kad apklausta pareiškėja R. V., kuri patvirtino pranešimo aplinkybes, kad konfliktas su kaimynu įvyko dėl to, kad pareiškėja pasodino veją bendro naudojimo kieme, o kaimynas A. V. ją išvažinėjo automobiliu. Prašo sudrausminti kaimyną, kad jis daugiau nedarkytų sodinamo ploto. Kam priklauso žemė R. V. tiksliai nežino, mano, kad Kauno miesto savivaldybei. Savo ruožtu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kurioje gavo atsakymą, kad bendrą kiemą turi tvarkyti bendru sutarimu (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 5-6, 7). 2021 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apklaustas dėl pareiškėjos pranešimo A. V. nurodė, kad bendrame kieme, kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei, įvyko konfliktas tarp jo ir kaimynės Romos, kadangi kaimynė jį apkaltino, jog sudraskė sodintą žolę. A. V. patikino, kad minima pareiškėjos sudarkyta vieta priklauso ne jai, juo labiau, apibūdinamoje vietoje, ankščiau neaugo jokia žolė, buvo tik gruntinės žemės ir sukrauti įvairūs pareiškėjos priklausantys daiktai po stogo remonto. Taip pat A. V. nurodė, kad aplink žolę apsodintą teritoriją buvo sustatyti kuoleliai, tačiau dėl jų A. V. būdamas neįgalus, negali išlipti iš savo vairuojamo automobilio ir išsikrauti jam priklausančių daiktų, todėl juos patraukė į šoną (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 8). Bylos medžiagoje pateiktos pareiškėjos sąskaitos-faktūros (b. l. 7-11), neįrodo savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija A. V., vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos a tyčios.

Teismas atkreipia dėmesį, kad inkriminuojamo ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo esmė būtent ir yra tyčinis savo teisės, dėl kurios kilo ginčas su kitu asmeniu, vykdymas nesilaikant įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp pareiškėjos R. V. ir A. V. kilo nesutarimų dėl naudojimosi jiems nepriklausiančia nuosavybės teise žeme bei jos priežiūra. Pareiškėja R. V. nurodo skunde, kad nepavyko su kaimynu A. V. susitarti geranoriškai dėl vejos naudojimo bei prižiūrėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kam nuosavybės teise priklauso ginčo žemės plotas, kokia nustatyta naudojimosi tvarka bei byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Institucijas dėl pažeidimų už aplinkos teršimą.

Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė papildomas aplinkybes dėl A. V. grasinimų, nepakenčiamo elgesio, kurios nebuvo pateiktos nagrinėjant 2021 m. balandžio 4 d. gautą R. V. pranešimą.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodyta, jog veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pažymėtina, jog Lietuvių kalbos žodyne veja taip pat apibūdinama kaip viršutinis žemės sluoksnis su žole, velėna, o tai, kad vietoje, kurioje galėjo stovėti A. V. automobilis, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, kad anksčiau neaugo žolė, buvo tik grumtinės žemės ir pareiškėjos sukrauti įvairūs daiktai po stogo remonto bei, kad aplink apsodintą teritoriją pareiškėjos buvo sustatyti kuoleliai, kuriuos A. V. būdamas neįgalus ir negalintis per sustatytus kuolelius išlipti iš savo automobilio patraukė į šoną, tai nesuponuoja išvados, kad vejos toje vietoje nėra. Tačiau reikia vadovautis ne tik moksliniu vejos apibrėžimu, bet ir protingo bei socialiai atsakingo asmens logika leidžiančia suvokti, kad žolė negali augti visoje kiemo teritorijoje, turi būti numatyta privažiavimo į kiemą bei parkavimo nuolatinė vieta, kuri nepažeidžia kitų asmenų teisių. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 15-19) nėra matyti, kad A. V. automobilis stovi ant žalios vejos, grunto ar smėlio. Teisminėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, jog net ir žvyrkelio dangoje išaugusi pavienė žolė dar nepatvirtina fakto, kad ši vieta buvo veja (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-666-312/2014, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1325-166/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-659-628/2013). Neracionalu būtų tikėtis, jog A. V. galėjo ir turėjo numanyti, jog vietoje, kurioje akivaizdžiai neauga žaluma tik sudėtos nenaudojamos automobilinės padangos ir dėl šios priežasties ten negalima statyti automobilio. Toks reikalavimas neteisėtas, kadangi byloje nėra duomenų, kad A. V. būtų atsakingas už tai, jog veja ten želtų. Iš byloje pateiktų pareiškėjos nagrinėjamo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad žolė šioje vietoje neauga, matosi naujai supiltos žemės, nesimato išvažinėto grunto, šaligatvio bortelio, atskiriančio šią teritoriją nuo šalia esančios asfaltuotos dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamo įvykio vieta visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte pateikto vejos apibrėžimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad žemė priklauso savivaldybei, kurią privaloma tvarkyti, todėl pareiškėja tvarko žemės plotą, esantį šalia namų, pjauna žolę, renka šiukšles, tačiau A. V. nuolatos stato automobilius. Prie pat yra šulinys, prie kurio draudžiama statyti automobilius. Ištrypta, išvažinėta veja atsodina, perka žemes, sodino sodinukus, perka vejos sėklas, aptvėrė dekoratyviai 20 cm aukščio tvorele iki kol sudygs naujai pasėta veja, tačiau visos šios išvardintos pareiškėjos skunde aplinkybės nepatvirtina, kad A. V. tyčia niokoja aplinką bei ją teršia, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, turėdamas objektyvų pagrindą manyti, kad šioje vietoje statydamas transporto priemones jokių teisės normų nepažeidžia, stato savo automobilį vietoje, visiškai neatitinkančioje vejos sąvokos ir vaizdo.

Teismas pažymi, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Šiuo atveju visuma faktinių ir teisinių aplinkybių neleidžia konstatuoti, jog A. V. tyčia automobilį stato ant vejos.

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo prie išvados, jog nesurinkta jokių įrodymų, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 518 straipsnyje nustatyta nebuvo. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Visos abejonės turėtų būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir, nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio teisės nusižengimo sudėties. Kaimynams siūlytina dėl bendro naudojimo kiemo priežiūros susitarti gražiuoju, nepavykus to padaryti, bendrasavininkų atsakomybė ir pareigos dėl bendro naudojimo objektų yra numatytos civiliniame kodekse, todėl yra įgyvendinamos civilinio proceso teisės nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes pagal pateiktą pranešimą ir pagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, kadangi apie skunde nurodytas aplinkybes (grasinimus, susidorojimą ir t.t., tyrimo metu Institucijai nebuvo žinoma, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus Vyriausiosios tyrėjos L. P. 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas (ROIK: 21132674538) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos R. V. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. V. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus Vyriausiosios tyrėjos L. P. 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą (ROIK: 21132674538), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.