- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-22
- Bylos Nr.
- e2A-1687-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00077-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“
- Atsakovas
- P. P. J. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui P. P. J. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „GelvoraSergel“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. P. J. N. (toliau – ir atsakovas) 1 927,50 EUR negrąžinto kredito, 73,50 EUR administravimo mokesčio, paskaičiuoto už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. liepos 27 d., 746,70 EUR negautų pajamų (negauto administravimo mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. spalio 27 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „SB lizingas“ ir atsakovas 2018 m. spalio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C810105728 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „SB lizingas“ atsakovui suteikė kreditą. Atsakovui nesilaikant Sutarties sąlygų, UAB „SB lizingas“ 2019 m. rugpjūčio 3 d. Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Ieškovė ir UAB „SB lizingas“ 2019 m. birželio 14 d. sudarė reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį Nr. 19-50-06, kurios 2019 m. rugpjūčio 7 d. priedais ieškovė UAB „GelvoraSergel“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė skolos suma sudaro 1 927,50 EUR, negautos pajamos – 746,70 EUR (pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo sutarties nutraukimo likusios negautos administracinio mokesčio įmokos nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. spalio 27 d.) ir administracinis mokestis – 73,50 EUR (pirminio kreditoriaus pagal Sutarties 12.2.2 punktą perleistas administracinis mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. liepos 27 d.).
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 1 927,50 EUR negražinto kredito, 73,50 EUR sutarties administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 45,15 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog su atsakovu sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis. Teismas nurodė, kad pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, CK 6.873 straipsnio 1 dalis, CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sutartį vykdė netinkamai, iš jo ieškovei priteistina 1 927,50 EUR skola už negrąžintą kreditą ir Sutartimi sulygtas 73,50 EUR sutarties administravimo mokestis iki Sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismas, pasisakydamas dėl prašymo priteisti negautas pajamas, nurodė, kad sutarties administravimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ir vykdymu, todėl administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kadangi šis mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (negauto administravimo mokesčio) priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
7. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies (72,82 proc.), iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 45,15 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą už akių dalyjem kurioje atmestas ieškovės reikalavimas dėl 746,70 EUR negauto administravimo mokesčio, jį priteisti ieškovei ir priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nesumokėtas administravimo mokestis nuo Sutarties nutraukimo datos esančios sekančios įmokos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki numatytos Sutarties pabaigos datos (2023 m. spalio 27 d.), kuris pagal Sutarties mokėjimo grafiką sudarė 746,70 EUR ir kurį pagrįstai tikėtasi gauti esant tinkamam Sutarties įvykdymui, yra nepriteistinas. Sutarties 14.6 punkte nurodyta, kad nutraukus sutartį kredito gavėjas turi grąžinti kreditą, sumokėti mokėtinas sumas pagal Sutartį. Mokėtinos sumos yra apibrėžtos Sutarties 1.11 punkte – kredito gavėjo kredito davėjui mokėtinos įmokos, Sutarties mokestis, administravimo mokestis, viešojo administravimo įstaigoms sumokėtas negrąžinamas mokestis, delspinigiai, ikiteisminio skolos išieškojimo ir visos kitos pagal Sutartį mokėtinos sumos. Sutarties 14.7 punkte nurodyta, kad Sutarties nutraukimas nestabdo delspinigių ir kitų Sutartyje numatytų mokėtinų sumų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti mokėtinas sumas bei vykdyti kitas Sutarties sąlygas, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę ir prigimtį lieka galioti ir nutraukus Sutartį.
8.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo reikalaujama priteisti netesybų, o buvo prašoma priteisti 746,70 EUR negautą administravimo mokestį, kuris buvo aiškiai nurodytas Sutarties specialiojoje dalyje esančiame mokėjimo grafike ir kurį pagrįstai tikėtasi gauti esant tinkamam Sutarties vykdymui. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020 atmesdamas ieškinio reikalavimą, tačiau ji negali būti taikoma kaip precedentas, kadangi nurodytoje byloje buvo reikalaujama priteisti netesybas, o šioje byloje – administravimo mokestį.
8.3. Ieškovės reikalavimas atitinka visus kriterijus dėl nuostolių vertinimo kaip negautų pajamų – pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, jas pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „SB lizingas“ ir atsakovas P. P. J. N. 2018 m. spalio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C810105728, pagal kurią UAB „SB lizingas“ atsakovui suteikė kreditą. Atsakovui nesilaikant Sutarties sąlygų, UAB „SB lizingas“ 2019 m. rugpjūčio 3 d. Sutartį nutraukė. Ieškovė UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „SB lizingas“ 2019 m. birželio 14 d. sudarė reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį Nr. 19‑50-06, kurios 2019 m. rugpjūčio 7 d. priedais ieškovė UAB „GelvoraSergel“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo už akių, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio dalis dėl negautų pajamų – administravimo mokesčio – priteisimo buvo atmesta, pagrįstumo.
Dėl negautų pajamų priteisimo
14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei nepriteistos negautos pajamos – administravimo mokestis – už laikotarpį po Sutarties nutraukimo iki numatytos Sutarties pabaigos datos, prieštarauja teismų praktikai, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Apeliantės vertinimu, šis jos reikalavimas atitinka visus kriterijus dėl nuostolių vertinimo kaip negautų pajamų – pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, jas pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
15. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju 2018 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C810105728 pagrindu tarp pradinės kreditorės UAB „SB lizingas“ ir atsakovo susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Sutartis pradinės kreditorės buvo nutraukta anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka.
17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
18. Nagrinėjamu atveju Sutartį šalys sudarė 2018 m. spalio 26 d. ir joje susitarė, kad kredito grąžinimo terminas yra 2023 m. spalio 27 d., tačiau pradinė kreditorė sutartį nutraukė nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d., kadangi atsakovas nevykdė piniginės prievolės pagal Sutarties specialiosiose sąlygose esantį kredito grąžinimo grafiką, tokiu būdu pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šalių kreditavimo santykiai pasibaigė pradinei kreditorei nutraukus Sutartį, todėl ieškovė (dabartinė kreditorė) nebeturi teisės reikalauti pagrindinių prievolių pagal Sutartį įvykdymo natūra, o atsakovo (skolininko) atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (paskolos negrąžinimą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka). Tokiu būdu, nutraukus sutartį, šalių sutartinius prievolinius santykius pakeitė civilinės atsakomybės santykiai – kreditorė įgijo teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą, tačiau neturi teisės reikalauti sutartį vykdyti natūra.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, konstatuotina, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys Sutartyje susitarė, jog vartojimo kredito palūkanų norma yra 0 procentų, tačiau kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 14,70 EUR dydžio administravimo mokestį kiekvieną mėnesį kartu su grąžinamo kredito įmokomis. Pagal Sutarties Bendrosios dalies 1.14 punktą, administravimo mokestis – už Sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis. Nors Sutarties 14.7 punkte ir nurodyta, kad Sutarties nutraukimas nestabdo delspinigių ir kitų Sutartyje numatytų mokėtinų sumų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti mokėtinas sumas bei vykdyti kitas Sutarties sąlygas, tačiau nutraukus kredito sutartį tokia sutarties sąlyga nebegalioja ir nebegali būti vykdoma natūra, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu, todėl šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta kreditorės teisė gauti mokėtinas sumas (administravimo mokestį) negali būti aiškinama kitaip, kaip jos teisė jas gauti tik iki sutarties nutraukimo, nes būtent toks aiškinimas atitinka teisės normų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles.
21. Administravimo (tarpininkavimo) mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kadangi administravimo mokesčio paskirtis nėra kompensuoti kreditą (šią funkciją atlieka palūkanos), o jis yra skirtas išimtinai Sutarties vykdymui, įmokų paskirstymui ir panašiems administravimo veiksmams kompensuoti. Nutraukus Sutartį kreditorė neturi jokio pagrindo toliau reikalauti administavimo mokesčio apmokėjimo, kadangi vartojimo kredito sutaris nebėra vykdoma, todėl, atitinkamai, nekyla Sutarties administravimo išlaidos.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos – administravimo mokestis – už laikotarpį po Sutarties nutraukimo iki numatytos Sutarties pabaigos datos, nebuvo priteistos yra pagrįsta, nes pradinei kreditorei nutraukus Sutartį anksčiau jos pabaigos datos, ieškovė neturi teisinio pagrino reikalauti priteisti iš atsakovo administravimo mokesčio už visą Sutarties laikotarpį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino negautų pajamų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.