Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos K. J. fizinio asmens bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Teismas nusprendė, kad bankroto administratorės pateikta informacija bei paaiškinimai dėl plano įgyvendinimo akto yra išsamūs. Nurodė, jog bankrutuojantis asmuo atliko visus mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus kreditoriams. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareiškėjos vardu pinigines sumas į depozitinę sąskaitą pervedė jos sūnus ir kad pareiškėja nepatyrė bankroto administravimo išlaidų, skirdavo kiek daugiau savo šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai yra esminiai pažeidimai, dėl kurių bankroto byla turi būti nutraukiama.

11. Teismas, atsižvelgęs į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, bankrutuojančio asmens elgesį ir pateiktus paaiškinimus, bankroto proceso trukmę, mokumo atkūrime plane numatytų lėšų kreditoriams sumokėjimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (CPK 185 straipsnis, FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8, 10 punktai, 2 dalis). Pažymėjo, jog priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų, sudarytų prielaidas pažeisti skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros principą, įvertinus tai, kad bankroto proceso nutraukimas – kraštutinė priemonė ir negali būti taikoma formaliai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas, išnagrinėjęs bankroto administratorės pateiktą prašymą, nurodė, kad pareiškėja įvykdė mokumo atkūrimo planą ir, esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos bankroto byla laikytina baigta. Nurodė, jog visa nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma – 1 362 321,24 Eur. Nusprendė, kad minėtų kreditorių finansiniai reikalavimai nurašytini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti K. J. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantė nurodo, jog iš administratorės pateikto 2020 m. birželio 11 d. akto duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 6 d. patvirtintame plane bankrutuojantis asmuo turėjo teisę būtiniesiems poreikiams panaudoti 300,00 Eur sumą per mėnesį, tačiau šio plano galiojimo metu (t. y., nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn.) lėšų, panaudotų būtiniesiems poreikiams tenkinti, suma sudarė nuo 385,00 Eur iki 533,47 Eur per mėnesį. 2018 m. gruodžio 21 d. pakeitus planą išlaidos padidintos iki 422,00 Eur per mėnesį, tačiau šios išlaidos ir toliau buvo viršijamos ir 2019 m. sausio–2019 m. gruodžio mėn. siekė nuo 437,47 Eur iki 540,33 Eur. Jokių įrodymų, kodėl šios išlaidos buvo viršytos ir (ar) toks viršijimas buvo būtinas, byloje nėra pateikta. Teigia, kad, bankrutuojančiam asmeniui tinkamai vykdžius planą, būtiniesiems poreikiams būtų išleista 12 264,00 Eur. Iš pateikto akto matyti faktiškai išleista 16 445,76 Eur suma, kreditoriai būtų papildomai gavę 4 181,76 Eur, o gauta 2 394,00 Eur suma. Teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino.

13.2. Apeliantė pažymėjo, kad, reaguodamas į kreditorių pastabas, bankrutuojantis asmuo kreipėsi į teismą su mokumo atkūrimo plano pakeitimu, kuriame išlaidos pareiškėjos būtiniesiems poreikiams padidintos nuo 300,00 Eur iki 422,00 Eur. Tačiau pareiškėja ir toliau būtiniesiems poreikiams skyrė daugiau išlaidų, nei numatyta plane.

13.3. Apeliantė teigia, kad kreditoriai papildomai negavo beveiki trigubai didesnės lėšų sumos (4 181,76 Eur) nei ta suma, kuri faktiškai buvo sumokėta kreditoriams (2 394,00 Eur), ir tai neleidžia daryti išvados, jog padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, kuris nesudaro pagrindo bankroto bylą nutraukti.

13.4. Priešingai, nei konstatavo teismas, bankrutuojantis asmuo nedėjo sąžiningų bei maksimalių pastangų mokumo atkūrimo planui bei fizinio asmens bankroto instituto tikslui įgyvendinti.

13.5. Pareiškėja bankroto metu dirbo už 30–40 proc. mažesnį atlyginimą. Apeliantei nesuprantama, dėl kokių priežasčių bankrutuojantis asmuo, gyvendamas viename iš didžiausių Lietuvos miestų, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, ilgametės (tarptautinės) darbo patirties (duomenys neskelbtini), nesiekė susirasti geriau mokamo darbo. Toks elgesys yra laikytinas pasyviu bei neatitinkančiu bankrutuojančiam fiziniam asmeniui keliamų reikalavimų viso bankroto proceso metu būti sąžiningam ir aktyviam. Bankrutuojantis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dalyvavo darbo pokalbiuose arba kandidatavo į darbo skelbimuose siūlomas pozicijas.

13.6. Bankrutuojantis asmuo nė į vieną iš savo banko sąskaitų neįnešdavo nei savo gauto darbo užmokesčio, nei trečiųjų asmenų paramos (apie kurią visiškai nekonkrečiai užsimenama mokumo atkūrimo plano akte), tuo pažeisdamas imperatyvias FABĮ 16 straipsnio 4 punkto nuostatas. Bankrutuojantis asmuo užkirto galimybę kreditoriams stebėti bankrutuojančio asmens banko sąskaitose vykstančias realias bankines operacijas, tiek piniginių lėšų gavimą (darbo užmokesčio įmokėjimas, trečiųjų asmenų atliekami pavedimai bei kt.), tiek piniginių lėšų nurašymą, kas itin svarbu įvertinant faktą, kad asmuo nesilaikė mokumo atkūrimo plano nuostatų ir savo būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudojo daug didesnę lėšų sumą.

13.7. Išanalizavus pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad dalis lėšų buvo išleista maistui kavinėse, restoranuose ir pan., tai taip pat pagrįstai verčia abejoti pareiškėjos teiginiais apie neva neįnešant grynųjų pinigų į banko sąskaitą bandytas taupyti lėšas. Apeliantės manymu, lėšos nebuvo įnešamos į banko sąskaitą siekiant, jog kreditoriai neturėtų galimybės patikrinti jų panaudojimo aplinkybių ir tikslingumo.

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo N. Č. prašo atmesti suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantė neteisingai nurodo, kad bankrutuojantis asmuo neteisėtai ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. viršijo mokumo atkūrimo plane numatytas išlaidas.

14.2. Kreditorė (duomenys neskelbtini), kuri buvo įtraukta į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą 2019 m. birželio 12 d. nutartimi, nes reikalavimą perėmė iš pradinės kreditorės AB (duomenys neskelbtini) negali kvestionuoti kreditorių sprendimų byloje, kurie buvo priimti, iki (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta kaip kreditorė K. J. bankroto byloje.

14.3. K. J. 2018 m. lapkričio 26 d. patikslintame mokumo atkūrimo plane, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, būtiniesiems poreikiams tenkinti skirta suma padidinta nuo 300,00 Eur/mėn. iki 422,00 Eur / mėn., tačiau faktinės bankrutuojančio asmens išlaidos sudarė nuo 437,47 Eur / mėn. iki 540 Eur / mėn. Apeliantė neteisingai nurodo, kad nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų aišku, kodėl viršytos šios išlaidos ir ar toks viršijimas buvo būtinas. 2020 m. birželio 11 d. patikslintame mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte buvo pateiktas tiek paaiškinimas dėl išaugusių išlaidų ir kokioms aplinkybėms susiklosčius jos buvo patirtos, tiek išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

14.4. Apeliantė pateikia klaidingus skaičiavimus apie papildomai kreditoriams skirtinas sumas. K. J. 2019 m. gautų pajamų, leistinų išlaidų ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtos sumos skirtumas, kuris sudaro 355,00 Eur, turėjo būti skirtas bankroto administravimo išlaidoms dengti mokumo atkūrimo plane patvirtinta tvarka, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti. Bankroto administratorė, atsižvelgusi į sunkią K. J. finansinę padėtį ir į aplinkybę, kad ji iš gaunamų pajamų taip pat išlaiko du savo vaikus, atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas neėmė, šios atlyginimo dalies atsisakydama K. J. naudai. Kreditoriams buvo pervestos visos įmokos pagal mokumo atkūrimo plane patvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką. Kreditorius neturi teisės reikalauti, kad jo reikalavimams tenkinti būtų skirtos lėšos, kurios pagal patvirtintą planą turėjo būti skirtos bankroto administravimo išlaidoms dengti.

14.5. 2020 m. birželio 11 d. patikslintame mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte yra nurodytos aplinkybės, kodėl gaunamos pajamos nebuvo įnešamos į sąskaitą. Bankroto administratoriaus nuomone, nors ir nebuvo laikomasi FABĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostatų, tai nėra esminis pažeidimas, vien kuriuo vadovaujantis būtų galima nutraukti bankroto bylą, juo labiau kad pagal patvirtintą planą visos įmokos kreditoriams buvo sumokėtos, kaip nustatyta, kreditoriai jokios realios žalos dėl to nepatyrė.

14.6. 2020 m. birželio 11 d. patikslintame mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte yra išsamiai nurodyta, kokiu būdu bankrutuojantis asmuo siekė atkurti mokumą ir dėl kokių priežasčių bankroto proceso metu darbovietės nepakeitė. Šiuo atveju kreditorė elgiasi nesąžiningai ignoruodama faktą, kad K. J. darbo užmokestis bankroto proceso laikotarpiu pakilo nuo 364,00 Eur/mėn. iki 508,00 Eur/mėn. Apeliantės teiginiai, jog jokia informacija dėl mokumo atkūrimo nėra pateikta, yra neteisingi.

14.7. Bankroto administratorė pažymi, kad teikdama išvadą, ar tinkamai buvo vykdomas K. J. mokumo atkūrimo planas, vertino visas aplinkybes (pajamas, leistinas ir faktines išlaidas, išlaikomų asmenų skaičių, įdėtas pastangas mokumui atkurti, atsižvelgiant į šeimines aplinkybes, taip pat atsižvelgė į ekonominę situaciją ir nuolat augančias kainas). Nepaisant to, kad faktinės šeimos išlaidos buvo didesnės, nei numatyta plane, su artimųjų suteikiama finansine pagalba K. J. pervedė plane nustatytą kreditorių reikalavimams tenkinti skirtą sumą, kuri, kaip patvirtinta plane, sudaro 2 304,00 Eur, ir ją šiek tiek viršijo.

14.8. Nėra jokių duomenų, kad K. J. siekė nesąžiningu būdu nurašyti skolas, kurių padengti nėra pajėgi.

14.9. Apeliantės pastabos dėl bankrutuojančio asmens padarytų pažeidimų yra pagrįstos vien tik kreditorės subjektyvia nuomone, nepagrįstos jokiais įrodymais. Bankroto administratoriaus 2020 m. birželio 25 d. prašyme dėl K. J. bankroto bylos užbaigimo visos aplinkybės yra išsamiai paaiškintos ir pagrįstos dokumentais, mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, todėl yra pagrindas užbaigti K. J. bankroto bylą FABĮ nustatyta tvarka.

15. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria nutarta baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

19. Bankroto administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažymų kopijas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kopiją; AB SEB banko sąskaitos išrašo kopiją; AB SEB banko sąskaitos išrašo kopiją; AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo kopiją; AB „Luminor bank“ sąskaitos išrašo kopiją; 2019 m. išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas; K. J. paaiškinimo kopiją; depozitinės banko sąskaitos išrašo kopiją; VĮ Registrų centro NTR išrašo kopiją; „Liteko“ išrašo apie transporto priemones kopiją; K. J. 2020 m. birželio 11 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto kopiją. Pažymėtina, jog pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai jau yra nagrinėjamoje byloje, todėl kaip nauji įrodymai nepriimami.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino bankroto administratorės prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo.

21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi K. J. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens K. J. patikslintas 2016 m. rugsėjo 1 d. mokumo atkūrimo planas. Teismo 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimis buvo patvirtinti atitinkami mokumo atkūrimo plano patikslinimai. 2019 m. birželio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtinti patikslinti pareiškėjos kreditorių reikalavimai, kreditorė AB (duomenys neskelbtini) pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 27 d. teisme gautas bankrutuojančios K. J. bankroto administratorės įgalioto asmens prašymas priimti nutartį baigti K. J. bankroto bylą ir nurašyti visus likusius nepatenkintus K. J. kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditorė (duomenys neskelbtini) atsisakė pasirašyti mokumo plano įgyvendinimo aktą, todėl 2020 m. balandžio 23 d. buvo surašytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas. 2020 m. birželio 5 d. nutartimi teismas netenkino bankroto administratorės prašymo dėl bankroto bylos baigimo ir įpareigojo bankroto administratorę iki 2020 m. birželio 25 d. pateikti teismui FABĮ įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patikslintą plano įgyvendinimo aktą. 2020 m. birželio 26 d. teisme gautas bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos baigimo, juo prašė nurašyti likusius nepatenkintus fizinių asmenų kreditorių finansinius reikalavimus ir priimti nutartį baigti bankroto bylą, pateikė patikslintą 2020 m. birželio 11 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą su priedais, kurį atsisakė pasirašyti kreditorė (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 25 d. buvo surašytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas. Skundžiama nutartimi pareiškėjos bankroto administratorės prašymas užbaigti fizinio asmens bankroto bylą buvo patenkintas.

22. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog bankrutuojantis asmuo tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo planą, ir todėl užbaigė K. J. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nevertino bankrutuojančio asmens padarytų FABĮ pažeidimų, vadovavosi bankrutuojančio asmens deklaratyviais paaiškinimais, nurodydamas, jog teismui nėra pagrindo jais abejoti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, prieštaraujančią FABĮ tikslams bei pažeidžiančią kreditorių interesus.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija, o tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).

25. Nagrinėjamu atveju kreditorė (duomenys neskelbtini) atsisakė pasirašyti 2020 m. birželio 25 d. bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir nurodė, jog yra pagrindas fizinio asmens bankroto bylą nutraukti, remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8, 10 punkto ir 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Esminis argumentas, kuriuo remdamasi kreditorė nesutinka, jog būtų baigta fizinio asmens bankroto byla, yra tai, kad bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo būtiniesiems poreikiams skyrė daugiau išlaidų, nei numatyta plane. Teigė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. patvirtintame plane bankrutuojantis asmuo turėjo teisę būtiniesiems poreikiams panaudoti 300,00 Eur sumą per mėnesį, tačiau šio plano galiojimo metu (t. y., nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn.) lėšų, panaudotų būtiniesiems poreikiams tenkinti, suma sudarė nuo 385,00 Eur iki 533,47 Eur per mėnesį. 2018 m. gruodžio 21 d. pakeitus planą išlaidos padidintos iki 422,00 Eur per mėnesį (toks dydis galiojo iki pat dabar), tačiau šios išlaidos ir toliau buvo viršijamos ir 2019 m. sausio–2019 m. gruodžio mėn. siekė nuo 437,47 Eur iki 540,33 Eur. Jokių įrodymų, kodėl šios išlaidos buvo viršytos ir ar toks viršijimas buvo būtinas, byloje nėra pateikta. Nurodė, kad, bankrutuojančiam asmeniui tinkamai vykdžius planą, būtiniesiems poreikiams būtų buvę išleista 12 264,00 Eur, faktiškai išleista – 16 445,76 Eur. Mano, kad kreditoriai būtų papildomai gavę 4 181,76 Eur, o gauta 2 394,00 Eur suma. Kreditorė nurodė, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas dėl bankrutuojančio asmens nesąžiningumo bei pasyvumo, tuo pažeidžiant kreditorių interesus.

26. Pažymėtina, jog civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas, ši prezumpcija taikytina ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl šioje byloje pirmiausia kreditoriai turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančių fizinių asmenų nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti jų bankroto bylą (CPK 178 straipsnis).

27. Analizuojant apeliantės argumentus, susijusius su bankrutuojančio asmens K. J. nesąžiningumu, netinkamai vykdant mokumo atkūrimo planą, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog bankroto proceso terminas, numatytas mokumo atkūrimo plane, ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y., keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, teismas kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017).

28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi, buvo nustatyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos – 364,00 Eur, prognozuojama suma, kuri bus skiriama kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti, – 64,00 Eur (2 304,00 Eur per visą bankroto proceso laikotarpį), administravimo išlaidoms – 30,00 Eur, bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti – 300,00 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintame patikslintame bankrutuojančio asmens K. J. mokumo atkūrimo plane numatytos mėnesinės pajamos – 486,00 Eur, suma, kuri bus skiriama kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti, – 64,00 Eur, administravimo išlaidoms – 30,00 Eur, bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti – 422,00 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintas K. J. mokumo atkūrimo planas yra tapatus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintam mokumo atkūrimo planui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad viso bankroto proceso laikotarpiu bankroto administratorė reguliariai kreditoriams ir teismui teikė mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitas, kuriose, be kita ko, buvo pateikti duomenys apie kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu fizinio asmens gautas pajamas. K. J. mokumo atkūrimo plane kreditorių reikalavimams tenkinti buvo numatyta skirti 2 304,00 Eur per visą bankroto proceso laikotarpį, pervedė 2 394,77 Eur sumą, t. y., pareigą, nustatytą mokumo atkūrimo plane, bankrutuojantis asmuo įvykdė.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Bankroto byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kreditoriams buvo žinomos aplinkybės apie bankrutuojančio asmens K. J. išlaidas, taip pat žinomi bankroto administratorės paaiškinimai dėl šių išlaidų kilmės. Kreditoriai prieštaravimų dėl būtiniesiems poreikiams skirtos sumos viršijimo nepateikė. Pažymėtina, kad bankroto proceso metu kreditoriai aktyviai įgyvendino mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas, tačiau, turėdami visus anksčiau aptartus duomenis, kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu, jog fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo gaunamas pajamas, viršijo būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą lėšų sumą, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo tuo pagrindu, jog bankroto administratorė teikė kreditoriams klaidingą informaciją apie fizinio asmens pajamas.

30. Šiuo atveju būtina pažymėti, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio asmens K. J. 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkime svarstytą patikslintą 2019 m. liepos 8 d. mokumo atkūrimo planą. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad K. J. mokumo atkūrimo planas, kuris buvo svarstytas 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkime, iš esmės yra tapatus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintam 2018 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkime svarstytam patikslintam 2018 m. lapkričio 26 d. mokumo atkūrimo planui. Nurodė, jog K. J. mokumo atkūrimo planas, kuris buvo svarstytas 2019 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkime, buvo patikslintas dėl to, kad 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patikslinti pareiškėjos kreditorių reikalavimai, kreditorė AB (duomenys neskelbtini) pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja (duomenys neskelbtini) (nutarties 11 punktas). Minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kadangi kreditorius (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi, visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į procesą, (duomenys neskelbtini) privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi AB (duomenys neskelbtini) todėl kreditorius (duomenys neskelbtini), įstojęs į procesą, neturi teisės kvestionuoti bylos nagrinėjimo metu priimtų nutarčių, kurios yra įsiteisėjusios, teisėtumo ir pagrįstumo (nutarties 13 punktas). Teismas vertino, kad kreditorius (duomenys neskelbtini) prieš perimdamas iš AB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises į pareiškėją galėjo ir turėjo gauti informaciją iš ankstesnio kreditoriaus apie bankrutuojantį asmenį, kuriam yra vykdomas bankroto procesas, ir jo galimybes įvykdyti piniginę prievolę ir tai įvertinęs spręsti klausimą dėl tikslingumo perimti kreditorės AB (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pareiškėjos atžvilgiu. Nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų teismas negali padaryti išvados, jog bankrutuojantis asmuo sistemingai ir sąmoningai pažeidinėja mokumo atkūrimo planą (nutarties 14 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog ši apylinkės teismo nutartis apskųsta nebuvo, 2019 m. rugsėjo 27 d įsiteisėjo.

31. Minėta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi kreditorė AB (duomenys neskelbtini) pakeista jo teisių ir pareigų perėmėja (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. per 2019 metus gautų pajamų suma sudaro 6 187,00 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. – 3 047,90 Eur). K. J. numatytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti 2019 metų laikotarpiu – 5 064,00 Eur (422 Eur x 12 mėn.), patirtos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti sudarė 5 954,44 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. – 3 066,00 Eur). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane numatyta, jog administravimo išlaidoms dengti skiriama kiekvieną mėnesį suma sudaro 30,00 Eur (1 080,00 Eur per visą bankroto proceso laikotarpį), 2019 metų laikotarpiu – 360,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad tuo atveju, jei bankrutuojantis asmuo nebūtų patyręs jokių papildomų išlaidų, gautų pajamų, leistinų išlaidų ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtos sumos skirtumas sudaro 355,00 Eur (6 187,00 – 5 064,00 Eur – 768,00 (64 x12)). Bankroto administratorė nurodė, kad, atsižvelgdama į pareiškėjos sunkią finansinę padėtį, į tai, kad ji viena išlaiko du vaikus, bankroto administravimo paslaugų atlyginimo atsisakė pareiškėjos naudai. Sutiktina su pirmosios instancijos nurodytu argumentu tuo aspektu, kad bendros pareiškėjos pajamos dėl bankroto administratoriaus paslaugų, t. y., 30,00 Eur per mėnesį, nemokėjimo nesumažėjo, tačiau pareiškėjai, nemokant bankroto administratoriui 30,00 Eur per mėnesį, bendros pajamos dėl to ir nepadidėjo.

32. Apeliantė nurodo, jog bankrutuojantis asmuo nė į vieną iš savo banko sąskaitų neįnešdavo nei savo gauto darbo užmokesčio, nei trečiųjų asmenų paramos, tuo pažeisdamas imperatyvias FABĮ 16 straipsnio 4 punkto nuostatas.

33. FABĮ 16 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje.

34. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog aplinkybės, jog pareiškėjos vardu pinigines sumas į depozitinę sąskaitą pervedė jos sūnus, kad pareiškėja nepatyrė bankroto administravimo išlaidų, skirdavo kiek daugiau savo šeimos poreikiams tenkinti, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai yra esminiai pažeidimai, dėl kurių bankroto byla turi būti nutraukiama.

35. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo ignoravo esminius bankroto proceso reikalavimus (sąmoningai ir sistemiškai nesilaikė plano nuostatų, nedėjo pastangų susirasti geriau mokamą darbą, nekaupė gautų grynųjų pinigų banko sąskaitoje), buvo nesąžiningas, pasyvus, bankroto procesu bandė pasinaudoti kaip įrankiu turimiems kreditiniams įsipareigojimams nurašyti, tai sudaro pagrindą nutraukti bankroto bylą.

36. FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėdamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bankroto administratoriaus pateikta informacija bei paaiškinimai dėl plano įgyvendinimo akto yra išsamūs. Bankroto administratorė pateikė teismui duomenis apie pareiškėjos gautą darbo užmokestį, viso bankroto proceso laikotarpio banko sąskaitų išrašus, išlaidas buto išlaikymui. Apeliantės argumentas, kad pareiškėja nedėjo pastangų susirasti geriau mokamą darbą, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu jokiais objektyviais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pateikti duomenys nesuteikia pagrindo spręsti apie pareiškėjos ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi ir atitinkamai tokį pareiškėjos elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, bankrutuojančio asmens elgesį ir pateiktus paaiškinimus, bankroto proceso trukmę, mokumo atkūrime plane numatytų lėšų kreditoriams sumokėjimą, byloje nenustatyta pagrindų K. J. bankroto bylą nutraukti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų

40. Apeliantė 2020 m. rugsėjo 30 d. 18.20 val. per EPP sistemą Klaipėdos apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliantė pateikė paaiškinimus dėl bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių. CPK 338 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įstatyme nėra numatyta galimybė pateikti rašytinus paaiškinimus dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2020 m. rugsėjo 30 d. teismui pateiktus apeliantės rašytinius paaiškinimus.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.