Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas (skolininkas) Suraleb, Inc. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, priimant AAB „Minsko traktorių gamykla“ pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su vėlesniais kitais jo veiksmais pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2017 m. liepos 12 d. patvarkymus Nr. S-17-8-6106 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1-31368, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S1-31367, patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. S1-31370 ir patvarkymą Nr. S1-31372.

3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Irmantas Gaidelis neturėjo teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmų jo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) esanti įmonė ir antstolio veiklos teritorijoje neturi nei buveinės, nei turto. Pažymėjo, kad antstolis vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė neteisėtai, t. y. neturėdamas tam įgalinimų vykdymo vietos prasme ir taip pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 590 straipsnio dalies, 651 straipsnio 1 dalies, 651 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl ir visi vėliau antstolio priimti patvarkymai, raginimas ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas turi būti panaikinti vien dėl šios priežasties. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad egzistuoja ir kita savarankiška sąlyga antstolio veiksmams pripažinti neteisėtais ir jo priimtiems aktams panaikinti. Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo, kurio pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išdavė vykdomąjį raštą, rezoliucinė dalis yra tokia: „7.1 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ sumoka 2 166 555 USD sumą Suraleb, Inc. už gamybiniam susivienijimui „Minsko traktorių gamykla“ perduotiną Suraleb, Inc. išieškotą turtą, veikiant Gamybinio susivienijimo „Minsko traktorių gamykla“ vardu; 7.2 Suraleb, Inc. perduoda Gamybiniam susivienijimui „Minsko traktorių gamykla“ turtą, išieškotą Suraleb, Inc. veikiant Gamybinio susivienijimo „Minsko traktorių gamykla“ vardu, kadangi už šį turtą yra apmokama 2 166 555 USD; 7.3 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 USD sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 7.4 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 987 224,61 USD kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 7.5 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 1 203 761 Švedijos Kronų arbitravimo išlaidų; 7.6 Suraleb, Inc. įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo priėmimo pagal taikytinas taisykles; 7.7 Arbitravimo išlaidos ir atsakomybė už juos nurodyta 6.6 punkte; 7.8 Likę reikalavimai yra atmetami.“ Pareiškėjas pažymėjo, kad minėto arbitražo sprendimu iš pareiškėjo AAB „Minsko traktorių gamykla“ nėra priteista jokių piniginių sumų, tačiau nepaisant to, antstolis ėmėsi interpretuoti jam pateiktą vykdyti arbitražo sprendimą ir faktiškai išsigalvojo, kad AAB „Minsko traktorių gamykla“ naudai pagal šį teismo sprendimą neva turėtų būti išieškoma 524 542,50 Eur skola. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu antstolis minėtą Suraleb, Inc. „skolą“ sieja su AAB „Minsko traktorių gamykla“ perduotinu turtu, tai AAB „Minsko traktorių gamykla“ nėra įvykdžiusi iš arbitražo sprendimo kylančios pareigos sumokėti Suraleb, Inc. 2 166 555 USD sumą, todėl šiuo metu neturi jokio pagrindo reikalauti, kad jai būtų perduotas jos vardu išieškotas turtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad JAV Rytų apylinkės Šiaurės Ilinojaus apygardos teismas, spręsdamas Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo pripažinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose klausimą savo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime pažymėjo, kad „Teismas nekompensuos MTG nuostolių, susijusių su jos nuosavybe, nes teismo manymu, jeigu MTG tikrai būtų norėjusi susigrąžinti turtą, ji būtų atsiskaičiusi su Suraleb, Inc.“. Atsižvelgdamas į tai, teigė, jog 2 166 555 USD sumokėjimas Suraleb, Inc. yra būtina „Minsko traktorių gamykla“ vardu išieškoto turto gavimo prielaida ir sąlyga, kuri be kita ko yra patvirtinta įsiteisėjusiu, galiojančiu ir Lietuvos Respublikoje pripažintu, JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos teismo sprendimu. Pareiškėjo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės atitinka CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą sąlygą, reiškiančią, kad AAB „Minsko traktorių gamykla“ pateikus vykdomąjį raštą vykdyti egzistavo akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti

4. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad AAB „Minsko traktorių gamykla nepagrįstai nurodo, kad perduotinas turtas nurodytas Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 5.4.13 punkte ir kuris sudaro bendrą 11 838 264 USD sumą. Teigė, kad pačiame arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte apie jokias iš Suraleb, Inc. išieškotinas sumas nekalbama, o tik nurodoma, kaip apskaičiuojamas mokestis už Suraleb, Inc. paslaugas. Pažymėjo, kad antstolis savavališkai iš sprendimo teksto ištraukė vieną frazę „grynieji 675 000 USD“ ir pagal ją neteisėtai pradėjo vykdymą. Be to, nurodė, kad net jeigu tai teoriškai būtų grynieji pinigai, jie būtų JAV, kur antstolis neturi jokių įgalinimų veikti. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti rėmėsi arbitražo sprendimo 5.4.2, 4.24 punktais, kur remdamasis pastaruoju nurodė, kad 675 000 USD suma buvo valdoma Sachnoff & Weawer, o ne Suraleb, Inc. Teigė, kad, jei arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte būtų kalbama apie AAB „Minsko traktorių gamykla“ perduotiną turtą, šis turtas būtų identifikuotas, nurodytas jo pavadinimas, buvimo vieta, kiekis, identifikaciniai numeriai ir kt. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 AAB „Minsko traktorių gamykla“ nustatė ne tik palūkanas už arbitražo sprendimo vykdymo vilkinimą, tačiau ir konstatavo šalių tarpusavio finansinius įsipareigojimus, t. y. kad nutarties priėmimo dieną (2017 m. rugsėjo 12 d.) AAB „Minsko traktorių gamykla“ yra skolinga Suraleb, Inc., 1 947 475,30 Eur (skola ir ikisprendiminės palūkanos) ir 107 470,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat konstatavo, kad AAB „Minsko traktorių gamykla“ Kanadoje ir JAV Suraleb, Inc., jau yra sumokėjusi 789 467,40 Eur, o visi AAB „Minsko traktorių gamykla“ argumentai dėl didesnių sumų buvo atmesti. Teigė, kad jeigu Lietuvos apeliacinis teismas būtų nustatęs, kad Suraleb, Inc., yra skolinga AAB „Minsko traktorių gamykla“, neišvengiamai šia suma būtų sumažinęs AAB „Minsko traktorių gamykla“ įsiskolinimą Suraleb, Inc. Teigia, kad Suraleb, Inc. kreipėsi dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo JAV, Kanadoje, Rumunijoje ir Lietuvoje, tačiau nė vienoje jurisdikcijoje nebuvo konstatuota, kad Suraleb, Inc. privalo sumokėti 675 000 USD. Atsižvelgiant į tai, kad AAB „Minsko traktorių gamykla“ melagingai teismui nurodė, kad iš Suraleb, Inc. arbitražo sprendimu yra priteista 675 000 USD, todėl prašė skirti jam 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumokant Suraleb, Inc. Be to, prašė teismo atskirąja nutartimi informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie nusikalstamus antstolio Irmanto Gaidelio veiksmus.

Šalies argumentai

6. Suinteresuotas asmuo AAB „Minsko traktorių gamykla“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2006 m. gegužės 31 d. Švedijos Prekybos Rūmų paskirtas arbitražo tribunolas priėmė sprendimą, kurio, be kita ko, 5.4.13 punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimo priėmimo metu Suraleb, Inc. buvo surinkęs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimų ir kito turto bendrai 11 838 264 USD vertei. Šis surinktas turtas privalo būti perduotas AAB „Minsko traktorių gamykla“ (Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.2 punktas). Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažino Lietuvos Respublikoje bei leido priverstinai vykdyti Arbitražo sprendimą visa apimtimi. Lietuvos apeliacinis teismas yra išdavęs Suraleb, Inc. vykdomąjį raštą dėl Arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo ir arbitražo sprendimu priteistų sumų iš AAB „Minsko traktorių gamykla“ išieškojimo, kurį vykdo antstolis Andrius Liaškovas (vykdomoji byla Nr. 0159/17/01637); minėtoje byloje Suraleb, Inc. iš AAB „Minsko traktorių gamykla“ reikalauja sumokėti 3 171 345,54 EUR sumą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra išdavęs AAB „Minsko traktorių gamykla“ vykdomąjį raštą dėl arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo ir arbitražo sprendimu priteisto turto AAB „Minsko traktorių gamykla“ išieškojimo iš Suraleb, Inc., kurį vykdo antstolis Irmantas Gaidelis. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad arbitražo sprendimu Suraleb, Inc. įpareigotas perduoti AAB „Minsko traktorių gamykla“ naudai surinktą turtą ir pinigines lėšas 11 838 264 USD verte, todėl antstolio Irmanto Gaidelio vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti. Pažymėjo, kad kaip teisingai nurodoma pačiame skunde, arbitražo sprendimo 7.2. punktu Suraleb, Inc. yra įpareigotas perduoti AAB „Minsko traktorių gamykla“ visą AAB „Minsko traktorių gamykla“ naudai surinktą turtą; arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte įvardintos Suraleb, Inc. surinkto turto, kuris turi būti perduotas AAB „Minsko traktorių gamykla“ apimtys. Tarp jo yra įvardinta ir piniginės lėšos, bendrai 675 000 USD sumai, kurios pagal arbitražo sprendimo dieną galiojusį valiutos konvertavimo kursą sudarė 524 542,50 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu nėra pateikęs jokių įrodymų, kad minėta 524 542,50 Eur suma būtų sumokėta AAB „Minsko traktorių gamykla“ naudai, priešingai, pačiame skunde pareiškėjas nurodė, kad arbitražo sprendimo 7.2 punkte nustatytos prievolės (t. y. perduoti turtą ir pinigines lėšas atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ naudai) Suraleb, Inc. neturi pareigos vykdyti, kol AAB „Minsko traktorių gamykla“ nėra įvykdžiusi jai Arbitražo sprendimo 7.1. punktu priskirtos prievolės Suraleb, Inc. naudai. Teigia, kad pats pareiškėjas neginčija to, kad Arbitražo sprendimo 7.2 punkte yra nustatyta Suraleb, Inc. prievolė perduoti visą arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodytą turtą ir pinigines lėšas AAB „Minsko traktorių gamykla“ naudai, o kartu yra ir galimas tokios nustatytos prievolės priverstinis vykdymas, tačiau ginčija antstolio veiksmus, nepagrįstai motyvuodamas aplinkybe, jog, visų pirma, turi būti visa apimtimi išieškoma AAB „Minsko traktorių gamykla“ skola pareiškėjo naudai, ir tik po to AAB „Minsko traktorių gamykla“ įgyja teise nukreipti išieškojimą į pareiškėją pagal tą patį arbitražo sprendimą. Suinteresuotas asmuo su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko, nurodydamas, kad arbitražo sprendime nėra įtvirtinta arbitražo sprendimo vykdymo tvarka, todėl tokiu atveju turi būti laikoma, kad AAB „Minsko traktorių gamykla“ ir pareiškėjo Suraleb, Inc. atžvilgiu nustatytos prievolės turi būti vykdomos tuo pačiu metu (CK 6.39 straipsnio 3 dalis). Teigė, kad priešingas Suraleb, Inc. ir AAB „Minsko traktorių gamykla“ santykio dėl arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos aiškinimas lemtų situaciją, kuria iš esmės būtų pažeidžiami AAB „Minsko traktorių gamykla“ interesai: Suraleb, Inc. reikalauja Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ginti jo teises į arbitražo sprendimo savalaikį įvykdymą, kai tuo tarpu pats Suraleb, Inc. be jokio pagrindo interpretuoja arbitražo sprendimą, reikalaudamas teismo apriboti AAB „Minsko traktorių gamykla“ galimybes priverstinai vykdyti savo reikalavimus pagal arbitražo sprendimo 7.2 punkto nuostatas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Suraleb, Inc. yra užsienio juridinis asmuo, neturintis nei buveinės nei jokių turtinių interesų Lietuvos Respublikoje, t. y. nėra galimybės realiai nukreipti išieškojimo veiksmų į Suraleb, Inc., todėl jis siekia apriboti AAB „Minsko traktorių gamykla“ reikalavimo pagal tą patį arbitražo sprendimą vykdymo teises, kad vienašališkai būtų patenkinti tik jo paties reikalavimai, o po to, tikėtina, pasišalinti iš Lietuvos Respublikos jurisdikcijos su visu išieškotu iš AAB „Minsko traktorių gamykla“ turtu. Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį, suinteresuotas asmuo nurodė, kad CPK nuostatos nereikalauja, jog vykdomajame rašte būtų nurodyta skolininko turto buvimo vieta, antstoliui nėra nustatyta pareigos priimant vykdomąjį dokumentą, iškart nustatyti konkrečią skolininko turto buvimo vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas tam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra išieškotojui žinomų / numanomų skolininko turtinių interesų, o toliau vykdomąjį dokumentą priėmęs antstolis aiškinasi skolininko turtinę būklę, jo turtinių interesų buvimo vietą. Teigė, kad nagrinėjamu atveju antstolis Irmantas Gaidelis pradėjo skolos išieškojimą iš Suraleb, Inc. pagal teisėtai išduotą vykdomąjį raštą, nenustatęs jokių imperatyvių ribojimų dėl negalėjimo priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Antstolis pradėjo informacijos apie skolininką ir jo turtinius interesus rinkimą, kreipėsi į įgaliotą Suraleb, Inc. atstovą su reikalavimu vykdyti Arbitražo sprendimą. Tuo atveju, jeigu vykdomojoje byloje paaiškėtų aplinkybės, kad nebuvo rastas ir nėra jokio žinomo skolininko Suraleb, Inc. turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas priverstinis išieškojimas pagal vykdomąjį raštą, antstolis turės pareigą atitinkamai reaguoti, informuoti išieškotoją. Teigė, kad šiuo metu antstolis nėra užbaigęs skolininko Suraleb, Inc. turto ir turinių interesų paieškos ir vertinimo, dėl ko nėra pagrindo stabdyti ar nutraukti vykdymo veiksmus pagal teisėtai išduotą ir neginčijamą vykdomąjį raštą teisėtai pradėtoje vykdomojoje byloje.

13. Pareiškėjas Suraleb, Inc. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir grąžinti klausimą spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nagrinėjant bylą nebuvo tinkamai įgyvendinti civilinio proceso principai – teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, betarpiškumo, nešališkumo ir sprendimo priėmimo slaptumo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO skelbiamos informacijos matyti, kad nutarties priėmimo dieną teisėja nagrinėjo dar 3 bylas – 11 val., 15 val.15 min. ir 15 val. 42 min. Nutartis buvo pasirašyta 14 val. 03 min. Pareiškėjo teigimu, teisėja tokios apimties dokumento laikotarpiu nuo 10 val. iki 14 val. parengti negalėjo, kadangi matyti, jog gana plačiai aptarti vykdomojo rašto priedai, kurie iš viso sudaro 125 lapus, vertimai 80 lapų. Vien tokios informacijos perskaitymas trunka 2,5 val., todėl neįmanoma, jog per 1,5 val. būtų parengta 10 puslapių nutartis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigia, jog procesinis sprendimas buvo priimtas dar prieš pradedant nagrinėti bylą, arba nutartį priėmė ne teisėja Kristina Lysionok. Šiuos teiginius sustiprina tai, jog dokumento duomenų kortelėje esanti informacija, kadangi kaip autorė nurodyta – Teismas02, o dokumentą paskutinį kartą išsaugojęs asmuo V. Z.. Pareiškėjo žiniomis, Vilniaus miesto apylinkės teisme dirba teisėjo padėjėja V. Ž., kuri pareiškėjo teigimu ir yra nutarties autorė. Padėjėjos dalyvavimas procesinio sprendimo priėmimo procese yra niekaip nesuderinamas nei su civilinio proceso principais, nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog teisingumą vykdo tik teismai.

13.2. Apeliantas neturi ir niekada neturėjo ir neketina turėti buveinės Vilniaus mieste, o AIS duomenys apie tokią buveinę yra suklastoti. Apie tai sužinojo tik iš teismo nutarties.

13.3. Pareiškėjas nesutinka, kad jo turimas turtinis interesas turi geografiniu kriterijumi apibrėžtą teritoriją. Nematerialus, neegzistuojantis daiktas buvimo vietos tiesiog objektyviai negali turėti, o tik gali būti apibūdinama tokiais požymiais, kaip galiojimas tam tikroje teritorijoje, galiojimas laike, galiojimas tam tikrų asmenų atžvilgiu ir t. t., todėl teismo išvada, jog apeliantas turi turto Vilniuje yra nepagrįsta.

13.4. Tiek antstolis, tiek bylą nagrinėjęs teismas turi išimtinai tik tas teises, kurios jiems yra suteiktos įstatymo ir nei antstoliui, nei Vilniaus miesto apylinkės teismui nėra suteikta teisė aiškinti užsienio arbitražo sprendimo. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad antstolis pradėjo vykdymą dėl pinigų sumos išieškojimo iš Suraleb, Inc, kai arbitražo sprendimu jokios piniginės sumos iš Suraleb, Inc nebuvo priteistos, nutartyje padarė išvadas, nors arbitražo sprendimo tekste nieko panašaus nėra. Teismui teiktuose paaiškinimuose apeliantas pateikė nuorodas į arbitražo sprendimo 4.24, 5.4.2. punktus, kuriuose atskleistas sprendimo 5.4.13 punkte panaudoto termino „grynieji“ turinys, paaiškinant, kad: „tai turėjo būti gautina suma“. Apeliantas yra privatus juridinis asmuo ir jis yra ne tik laisvas skaityti, analizuoti ir subjektyviai aiškinti jam aktualų arbitražo sprendimą, kadangi to nedarant jis objektyviai negalėtų nei šio sprendimo vykdyti, nei naudotis iš šios sprendimo kylančiomis teisėmis. Suraleb, Inc, nėra saistomas jokiais įstatyminiais draudimais ar ribojimais suprasti, interpretuoti ir aiškinti arbitražo sprendimą.

13.5. Pirmosios instancijos teismo atliktas užsienio arbitražo sprendimo išaiškinimas yra ydingas. Tai patvirtina sprendimo rezoliucinės dalies tekstas. Pagal pirmosios instancijos teismą, arbitražo sprendime yra nustatytos priešpriešinės piniginės prievolės – viena šalis privalo sumokėti 2 166 555 USD, kita šalis privalo sumokėti 675 000 USD, tačiau tokiu atveju neišvengiamai kyla klausimas, kodėl AAB „Minsko traktorių gamyklos“ piniginė prievolė įvardijama kaip pareiga „sumokėti“, o Suraleb, Inc. piniginė prievolė įvardijama, kaip pareiga „perduoti turtą“, taip pat kodėl arbitražo sprendimu nustatyta Suraleb, Inc. teisė reikalauti palūkanų už jam laiku neatliktą mokėjimą, o už jo priešpriešinę piniginę prievolę tokios palūkanos nenustatytos. Taip pat kyla klausimas, kodėl, jeigu arbitražo sprendimu nustatytos priešpriešinės šalių prievolės (sumokėti pinigus, perduoti turtą), visos proceso išlaidos Suraleb, Inc naudai priteistos iš AAB „Minsko traktorių gamyklos“.