- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- e2-394-867/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01308-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- A. B., R. B.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. B. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti 0,0627 ha ploto, 6 m pločio kelio servitutą – teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausantį 0,0627 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); 2)nustatyti, kad viešpataujantys daiktai – ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3)priteisti iš ieškovų 64,27 Eur servituto vienkartinę kompensaciją atsakovei; 4) priteisti iš atsakovės ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0627 ha, žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šis sklypas buvo suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Pagal projektą, suformuotas 627 kv. m. (0,0627 ha) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas patekimui į kitus pagal projektą suformuotus 3 žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). Projekto sprendiniuose šiam sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku – 627 m², tai yra per visą žemės sklypo plotą. Tačiau nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiam sklypui yra registruoti tik tarnaujantys servitutai, susiję su požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis – teisėmis tiesti ir aptarnauti šias komunikacijas. Ieškovams nuosavybės teise priklauso atsakovės kaimynystėje esantys 4 žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini). Šie 4 žemės sklypai buvo suformuoti ieškovams įgyvendinus detaliojo planavimo (Reg. Nr. T00082839) veiksmus, kurie šiai dienai yra pilnai atlikti ir patvirtinti. Detaliojo plano byloje yra sprendinių įgyvendinimo programa su brėžiniu, kuriame atsakovės V. Ž. ranka atliktas įrašas „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“. Šio atsakovės sutikimo pagrindu aiškinamojoje detaliojo plano dalyje buvo nurodyta, kad į planuojamus ir projektuojamus ieškovams priklausančius žemės sklypus bus patenkama per gretimą, tai yra atsakovei V. Ž. priklausantį, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rašytinis sutikimas yra gautas. Taip pat detaliojo plano sprendiniuose yra numatyti projektuojami viešpataujantys kelio servitutai per tarnaujantį V. Ž. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau patvirtinus detalųjį planą, nesivadovaujant jo sprendiniais, kelio servitutas liko neįregistruotas. Ieškovai per savo atstovą 2021-06-15 išsiuntė atsakovei pasiūlymą sudaryti kelio servituto nustatymo sutartį, tai yra formalizuoti tai, kas šalių iš esmės jau buvo susitarta, kam atsakovės raštiškas sutikimas jau buvo duotas, tai yra įteisinti jau keletą metų faktiškai naudojamą kelią. Tačiau iš atsakovės atstovės buvo gautas atsakymas, kuriuo ji nurodė, kad atsakovė ne tik nesutinka su kelio servituto sutarties sudarymu, bet ji dar atšaukia jos ranka ieškovų žemės sklypo detaliojo plano byloje padarytą įrašą „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“. Ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą visam atsakovės žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotis, remiantis žemės sklypo planu yra 6 m, kadangi šis sklypas visa savo apimtimi buvo suprojektuotas ir numatytas būtent susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, viso sklypo panaudojimas patekimui į ieškovų sklypus buvo numatytas tiek ieškovų detaliojo planavimo dokumentuose, tiek pačios atsakovės projektiniuose dokumentuose, bei pačiame 2016-02-09 žemės sklypo plane, kurio eksplikacijoje nurodytas kelio servitutas (kodas 215) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – plotas 627 m², tai yra visas žemės sklypo plotas. Nurodė, kad prašomo nustatyti kelio servituto vietoje jau yra faktinis kelias, kurį šalys naudojo pagal paskirtį jau keletą metų, šiam patekimo į ieškovų žemės sklypus būdui buvo pritarusi pati atsakovė, šis faktinis kelias, esantis atsakovės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienintelis būdas patekti į ieškovų žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (į sklypą (duomenys neskelbtini) patenkama tiesiogiai iš valstybinio žemės sklypo, esančio prieš atsakovės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog nagrinėjamu atveju prašomo nustatyti servituto plotas 0,0627 ha, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius yra 2 050,00 Eur, naudojimo laipsnis – 0.5, kadangi, atsakovės žemės sklypo naudojimo būdas yra būtent „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija“ ir šiuo sklypu kaip keliu naudojasi pati atsakovė, todėl atsakovei nustatytina 64,27 Eur vienkartinė kompensacija (0,0627 ha x 2 050,00 Eur x 0,5).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarnaujantis kelio servitutas nekilnojamojo turto registre nėra registruotas ir ji pagal projekto pastabas nėra sudariusi ir neprivalo sudaryti notarinės sutarties, kurios pagrindu ginčo kelio servitutui atsirastų juridinė galia bei pagrindas tokį kelio servitutą registruoti nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas yra suformuotas ir skirtas susisiekimo ir inžinerinių? tinklu? koridorių? teritorijai. Kelias faktiškai suformuotas asmeninėmis atsakovės lėšomis ir išimtinai pateikimui tik i? atsakovės žemės sklypus. Nurodo, jog 2018-07-31 parašas - sutikimas ieškovų detaliajame plane gautas apgaulės būdu. Pasirašymui atsakovei ieškovas pateikė tik vienintelį dokumentą - sprendinių įgyvendinimo programos brėžinį, ant kurio atsakovė savo ranka atliko minėtą įrašą. Ieškovas skubindamas atsakovę pasirašyti, nurodė, jog parašas reikalingas sprendžiant klausimus susijusius su elektros energijos įvedimu, kurie ginčo šalių buvo sprendžiami kartu. Atsakovės prašymu, ieškovų atstovui pateikus atsakovės pasirašytą sprendinių įgyvendinimo programos brėžinį, atsakovė pamačiusi ant kokio dokumento yra pasirašiusi, ir jog pasirašė nesuprasdama dokumento esmės, apie tai informavo susijusias institucijas ir asmenis: Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių, PROJECT28, ieškovų atstovą. Atsakovei buvo išaiškinta, kad galimybė naudotis šiuo ginčo keliu, kitiems naudotojams atsirastų tik jai sutikus, t. y. pasirašius kelio servituto sutartį, kuri turėtų būti patvirtinta notaro ir įregistruota. Kaip nurodo atsakovė, pasirašymo metu tarp ginčo šalių jau vyko nesutarimai/ginčai su ieškovais dėl ieškovų savavališkai užimto jai priklausančio kelio dalies - užsėtos žolės ir sudėtų stulpų pašalinimo, kurie atsirado ieškovams įrengiant tvorą (su betoniniais pamatais ir metalinėmis tvoros konstrukcijomis) ant ieškovų ir atsakovės sklypų ribos, todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovė nebūtų sutikusi su ieškovų pageidaujamu susisiekimu. Atsakovė manydama, jog ieškovai į jiems priklausančius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pateks per faktiškai esantį kelią iš Sodžiaus g. link Bokšto g., tokio sutikimo tikrai nebūtų pasirašiusi, juolab nesant kelio servituto sutarties, kurios pagrindu kelio servitutas būtų buvęs įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovai ant savo ir atsakovės sklypo ribos, dar prieš 4 metus vykdydami tvoros įrengimą, ant atsakovei priklausančio kelio dalies užsėjo žolę ir sudėjo elektros stulpus. Ieškovai ne kartą žodžiu buvo prašomi, pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius, tačiau jokių veiksmų tam padaryti nesiėmė. Atsakovė dar 2021-05-10 trumpąją teksto žinute kreipėsi į ieškovą A. B., reikalaudama iki 2021-05-14 pašalinti iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype faktiškai suformuoto kelio savavališkai užsėtą žolę, sudėtus elektros stulpus, atstatyti kelio dangą iki žvyro dangos. Dėl minėtų ieškovų savavališkų veiksmų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype faktiškai suformuoto kelio plotis sumažėjo 1,2 m. Ginčo kelias atsakovės niekada nebuvo ir šiai dienai nėra blokuojamas jokiais betono blokeliais. Atsakovei geranoriškai leidus ieškovams naudotis ginčo keliu, kol ieškovai vykdė savo gyvenamojo namo statybos darbus ((duomenys neskelbtini)), vėliau pačiai teko savo lėšomis ginčo kelią remontuoti. 2021 m. balandžio mėn. ieškovai pradėjo statybos vykdymą (pamatų įrengimą) savo žemės sklype (duomenys neskelbtini), naudodamiesi ieškovei priklausančiu privažiavimu keliu. Važiavo sunkiasvorės mašinos, dėl ko buvo gadinamas ginčo kelias ir ieškovei reikėjo atlikti savo kelio tvarkymo darbus. Privažiavimo keliu, kuris pagal žemėtvarkos projektą suformuotas valstybinėje žemėje naudojasi visi žemės sklypų savininkai, turintys savo žemės sklypus šalia šio privažiavimo kelio, nes jie savo sklypuose vykdo žemės ūkio veiklą, todėl keliu yra važiuojama lengvaisiais automobiliais, taip pat važiuoja traktoriai ir kitos mašinos. Tiek šis, privažiavimo kelias (iš Sodžiaus g. link Bokšto g.), tiek privažiavimo kelio dalis link (duomenys neskelbtini), su atsakovės besiribojančiu sklypu (ginčo keliu) nėra teisiškai įregistruoti, privažiavimo keliai neįrašyti į Klaipėdos rajono savivaldybės tvarkomų ir prižiūrimų gatvių/kelių sąrašą. Teisiškai neįregistruotų privažiuojamųjų kelių naudotojai, patys tvarko, prižiūri šiuos kelius. Ieškovų nustatytos 64,27 Eur vienkartinės kompensacijos už neterminuotą servitutą negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininko atžvilgiu, nes šiuo atveju nevertinama, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas, kokios reikšmės turi tarnaujančiojo daikto savininkų teisės į privatų gyvenimą ribojimas, taip pat tai, kokių išlaidų atsakovė jau turėjo keliui įrengti.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti iš bylos, kadangi bylos ginčas išskirtinai susijęs tik su ieškovų ir atsakovės teisėmis ir pareigomis. Nurodo, kad palaiko ieškovų pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus, o trečią ir ketvirtą reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais nesutinka. Atsakovė nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad kelias įrengtas jos lėšomis. Kelio įrengimui buvo naudojamos abiejų šalių lėšos, tai yra kelio dangai suformuoti ieškovai buvo skyrę skaldos ir žvyro. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų namo (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 2014 m. Atsakovės sūnaus namo (duomenys neskelbtini) statybos pradžios metai – 2014 m. Taigi ieškovai ir atsakovė (2016 m. ji savo sklypą (duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui R. Ž.) namų statybas pradėjo tuo pačiu metu ir kelias buvo reikalingas ne tik ieškovų namo statyboms, bet ir atsakovės namo statyboms. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl kelio remonto. Atsakovės bandymai įtikinti teismą, esą kelio servitutas nenustatytinas dėl to, neva ieškovai gadina ieškovės kelio būklę, atmestini, nes šis klausimas išspręstas detaliojo planavimo sprendiniais. Jeigu atsakovė turi kokių tai įrodymų, kad ji patyrė nuostolių dėl kelio sugadinimo ir ieškovai nėra šios žalos pašalinę, ji gali reikšti atitinkamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Kelio būklė, priežiūra ir kiti panašūs dalykai nėra ir negali būti priežastimi nenustatyti kelio servituto, todėl reiškiamos nepagrįstos pretenzijos dėl tariamo kelio gadinimo yra teisiškai nereikšmingos. Pasirašytame plane aiškiai matyti tai, kad ieškovų formuojamų sklypų vidiniam susisiekimui yra formuojamas (ir šiai diena jis yra suformuotas) 5 m pločio keliukas į kurį galima patekti tik iš atsakovės žemės sklype esančio keliuko. Jokio kito būdo patekti į šį suprojektuotą ir įrengtą vidinį keliuką – nėra. Nenustačius kelio servituto atsakovės sklypui, šis keliukas netektų prasmės, nes per jį nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš 4 sklypų teritorijos nebus galima. Kitaip tariant, būtų paneigta detaliojo planavimo sprendiniais patvirtinta ieškovų sklypų susisiekimo schema, kas šiai dienai, atsakovei piktnaudžiaujant padėtimi, ir yra daroma. Taigi servituto nenustatymas pažeistų detaliojo planavimo dokumentus. Atsakovė atsiliepimu bando įtikinti teismą, esą ieškovai prieš ketverius metus užsėdami žole ir ją atitverdami nuo gatvės betoniniais atitvarais ir tokiu būdu suformuodami šaligatvį, darė tai be atsakovės sutikimo ir taip pažeidė jos teises. Kaip ir prieš trejus metus padėtu atsakovės parašu, taip ir šiuo atveju, kai pačios atsakovės teigimu, praėjo jau ketveri metai, teigti, jog tokie ieškovų veiksmai buvo nesuderinti su atsakove, be jos sutikimo yra nelogiška ir neįtikima. 2021-05-10 išsiųsta SMS žinutė, kai tarp šalių jau buvo prasidėję nesutarimai, negali būti laikomas pakankamu įrodymu konstatuoti, kad visus iki tol buvusius ketverius metus atsakovė prieštaravo šaligatvio įrengimui ir eksploatavimui. Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais patvirtinto numatyto privažiavimo iš Sodžiaus g. į Bokšto g. pasakytina, visų pirma, kad tai tik planuojamas, tai yra numatytas, privažiavimas. Visų antra, ši aplinkybė buvo žinoma rengiant ir tvirtinant detaliojo planavimo dokumentus ir į tai buvo atsižvelgta formuojant patekimo į ieškovų sklypus schemą. Detaliojo plano sprendinių 5-6 psl. skyriuje „Susisiekimas“ yra nurodyta, kad „Į sklypus Nr. 02 ir Nr. 03 ateityje įrengus esamą Bokšto gatvę bus galima patekti per ją“. Iš ko vėlgi matyti, kad kalba eina apie būsimą – neįrengtą – kelią. Taigi detaliojo plano rengėjai, rengdami ir tvirtindami detaliojo plano sprendinius, įvertino aplinkybę dėl būsimo kelio Bokšto g., ir nepaisant to patvirtino patekimo į ieškovų sklypus schemą per atsakovės žemės sklypą, palikdami galimybę ateityje į 2 iš 4 ieškovų sklypų (Nr. 02 ir 03) patekti iš Bokšto gatvės, kai ji bus įrengta. Šiai dienai nei pati Bokšto gatvė, nei pravažiavimas tarp Sodžiaus g. ir Bokšto g. nėra įrengti. Visa tai buvo įvertinta ir detaliuoju planu patvirtinta tokia ieškovų žemės sklypų susisiekimo schema. Jokio „faktiškai esančio kelio iš Sodžiaus g. link Bokšto g.“ nėra. Tokio kelio (tarp Sodžiaus g. ir Bokšto g.) nėra jokiuose žemėlapiuose, tas neva esantis „faktinis kelias“ neturi net pavadinimo ar kokio nors kito žymėjimo, jis net nėra įbraižytas į planus ar žemėlapius. Ten, kur neva atsakovės atstovės nuomone yra faktinis kelias, tai tiesiog žalia žole apaugusi pieva. Pati Bokšto gatvė yra „nupiešta“ www.regia.lt žemėlapyje, tačiau faktiškai jokios gatvės nėra. Tokios gatvės nėra, pavyzdžiui, Google Maps žemėlapyje, kuriame atvaizduojamos faktiškai esančios gatvės ir keliai. Be to, net iš prie atskirojo skundo pridėtos ištraukos iš www.regia.lt žemėlapio matyti, kad Bokšto g. yra kelias „iš niekur į niekur“.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad jai buvo žinoma, kad ieškovai pertvarko savo turimą sklypą, tačiau jos žiniomis detaliojo plano teritorija turėjo apimti teritorija tik planuojamame žemės sklype, įskaitant formuojamą/-us sklypą/us, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms. 2018-07-31 prieš atsakovei pasirašant ieškovų detaliojo plano sprendinių dalį, pasirašymo metu ir po pasirašymo nebuvo kalbama apie tai, jog atsakovė įsipareigoja įregistruoti ginčo kelio servitutą, aplinkybės dar kartą patvirtina, jog atsakovė pasirašė ieškovų detaliojo plano sprendinių dalį suklaidinta ieškovų, jog pasirašomas kitas dokumentas (dėl elektros), nesusijęs su ginčo keliu ir tarnaujančio servituto jam nustatymu. Aplinkybės dėl ieškovų detaliojo plano ir ginčo kelio tapo žinomos tik susidūrus su policijos pareigūnais 2021-06-07, kada ieškovai iškvietė policijos pareigūnus manydami, jog atsakovė ir jos sūnus kliudo ieškovams teisėtai naudotis ginčo keliu. Po šio incidento 2021-06-15 atsakovei pateiktas ieškovų raštas - pasiūlymas dėl kelio servituto sutarties sudarymo, apie kurį ginčo šalys nei iki atsakovės pasirašymo ant detaliojo plano sprendinių, nei po to nekalbėjo, toks pasiūlymas atsakovei nebuvo pateiktas ankščiau. Iš šio pasiūlymo atsakovei tapo žinoma ir suprantama kokiam tikslui buvo panaudotas jos, apgaule gautas parašas, kaip paaiškėjo vėliau - ant detaliojo plano sprendinių. Ieškovai dublike nurodydami, jog ir jie prisidėjo prie ginčo kelio įrengimo taip pat nepateikia jokių tai patvirtinančių, leistinų įrodymų, taip pat nepateikia jokia forma gauto atsakovės sutikimo dėl šaligatvio įrengimo. Atsakovė nurodo papildomas faktines aplinkybes, jog ginčo kelias už asmenines atsakovės lėšas buvo įrengtas ankščiau nei 2014 m. Iš su tripliku teikiamos 2009 - 2012 m. ortofoto iš geoportal.lt, matyti, jog ginčo kelias faktiškai susiformavęs ir atsakovė juo galėjo naudotis dar 2009 - 2010 metais. Atsakovė kelią įsirengė tiek savo žemės sklype, kuriame anuomet buvo ariama žemė, tiek valstybinės žemės kelio atkarpoje, kurioje tuo laiku buvo pieva. Atsakovė nesutinka su ieškovų teiginiu, kad atsakovė siūlo ieškovams rinktis važiavimą neįrengtais keliais, kurie yra keliolika kartų ilgesni, nei tas kelias, kuris numatytas. Ieškovams savo poziciją dėl kelio servituto nustatymo ginčo keliui grindžiant tuo, jog šiai dienai nei pati Bokšto gatvė nei pravažiavimas tarp Sodžiaus g. ir Bokšto g. nėra įrengti, pažymėtina, jog ginčo kelias esantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype iki 2009-2010 m. taip pat nebuvo įrengtas. Atsakovė pati savo lėšomis įsirengė šį kelią. Ieškovų siekis ginčo keliui nustatyti servitutą iš esmės paremtas tiesiog patogesnio privažiavimo prie ieškovų sklypų kriterijumi, nes patys ieškovai bendradarbiaujant su kitais privažiavimo kelio iš Sodžiaus g. link Bokštų g. naudotojais turi ir gali savo lėšomis, darbu įsirengti patogų privažiavimo kelią. Šiai dienai ginčo kelias nėra įregistruotas ir kol pagal (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą savivaldybės/valstybės lėšomis nebus įrengta gatvė, ginčo kelią tvarko ir prižiūri sklypo savininkas - atsakovė savo lėšomis. Atsakovė nurodo, kad dar 2015 m. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui R. Ž. sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. dovanojimo sutartimi sūnui R. Ž. padovanojo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Prie padovanotų sūnui R. Ž. žemės sklypų, iš atsakovei, asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ginčo kelias jau buvo sutvarkytas. Patekimui prie šių sklypų ir statinių juose yra suformuotas būtent ginčo kelias, kuriuo leidimas suteiktas naudotis ir atsakovės sūnui R. Ž., jog šis galėtų patekti prie asmenine nuosavybe priklausančių žemės sklypų, statinių.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 metais jam tėvas padovanojo žemės sklypą ir 2013 metais jis pradėjo statyti namą šiame žemės sklype. Jam nusprendus į savo žemės sklypą ir namą įsivesti elektrą, jis pasiūlė ir atsakovei tą padaryti, tačiau atsakovė iš pradžių nesutiko, o vėliau sutiko elektros įvedimui į jos žemės sklype esantį namą ir sumokėjo jiems dalį pinigų. Vėliau jis nusprendė įsivesti vandens tinklus, pasiūlė ir atsakovei, tačiau ji nesutiko, o po kiek laiko atsakovė pageidavo, kad vandens tinklai būtų įvesti, tačiau, kadangi atsakovė pasiūlė sumokėti tik labai mažą kainos dalį, jis nesutiko. Statant namą, jis naudojosi atsakovės žemės sklype esančiu keliuku, juo važiuodavo statybininkai, o nusipirkus dar vieną žemės sklypą, esantį lygiagrečiai jų jau turimo žemės sklypo, atsirado poreikis įsirengti vidinį keliuką. 2017 metais tvarkėsi aplinką prie savo pastatyto namo ir sutarė su atsakovės sūnumi R. Ž. tvarkyti bendrą kelią, kad galėtų kartu juo naudotis, statyti šaligatvinius bortelius. Atėjus pavasariui R. Ž. nebesutiko atlikti kelio tvarkymo darbų, atsisakė statyti bortelius. Jis pastatė bortelius iš vienos kelio pusės bei pastatė elektros stulpus. R. Ž. pradėjo kenkti jiems, nugriovė pastatytus bortelius, neleisdavo važiuoti keliuku, iškasė griovį, kad jie negalėtų naudotis keliuku. Rengiant žemės sklypo detalųjį planą, jis paprašė atsakovės sutikimo, ir atsakovė pasirašė, kad ji neprieštarauja dėl susisiekimo. Dėl įvažiavimo iš Bokšto ir Sodžiaus gatvės nurodo, kad privažiavimo iš šių gatvių apskritai nėra, nes toje vietoje yra pieva ir nežino ar techniškai yra kitas būdas patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Vidinis kelias yra įrengtas, tačiau į jį patekti galima tik per atsakovės žemės sklypą. Vidinį keliuką įrengė kartu su atsakovės sūnaus R. Ž. pagalba. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jis stato ūkinį pastatą ir pirtį, į šį žemės sklypą galima patekti taip pat per atsakovei priklausantį žemės sklypą, kas buvo numatyta pagal detalųjį planą. Nurodo, kad ant atsakovei priklausančio žemės sklypo (kelio) yra supylęs žvyrą tam, kad išsaugotų keliuką. Paaiškina, kad nepamena, ar teikiant atsakovei pasirašyti detalųjį planą, padavė visą detalųjį planą, ar tik sprendinių lapą. Tai, kad servitutas nėra nustatytas, sužinojo VĮ „Registrų centras“ pateikus registruoti dokumentus. Pažymėjo, kad į atsakovę dėl servituto nustatymo nesikreipė, visada bendraudavo su atsakovės sūnumi R. Ž..
Ieškovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo nustatyti kelio servitutą, tam kad galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypų. Paaiškino, kad 2015 metais atsikraustė į ginčo žemės sklypą, pretenzijų iš atsakovės dėl naudojimusi keliu negaudavo, 2018 metais įsirengė kelio bortelius, 2020-07-23 gavo iš atsakovės laišką su pretenzijomis dėl pastatytų kelio bortelių dėl to, kad pastarieji atsakovei trukdo pravažiuoti. Pateikimo į žemės sklypus tvarką pasiūlė detaliojo plano rengėja S. K.. Paaiškina, kad ginčo kelias yra pravažiuojamas, žvyruotas. Pažymi, kad jei bus nustatytas prašomas kelio servitutas, kelias bus tvarkingas, sutvarkytas, padės atsakovei šį kelią prižiūrėti. Bokšto gatve nesinaudoja, kadangi ji nėra įrengta, be to, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl to ir nori važiuoti šia gatve.
Ieškovų atstovas advokatas D. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo kelias yra atsakovės žemės sklype, atsakovė leidžia juo naudotis savo sūnui, kuris turi žemės sklypą kaimynystėje, o ieškovams juo naudotis neleidžia, tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Servitutas tai nėra nuosavybės teisių atėmimas, kaip supranta šį institutą atsakovė, o tai yra institutas, kuriuo leidžiama kaimynui važiuoti keliu. Ginčo kelio servitutas yra suplanuotas detaliojo planavimo dokumentais, kelio atkarpa yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą. Bokšto gatvė yra numatyta ateityje, tačiau ji nėra įrengta, todėl ji negali būti prilyginama su (duomenys neskelbtini) gatve, pati atsakovė Bokšto gatve taip pat nesinaudoja. Detalusis planas, kuriame yra numatytas ginčo servitutas, yra patvirtintas. Ieškovai prašo nustatyti tai, kas jau yra faktiškai nusistovėję. Ne tik atsakovė, bet ir ieškovai yra prisidėję prie kelio įrengimo. Atsakovė savo parašu patvirtino, kad ji sutinka su detaliajame plane esančiais sprendiniais, t. y. jame nustatyta susisiekimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad santykiai su ieškovais buvo draugiški, ieškovai pasiūlė jai kartu įsivesti elektros įvadus į jiems priklausančius žemės sklypus, iš pradžių ji nesutiko, tačiau vėliau sutiko ir sumokėjo ieškovams pusę pinigų sumos. Ieškovai turėjo įsivedę vandentiekio tinklus iki savo žemės sklypo, pasiūlė ir atsakovei prisijungti prie vandens tinklų įvedimo, tačiau paprašė per didelės pinigų sumos, todėl ji nesutiko tai padaryti. Nuo 2010 metų ginčo žemės sklypas priklauso jai, kuris yra padalintas į keturis žemės sklypus, jame nėra nustatyto servituto. Paaiškina, kad ginčo kelias yra įrengtas jos lėšomis, ji už kelio įrengimą yra sumokėjusi apie 10 000 litų. Mano, kad jeigu kitas asmuo nori juo naudotis, turi būti jos kaip savininkės sutikimas ir notariškai patvirtinta sutartis, kurios pagrindu būtų galima įregistruoti servitutą. Nurodė, kad ieškovas atvažiavo pas ją į darbovietę, nurodydamas, kad reikia pasirašyti dokumentus, atsivežė tik vieną lapą ir jai nenurodė, už ką konkrečiai ji turi pasirašyti; nebuvo kalbos apie tai, kad ji pasirašo dėl to, jog ieškovai galėtų naudotis jai priklausančiame žemės sklype esančiu keliu. Ieškovai neteisėtai naudojasi jai priklausančiame žemės sklype esančiu keliu, šiuo keliu pastoviai važiuoja sunkvežimiai ir ieškovai niekada nesikreipė į ją dėl to, kad jiems būtų leista naudotis jos žemės sklypu, nors šiame sklype ir nėra nustatytas kelio servitutas. Nurodo, kad tai, jog atsakovė 2018-07-31 yra pasirašiusi detaliajame plane, tai nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi ji nesutiko su tuo, kad būtų nustatytas kelio servitutas jai priklausančiame žemės sklype, pasirašydama ji sutiko su tuo, kad būtų įrengtas elektros kabelis jai priklausančiame žemės sklype. Paaiškina, kad ieškovai naudodavosi privažiavimu iš Sodžiaus gatvės. Ieškovai turi galimybę įsirengti privažiavimą iš kaimyninių žemės sklypų, t. y. iš Sodžiaus ir Bokšto gatvės. Nurodo, kad ji nėra davusi nei vienai institucijai, nei fiziniam, nei juridiniam asmeniui jokio sutikimo naudotis jai priklausančiame žemės sklype esančiu keliu.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei 2018-07-31 pasirašant detaliajame plane, jai nebuvo žinoma, kad ji savo parašu sutinka su kelio servitutu, tik buvo paaiškinta, kad ji savo parašu sutinka su elektros įvedimu. Atsakovės sutikimas, pasirašant detaliajame žemės sklypo plane, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes nesudarius notarinės sutarties dėl servituto nustatymo, servitutas nebus įregistruotas registrų centre bei nesukels jokių teisinių pasekmių. Ginčo kelią įrengė ir prižiūri atsakovė, o ieškovai siekia naudotis patogiu ir prižiūrimu keliu atsakovės sąskaita. Ieškovai turi kitą patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus būdą, t. y. iš Bokšto ir Sodžiaus gatvių, savo lėšomis ir darbu įrengus jose įvažiavimo kelią, būtų galima patogiai įvažiuoti į jiems priklausančius žemės sklypus.
Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. M. teismo posėdžio metu nurodo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas žemės sklypo formavimo projekto sprendiniais, kuriame buvo numatytas servitutas. Detaliajame plane yra pateikta susisiekimo schema, atsakovė yra pasirašiusi šią schemą 2018-07-31, nurodydama, kad su susisiekimu sutinka. Prašomas servitutas atsakovės žemės sklype yra galimas, sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra. Žemės sklypo detaliojo plano organizatorius yra Klaipėdos rajono savivaldybė. Žemės sklypų detaliajame plane buvo suplanuotas servitutas, tačiau dėl kokių priežasčių servitutas nebuvo įregistruotas, pasakyti negali. Servitutas buvo suformuotas patekti į ieškovų ir atsakovės žemės sklypus. Nurodo, kad pagal detalųjį planą yra numatyta galimybė ateityje į žemės sklypus patekti per Sodžiaus ir Bokšto gatves, tačiau šiuo metu tokios galimybės nėra. Paaiškina, kad detalusis planas yra patvirtintas, nėra pripažintas negaliojančiu, nepanaikintas, todėl yra galiojantis.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė R. S. dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad prie ginčo žemės sklypų yra numatyti kiti įvažiavimai, kuriuos būtų galima įsirengti valstybinėje žemėje.
Liudytoja S. K. (detaliųjų planų rengėja) teismo posėdžio metu nurodė, kad rengė V. Ž. ir R. B. bei A. B. žemės sklypų pertvarkymo projektus. Nurodo, kad originaliame detaliojo plano projekte yra originalus V. Ž. parašas, ir ji pasirašydama matė, kad yra kelio važiuojamoji dalis jos žemės sklype, todėl laikytina, kad ji sutiko su tuo, kad ieškovai važiuos per jos žemės sklype esantį kelią. Pagal bendrąjį (duomenys neskelbtini) gyvenvietės planą, šioje vietoje buvo suplanuotas susisiekimo kelias, reikėjo V. Ž. sutikimo. Jeigu atsakovė nebūtų sutikusi su kelio servitutu, atitinkamai būtų kitaip planuojama šios teritorijos plėtra, kadangi ieškovai neturi kitos galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Notariniai sutikimai dėl servitutų nustatymo yra reikalaujami tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju servitutas buvo nustatytas detaliuoju planu, žemės sklypo savininkui sutikus ir patvirtinus tai savo parašu, servitutas nustatytas 6-7 metrų pločio. Ieškovams patekti per kitą kelią būtų įmanoma patekti per Bokšto gatvę, tačiau šis privažiavimas neatitinka gatvės kategorijos, kadangi jis yra per siauras, nesuformuotas. Paaiškina, kad teismų praktika numato, jog jeigu bendruoju teritorijos planu yra nustatytas ir patvirtintas servitutas, sklypo savininko sutikimo jau nebereikia.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2011-2012 metais organizavo ir dalyvavo ginčo kelio (nuo pagrindinio kelio iki V. Ž. žemės sklypo) statybose: užsakė žvyrą, techniką ir pan. Už kelio organizavimo darbus V. Ž. jam sumokėjo apie 500,00 litų. V. Ž. taip pat mokėjo tiekėjams už žvyrą ir visus kelio įrengimo darbus.
Liudytojas R. Ž. (atsakovės sūnus) teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo kelias yra jos mamos žemėje, ieškovai pradėjo intensyviai naudotis šiuo keliu tuo metu (važiuoja sunkiasvoris transportas), kai vyko jų namo statybos. Ginčo kelias buvo įrengtas mamos žemės sklype 2011-2012 metais. Į jam priklausantį žemės sklypą ir namą patenka per (duomenys neskelbtini) gatvę, pasinaudodamas jo mamos sklype esančiame ginčo keliu, Bokšto gatve nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl servituto nustatymo sąlygų, pagrįstumo ir turinio
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad ieškovams A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,1782 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, 0,1795 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,1642 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, 0,1758 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad šie ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-30 įsakymu Nr. AV-2635 ,,Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ patvirtinus žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (Reg. Nr. T00082839) (toliau – ieškovų detalusis planas). Ieškovų detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad „į pertvarkomą teritoriją patenkama iš (duomenys neskelbtini)gatvės (D2 kategorijos gatvė) per esamą privažiavimo kelią, kuris yra įrengtas 6 m. pločio iki pertvarkomos teritorijos. <...> Šis pravažiavimas (duomenys neskelbtini) bendruoju planu rodomas, kaip esama D2 kategorijos gatvė ir yra suplanuota V. Ž. parengtu ir patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriuo suformuotas kelio sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Į naujai suformuojamą sklypą Nr. 01 patenkama iš esamo privažiavimo kelio. Į naujai suformuojamus sklypus Nr. 02, 03 ir 04 patenkama per kaimyninį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įregistruotas tarnaujantis kelio servitutas (pridedamas sutikimas), pasukus iš esamo privažiavimo kelio. Vidiniam patekimui į formuojamus žemės sklypus Nr. 03 ir 04, formuojamuose sklypuose Nr. 02 ir 03 rezervuojami žemės plotai, kuriuose numatomi 5 metrų pločio tarnaujantys kelio servitutai. <...> Į sklypus Nr. 02 ir 03 ateityje įrengus Bokšto gatvę bus galima patekti per ją <...>.“ (Ieškovų detaliojo plano 5-6 psl.). Prie detaliojo plano taip pat pridėta 2018-07-16 teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kurios 2.2 dalyje (susisiekimas) nurodyta, jog „į pertvarkomą teritoriją patenkama iš (duomenys neskelbtini)gatvės (D2 kategorijos gatvė) per esamą privažiavimo kelią, kuris yra įrengtas 6 m. pločio iki pertvarkomos teritorijos. <...> Šis pravažiavimas (duomenys neskelbtini) bendruoju planu rodomas, kaip esama D2 kategorijos gatvė. Į naujai suformuojamą sklypą Nr. 01 patenkama iš esamo privažiavimo kelio. Į naujai suformuojamus sklypus Nr. 02, 03 ir 04 patenkama per kaimyninį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įregistruotas tarnaujantis kelio servitutas (pridedamas sutikimas), pasukus iš esamo privažiavimo kelio. Vidiniam patekimui į formuojamus žemės sklypus Nr. 03 ir 04, formuojamuose sklypuose Nr. 02 ir 03 rezervuojami žemės plotai, kuriuose numatomi 5 metrų pločio tarnaujantys kelio servitutai. <...>“. Prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programos yra pateiktas brėžinys, kuriame V. Ž. ranka atliko įrašą „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“.
Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų ir prie ieškinio pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto nustatyta, kad šalia minėtų ieškovams priklausančių žemės sklypų yra 0,0627 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei V. Ž.. Šio žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir šiam sklypui yra registruoti tarnaujantys servitutai: teisė aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) bei teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Šis ginčo žemės sklypas suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais (toliau – atsakovei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas). Atsakovei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose numatytas ir tarnaujantis servitutas, t. y. sklypas Nr. 1-4 tarnaus kelio servitutu – teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku 627 m². Taip pat nustatyta, kad šalia šio ginčo sklypo taip pat yra atsakovei V. Ž. priklausantis žemės sklypas, 0,2088 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei jos sūnui R. Ž. priklausantys du žemės sklypai: žemės sklypas, 0,2103 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, 0,2182 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad 2021-06-15 ieškovai pateikė atsakovei pasiūlymą dėl kelio servituto sutarties sudarymo. Atsakovė rašte dėl detaliojo plano (Reg. Nr. T00082839) sprendinių įgyvendinimo ir sutikimo atšaukimo nurodė, kad nesutinka su kelio servituto sutarties sudarymu bei atšaukia jos ranka ieškovų žemės sklypo detaliojo plano byloje padarytą įrašą „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“.
Iš į bylą pateikto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pranešimo į ieškovo 2020-12-11 prašymą dėl statybos leidimo išdavimo nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į savivaldybę, prašydamas išduoti leidimą statyti pirtį ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad šiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 0,0627 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2 100,00 Eur. Ieškovai į bylą pateikė Valstybės įmonės „Registrų centras“ mokestinės vertės paieškos išrašą, iš kurio nustatyta, kad šio žemės sklypo mokestinė vertė, kuri naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui už 2021 m. apskaičiuoti sudaro 2 050,00 Eur.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis, Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą.
Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu – šalių nesutarimą - patvirtina byloje pateikti duomenys, o būtent tai, jog 2021-06-15 atsakovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl kelio servituto sutarties sudarymo, tačiau atsakovė rašte dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo ir sutikimo atšaukimo nurodė, kad nesutinka su kelio servituto sutarties sudarymu. Tiek minėtame atsakyme į ieškovų prašymą, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu atsakovė išreiškė aiškią poziciją, kad prašomas nustatyti kelio servitutas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, todėl nesutinka su ieškovų reikalavimu. Taigi pirmoji sąlyga servituto nustatymui teismo sprendimu egzistuoja.
Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos – servituto būtinumo, pažymėtina, jog ieškovai byloje teigia, kad vienintelė galimybė įvažiuoti į jiems priklausančius tris žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), yra per atsakovės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriam pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius buvo numatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku – 627 m², tai yra per visą žemės sklypo plotą. Ieškovai nurodo, kad tvirtinant ieškovų detalųjį planą, atsakovė 2018-07-31 davė susitikimą dėl susisiekimo per jai nuosavybės teise priklausantį ginčo sklypą, todėl ieškovų detaliojo plano sprendiniuose yra nurodyta, kad į šiuos suformuojamus sklypus patenkama per kaimyninį sklypą, tačiau vėliau atsakovė atsisakė nustatyti servitutą tarpusavio sutarimu notarine sutartimi. Atsakovės teigimu, ieškovai turi visas galimybes patekti į savo žemės sklypus per faktiškai esantį kelią iš Sodžiaus g. link Bokšto g., kuris pagal žemėtvarkos projektą suformuotas valstybinėje žemėje ir kuriuo naudojasi visi žemės sklypų savininkai, turintys savo žemės sklypus šalia šio privažiavimo kelio, nes jie savo sklypuose vykdo žemės ūkio veiklą, todėl keliu yra važiuojama lengvaisiais automobiliais, taip pat važiuoja traktoriai ir kitos mašinos. Šioms aplinkybėms patvirtinti teismui el. paštu atsiuntė vaizdo įrašą, kuris buvo teismo įrašytas į CD kompaktą, o iš vaizdo įrašo matyti, kaip atsakovės atstovė advokatė R. J. lengvuoju automobiliu važiuodama nuo Sodžiaus g. patenka į Bokštų g. ir privažiuoja pievoje suvažinėtu keliuku prie ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų (vaizdo įrašas atsiųstas el. paštu 2021-09-01 dokumento Nr. Dok-35700, kuris įregistruotas kaip priedas prie atsiliepimo). Atsakovė nurodo, kad jos 2018-07-31 sutikimas ieškovų detaliajame plane yra išgautas apgaulės būdu.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-1-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnių nepatogumų tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, jog pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021). Sprendžiant dėl servituto nustatymo yra svarbūs galiojantys detaliųjų planų sprendiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).
CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Pažymėtina, kad taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Vilniaus apygardos teismo 2020-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1979-614/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovams priklausančių žemės sklypų paskirtis įvardinta kaip „kita“, o žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas kaip „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Nustatyta, kad byloje ginčo dėl privažiavimo prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nėra, nes į šį sklypą, kuriame stovi ieškovų namas, patenkama tiesiogiai per (duomenys neskelbtini) gatvę. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovai planuoja statyti pirtį ir garažą. Iš į bylą pateiktų www.regia.lt fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu jokių pastatų nėra ir į bylą duomenų, kam bus naudojami šie du žemės sklypai, nėra pateikta.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo, kuriame ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir jis suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, kuriuose numatyta, kad šis ginčo žemės sklypas tarnaus kelio servitutu – teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku 627 m². Šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ginčo žemės sklypu tiek atsakovė, tiek jos sūnus patenka į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), be to juo, dar iki ieškovų detaliojo plano patvirtinimo 2018 m., naudojosi ir ieškovai, ir iki šiol naudojasi patekdami į jiems nuosavybės teisę priklausančius žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovė nurodo, kad jos lėšomis buvo įrengta tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, tiek ginčo žemės sklype esantis keliukas, todėl ieškovai gali įsirengti privažiavimą prie jiems priklausančių žemės sklypų per valstybinėje žemėje susiformavusį keliuką, einantį nuo Sodžiaus gatvės iki Bokšto gatvės.
Iš viešai prieinamų interneto svetainės www.regia.lt duomenų nustatyta, kad ieškovams priklausantys du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su Bokšto gatve, kuri 2022-02-17 vietos apžiūros protokolo duomenimis yra neįrengta, matyti, kad tai yra pievų plotai, kuriose yra matomos provėžos, vietos apžiūros metu nustatyta, kad šiai dienai pati Bokšto gatvė nei savo pradžioje, nei pabaigoje nėra sujungta su kokia nors kita gatve ar keliu, nes baigiasi ties atsakovės keliuku iki atsakovo sūnui priklausančio namo. Atsakovė nurodo, kad patekimas į Bokšto gatvę įmanomas per valstybinėje žemėje savaime susiformavusį keliuką, esantį tarp Bokšto gatvės ir Sodžiaus gatvės, tačiau vietos apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad atsakovės nurodomas valstybinėje žemėje susiformavęs keliukas taip pat yra pieva, kurioje nežymiai matosi provėžos. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta tiek ieškovų, tiek atsakovės žemės sklypų projektus rengusi S. K. patvirtino, kad ieškovams patekti per kitą kelią būtų įmanoma patenkant per Bokšto gatvę, tačiau šis privažiavimas neatitinka gatvės kategorijos, kadangi jis yra per siauras, nesuformuotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo kelias, per kurį ieškovai gali patekti į savo žemės sklypus, yra jau susiformuotas, o jo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl būtų neracionalu svarstyti kito kelio ir kitoje vietoje įrengimą, nes tai pareikalautų didelių ir neproporcingų investicijų, naujo projektavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų detaliajame plane nurodyta, kad į sklypus Nr. 02 ir 03 (t. y. (duomenys neskelbtini)) ateityje įrengus Bokšto gatvę bus galima patekti per ją, tačiau šiai dienai nei pati Bokšto gatvė, nei pravažiavimas tarp Sodžiaus g. ir Bokšto g. nėra įrengti, palikti laisvi valstybinės žemės plotai – tai nėra kelias, kuriuo būtų galima normaliomis sąnaudomis naudotis, be to nėra aišku ar šio ploto pakaktų kelio atitinkančio įstatymo reikalavimus įrengimas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį namą ar butą, servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitą kelią. Taigi, teismams nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo faktiškai naudoto kelio vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Taigi pagal teismų praktiką, alternatyvi galimybė turi būti reali, o ne hipotetinė. Remiantis tik deklaratyviais teiginiais apie galbūt tikėtiną tokios galimybės egzistavimą, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovai galėtų įrengti įvažiavimą į savo sklypą valstybinėje žemėje pagal teisės aktų reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto nustatymą įstatymas sieja ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005). Tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2021-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1267-642/2021).
Sprendžiant šalių ginčą įvertintina ir aplinkybė, jog servituto nustatymo objektyvus poreikis egzistavo ir tvirtinant ieškovų detalųjį planą. Ieškovų detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad į naujai suformuojamus sklypus Nr. 02, 03 ir 04 (t. y. (duomenys neskelbtini)) patenkama per kaimyninį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. ginčo žemės sklypas), kuriame yra įregistruotas tarnaujantis kelio servitutas. Prie detaliojo plano sprendinių yra pateikta teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa ir brėžinys, kuriame V. Ž. ranka atliko įrašą „Sutinku su susisiekimu. V. Ž. /parašas/ 2018-07-31“. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. K. nurodė, kad jeigu atsakovė nebūtų sutikusi su kelio servitutu, atitinkamai būtų kitaip planuojama šios teritorijos plėtra, kadangi ieškovai neturi kitos galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovų detalusis planas, kuriame yra nustatytas servitutas, nėra nuginčytas, dėl jo koregavimo nėra kreiptasi į teismą, tokio reikalavimo nėra suformuluota ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose numatyta, jog ginčo žemės sklypas - tarnaus kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėms, teisė naudotis pėsčiųjų taku 627 m², todėl darytina išvada, kad nustatant servitutą per atsakovės žemės sklypą ieškovams priklausančių viešpataujančių daiktų atžvilgiu, atsakovės teisė į nuosavybę nebus ženkliai apribota, nes ieškovai pareikštu ieškiniu nesprendžia vien savo susisiekimo klausimo, šiuo keliu ir toliau naudotųsi atsakovė ir jos sūnus, kelias ir toliau išliktų toje pačioje vietoje.
Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovų vykdomų statybų (pamatų įrengimo), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sunkiasvorės transporto priemonės sugadino kelią, dėl ko jai reikėjo savo lėšomis remontuoti ginčo kelią. Nurodo, kad ieškovai jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai užsėjo žolę, sudėjo elektros stulpus, dėl ko faktiškai suformuoto kelio plotis sumažėjo 1,2 m. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad byloje nėra sprendžiamas galimų nuostolių atlyginimo ar neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo klausimas, todėl tuo atveju, jeigu atsakovė mano, ar ateityje manys, jog jos teisės yra pažeidžiamos, tuomet ji gali/galės ginti savo pažeistas teises bendra tvarka, reikalauti nuostolių atlyginimo ir pan.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina servituto būtinumą. Teismo įsitikinimu, nustatomas kelio servitutas - teisė ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, per jau suformuotą ir faktiškai šiam tikslui naudojamą 6 m pločio kelią, esantį 0,0627 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei V. Ž., visiškai atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl ieškovų reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl servituto atlygintinumo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu, yra įtvirtinta ir įstatyme. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
Pažymėtina, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, o vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise bei remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai tokiais atvejais turi atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; 2) koks servituto turinys ir trukmė; 3) kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; 4) ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; 5) kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; 6) kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).
Servitutas nustatomas atsakovei V. Ž. priklausančiame 0,0627 ha žemės sklype, kuriam pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius yra numatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku – 627 m², tai yra per visą žemės sklypo plotą. Servitutą prašoma nustatyti patekimui į tris ieškovams nuosavybės teise priklausančius viešpataujančius daiktus (žemės sklypus), dėl to nustatomas neterminuotas servitutas. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo žemės sklype atsakovė neužsiima veikla, kuri būtų sutrikdyta iš esmės, šiuo metu nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas jau yra suformuotas kaip kelias ir bylos šalys faktiškai juo naudojasi jau keletą metų, patekimui į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, darytina išvada, kad dėl servituto nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkės suvaržymai būtų minimalūs, o privatumo apribojimas, atsižvelgus į servituto turinį, būtų itin nežymus, dėl nustatyto servituto atsakovė nepraras ginčo žemės sklypo naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nustačius tokio turinio servitutą atsakovė patirtų realius turtinius nuostolius, taip pat byloje nėra duomenų, jog nustačius servitutą ieškovai įgytų materialinę naudą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad servitutu būtų sudaryta teisinė ir faktinė galimybė patekti ieškovams prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, todėl sprendžiant dėl servituto atlygintinumo nei tarnaujančio daikto savininkė, nei viešpataujančių daiktų savininkai realios materialinės naudos nei įgis, nei praras. Atitinkamai į tai atsižvelgtina ir sprendžiant dėl kompensacijos pobūdžio (vienkartinės ar periodinės) bei dydžio.
Dėl piniginės kompensacijos dydžio
Kaip jau minėta, teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismo teisė parinkti kompensacijos rūšį įtvirtinta CK 4.129 straipsnio nuostatose. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar viešpataujančiojo daikto savininkui nepriskiriama neproporcinga našta, parinkus vienkartinę kompensaciją, ar toks kompensavimo įvykdymas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti atsakovei 64,27 Eur servituto vienkartinę kompensaciją. Atsakovė nurodo, kad šios vienkartinės kompensacijos už neterminuotą servitutą negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininko atžvilgiu.
Ieškovai ieškinio reikalavimą priteisti 64,27 Eur dydžio kompensaciją atsakovei grindžia Valstybės įmonės „Registrų centras“ mokestinės vertės paieškos išrašu, iš kurio nustatyta, kad ginčo žemės sklypo mokestinė vertė, kuri naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui už 2021 m. apskaičiuoti sudaro 2 050,00 Eur. Nurodo, kad 64,27 Eur dydžio kompensacija apskaičiuota vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-05-30 nutarimo Nr. 531 redakcija, galiojanti nuo 2018-06-08).
Nagrinėjama byla nepriklauso bylų kategorijai, kurioje teismas būtų įgaliotas rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas nustatydamas kompensacijos atsakovei dydį be kitų kriterijų, vadovaujasi į bylą ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais apie ginčo žemės sklypo vertę, nes atsakovė rašytinių įrodymų dėl žemės sklypo rinkos kainos nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Teismas pažymi, kad metodika reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, t. y. administraciniu aktu, nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą (metodikos 1 punktas). Metodikos 9 punkto nuostatose sureguliuotas nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimas (pateiktos formulės). Dėl šio akto taikymo, kai jis nereglamentuoja byloje nagrinėjamo atvejo, kasacinis teismas yra pasisakęs ir pažymėjęs, kad taikyti teisės akto nuostatas, nereglamentuojančias byloje nagrinėjamo atvejo, neprivaloma, tačiau, apskaičiuojant tarnaujančiojo daikto savininkui priteistiną kompensaciją dėl servituto nustatymo, į metodikos nuostatas gali būti atsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 -05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 34 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kuriam pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius yra numatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (627 m²), darytina išvada, kad šios bylos kontekste nustatytu servitutu atsakovė nepraranda galimybės naudoti ginčo žemės sklypo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Taigi teismas, vadovaudamasis jam įstatymų suteikta nuožiūros teise, remdamasis nustatytomis ir teismo sprendime aptartomis bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovų nurodytas 64,27 Eur (0,0627 ha x 2 050,00 Eur x 0,5) vienkartinės piniginės kompensacijos priteisimas atsakovei V. Ž. yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šioje byloje tenkinus ieškinį, tenkinamas ieškovų prašymas priteisti iš atsakovės 2 613,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 113,00 Eur žyminis mokestis ir 2 500,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šias bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovas, todėl 2 613,00 Eur suma priteistina ieškovui A. B. iš atsakovės V. Ž. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti 0,0627 ha ploto, 6 m pločio kelio servitutą – teisę ieškovams A. B. ir R. B. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausantį 0,0627 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas).
Nustatyti, kad viešpataujantys daiktai – ieškovams A. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei ieškovui A. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovų A. B. ir R. B. atsakovei V. Ž. priteisti 64,27 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 27 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją už servitutą.
Ieškovui A. B. iš atsakovės V. Ž. priteisti 2 613,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1025-618/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovei V. Ž. leisti ieškovams A. B. ir R. B. per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), privažiuoti prie ieškovams A. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.