Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su atskiruoju skundu

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartos civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

16. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

17. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti kelio servitutą – teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovai kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jų manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jie savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovų poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

19. Vertindamas kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą – apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

20. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

21. Ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti ieškovams per atsakovės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovams būtų sudaryta galimybė naudotis minėtu žemės sklypu kaip keliu. Taigi pateiktu prašymu ieškovai siekia laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

22. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

23. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, įpareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium, įpareigojimas laikinai nutraukti įtariamą autorių teisių pažeidimą) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

24. Šiuo atveju nutarties 23 punkte nurodyta situacija gali susiklostyti teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai nustatyta, jog ieškovai objektyviai neturi galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kitu būdu nei per ginčo kelią (sklypą). Akivaizdu, kad tokiu atveju ieškovai, siekdami patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, nuardyti tvorą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrengti kitą kelią ir pan. Tokiu būdu ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas iš esmės prarastų prasmę ir taptų netikslingas, kadangi ieškovai jau turėtų kitą būdą patekti į žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbu įvertinti faktinę situaciją dėl ieškovų galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus.

26. Remiantis byloje pateikto „Regia“ žemėlapio duomenimis nustatyta, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su (duomenys neskelbtini) Žemėlapyje taip pat pažymėtas kelias nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) Vis dėlto, kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir atsakovės vaizdo įrašo, kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra paklota asfalto danga ar žvyru, šis kelias užžėlęs žole, menkai išvažinėtas, jį sudaro tik automobilio ratų provėžos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu minėtas kelias nėra pritaikytas transporto priemonėms važiuoti, ypač rudens ar žiemos metu.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra aptvertas tvora, jame stovi gyvenamasis namas, todėl akivaizdu, kad, siekdami per šį žemės sklypą patekti į gretima esančius žemės sklypus, ieškovai turėtų nuardyti sklypą juosiančią tvorą ar jos dalį, išardyti tvoros pamatus. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, jog minėta situacija neatitiktų nurodytų principų, juolab, atsižvelgiant į tai, kad teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, pastarieji vėl turėtų iš naujo pakloti pamatus ir atstatyti išardytą tvorą. Tačiau teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. suteikus ieškovams galimybę patekti į žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini)., per atsakovei priklausantį ginčo žemės sklypą, nė vienai iš šalių papildomų veiksmų nereikėtų imtis, kadangi minėtas sklypas yra suformuotas kaip kelias, šalys iki šiol juo naudojosi kaip keliu. Pažymėtina, jog nors atsakovė nurodo, kad dėl ieškovų veiksmų, t. y. dėl to, kad žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodavo sunkiasvoris transportas ir kita ieškovų statybų darbams reikalinga technika, šiame kelyje atsirado duobės ir grioviai, kuriuos atsakovė turėjo taisyti savo lėšomis ir darbu, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Be to, atsakovė gali pareikšti reikalavimą ieškovams dėl šių išlaidų atlyginimo.

29. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atkreipti dėmesį, yra tai, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. AV-2635 buvo patvirtintas ieškovų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – Detalusis planas), jo tikslas – padalyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į atskirus sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį į „kitos paskirties“; esant poreikiui suformuoti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms. Įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius buvo suplanuoti žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano dalyje „Detaliojo plano sprendiniai“ skiltyje „Susisiekimas“ nurodyta, kad į pertvarkomą teritoriją patenkama iš (duomenys neskelbtini) (D2 kategorijos gatvė) per esamą privažiavimo kelią, įrengtą 6 m pločio iki pertvarkomos teritorijos. Tarp sklypų atstumas svyruoja nuo 6 m iki 11 m. Šio kelio danga – žvyras. Šis pravažiavimas Vėžaičių bendruoju planu rodomas kaip esama D2 kategorijos gatvė ir yra suplanuotas V. Ž. parengtu ir patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriuo suformuotas kelio sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Į naujai formuojamą sklypą Nr. 01 (adresu (duomenys neskelbtini)) patenkama iš esamo privažiavimo kelio. Į naujai formuojamus sklypus Nr. 02, Nr. 03, Nr. 04 (adresu (duomenys neskelbtini)) patenkama per kaimyninį sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įregistruotas tarnaujantis kelio servitutas, pasukus iš esamo privažiavimo kelio. Į sklypus Nr. 02 ir Nr. 03 ateityje įrengus (duomenys neskelbtini) bus galima patekti per ją. Kartu su Detaliuoju planu pateikta susisiekimo schema taip pat patvirtina, kad Detaliuoju planu patekimas į žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini)., numatytas per atsakovei priklausantį ginčo sklypą (kelią), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir atsakovės 2018 m. liepos 31 d. parašu patvirtintoje susisiekimo schemoje, kurioje atsakovė nurodė, kad su susiekimu sutinka.

30. Ankščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju susisiekimas su žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini)., buvo numatytas būtent per atsakovei priklausantį ginčo sklypą (kelią), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarties 29 punkte išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog, kaip minėta, nors (duomenys neskelbtini) parodyta žemėlapyje, tačiau nėra faktiškai įrengta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Detalusis planas šiuo atveju nėra nuginčytas ar panaikintas kitu pagrindu.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose nurodyta, kad sklypui Nr. 1-4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeičiama paskirtis į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šis sklypas suformuojamas vadovaujantis Vėžaičių miestelio bendruoju planu, kur sklype nurodoma esama 12 m pločio D2 kategorijos gatvė. Vadovaujantis esama situacija sklypą kertančios D2 kategorijos gatvės nėra, išskyrus numatytą 6 m pravažiavimo kelią iki esamo namo. Atsižvelgiant į esamą faktinę situaciją, iš sklypo Nr. 1 suformuojamas 6 m pločio inžinerinės infrastuktūros sklypas (kelio plėtrai) Nr. 1-4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 12 m pločio D2 kategorijos gatvės įrengimas (kaip numatyta Vėžaičių miestelio bendrajame plane) šiuo atveju neįmanomas, kadangi dar iki Vėžaičių miestelio bendrojo plano patvirtinimo šiame sklype buvo suprojektuotas ir pastatytas gyvenamasis namas, šachtinis šulinys ir kiti namo priklausiniai. Projektuojant 12 m gatvę šachtinis šulinys butų gatvės ribose, o nuo infrastuktūros sklypo iki gyvenamojo namo liktų tik 6 m. Tokie sprendiniai, kuriais visa pietinė sklypo dalis, kurioje numatyta įsirengti kiemą, būtų paimta visuomenės poreikiams. Todėl savininkas geranoriškai kelio plėtrai išskiria 6 m pločio inžinerinės infrastuktūros – kelio sklypą, nustatydamas jame tarnaujantį kelio servitutą. Detaliojo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose taip pat nurodyta, kad tarnaujantis servitutas, t. y. sklypas Nr. 1-4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tarnaus kelio servitutu, bus suteikta teisė važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku (627 m²). Nuo inventorizuotos gatvės iki pertvarkomo sklypo kelią įsirengia, tvarko ir prižiūri sklypo savininkai savo lėšomis arba su kaimyninių sklypų savininkais.

32. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, žemės sklypas (kelias), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įrengtas ne tik išimtinai atsakovės interesams tenkinti, t. y. susisiekimui su žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir siekiant užtikrinti Vėžaičių miestelio bendrojo plano, kuriame numatyta D2 kategorijos gatvė, įgyvendinimą. Pažymėtina, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai nėra nuginčyti ar panaikinti.

33. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagristas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti ieškovams per atsakovės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir pateikto prašymo turinį matyti, jog ieškovai iš esmės siekia, kad jiems būtų sudaryta galimybė naudotis minėtu žemės sklypu kaip keliu. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypas (kelias) nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl šiuo atveju ieškovų galimybė naudotis minėtu žemės sklypu (keliu) gali atsirasti atsakovei suteikus tokį leidimą.

35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovei leisti ieškovams per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoti prie ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios laikinosios priemonės apima draudimą atsakovei trukdyti ieškovams per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini).

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų A. B. ir R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovų A. B. ir R. B. naudai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovei V. Ž. leisti ieškovams A. B. ir R. B. per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), privažiuoti prie ieškovams A. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)