- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-5-227/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07243-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- UAB „Masada“, A. R., S. R.
- Ieškovas
- AB ,,Citadele“, UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio
Pirmosios instancijos teismo teisėjai Civilinė byla Nr. 2A –5– 227/ 2016
Sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal atsakovo UAB „Masada“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-772/2015 pagal ieškovo AB ,,Citadele“ banko ieškinį dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo atsakovui UAB ,,Masada“, tretiesiems asmenims: Daugiabučio namo Tilžės g.139 savininkų bendrijai, atstovaujamai administratoriaus UAB ,,Šiaulių būstas“ į procesą įtrauktiems tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, G. Š., G. Ž., M. V., P. M., M. M., D. G., I. P., G. U., R. U., E. V., R. V., L. V., J. K. V, Ž. N., R. K., D. Š., L. D., J. K., A. R., S. R., A. G., E. V. G, O. B. G., M. M., Šiaulių miesto savivaldybei, L. U., M. C. G., A. V., A. S., S. M.,
ir pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-647-841-2014 pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Masada“, A. R., S. R., tretiesiems asmenims Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijai, AB „Citadele“ bankui, G. Š., G. Ž., M. V., P. M., M. M., D. G., I. P., R. U., G. U., E. V., R. V., L. V., J. K. V, Ž. N., R. K., D. Š., A. G., M. M., L. U., S. M., A. S., A. V., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, V. L., M. C. G., Onai B. G., E. V. G, J. K., L. D., AB „Šiaulių bankas“, UAB „Šiaulių būstas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Atsakovo UAB „Masada“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Citadele“ bankas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 13.027,91 Lt (arba 3.773,14 Eur) negrąžinto kredito dalį, 10.010,07 Lt (arba 2.899,12 Eur) sutartinių palūkanų, 5.823,24 Lt (1.686,53 Eur) delspinigių nuo negrąžinto kredito sumos, 1.621,63 Lt (arba 469,66 Eur) delspinigių už nesumokėtas metines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (30.482,85 Lt arba 8.828,44 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija (toliau- Bendrija) 2008 m. sausio 17 d. su AB „Parex“ banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią Bankas įsipareigojo suteikti Bendrijai nurodyto dydžio kreditą daugiabučio namo Tilžės g. 139, Šiauliai, renovacijai, o Bendrija įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Bendrija 2008 m. balandžio 7 d. Bankui pateikė prašymą dėl sandorio finansavimo, kuriuo prašė Banko suteikti 54.818,19 Lt kreditą atsiskaitymui su D. S. įmone „Normaida“. Kartu su šiuo prašymu Bankui buvo pateiktas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra suderintas 2008 m. kovo 18 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas Nr. 1 bei PVM Sąskaita faktūra Nr. 1333 (Trečiojo asmens prašymas, Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas bei nurodyta PVM sąskaita - faktūra yra pateikti kaip įrodymai prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012).
2008 m. balandžio 18 d. Bankas suteikė Bendrijai 54.818,19 Lt kreditą . Bendrija 2008 m. liepos 1 d. paprašė suteikti 99.135,25 Lt kreditą atsiskaitymui su D. S. įmone „Normaida“. Pateikė su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra suderintą 2008 m. birželio 11 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2 bei PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 1353. Prašomą kreditą Bankas suteikė 2014 m. liepos 1 d. Iš viso Bendrijai pagal Kreditavimo sutartį buvo suteiktas 153.953,44 Lt kreditas. Bendrijai netinkamai vykdant savo prievoles Bankas 2011 m. birželio 2 d. nutraukė Kreditavimo sutartį. Nutraukus sutartį Bendrija liko skolinga.
2007 m. lapkričio 27 d. Bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkime buvo patvirtinta paskolos grąžinimo tvarka „kreditas paskirstomas kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.“ Atsakovui UAB „Masada“ renovuotame pastate priklauso patalpos, kurių plotas yra 482,61 kv. m. Todėl atsakovo proporcingai jo turimam plotui grąžintina Bankui kredito dalis yra 35.945,91 Lt (153.953,44 Lt /2066,98 kv. m. • 482,61 kv. m. = 35.945,91 Lt). Kadangi atsakovas po bylos iškėlimo sumokėjo Bankui 22.918 Lt, tai jo negrąžinta kredito dalis yra 13.027,91 Lt.
Kreditavimo sutartimi buvo susitarta, jog Bankui bus mokamos kintamos palūkanos už naudojimąsi kreditu. Jų dydis nustatytas sutarties Specialioje dalyje: šešių mėnesių VILIBOR plius 1,7 proc. Atsakovui priskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 lapkričio 29 d. už tenkantį grąžinti kreditą – 10.010,07 Lt.
Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 7.9 punkte nustatyta, jog „Kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus Mokėjimų terminus, Kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Bankui Specialiojoje dalyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas“. Specialioje dalyje susitarta dėl delspinigių dydžio- 0,09 proc. už kiekvieną dieną. Todėl iš atsakovo priteistini 5.823,24 Lt delspinigių nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. (35.945,91 LTL • 0,09% - 180 k.d.) bei 1.621,63 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 3.773,14 Eur negrąžinto kredito dalį, 6 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2013-08-05 įskaitytinai, nuo negrąžintos 10.410, 66 Eur pagrindinės paskolos sumos, iš viso: 2.899,12 Eur palūkanų; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2013-08-23 įskaitytinai, nuo negrąžintos 10.410, 66 Eur pagrindinės paskolos sumos ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2013-08-24 nuo negrąžintos 3.773,14 Eur likusios pagrindinės paskolos sumos iki visiško skolos sumokėjimo, 290,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui ieškovo naudai bei 60,98 Eur išlaidų atlyginimui už procesinių dokumentų siuntimą - valstybei. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atsakovui atmetė.
Nustatė, kad byloje esančiais šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais ir pridėtų civilinių bylų Nr. 2-601-569/2010, Nr. 2-500-650/2012 duomenimis, AB „Parex“ bankas (dabartinis pavadinimas AB ,,Citadele“ bankas) 2008-01-17 su Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija (Šiauliai) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/016, kurios pagrindu Kredito davėjas įsipareigojo kredito gavėjui suteikti 338.011 Lt dydžio kreditą 10 metų terminui, t. y. iki 2018-01-05, numatant kredito grąžinimo, palūkanų ir netesybų skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, sutarties nutraukimo sąlygas ir t. t. Kredito paskirtis - Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), renovacija (T,1, 4-15 b. l.). Pagal šią sutartį Bankas įsipareigojo bendrijai suteikti 338.011,00 Lt kreditą, tačiau Bendrijai faktiškai buvo suteikta ir panaudota 153.953,44 Lt rangos darbams apmokėti. Bendrija 2011 m. I pusmetį nustojo vykdyti savo įsipareigojimus: nemokėjo kredito dalies įmokų, palūkanų, todėl ieškovas, įspėjęs Bendriją, vienašališkai sutartį nutraukė 2011-06-02 ( T.1, 24 b.l.). Atsakovui UAB ,,Masada“, kuris yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų savininkas pagal VĮ ,,Registrų centro“ Šiaulių filialo duomenis iš bendro daugiabučio ploto 2.488,33 kv. m., nuosavybės teise priklauso 482,61 kv. m. (285,21+46,20+151,20 = 482,61) (T.3, 153-154 b.l.). Sprendė, kad duomenys, gauti iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo, laikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 192 str. 2d.). Įvertino, kad nurodyto negrąžinto kredito dalis yra susijusi su vieno iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų – bendraturčio, ginčo atveju atsakovo pareigų nevykdymu, t. y. neapmokėjimu šiam bendraturčiui tenkančios dalies išlaidų, skirtų kreditui, paimtam daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), ir palūkanoms padengti, šioje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovui padengti atitinkamą išlaidų dalį, susijusią su Kredito grąžinimu pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1K-237/D1/394, nuostatomis, pripažino, kad daugiabučių namų savininkų bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų ir šiuo atveju bendrija, veikdama kaip visų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų atstovas, sudarė su AB ??r?? bankas Kredito sutartį namo renovacijos išlaidoms apmokėti. Pripažino, kad vadovaujantis CK 4.85 straipsniu, minėtų taisyklių 8 punktu daugiabučio namo savininkai turi priimti sprendimą dėl daugiabučio namo modernizavimo investicijų projekto įgyvendinimo. Iš civilinės bylos Nr. 2-500-650/2012 duomenų nustatė, kad įgyvendinant Investicijų projektą buvo atlikti šie statybos darbai: daugiabučio namo sienų apšiltinimas, langų keitimas, balkonų remontas, stogo dangos keitimas, palėpės grindų apšiltinimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas, taip pat kiti būtini darbai (projektinės dokumentacijos parengimas, statybos techninės priežiūros vykdymas, statybos darbų konkurso organizavimas), t. y. atlikti darbai susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinierinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų, kaip tai apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje) atnaujinimu, fizinių ir energinių savybių pagerinimu.
Be to, pagerinimais modernizavus daugiabutį namą, įskaitant šiluminės energijos vartojimo sutaupymus, naudojasi ne daugiabučio namo savininkų bendrija, o visi daugiabučio namo savininkai - bendraturčiai, įskaitant ir atsakovą, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo, ar nedalyvavo priimant sprendimus daugiabutį namą modernizuoti, ar tokiems sprendimams pritarė, ar nepritarė.
Nustatė, kad Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2006-11-20 balsų dauguma priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimą imant iš banko paskolą (daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijos susirinkimo protokolas 2006-11-20 Nr. 219). Šiame bendraturčių susirinkime dalyvavo ir atsakovo UAB ,,Masada“ atstovas (civ. byla Nr. 2-500-650/2012, T. 1, 206-208 b.l.). Daugiabučio namo savininkai Investicijų projektą patvirtino 2007-07-05 (daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijos susirinkimo protokolas 2007-07-05 Nr. 24), taip pat patvirtino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkės L. V. įgaliojimus atstovauti bendriją visais klausimais, susijusiais su Investicijų projekto įgyvendinimu, banko paskolos ėmimu ir paskolos sutarties pasirašymu (civ. byla Nr. 2-500-650/2012, T.3, 84-89 b.l.). Bendrijos pirmininkė L. V., veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, organizavo Investicijų projekto įgyvendinimą ir sudarė Kredito sutartį dėl kredito daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) renovacijos išlaidoms (t. y. Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms) apmokėti bei būdama projekto administratoriumi teikė Agentūrai dokumentus, susijusius su Investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 17, 40 ?.). Pripažino, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis), šie sprendimai turi būti vykdomi. Byloje nėra duomenų apie minėtų sprendimų pakeitimą, ginčijimą, pripažinimą neteisėtais ir panaikinimą.
Sprendė, kad daugiabučio namo patalpų savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymui kt. Kadangi tuometė Bendrijos pirmininkė L. V., veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, organizavo Investicijų projekto įgyvendinimą, Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidos, susijusios su atliktais daugiabučio namo modernizavimo darbais, yra skirtos ne vieno bendraturčio poreikiams tenkinti, bet užtikrinant daugiabučio namo patalpų savininkų teisėtus interesus, t.y. daugiabučiam namui ir bendrajam turtui (bendrojo naudojimo objektams) atnaujinti, pagerinti, dėl kurių įgyvendinimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai sprendimus priėmė balsų dauguma, todėl daugiabučio namo savininkai - bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su Investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 8, 13 ?.). AB ??r?? bankas suteiktas kreditas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, tenkančioms daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkams, apmokėti yra tikslinis kreditas, t.y. kredito lėšomis apmokama už darbus, susijusius su Agentūros suderinto investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 32 ?.). Atsižvelgė į tai, kad kreditas buvo paimtas Investicijų projektui įgyvendinti, t.y. bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (modernizavimui), kredito lėšomis buvo apmokama už pastato modernizavimo darbus, todėl atitinkamos kredito, paimto daugiabučiam namui modernizuoti, palūkanų, kredito draudimo įmokų (įmokų už suteiktas garantijas) dalies apmokėjimas priskirtinas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu ir tokių išlaidų atitinkamą dalį, proporcingą savo daliai bendrojoje nuosavybėje, padengti yra daugiabučio namo patalpų savininko - bendraturčio prievolė, nes bendraturčiai vienodai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (Civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalis). Agentūra suteikė Taisyklėse numatytą valstybės paramą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), modernizavimui, namo savininkai ja pasinaudojo, todėl kitas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidas turi padengti daugiabučio namo savininkai.
Įvertino, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą, per atstovą sudarytus sandorius, iš jų kylančias civilines teises ir pareigas, bei sprendė, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą modernizuoti savo daugiabutį namą ir įgyvendinti Investicijų projektą, todėl prievolė padengti atitinkamą dalį išlaidų, susijusių su Investicijų projekto įgyvendinimu, tenka atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo savininkams - bendraturčiams (CK 4.82 str 3 d., 4.85 str., Taisyklių 8 punktas), tame tarpe ir atsakovui bei nėra pagrindo atsisakyti tokias išlaidas apmokėti, motyvuojant vien tik tuo, kad dėl jų bendraturtis nėra davęs sutikimo ir jos nesusijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pripažino, kad bendrąja nuosavybės teise valdomo turto savininkams yra keliamas reikalavimas susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu, jie turi teisę tarpusavio susitarimu nustatytą tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis turto dalimis. Sutiko su trečiųjų asmenų Daugiabučio namo bendraturčių atsiliepimuose ir paaiškinimuose nurodytais motyvais, kad trūko geranoriškumo iš atsakovo pusės, sprendžiant klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
Atmetė atsakovo argumentus ne tik dėl bendraturčių valdomų bendro naudojimo patalpų ploto ir jų funkcinės paskirties, bet ir dėl jo teigimu atliktų nebūtinų darbų dėl kurių atlikimo namo bendraturčiai dėl to nėra sudarę atskiro susitarimo.
Atmetė atsakovo atsikirtimus dėl draudimo išmokos bei dėl kitų trečiųjų asmenų prievolės ieškovui. Šiuos motyvus atsakovo nuomone, kaip neturinčia jokio faktinio ir teisinio ryšio su šalių ginču, nes ieškovui skirta draudimo išmoka skirta kompensuoti patirtoms išlaidoms, o kitiems namo bendraturčiams R. skola kreditoriui apskaičiuota tuo pačiu principu, kaip atsakovo skola ieškovui.
Atsakovas, turėjęs teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka bendraturčių priimtus sprendimus ir to nepadaręs, turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Namo bendraturčiai ir toliau moka įmokas, susijusias su jų valdomo bendro turto išlaikymu, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo jiems apmokėti atsakovo įsiskolinimą.
Pažymėjo, kad atsakovas, kaip nekilnojamojo daikto vienas iš bendraturčių, įgijo visai kitos kokybės daiktą nei jis buvo anksčiau (CK 4. 47. str. 1 d. 4 p.), nes atnaujinus gyvenamąjį namą pasikeitė ir jo vertė, jis sunaudoja mažiau šilumos energijos (energetinio audito išvada).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas reikalavimą dėl 13.027,91 Lt arba 3.773,14 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo tenkino. Įvertino, kad atsakovas, kaip vienas iš bendraturčių, dalyvavo Daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimuose. Jis jau yra sumokėjęs ieškovui savo paskaičiuotą dalį jam tenkančios grąžinti paskolos, skirtos namo modernizacijai ir tuo jis pripažino, jog yra kreditoriaus skolininkas. Laikė, kad pagal VĮ Registro centro duomenis namo bendras plotas 2488,33 kv.m, o atsakovui tenkanti nuosavybės dalis -482,61 kv.m (t.3, b.l.153-154), ir šie duomenys laikytini didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais (CPK 192 str. 2 d).
Sprendė, kad iš atsakovo ieškovui priteistinos ne pastarojo apskaičiuotos palūkanos pagal kredito sutarties nuostatas, o įstatyminės kompensuojamos palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais (CK 6.210 str.). Todėl priteisė 6 proc. dydžio įstatymines kompensuojamas palūkanas nuo ieškovo pagrindinės paskolos dalies, tai yra nuo 35.945,91 Lt sumos ir už penkerius metus skaičiuojant nuo 2008-08-06 iki 2013-08-06 (iki ieškinio pateikimo dienos) atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą sumą (2.899,12 Eur).
Palūkanų pradžią laikė ne 2008-07-17, todėl taikė ieškinio senatį (CK 1.125 str. 9 d.).
Taip pat ieškovui iš atsakovo priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 35.945,91 Lt už laikotarpį nuo 2013-08-06 iki 2013-08-23 įskaitytinai, kuomet atsakovas sumokėjo dalį skolos (T.1, 177 b.l.), o nuo 2013-08-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nurodyto dydžio procesines palūkanos nuo 13.027,91 Lt .
Atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 1.621,63 Lt netesybų (delspinigių), paskaičiuotų nuo palūkanų.
Netenkino reikalavimo priteisti 7.444,87 Lt arba 2.156,18 Eur delspinigių.
Pripažino, kad patenkinta 75,6 proc reikalavimų, atmesta – 24,4 proc., atitinkamai iš atsakovo priteisė ieškovui 1 680,00 Lt žyminio mokesčio.
Įvertino, kad atsakovas patyrė 5.545,46 Lt (be PVM) bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidų (T.1, 178, 188-189; T.2, 18-20 b. l., T.3. 132-134 b.l.), tačiau tiek atsakovas, tiek teisinių paslaugų suteikėjas VšĮ ,,Kultūros vizija“ yra PVM mokėtojai, dėl to iš nurodytų išlaidų atimtina šio mokesčio suma, abu atsakovo atstovai yra teisininkai ir kiekvienu atveju nėra būtina kreiptis į trečiuosius asmenis dėl teisinės pagalbos, kuomet ir byla nėra labai sudėtinga (T.1, 186-187 b.l.), vieno iš atsakovo atstovų tiesioginės pareigos yra teikti darbdaviui teisinę pagalbą, o ne tik būti atstovu teisme, todėl atsakovui priteistina šių išlaidų, be PVM dalis mažintina pusiau, priteisiant pastarajam iš ieškovo 2.772,73 Lt arba 803,04 Eur (T.3, 132-134 b.l.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio daliai atsakovui priteistinos išlaidos už teisines paslaugas įskaitytos (CPK 93 str. 2d.). Ieškinį patenkinus iš dalies išlaidas procesinių dokumentų įteikimui priteisė iš atsakovo (CPK 93 str.4 d., 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Masada“ prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nurodo, kad sprendimo išvados nepagrįstos, neatitinka bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų, byloje esančių, tame tarpe prima facie įrodymų. Nors ieškovas, skaičiuodamas kredito dalį, kurią turėtų grąžinti apeliantas, deklaravo, kad vadovaujasi principu, kad patalpų savininkai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas, tačiau skaičiavimus atliko neteisingai, nes neteisingai pasirinko namo bendro ploto ir jam priklausančių patalpų plotų duomenis, kas reikšminga apskaičiuojant jam tenkančią kredito dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad namo bendras plotas yra 2.488,33 kv. m., t.y. didesnis, nei nurodė ieškovas, tačiau, skaičiuodamas jam (atsakovui) tenkančią mokėti kredito dalį laikė, kad namo bendras plotas yra 2.066,98 kv. m., (nors apeliantas teigė, kad pagal 2009-02-23 atliktus kadastrinius matavimus ir nurodytus VĮ Registrų centro jis yra 2.471,57 kv. m.). Teismas laikė, kad jam (apeliantui) priklauso patalpos 482,61 kv. m. ploto (nors apeliantas teigė, kad pagal 2009-02-23 atliktus kadastrinius matavimus ir nurodytus VĮ Registrų centro yra 475,26 kv. m). Sprendė, kad jam tenkanti mokėti kredito dalis yra 35.945,91 Lt (153 953,44 Lt : 2066,98 kv. m.) x 482,61 kv. m.).
Teismas turėjo galimybę užklausti VĮ Registrų centras, koks namo bendras plotas ir kodėl jis VĮ Registrų centras dokumentuose nurodomas skirtingas.
Ieškinys turėjo būti atmestas ir dėl to, kad šalys niekada nebuvo sudarę kredito sutarties, atsakovas nėra skolininkas pagal ginčo sutartį, nebuvo Bendrijos nariu, todėl tarp jo ir Bendrijos negalėjo atsirasti atstovavimo pagal įstatymą ar pavedimą santykiai ir nepavedė Bendrijai ar jos pirmininkei veikti jo vardu.
Apeliantas nedavė sutikimo namo renovacijai ir jo tokio sutikimo neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies sąlygų, nustatančių, kad sutikimo nedavęs bendraturtis neprivalo apmokėti išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turėjo nustatyti, ar visi Bendrijos užsakyti darbai, kurių dalį finansavo ieškovas pagal Kredito sutartį, susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Jis ( apeliantas) teismui pateikė motyvuotus argumentus, kodėl dalis darbų negali būti priskiriami prie darbų, kurių atlikimo išlaidas turi proporcingai kompensuoti bendraturtis, nedavęs sutikimo tokiems darbams atlikti. Dalis darbų, įtrauktų į renovacijos planą, negalėjo būti priskiriami prie bendro naudojimo objektų remonto darbų, o yra tik atskirų bendraturčių ar jų grupių naudojamos, o ne apelianto. Taip jis (apeliantas) turi atskirą šildymo sistemą. Jo rūsio dalis, įėjimo į jo naudojamas patalpas remontas neįtrauktas į namo renovacijos planą. Atlikti ir tokie darbai, kurie nebuvo numatyti energetinio audito ekspertizės išvadose. Kadangi apelianto patalpos iš esmės nebuvo renovuojamos, šildymo sistema kita, teismo teiginys, kad dėl atliktos namo renovacijos apeliantas yra įgijęs visai kitos kokybės daiktų nei jis buvo anksčiau, yra nepagrįsta.
Pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 atmetė šios bylos trečiojo asmens (Bendrijos) ieškinį apeliantui dėl įsiskolinimo už atliktus pastato rekonstrukcijos ir pagerinimo darbus priteisimo konstatavęs, kad apeliantas neturi pareigos Bendrijai apmokėti jos išlaidų ir kad tokią pareigą vienas kito atžvilgiu turi namo bendraturčiai ir šio fakto įrodinėti nereikia.
Nesutinka su sprendimu, kuriuo atmesti jo argumentai, kad buvo atlikti darbai, kuriuos nebuvo būtina atlikti, nes energetiniame audite šie objektai įvertinti kaip esantys geros arba patenkinamos būklės, jų atnaujinimas ir/ar pagerinimas nebuvo iš esmės būtinas.
Nebuvo ginčo, kad 4.078,55 Lt draudimo išmoką ieškovui sumokėjo draudikas UAB „Būsto draudimas“. Teismas neindividualizavo, kokioms ieškovo patirtoms išlaidoms ši išmoka buvo skirta kompensuoti. Mano, kad draudimo išmoką draudikas sumokėjo kaip apelianto nesumokėto kredito dalį ir todėl negalima antrą kartą to reikalauti iš atsakovo, arba turėjo būti sumažinta priteista kompensacinių palūkanų suma, kadangi kompensacinės palūkanos yra įskaitinės, t. y. jeigu galimai nukentėjęs asmuo ir patyrė nuostolių, ir gavo draudimo išmoką tai turėtų būti priteisiamas tik skirtumas, viršijantis gautą draudimo išmoką.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti 10.010,07 Lt (2889,12 Eur) kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį 2008-07-17 iki 2013-08-01. Nors teismas, taikydamas ieškinio senatį, palūkanas skaičiavo už trumpesnį laikotarpį (nuo 2008-08-06 iki 2013-08-05), tačiau nepagrįstai priteisė tą pačią sumą, kaip prašė ieškovas (10.010,07 Lt (2.889,12 Eur), o turėjo būti priteista 48,07 Eur mažiau. Be to, teismas skaičiavo palūkanas ne iki 2013-08-01, kaip prašė ieškovas, o iki 2013-08-05 ir tuo išėjo iš ieškinio ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš apelianto priteisė 6 proc. metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuo negrąžintos 10.410,66 Eur pagrindinės paskolos sumos ir 6 proc. metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. nuo negrąžintos 3.773,14 Eur likusios pagrindinės paskolos sumos iki visiško skolos sumokėjimo. Kadangi procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo bylos iškėlimo dienos, todėl nepagrįstai iš jo priteistos ir 6 proc. kompensacinės ir procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuo negrąžintos 10.10,66 Eur pagrindinės paskolos sumos.
Nepagrįstai teismas sumažino jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors jo atstovai yra teisininkai, tai neriboja jo teisės kreiptis teisinės pagalbos. Už paslaugas jis sumokėjo teisinių paslaugų teikėjui VšĮ „Kultūros vizija“, patirtos išlaidos pagrįstos, protingos, neviršijo rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Taip pat nepagrįstai iš jo valstybei priteistos visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nors ieškinys patenkintas 75,6 proc.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas neginčija savo pareigos atlyginti išlaidas pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios bendro naudojimo įrangos remontui apmokėti, tačiau pateikia argumentus dėl tam tikrų darbų įtraukimo į renovacijos planą nepagrįstumo, nors banko suteiktomis kredito lėšomis ir nebuvo mokama už namo balkonų, sandėliukų, remonto ar kondicionierių sumontavimo ir išmontavimo darbus. Bankas suteikė trečiajam asmeniui kreditą finansuoti atliktus darbus: pastato sienų apšiltinimas iš išorės, laiptinės langų keitimas, butų langų keitimas, stogo dangos keitimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas. Bankas ieškinyje nurodydamas atsakovui priklausantį plotą vadovavosi trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pateiktais duomenimis bei 2010 m. balandžio 16 d. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo išvada, turinčia didesnę įrodomąją galią, civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010, pagal kurią atsakovui gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso patalpos, jų bendras plotas yra 482,61 kv.m. Bankas apskaičiuodamas atsakovo grąžintiną sumą vadovavosi ne namo bendrojo ploto, bet namo naudingojo ploto suma, kuri yra 2066,98 kv.m. ir šiais principais vadovaujantis tretysis asmuo skaičiavo grąžintinas kredito sumas kitiems šio daugiabučio namo savininkams. Jeigu atsakovui grąžintina suma būtų skaičiuojama naudojant namo bendrąjį, o ne naudingąjį plotą, liktų 421,35 kv.m. namo bendrojo naudojimo patalpų, kurioms kredito lėšos nebūtų paskirstytos, dėl ko būtų pažeisti banko kaip kreditoriaus interesai, o atsakovui būtų nepagrįstai apskaičiuota mažesnė grąžintino kredito dalis.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, DNSB savininkai bendrijos nariai ir ne nariai buvo informuoti apie susirinkimus, sprendimai buvo priimti visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, todėl šie sprendimai turi būti vykdomi ir šie sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Namo savininkai 2006-11-20 balsų dauguma priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimą imant iš banko paskolą, šiame susirinkime dalyvavo ir atsakovo atstovas, sprendimas galioja, todėl prievolės, atsiradusios pagal ginčo sutartį, tenka namo patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui.
2015-09-09 Panevėžio apygardos teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose papildomai nurodomi nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė, jog:1) D. S. įmonės „Normaida“ atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 1 nurodytus ieškovo finansuotus darbus buvo būtina atlikti pagal STR reikalavimus; 2) kad butų ir laiptinių langų keitimo kaštai turėtų būti skaičiuojami atitinkamų butų savininkams ar laiptinių naudotojams, o šilumos izoliacija, buitinių nuotekų sistemos būklė buvo patenkinama.
Ieškovas neįrodė, kad apelianto turimų patalpų plotą sudaro ir 151,20 kv.m. baro plotas, nes baro patalpa yra daugiabučio namo rūsyje, tuo tarpu ieškovas apelianto plotą vertino santykyje su namo naudingojo ploto suma, kurią ieškovas nurodė esant 2.066,98 kv. m. ir į kurią nėra įtraukti likusių patalpų savininkų turimų rusių plotai. Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis atsakovui priklauso ne 482,61 kv.m. ploto patalpos, bet tik 350,20 kv.m., t.y. 132,41 kv.m. mažiau, todėl ieškovas paskaičiuoja per didelę kredito dalį, tenkančią apeliantui.
2007-11-27 bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 25 buvo nuspręsta, kad vienam iš savininkų nesumokėjus kredito dalies ar palūkanų šią skolą iš kaupiamųjų lėšų turi padengti bendrija, todėl ieškovas turėjo įvertinti sukauptų bendrijos lėšų likutį, domėtis, kokie darbai buvo atlikti, kontroliuoti kredito panaudojimo tikslingumą. Sprendimo motyvai, kad namo bendraturčiai ir toliau moka įmokas, susijusias su valdomo bendro turto išlaikymu, tačiau nesudaro pagrindo jomis apmokėti atsakovo įsiskolinimą, nepagrįsti kaip prieštaraujantys aukščiau minėtam protokolui bei kasacinio teismo išaiškinimui civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013.
Ieškovas neįrodė, kad būtent apeliantas yra skolingas, nors yra duomenų apie apelianto, jo nuomininkų atliktus mokėjimus, tretieji asmenys A. R. ir S. R. pripažino, jog yra ieškovui skolingi virš 9.000 Lt, o bendrijos buvusios pirmininkės raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovas nėra atsiskaitęs pilnai su trečiuoju asmeniu, neturi įrodomosios galios, nes pirmininkė neturėjo pagrindo veikti bendrijos vardu.
Vertinant procesinių palūkanų priteisimo klausimą turėjo būti įvertinta nuo kada faktiškai apeliantas į bylą buvo įtrauktas atsakovu. Prašo priimti papildomus įrodymus: 2011-04-06 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašo kopiją, 2015-08-13 VĮ „Registrų centras“ butų (patalpų) sąrašo pastate kopiją.
Atsakovo UAB „Masada“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas kartu su rašytiniais paaiškinimais prašo priimti jo teikiamus naujus įrodymus: 2011-04-06 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašo kopiją, 2015-08-13 VĮ „Registrų centras“ butų (patalpų) sąrašo pastate kopiją.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismas savo iniciatyva užklausęs VĮ „Registrų centras“ yra gavęs bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis dėl pastato ir dėl atsakovui priklausančių patalpų plotų, todėl atsisako priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus. Tuo pačiu atsižvelgtina į tai, kad prašymas prijungti dokumentus pateiktas nesavalaikiai, t.y. ne kartu su apeliaciniu skundu, o praėjus 5 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinį skundą jo ribose, nevertindamas atsakovo po 5 mėnesių pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų naujų argumentų, kadangi jo pareiga buvo nesutikimo su sprendimu motyvus nurodyti apeliaciniame skunde, pateikiamame per įstatymo nustatytą terminą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir Bendrija 2008 m. sausio 17 d. su AB „Parex“ banku sudarė kredito sutartį, kuria Bankas įsipareigojo suteikti Bendrijai nurodyto dydžio kreditą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), renovacijai, o Bendrija -nustatyta tvarka jį grąžinti, mokėti palūkanas, bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Bendrijai pagal Kreditavimo sutartį buvo suteiktas 153.953,44 Lt kreditas. Bendrijai netinkamai vykdant savo prievoles Bankas 2011 m. birželio 2 d. nutraukė Kreditavimo sutartį. Byloje buvo pareikštas ieškinys dėl kredito dalies priteisimo iš vieno bendraturčių, nevykdžiusio įsipareigojimų pagal kredito sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Masada“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrą daugiabučio namo bei atsakovui priklausančių patalpų plotą, į kuriuos atsižvelgiant atsakovui buvo paskaičiuota mokėtina kredito dalis (neišminusavus jau sumokėtos atsakovo sumos), paskaičiuota sekančiai: 153.953,44 Lt /2066,98 kv. m. (namo bendras plotas) x 482,61 kv. m. (atsakovo patalpų plotas) = 35.945,91 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad daugiabučio namo bendras plotas 2488,33 kv. m., atsakovui tenkanti iš šio ploto dalis yra 482,61 kv. m. Sutiktina su apeliantu, kad tokiu atveju iškyla prieštaravimų tarp ieškovo bei teismo nurodomų aplinkybių dėl daugiabučio namo ploto, taip pat neaiškumų, kaip pirmosios instancijos teismas skaičiuoja atsakovui tenkančią kredito dalį. Nors apeliantas pateikia savo paskaičiavimus dėl jam tenkančios kredito dalies nurodydamas 2471,57 kv. m. namo plotą, kuris buvo nustatytas 2009 m. vasario 23 d., atlikus kadastrinius matavimus, pripažintina, kad šiuo atveju byloje reikšminga nustatyti, koks buvo bendras visų butų (patalpų) bei apelianto patalpų plotas kredito sutarties sudarymo metu, t.y. 2008 m. sausio 17 d. bei 2008 m. rugpjūčio 5 d., kada buvo numatyta kredito grąžinimo pradžios data, taip pat įvertinti tai, kad bankas patalpų savininkams paskaičiuodamas kiekvienam jų tenkančią kredito dalį orientaciniu kriterijumi laikė daugiabučio namo savininkų bendrą butų (patalpų) plotą (t.3, b.l. 8, t.1, b.l. 21-23, t.3, b.l. 152, civilinė byla Nr. 2-500-650/2012, t.1, b.l. 45).
Žemesnės instancijos teismas
Iškilus prieštaravimui dėl gyvenamojo namo bei atsakovui priklausančių patalpų plotų, įvertinus, kad skirtingais laikotarpiais šie plotai keitėsi, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi su prašymu į VĮ „Registrų centras“, iš kurio buvo gauti duomenys apie tai, jog laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 17 d. bei 2008 m. rugpjūčio 5 d. patalpų plotai nesikeitė, 2008 m. rugpjūčio 5 d. (kaip ir 2008 m. sausio 17 d.) gyvenamojo namo bendras plotas buvo 2430,10 kv. m., UAB „Masada“ priklausanti dalis pastate sudarė viso 482,61 kv.m. (civilinės bylos Nr. 2-647-841/2015 t. 6, b.l. 23). Taip pat iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų nustatyta, jog visų savininkų butų (patalpų) plotas 2008 m. rugpjūčio 5 d. sudarė 2066,99 kv.m. (civilinės bylos Nr. 2-647-841/2015 t. 6, b.l. 24), t.y. jis skiriasi 0,01 kv.m. nuo ieškovo nurodyto butų (patalpų) ploto, kuriuo remiantis buvo atlikti skaičiavimai dėl bendrasavininkiams tenkančių dalių. Įvertinus tai, kad 2007 m. lapkričio 27 d. Bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkime buvo patvirtinta paskolos grąžinimo tvarka numatant, jog kreditas paskirstomas kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka (t.1, b.l. 118), pripažintina, kad UAB „Masada“ tenkanti kredito dalis sudaro 153.953,44 Lt /2066,99 kv. m. (namo butų (patalpų) bendras plotas) x 482,61 kv. m. (atsakovo patalpų plotas) = 35.945,73 Lt. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad kredito dalis turėtų būti paskaičiuota įvertinus bendrą namo plotą, kadangi tai prieštarautų 2007 m. lapkričio 27 d. bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkime priimtam nutarimui, kuris nėra nuginčytas. Be to, CK 4.82 straipsnio 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas. Pažymėtina, kad apelianto nurodomi argumentai dėl vėlesnių gyvenamojo namo bendro ploto ar atsakovo patalpų ploto keitimosi aplinkybių nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi sutarties sudarymo metu, taip pat kredito grąžinimo pradžioje jau turėjo būti aiški kiekvienam buto (patalpos) savininkui tenkanti grąžinti kredito dalis ir vadovaujantis tuo metu buvusiais duomenis paskaičiuotinas atsakovo įsiskolinimas bankui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VĮ „Registrų centro“ pateikti duomenys laikyti turinčiais didesnę įrodomąją galią nei kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 197 str. 2 d.), todėl jais vadovaujantis teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovui tenkanti kredito dalis sudarė 35.945,73 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu dalį kredito (22.918 Lt) padengė. Todėl pripažintina, kad atsakovo likusi negražinto kredito dalis yra 13.027,73 Lt, o ne 13.027.91 Lt, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas.
Pripažinus, kad atsakovo UAB „Masada“ nesumokėtas kredito likutis sudaro 13.027,73 Lt, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbu yra įvertinti ir tai, kad ieškovui draudikas UAB “Būsto paskolų draudimas” yra išmokėjęs 4078,55 Lt draudimo išmoką. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši išmoka buvo skirta kompensuoti patirtoms išlaidoms, tokia išvada yra nemotyvuota. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad draudikas draudimo išmoką sumokėjo kaip nesumokėtą kredito dalį ir dėl to ieškovas neturėtų teisės antrą kartą reikalauti šios sumos priteisimo, be to, bankas šiuo atveju yra praradęs reikalavimo teisę į dalies kredito priteisimą sekančiais motyvais.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-647-841-2014 nustatyta, kad AB Parex bankas apdraudė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelį UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo liudijimas DNM Nr. 000156, laikotarpiui nuo 2010-05-28 iki 2010-11-30, draudiminiu įvykiu laikoma 2 iš eilės einančių periodinių mokėjimų neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas kreditavimo sutartyje nustatytais dydžiais ir tvarka. 2010-11-30 pagal draudimo liudijimą DNM Nr. 000154 kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelis apdraustas laikotarpiui nuo 2010-12-01 iki 2011-05-31 imtinai. 2010-10-06 bankas pranešė apie draudžiamąjį įvykį UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris 2010-11-12 sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrindu 2010-11-18 išmokėjo Bankui 2. 447,13 Lt draudimo išmoką. 2011-02-17 bankas pranešė UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie draudžiamąjį įvykį, draudikas 2011-04-28 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir 2011-05-02 išmokėjo bankui 1 631,42 Lt draudimo išmoką. Draudimo išmokos išmokėtos atsakovui bei kitiems bendraturčiams netinkamai vykdant prisiimtus bankui įsipareigojimus. 2010-12-10 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Citadele“ bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į 2.447,13 Lt Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos negrąžinto kredito sumą. 2011-05-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Citadele“ bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į 1 631,42 Lt Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos negrąžinto kredito sumą. Šiuo atveju bankui buvo išmokėta draudimo išmoka dėl netinkamo sutarties vykdymo bei perleistos reikalavimo teisės į negrąžinto kredito sumas, todėl bankas nebeturi teisės reikalauti tų pačių sumų priteisimo. Tuo pačiu įvertintina, kad draudimo išmoka buvo išmokėta ne tik dėl atsakovo UAB “Masada” netinkamų įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo, tačiau ir dėl kitų asmenų veiksmų. Nors Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-647-841-2014 netenkintas ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinys, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo UAB „Masada“ 3.459,83 Lt skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovų A. R. ir S. R. solidariai priteisti 618,73 Lt skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, tačiau toliau šiame sprendime pasisakoma dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo konstatuojant, jog iš UAB “Masada” priteistina 3459,83 Lt skola draudikui. Todėl pripažintina, kad šia suma turėtų būti sumažinama iš atsakovo priteistina kredito dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl kredito priteisimo keistinas vietoje 13.027.91 Lt priteisiant 9.568,08 Lt (2771,11 Eur).
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad UAB „Masada“ su banku jokios sutarties nebuvo sudaręs, niekada nebuvo bendrijos nariu ar pavedęs kitiems asmenims veikti jo vardu, tarp UAB „Masada“ ir bendrijos negalėjo atsirasti atstovavimo santykiai, todėl jis nėra skolininkas pagal kredito sutartį. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje Bendrija, veikdama kaip visų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų atstovas, sudarė su AB ??r?? bankas Kredito sutartį 2008-01-17 Nr. KS-16 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) renovacijos išlaidoms apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32). Daugiabučių namų savininkų bendrijos prievolių apimtis siejama su bendrijos steigimo tikslu, t. y. daugiabučio namo patalpų savininkų bendrųjų teisių, pareigų ir interesų įgyvendinimu: daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. (Daugiabučių amų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639 ir vėlesni pakeitimai) 3 straipsnis 1 dalis). Daugiabučių namų savininkų bendrija yra bendrasavininkių susivienijimas. Daugiabučių namų savininkų bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Minėto įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad bendrija turi teisę kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis, sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Be to Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje irgi nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
Pastebėtina, kad nors apeliantas teigia, jog jis nėra bendrijos narys, tačiau Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2006-11-20 balsų dauguma priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimą imant iš banko paskolą (daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijos susirinkimo protokolas 2006-11-20 Nr. 219), bendraturčių susirinkime dalyvavo ir atsakovo UAB ,,Masada“ atstovas. Atitinkamai 2007 m. lapkričio 27 d. Bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkime buvo patvirtinta paskolos grąžinimo tvarka numatant, jog kreditas paskirstomas kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka (t.1, b.l. 118). Minėti bendrijos narių ir patalpų savininkų priimti sprendimai nėra nuginčyti, jais namo savininkai balsų dauguma priėmė sprendimus įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimą imant iš banko paskolą. Nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012, išnagrinėtoje dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal ieškovo AB "Citadele" banko ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Tilžės g.139 savininkų bendrijai, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir UAB „Masada“, kuriuo banko ieškinys atmestas ir pripažinta, jog ne bendrijai, o gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkams bankas turi teisę reikšti reikalavimą dėl kredito grąžinimo, nustatytos aplinkybės. Minėtas sprendimas paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, be to bankui pateikus kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013, taip pat pripažino, kad bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, ji tik vykdo butų ir patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus, todėl kreditas yra suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes jų lėšomis vykdomas modernizavimas, o bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose, t.y. išoriniuose santykiuose, vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti kreditavimo sutartis. Minėtoje nutartyje pažymėta, jog grąžinti kreditą yra butų (kitų patalpų) savininkų prievolė, vykdytina jų lėšomis per bendriją ar tiesiogiai bankui. Todėl atmestini apelianto teiginiai, jog jis nėra atsakingas pagal bendrijos savininkų interesais bei jų sprendimu sudarytą kredito sutartį bankui dėl to jog nėra bendrijos narys, kadangi bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams nepriklausomai nuo to, ar jie yra bendrijos nariais.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog jis nėra davęs sutikimo atlikti namo renovaciją, todėl neprivalo apmokėti išlaidų, nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 str. 4 d.). Teigia, kad teismas privalėjo nustatyti, ar visi bendrijos užsakyti darbai buvo būtini, į namo renovacijos planą buvo įtraukto patalpos ir įrenginiais, kurie nėra bendro naudojimo, o tik atskirų bendraturčių ar jų grupių naudojamos patalpos, kai tuo tarpu apeliantas nesinaudoja laiptinėmis, balkonais, gyventojų rūsiais, turi atskirą nei kitų gyventojų šildymo sistemą. Nurodo, kad į namo renovacijos planą įtraukta atskirų butų balkonų durų keitimo, sandėliukų langų keitimas, kondicionierių montavimas, tuo tarpu apeliantas savo rūsio dalį yra įsirengęs, įėjimo į jo patalpas remontas nenumatytas.
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju bendraturtis teigia nedavęs sutikimo ir laikosi pozicijos, jog išlaidos yra nesusijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp kredito davėjo (banko) bei vieno iš kredito gavėjų (bendraturčio), kreditas buvo paimtas visų bendraturčių sprendimu, priimtu 2006-11-20 susirinkime, kuriame dalyvavo ir atsakovo UAB ,,Masada“ atstovas, balsų dauguma, todėl minėtos nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo CK 4.86 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu.
Teisėjų kolegija pastebi, kad Bendrijos pirmininkė L. V., veikdama visų daugiabučio namo butų (patalpų) bendrasavininkių 2006-11-20 balsų dauguma priimto sprendimo įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimą imant iš banko paskolą pagrindu, 2007 m. rugsėjo 14 d. pateikė bankui paraišką daugiabučio namo modernizavimo paskolai gauti laikotarpyje nuo 2007 metų iki 2017 metų, 338 010,75 Lt sumai, numatant paskolos grąžinimo pradžią nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio. Paraiškoje buvo nurodytas trumpas investicinio projekto apibūdinimas nurodant konkrečius darbus: pastato sienų apšiltinimas, laiptinės langų keitimas, butų langų keitimas, balkonų remontas, stogo dangos keitimas, palėpės grindų apšiltinimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas. 2008 m. balandžio 7 d. Bankui pateikė prašymą dėl sandorio finansavimo, kuriuo prašė Banko suteikti 54.818,19 Lt kreditą atsiskaitymui su D. S. įmone „Normaida pateikiant su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra suderintą 2008 m. kovo 18 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 1 bei PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 1333 (Trečiojo asmens prašymas, Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas bei nurodyta PVM sąskaita - faktūra yra pateikti kaip įrodymai prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012), kurių pagrindu 2008 m. balandžio 18 d. Bankas suteikė Bendrijai 54.818,19 Lt kreditą. Atliktų darbų akte nurodyti atlikti darbai: pastato sienų apšiltinimas iš išorės, laiptinės langų keitimas, butų langų keitimas, stogo dangos keitimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas. Bendrija 2008 m. liepos 1 d. paprašė suteikti 99.135,25 Lt kreditą atsiskaitymui su D. S. įmone „Normaida“ pateikiant su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra suderintą 2008 m. birželio 11 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2 bei PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 1353, kurių pagrindu prašomą kreditą Bankas suteikė 2014 m. liepos 1 d. Atliktų darbų akte nurodyti atlikti darbai: pastato sienų apšiltinimas iš išorės, laiptinės langų keitimas, butų langų keitimas, stogo dangos keitimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas. Bendrija faktiškai gavo ir panaudojo tik dalį suteikto kredito – 153 953,44 Lt rangos darbams apmokėti, o 2011 m. I pusmetį bendrija nustojo vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, nemokėjo kredito dalies įmokų, palūkanų, todėl ieškovas, įspėjęs atsakovę, vienašališkai sutartį nutraukė 2011-06-02 (t.1, b.l. 24). Atliktų darbų priėmimo aktai, taip pat kredito sutartis apelianto nėra nuginčyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pastebėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012, kurioje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, pripažinta, kad pagal tikslinio kreditavimo sutartį daugiabučio namo savininkai (bendraturčiai) turėtų būti laikomi atsakingais ieškovui kaip prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.881 str. 1 d., 4.86 str.). Taip pat minėtoje byloje konstatuota, jog daugiabutis namas dalyvavo Daugiabučių namų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, ir įgyvendino valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nustatyta tvarka suderintą daugiabučio modernizavimo investicijų projektą. Įgyvendinant nurodytą Investicijų projektą buvo atlikti šie statybos darbai: daugiabučio namo sienų apšiltinimas, langų keitimas, balkonų remontas, stogo dangos keitimas, palėpės grindų apšiltinimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas, taip pat kiti būtini darbai (projektinės dokumentacijos parengimas, statybos techninės priežiūros vykdymas, statybos darbų konkurso organizavimas), t.y. atlikti darbai susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinierinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų, kaip tai apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje) atnaujinimu, fizinių ir energinių savybių pagerinimu. Teismas šioje byloje sprendė, kad daugiabučio namo savininkų bendrija, veikdama per pirmininkę L. V. pagal jai suteiktus įgaliojimus, organizavo ir administravo daugiabučio namo modernizavimo investicijų projekto įgyvendinimą, o investicijų projekto įgyvendinimo išlaidos, susijusios atliktais daugiabučio namo modernizavimo darbais, yra skirtos ne vieno bendraturčio poreikiams tenkinti, bet užtikrinant daugiabučio namo patalpų savininkų teisėtus interesus, t.y. daugiabučiam namui ir bendrajam turtui (bendrojo naudojimo objektams) atnaujinti, pagerinti, dėl kurių gyvendinimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai sprendimus priėmė balsų dauguma, dėl ko visi bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su Investicijų projekto įgyvendinimu. Minėtoje byloje nustatyta, kad ieškovas - AB Parex bankas dalyvavo Programoje (2005 m. gruodžio 8 d. sutartis Nr. 05-247/11 „Dėl daugiabučių namų modernizavimo programos" sudaryta tarp AB Parex Bankas ir viešosios įstaigos Būsto agentūros), todėl teikė kreditus daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektams, įgyvendinamiems pagal Programą, finansuoti pagal savo nustatytą tvarką Taip pat pažymėta, jog ieškovo teiktas kreditas Investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms apmokėti yra tikslinis kreditas, t.y. kredito lėšomis apmokama už darbus, susijusius su agentūros suderinto investicijų projekto įgyvendinimu, o agentūra derino tuos investicijų projektus, kurie atitiko Programos ir Taisyklių reikalavimus.
Esant minėtoje byloje nustatytoms, prejudicinę galią turinčioms, aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam nekyla prievolė mokėti bankui už, jo nuomone, nereikalingų atlikti darbų išlaidas, kadangi minėtoje byloje yra pripažinta atliktų darbų būtinybė. Kreditavimo sutartimi bankas įsipareigojo suteikti kredito gavėjui, šiuo atveju – visiems daugiabučio namo bendraturčiams, sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kadangi kreditas paimtas visų bendraturčių sprendimu, jiems tenka pareiga grąžinti panaudotą kreditą, t.y. vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu yra kilęs ginčas tarp apelianto bei kitų daugiabučio namo butų (patalpų) bendraturčių dėl konkrečių darbų atlikimo bei kredito panaudojimo, UAB “Masada” turi galimybę reikšti jiems reikalavimus, todėl plačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su būtinų darbų atlikimu nebepasisako, be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012, konstatuota, jog atlikti darbai yra susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu, fizinių ir energinių savybių pagerinimu. Todėl apelianto teiginys, kad iš jo reikalaujama apmokėti ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir individualaus ar grupinio naudojimo patalpų renovacijos išlaidas, yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantas nėra susitaręs dėl bendro turto naudojimo tvarkos, todėl, nesant tokio susitarimo tarp bendraturčių, negalima pripažinti, jog atsakovas neprivalo padengti dėl bendro turto atsiradusių išlaidų. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne visi apelianto nurodomi į renovacijos planą įtraukti darbai buvo atlikti bei apmokėti iš suteikto kredito, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, bankas apmokėjo konkrečius atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus 153 953,44 Lt sumai, o šiuose aktuose nurodyti darbai yra pastato sienų apšiltinimas iš išorės, laiptinės langų keitimas, butų langų keitimas, stogo dangos keitimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas. Todėl apelianto teiginiai dėl to, kad nėra būtini balkonų, sandėliukų remonto, kondicionierių montavimo darbai, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi už tokius darbus nagrinėjamu atveju bankas kredito nebuvo suteikęs.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 10.010,07 Lt (2889,12 Eur) kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį 2008-08-06 iki 2013-08-05, teigia, jog turėjo būti priteista 48,07 Eur mažiau. Be to, teismas skaičiavo palūkanas ne iki 2013-08-01, kaip prašė ieškovas, o iki 2013-08-05 ir tuo išėjo iš ieškinio ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl to, kad ieškovas prašė priteisti palūkanos ieškovo buvo skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2008-07-17 iki 2013-08-01, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės paskaičiuoti palūkanų už ilgesnį laikotarpį ir savo nuožiūra papildomai paskaičiuoti palūkanas už laikotarpį nuo 2013-08-02 iki 2013-08-05. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog atsakovas nesumokėjo 35945,73 Lt kredito dalies, be to, reikalavimo perleidimo sutartimis, kurios buvo sudarytos tarp banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, atitinkamai 2010 m. gruodžio 10 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. kredito dalis sumažėjo, todėl šios palūkanos perskaičiuotinos įvertinant buvusius kredito dydžius skirtingais laikotarpiais. Teismas pažymi, kad draudiko išmokėtos draudimo išmokos apima ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų kredito dalį, kas reikšminga perskaičiuojant kredito dydį, draudimo išmokų dalys nustatytos įvertinus atsakovams kreditavimo sutarties sudarymo metu bei kredito grąžinimo pradžios momentu buvusius butų (patalų) plotus. Įvertintina, kad palūkanos skaičiuotinos laikotarpyje nuo 2008-08-06 iki 2010-12-09 nuo 35945,73 Lt sumos, laikotarpyje nuo 2010-12-10 iki 2011-05-15 nuo 33869,83 Lt sumos (35945,73-2075,90), laikotarpyje nuo 2011-05-16 iki 2013-08-01 nuo 32485,90 Lt sumos (33869,83-1383,93). Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šiuo atveju palūkanos skaičiuotinos ne pagal kredito sutarties nuostatas, o pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas dėl įstatyminių kompensuojamųjų palūkanų už naudojimąsi svetimais pinigais bei priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis CK 1.125 str. 9 d. nustatytam sutrumpintam penkerių metų terminui ieškiniams dėl palūkanų priteisimo pareikšti, kompensacinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2008-08-06. Perskaičiavus 6 procentų dydžio metines palūkanas laikotarpyje nuo 2008-08-06 iki 2013-08-01, pripažintina, jog palūkanų suma yra 10415,55 Lt, t.y. didesnė nei ieškiniu prašė ieškovas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog priteistina iš atsakovo palūkanų suma sudarytų 10010,07 Lt, tik neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį palūkanos paskaičiuojamos. Šioje dalyje sprendimas patikslintinas nurodant, jog palūkanos priteistinos už laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2013-08-01.
Sutiktina su apeliantu, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 6 proc. metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuo negrąžintos 10.410,66 Eur pagrindinės paskolos sumos, o ne nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 6 d.). Pastebėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo neteisingai nurodė laikotarpio pradžios datą, nors motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl to, kad iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d., nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Todėl ši rašymo klaida ištaisytina nurodant teisingą laikotarpį, už kurį mokėtinos procesinės palūkanos. Taip pat, atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus dėl kredito dydžio skirtingais laikotarpiais, taisytinos rezoliucinėje dalyje nurodytos pagrindinės paskolos sumos: laikotarpyje nuo 2013-08-06 iki 2013-08-23 pagrindine paskolos suma nurodant 32485,90 Lt (9408,57 Eur), o laikotarpyje nuo 2013-08-24 iki teismo sprendimo įvykdymo nurodant 9568,08 Lt (2771,11 Eur).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 1606,08 Eur (5545,46 Lt (be PVM), iki 803,04 Eur (2772,73 Lt). Taip pat nesutinka, kad iš jo valstybei priteistos visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nors ieškinys patenkintas 75,6 proc. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažino įvertinęs bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovo atstovai yra teisininkai, o kiekvienu atveju nėra būtina kreiptis dėl teisinės pagalbos į kitus asmenis. Pastebėtina, kad teismas nekonstatavo, jog juridiniams asmeniui, kurio darbuotojai yra teisininkai, negalima kreiptis teisinės pagalbos, kaip nurodo apeliantas, tačiau ši aplinkybė buvo pagrindas mažinti išlaidų dydį. UAB „Masada“ teigia, jog rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą yra numatyti didesni maksimalūs dydžiai, tačiau VšĮ „Kultūros vizija“ suteiktoms paslaugoms, nors jos viena iš šios įstaigos veikos sričių ir yra teisinė veikla, minėti įkainiai negali būti taikomi. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad pagal formuojamą teisminę praktiką įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tuo tarpu atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl argumentai dėl CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo patirtoms išlaidoms pripažįstami nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1044-178/2015). Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturėtų pagrindo nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Todėl atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimų į ieškinį bei patikslintą ieškinį surašymą (t.1, b.l. 188, t.3, b.l. 133, 134) negalėtų būti priteisiamos visai, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neišeidamas iš skundo ribų, neturi teisės pabloginti apelianto padėties nesant priešingos šalies skundo, todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas vadovaujasi pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo išlaidų pagrįstumo.
Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 64,22 proc., atmestų reikalavimų dydis – 36,78 proc. atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas sumokėjo 2 222 Lt žyminį mokestį, dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti duomenų byloje nėra ( T.1, 61 b. l.). Taigi, žyminio mokesčio dalis, atitinkanti ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra 1426,97 Lt (413,28 Eur), priteistina iš atsakovo. Kadangi pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 1606,08 Eur (5545,46 Lt (be PVM), iki 803,04 Eur (2772,73 Lt), atsakovui iš ieškovo priteistina 295,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintiems bei atmestiems ieškinio reikalavimams tarp šalių paskirstytinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudarė 60,98 Eur, atitinkamai iš ieškovo priteisiant valstybei 22,43 Eur, o iš atsakovo – 38,55 Eur.
Apeliantas UAB „Masada“ apeliacinį skundą apmokėjo 150,13 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 665,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą (t.4, b.l. 131, 210, 211). Kadangi UAB „Masada“ yra PVM mokėtojas ir turi galimybę susigrąžinti sumokėtą PVM, todėl pagrįstomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti laikytinos 550 Eur išlaidos. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 15 proc., iš ieškovo atsakovui priteistina 22,52 Eur žyminio mokesčio bei 82,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Masada“ 3.459,83 Lt skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovų A. R. ir S. R. solidariai priteisti 618,73 Lt skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bendrai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išspręsti po apeliacinės instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-521-372/2012 iš bendrovės priteistų 2.692 Lt grąžinimą bendrovei, kurias bendrovė apmokėjo UAB „Masada“ 2012-12-19.
Nurodė, kad 2008-01-17 AB Parex bankas (dabar AB „Citadelės“ bankas“) ir Bendrija pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KS/016, 338.011 Lt sumai, o AB Parex bankas 2010 m. gegužės 28 d. apdraudė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelį UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo liudijimas DNM Nr. 000156, laikotarpiui nuo 2010-05-28 iki 2010-11-30. Draudiminiu įvykiu laikoma 2 iš eilės einančių periodinių mokėjimų neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas kreditavimo sutartyje nustatytais dydžiais ir tvarka. 2010-11-30 pagal draudimo liudijimą DNM Nr. 000154 kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelis apdraustas laikotarpiui nuo 2010-12-01 iki 2011-05-31 imtinai. Ieškovas, įvykus dviem draudžiamiesiems įvykiams, išmokėjo Bankui draudimo išmokas: 2010 m. lapkričio 18 d. pagal 2010 m. gegužės 28 d. draudimo liudijimą išmokėta 2.447,13 Lt, o 2011 m. vasario 17 d. pagal 2010 m. lapkričio 30 d. draudimo sutartį – 1.631,42 Lt. Bankas reikalavimo perleidimo sutartimis perdavė reikalavimo teises ieškovui, apie tai buvo informuota Bendrija. Kadangi Bendrija laiku su Banku neatsiskaitė, kaltė tenka atsakovams UAB „Masada“ bei A. R. ir S. R., iš kurių, įvertinus savininkams priklausančių patalpų plotus, ir reikalauja priteisti išmokėtos išmokos dydžio patirtą žalą.
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2002-02-18, jos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). 2007-01-15 VĮ Registrų centro duomenimis, butai ir patalpos name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausė 30 fizinių asmenų bei 2 juridiniams asmenims – AB „Masada“ ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybai. 2006-11-20 įvyko bendrijos narių susirinkimas, kuriame nutarta atlikti daugiabučio namo modernizavimo darbus imant iš banko paskolą ir parengti investicinį projektą. 2007-02-12 vykusiame bendrijos narių susirinkime, dalyvaujant UAB „Masada“ direktoriui E. A., buvo balsuota už investicinį projektą (E. A. nebalsavo). Susirinkime konstatuota, kad paskolą mažiausiomis palūkanomis pasisiūlė suteikti Šiaulių bankas. 2007-11-27 Bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkime nutarta imti kreditą 10 metų terminui, kredito suma 338.010,75 Lt, kreditas paskirstomas kiekvienam butui ir patalpai pagal naudingą plotą ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka, kiekvienam savininkui sudaromas individualus kredito grąžinimo grafikas, savininkui laiku nesumokėjus kredito dalies ar palūkanų, šio savininko skolą iš kaupiamųjų lėšų dengia Bendrija, savininko nesumokėti pinigai išieškomi įstatymo nustatyta tvarka, priskaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną Banko nustatytus delspinigius, įgaliotu asmeniu paskirta bendrijos pirmininkė L. V. iki jos kadencijos pabaigos. 2008-01-17 AB Parex bankas ir Bendrija pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KS/016, 338.011 Lt sumai, kreditas suteiktas be būsto paskolų draudimo. AB Parex bankas apdraudė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelį UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo liudijimas DNM Nr. 000156, laikotarpiui nuo 2010-05-28 iki 2010-11-30, draudiminiu įvykiu laikoma 2 iš eilės einančių periodinių mokėjimų neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas kreditavimo sutartyje nustatytais dydžiais ir tvarka. 2010-11-30 pagal draudimo liudijimą DNM Nr. 000154 kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelis apdraustas laikotarpiui nuo 2010-12-01 iki 2011-05-31 imtinai.
AB Parex bankas 2008-10-22 raštu informavo Bendrijos pirmininkę L. V. apie kredito apdraudimą, informavo apie galimybę koreguoti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, jei šildymo sezono metu butų ar kitų patalpų savininkams kiltų problema grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas.
AB „Citadele“ bankas 2010-08-18 raštu, adresuotu DNSB Tilžės g. 139 pirmininkei V. L. priminė, kad 2010-08-18 Bendrijos pradelstas įsiskolinimas bankui yra 1.139,97 Lt, o 2010-08-30 raštu įspėjo, kad, jei bendrija iki 2010-09-30 nepadengs 1.152,14 Lt pradelstų įsiskolinimų, bankas 2010-10-01 nutrauks kreditavimo sutartį Nr. KS/016 ir pradės priverstinį visos kredito sumos išieškojimą.
2010-10-06 AB „Citadele“ bankas pranešė apie draudžiamąjį įvykį UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pastarasis 2010-11-12 sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrindu 2010-11-18 išmokėjo Bankui 2. 447,13 Lt draudimo išmoką. 2010-12-10 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Citadele“ bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į 2.447,13 Lt Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos negrąžinto kredito sumą, apie reikalavimo perleidimą 2011-01-06 raštu informavo DNSB Tilžės g. 139 pirmininkę V. L.. V. L. bendrijos vardu 2011-02-02 informavo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie tai, kad negali vykdyti įsipareigojimų pagal 2008-01-17 kreditavimo sutartį Nr. KS/016, nes visi Bendrijos nariai yra atsiskaitę su banku, o didžiausias skolininkas yra UAB „Masada“ ir tarp bendrijos ir skolininko vyksta teismo procesas dėl skolos priteisimo.
UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011-05-02 rašytiniu raginimu pareikalavo DNSB Tilžės g. 139 ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėti 2.447,13 Lt skolą.
2010-12-15 AB „Citadele“ bankas raštu, adresuotu V. L., Tilžės g. 139 pirmininkei priminė, kad 2010-12-15 Bendrijos pradelstas įsiskolinimas Bankui yra 862,28 Lt, 2011-01-10 raštu V. L. įspėjo, kad, jei bendrija iki 2011-02-10 nepadengs 1.658,76 Lt pradelstų įsiskolinimų, bankas 2011-02-11 nutrauks kreditavimo sutartį Nr. KS/016 ir pradės priverstinį visos kredito sumos išieškojimą.
2011-02-17 AB „Citadele“ bankas pranešė UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie draudžiamąjį įvykį. 2011-04-28 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir 2011-05-02 išmokėjo AB „Citadele“ bankui 1 631,42 Lt draudimo išmoką. 2011-05-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Citadele“ bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į 1 631,42 Lt Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos negrąžinto kredito sumą, apie reikalavimo perleidimą 2011-06-23 raštu informavo DNSB Tilžės g. 139 pirmininkę V. L.. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2011-08-10 rašytiniu raginimu pareikalavo DNSB Tilžės g. 139 ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėti 1 631,42 Lt skolą. V. L. bendrijos vardu 2011-09-05 informavo UAB „Būsto paskolų draudimas“, kad negali vykdyti įsipareigojimų pagal 2008-01-17 kreditavimo sutartį Nr. KS/016, nes visi namo bendraturčiai yra atsiskaitę už renovacijos darbus, išskyrus negyvenamų patalpų savininkus A. ir S. R. ir UAB „Masada“. A. ir S. R. 2011-08-01 yra nesumokėję 9.486,50 Lt ir moka pagal mokėjimo grafiką, o UAB „Masada“ yra Bendrijai skolinga 76.001,91 Lt, Bendrija pralaimėjo visus teismo procesus su UAB „Masada“.
2011-01-06 raštu AB „Citadele“ bankas informavo UAB „Būsto paskolų draudimas“, kad DNSB Tilžės g. 139 skola bankui yra viso 70.172,73 Lt su palūkanomis ir delspinigiais, pagal 2011-06-23 pažymą Bendrijos skola bankui buvo 69.369,57 Lt su palūkanomis ir delspinigiais. AB „Citadele“ banko duomenimis, DNSB (duomenys neskelbtini) pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/016 2012-01-06 buvo skolinga 68.071,87 Lt. 2011-04-04 Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrijos valdybą sudarė nariai: E. V., Vytautas J. G., L. V. ir pirmininkė V. L..
Teismas taip pat nustatė, jog 2010-11-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 buvo atmestas ieškovo DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinys, pareikštas atsakovui UAB „Masada“, tretiesiems asmenims butų ir patalpų savininkams dėl 76.001,91 Lt skolos už renovacijos darbus, palūkanų ir nuostolių priteisimo, tuo pagrindu, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas. 2011-03-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi apeliacinis procesas šioje byloje buvo nutrauktas dėl to, kad skundą padavė asmuo neturėjęs tokios teisės.
2012-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012 buvo atmestas ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinys atsakovui DNSB (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims butų ir patalpų savininkams dėl priteisimo iš atsakovo 67.625,94 Lt negražinto kredito, palūkanų bei delspinigių. 2012-07-12 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2012-03-23 sprendimas paliktas nepakeistas.
Teismas konstatavo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ieškovą su atsakovais sieja sutartiniai, prievoliniai ar kitokie santykiai. Prašomą priteisti iš ieškovų pinigų sumą ieškovas įvardina kaip prašomą priteisti skolą, tačiau įrodymų apie tai, kad atsakovai galimai skolinosi iš ieškovo, taip pat nebuvo pateikta. Nurodė, kad 2010-12-10 ir 2011-05-16 reikalavimo perleidimo sutartimis AB „Citadele“ bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į 2.447,13 Lt ir į 1.631,42 Lt DNSB (duomenys neskelbtini) negrąžinto kredito sumas, viso į 4.078,55 Lt negrąžinto kredito sumą. Minėtose reikalavimo perleidimo sutartyse skolininku yra įvardinta DNSB (duomenys neskelbtini). Atsakovai UAB „Masada“ bei A. ir S. R. nėra įvardinti skolininkais.
Teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas daro išvadą apie tai, kad dėl žalos padarymo ir draudiminio įvykio kalti yra atsakovai, pasiremdamas AB „Citadele“ banko ir DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės V. L. susirašinėjimu, nors, kaip paaiškėjo Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant šalių skundus dėl 2010-11-10 Šiaulių mieto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-601-569/2010, V. L. pagal tuometinę DNSBĮ 27 straipsnio 1 dalies redakciją negalėjo būti bendrijos nare, jos valdybos nare ir pirmininke, nes ji name, kuriame įsteigta bendrija, neturėjo nuosavybės į butą ar kitokias patalpas.
Teismas nurodė, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad DNSB (duomenys neskelbtini) valdyba ar jos pirmininkas būtų pasinaudoję 2008-10-22 AB Parex (AB „Citadele“) banko rašte nurodyta galimybe koreguoti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, jei šildymo sezono metu butų ar kitų patalpų savininkams kiltų problema grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas. Todėl darė išvadą, jog DNSB (duomenys neskelbtini) valdyba nedėjo maksimalių pastangų tam, kad draudiminiai įvykiai neįvyktų. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad už jo patirtą žalą yra atsakingi atsakovai UAB „Masada“ bei A. ir S. R..
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, neįsigilino į ginčo esmę, ieškovo ir atsakovų santykius reglamentuojančias teisės normas bei aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus, kurie turi tiesioginę prejudicinę galią šiai civilinei bylai. O būtent tai, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai, priimti pagal formulę 50+1 (CK 4.85 str. 1 d.), galioja visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.), pabrėžta ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013, bet ir 2013-12-05 Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-852-440/2013. Ši nutartis turi tiesioginę prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.) šiai nagrinėjamai bylai, tačiau teismas pažeisdamas LRK 2006 m. kovo 28 d. nutarimo ir Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatas į šioje civilinėje byloje nustatytus faktus neatsižvelgė. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad 2010-12-10 ir 2011-05-16 reikalavimo perleidimo sutartimis Bankas reikalavimo teises Bendrovei perleido į DNSB (duomenys neskelbtini), o atsakovai UAB „Masada“ bei A. ir S. R. šiose sutartyse tiesiogiai nėra įvardinti skolininkais, tačiau byloje egzistuojant faktams, kad draudimo išmoka buvo išmokėta, t. y. žala bendrovei kilo dėl šių asmenų veiksmų/neveikimo, teismas, pažeisdamas CPK 185 ir 263 straipsnius, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes iš šio teismo sprendimo seka, kad nėra atsakingų asmenų už Bendrovei kilusią žalą .
UAB “Masada“ nepripažino renovacijos darbų ir tikslingai nemokėjo Bankui jai tenkančios kredito dalies. Tik šios bylos nagrinėjimo metu jis sumokėjo dalį įsiskolinimo Bankui. Šie faktai CPK 187 straipsnio prasme laikytini UAB „Masada“ pripažinimu, kad dėl jos veiksmų/neveikimo apeliantas turėjo mokėti draudimo išmoką ir šios aplinkybės apeliantui įrodinėti nereikia.
Atsakovai A. ir S. R. ieškinį pripažino,, su juo sutiko, tačiau teismas nemotyvuodamas jų atžvilgiu ieškinį atmetė
Nesutinka su teismu, kad ieškinį jis grindžia AB „Citadele“ banko ir DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės V. L. susirašinėjimu. Tai, kad atsakovai yra atsakingi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, patvirtina ir į bylą pateiktas tuometinės bendrijos pirmininkės L. V. raštas/skaičiuotė, jos bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Priešingai nei sprendė teismas, V. L. 2011-09-05 rašto Nr. 16/11 rengimo/pasirašymo dienai buvo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkė ir veikė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos vardu pagal jai tuo metu suteiktus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų įgaliojimus ir šis raštas adresuotas ne Bankui, o apeliantui.
Teismas, atmetęs ieškinį, nepagrįstai priteisė atsakovui UAB „Masada“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame teisme. Mano, kad atstovavimo išlaidos negalėjo būti priteistos, nes: a) atsakovą atstovavo jo darbuotojas- teisininkas, todėl jo pareigybinis darbas pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą negali būti priskirtas atlygintinu (kitomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis); b) VŠĮ „Kultūros vizija“ kasos pajamų orderiai dėl 2 550 Lt ir 3 500 Lt parodo jos turėtas pajamas, bet ne UAB „Masada“ išlaidas, nes nepateikta UAB „Masada“ kasos išlaidų orderių, kasos knygos išrašo, kuriuose atsispindėtų, jog UAB „Masada“ šias išlaidas patyrė.
Taip pat teismas negalėjo priteisti UAB „Masada“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų jo apeliacinės instancijos teisme, nes šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir apeliantas yra sumokėjęs 2.692 Lt UAB „Masada“ , ką patvirtina byloje esantis ir apelianto pateiktas 2012-12-19 mokėjimo nurodymo kvitas.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Masada“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad apeliantas visiškai neįrodė reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Masada“ dėl ieškinio sumos priteisimo. Priešingai, įrodė, jog jokių aktyvių veiksmų tam, kad įsitikinti, į ką turi teisę nukreipti reikalavimo teisę, neatliko, nesiėmė veiksmų įsitikinti Bendrijos finansine padėtimi.
Apeliantas neįrodė atsakovo UAB „Masada“ skolos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ar trečiajam asmeniui AB „Citadelė“ bankui egzistavimo fakto ir reikalavimai galėtų būti reiškiami nebent visiems bendraturčiams.
Nors ieškovas savo reikalavimą grindžia Bendrijos atstove prisistačiusios V. L. 2011-09-05 raštu, tačiau ji negalėjo būti Bendrijos pirmininke, ką konstatavo ir Šiaulių apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-852-440/2014, be to, į bylą nepateiktas V. L. išrinkimo bendrijos pirmininke protokolas, todėl minėtas raštas negali būti laikomas tinkamu įrodymu.
Reikalavimo perleidimo sutartyse tarp AB „Citadelė“ banko ir ieškovo skolininku nurodoma Bendrija, o ne atsakovai. Todėl į juos reikalavimas nukreiptas nepagrįstai. Atsakovas UAB „Masada“ nedalyvavo ir nesvarstė paskolos ėmimo klausimo iš AB „Citadele“ banko, taip pat nėra Bendrijos narys. Todėl negali būti atsakingas už Bendrijos veiksmus ir įsipareigojimus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatomais privalomais statinių priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar kitų butų ir patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Apeliantas, siekdamas įrodyti savo ieškinio reikalavimus, privalėjo įrodyti ne tik tai, kokio dydžio ir kokių objektyvių įrodymų pagrindu atsakovų UAB „Masada“, S. R. ir A. R. skola Bendrijai ir/ar Bankui egzistuoja, bet ir įrodyti, ar Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo metu buvo atlikti visi būtini, t. y. privalomi pagal STR reikalavimus, darbai.
Nepagrįsti teiginiai, kad atsakovas UAB „Masada“ nesilaikė suteikto kredito grąžinimo grafiko, kadangi joks grafikas UAB „Masada“ nebuvo sudarytas.
Ieškovas 1.631,42 Lt draudimo išmoką išmokėjo savo rizika, nes Bankas ieškovą informavo pavėluotai, kas buvo pagrindas nemokėti draudimo išmokos pagal Kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelio draudimo taisyklių Nr. 006 58.1 punktą.
Ieškovas neįrodė, kad UAB „Masada“ yra skolingas Bendrijai ar Bankui, kad kiti daugiabučio namo savininkai yra pilnai atsiskaitę ir kad atsakovai turi pareigą pilnai padengti 4.078,55 Lt draudimo išmoką. Teigia, kad UAB „Masada“ sumokėjo 2.2918 Lt kredito Bankui ir pilnai su juo atsiskaitė. Byloje nėra įrodymų, kad šis mokėjimas nepadengė jo (UAB „Masada“) proporcingai mokėtinos draudimo išmokos dalies. Todėl ieškovas galėtų reikšti pretenzijas nebent atsakovams A. R. ir S. R., kurie pripažino ieškovo reikalavimus, tačiau ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir šiems atsakovams. Byloje nėra įrodyta UAB „Masada“ civilinės atsakomybės sąlygų visuma.
Apeliantas, analizuodamas teismo sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kelia klausimus, teikia argumentus ir vertina aplinkybes, kurių visiškai nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks apelianto veikimas traktuotinas kaip nepagrįstas apeliacijos ribų peržengimas. Be to, buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas ne už atstovavimą teisme, bet už procesinių dokumentų parengimą, nes teisininkas dirba bendrovėje 1 val/dieną ir dėl laiko sąnaudų nerengė procesinių dokumentų. Prašo iškilus būtinybei bei siekiant išsklaidyti abejones prijungti įrodymus, patvirtinančius faktą, jog UAB „Masada“ patyrė bylinėjimosi išlaidas apmokėdamas VšĮ „Kultūros vizija“, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte (Kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų kvitai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2008-01-17 AB Parex bankas ir Bendrija pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KS/016, 338.011 Lt sumai, kreditas suteiktas be būsto paskolų draudimo. AB Parex bankas savarankiškai, savo iniciatyva apdraudė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelį UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo liudijimas DNM Nr. 000156, laikotarpiui nuo 2010-05-28 iki 2010-11-30, draudiminiu įvykiu laikoma 2 iš eilės einančių periodinių mokėjimų neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas kreditavimo sutartyje nustatytais dydžiais ir tvarka. 2010-11-30 pagal draudimo liudijimą DNM Nr. 000154 kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelis apdraustas laikotarpiui nuo 2010-12-01 iki 2011-05-31 imtinai. AB Parex bankas 2008-10-22 raštu informavo Bendrijos pirmininkę L. V. apie kredito apdraudimą. Pripažintina, kad pagrįstai apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, dėl to, jog ieškovo su atsakovais nesieja jokie sutartiniai ar prievoliniai santykiai, yra neteisinga. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro sekančiais motyvais.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-772/2015 pagal ieškovo AB ,,Citadele“ banko ieškinį dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo atsakovui UAB ,,Masada“, dėl kurio teisėtumo bei pagrįstumo, teisėjų kolegija pasisakė aukščiau, yra pripažinta, kad UAB „Masada“ yra atsakinga dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, nors kredito sutartis buvo sudaryta su bendrija, o ne daugiabučio namo butų ar patalpų bendrasavininkais. Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, šiuo atveju prejudicinę galią turi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-500-650/2012, išnagrinėtoje dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal ieškovo AB "Citadele" banko ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Tilžės g.139 savininkų bendrijai, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir UAB „Masada“, kuriuo banko ieškinys atmestas ir pripažinta, jog ne bendrijai, o gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkams bankas turi teisę reikšti reikalavimą dėl kredito grąžinimo, nustatytos aplinkybės. Minėtas sprendimas paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, be to bankui pateikus kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013, taip pat pripažino, kad bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, ji tik vykdo butų ir patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus, todėl kreditas yra suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes jų lėšomis vykdomas modernizavimas, o bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose, t.y. išoriniuose santykiuose, vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti kreditavimo sutartis. Minėtoje nutartyje pažymėta, jog grąžinti kreditą yra butų (kitų patalpų) savininkų prievolė, vykdytina jų lėšomis per bendriją ar tiesiogiai bankui. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo pažymėjo, kad atsakovas taip pat yra atsakingas pagal bendrijos savininkų interesais bei jų sprendimu sudarytą kredito sutartį bankui, be to šiuo sprendimu, pakeitus Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo yra priteisiama iš atsakovo UAB „Masada“ susidariusio įsiskolinimo pagal kredito sutartį suma, palūkanos. Pastebėtina, kad UAB „Masada“ minėtoje byloje taip pat laikėsi pozicijos, kad su banku jokios sutarties nebuvo sudaręs, niekada nebuvo bendrijos nariu ar pavedęs kitiems asmenims veikti jo vardu, tarp UAB „Masada“ ir bendrijos negalėjo atsirasti atstovavimo santykiai, todėl jis nėra skolininkas pagal kredito sutartį, tačiau tokie jo teiginiai pripažinti nepagrįstais.
Analogiškai ir nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors draudimo liudijimuose (polisuose), jų 2 priede „Į kreditų portfelį įtraukti kreditai, kuriems suteikiama draudimo apsauga“, nurodoma, kad draudimo objektu yra kreditų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sumos, o draudimo apsauga galioja kredito gavėjo – daugiabučio namo bendrijos -atžvilgiu, reikalavimo perleidimo sutartyse tarp AB „Citadele“ banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolininku yra nurodomas DNSB (duomenys neskelbtini), o atsakovai UAB „Masada“ ir S. R. bei A. R. skolininkais nėra įvardijami, tačiau, kaip jau minėta, bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, tik atstovavo savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose, t.y. išoriniuose santykiuose bei pasirašydama kreditavimo sutartį. AB Parex bankas apdraudė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelį UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo iniciatyva bei lėšomis, kaip nurodė 2008 m. spalio 22 d. raštu bendrijos pirmininkei bei kas atitinka draudimo sutarties sudarymo pagrindu laikytinų UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelio draudimo taisyklių Nr. 006, patvirtintų ieškovo valdybos posėdžio 2008 m. rugpjūčio 1 d. protokolu Nr. 20 (163) 38.6 p. nuostatas. Taisyklių 3.2 p. nurodoma, kad draudėju yra bankas, ar kita kredito įstaiga, kuri kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuri sudarė draudimo sutartį su draudiku, o draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, atsiradę dėl kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, t.y. draudimo objektas yra periodiniai mokėjimai (taisyklių 5 p.). Taisyklių 3.7 p. nurodoma, kad kredito gavėju laikytina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų bendrija ar savininkai, kuriuos atstovauja bendrija, kitas įgaliotas asmuo, kurie atitinka taisyklėse nustatytus reikalavimus kreditui ir kredito gavėjui ir kuriam pagal kreditavimo sutartį yra suteiktas kreditas. Kadangi bendrija su banku sudarė kreditavimo sutartį tik kaip bendrasavininkų atstovas, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-772/2015 pagrįstai pripažinta, kad bendrija negali atsakyti už bendraturčių skolas, todėl kredito gavėjais laikytini visi daugiabučio namo butų (patalpų) savininkai. Pastebėtina, kad ir dėl nagrinėjamos bylos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-452/2013 pasisakė, jog bendrijos ir banko kreditavimo sutarties sudarymas nelemia bendrijos atsakomybės už bendraturčių prievoles, bendraturčiai sureguliavo savo pareigas grąžinant kreditą ir pavedė jas įgyvendinti jiems atstovaujančiai bendrijai, o bendrija neatsako už namo butų ir kitų patalpų savininkų skolas, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolą grąžintų visi, keli ar vienas bendraturtis. Pripažinus, kad kredito gavėju nagrinėjamu atveju yra daugiabučio namo butų bei patalpų savininkai, nors draudimo liudijimuose bei jų prieduose, reikalavimo perleidimo sutartyse tarp AB „Citadele“ banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, jie nėra tiesiogiai įvardinami, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo bei atsakovų nesieja civiliniai santykiai.
CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str.). Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, jeigu sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacijos esmė yra ta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį dėl trečiojo asmens padarytos žalos draudėjo turtui, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tiesiog keičiasi prievolės dėl žalos atlyginimo šalis. Būsto kredito draudimo sutartimi ieškovas (draudikas) suteikė draudimo apsaugą bankui nuo periodinių mokėjimo įmokų nevykdymo, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra kredito gavėjo neatsiskaitymas su kredito davėju pagal kredito sutartyje nustatytus terminus, dydžius ir tvarką. Bankas, laikydamasis draudimo sutarties sąlygų ir taisyklių, nustatytais terminais ir tvarka pranešė ieškovui apie pradelstus mokėjimus, dėl ko ieškovas 2010-11-12 ir 2011-04-28 sprendimais dėl draudimo išmokos mokėjimo, nusprendė išmokėti bankui 4 078,55 Lt draudimo išmokų sumą. Pagal taisyklių 62 p. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudžiamojo įvykio (kredito gavėjo prievolės grąžinti draudėjui kreditą ir/ar sumokėti palūkanas neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka draudimo liudijime nurodytą iš eilės einančių periodinių mokėjimų skaičių) atveju, nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienos pereina viso draudėjo (banko) turimos reikalavimo teisės, kylančios pagal kreditavimo sutartį, nukreiptos prieš kredito gavėją, išmokėtos draudimo išmokos ir su ja tiesiogiai susijusių išlaidų ribose. Kaip jau minėta aukščiau, bendrija neatsako už namo butų ir kitų patalpų savininkų skolas, todėl naujasis kreditorius, įgijęs reikalavimo teisę pagal kredito sutartį į 2.447,13 Lt negrąžinto kredito sumą bei į 1 631,42 Lt negrąžinto kredito sumą, turi teisę reikalauti, kad skolą grąžintų visi, keli ar vienas bendraturtis. Šiuo atveju draudikas atsakovais nurodė daugiabučio namo butų (patalpų) savininkus, netinkamai vykdžiusius įsipareigojimus bankui, dėl kurių neveikimo įvyko draudiminiai įvykiai ir buvo išmokėtos draudimo išmokos bankui, tokiu būdu draudikas reikalauja žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas, siekdamas pagrįsti jo pareikšto ieškinio reikalavimus vadovavosi išimtinai tik bendrijos pirmininke prisistačiusios V. L., kuri negalėjo būti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos pirmininkė ir jos atstovė, 2011-09-05 raštu Nr. 16/11, bei sprendė, kad ieškovas ieškinio neįrodė, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-772/2015 nustatyta, jog atsakovas UAB „Masada“ savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį bankui tinkamai nevykdė, dalį kredito (22.918 Lt) bankui atsakovas sumokėjo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu, jau po ieškinio pareiškimo 2013 m. rugpjūčio 6 d., iki to laiko mokėjimų neatliko, pripažinta, kad šiuo metu atsakovo nesumokėtas kredito likutis sudaro 13.027,73 Lt, tačiau iš šios sumos išminusuotina šioje byloje iš atsakovo UAB „Masada“ priteistina draudikui draudimo išmokos dalis. Kaip nagrinėjamoje byloje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai S. R. bei A. R. taip pat neneigė aplinkybės, jog jie nebuvo atsiskaitę su banku ir su ieškiniu, pareikštu jų atžvilgiu, sutiko, įrodymų, kad būtų tinkamai vykdę savo įsipareigojimus bankui, nepateikė. Kadangi S. R. ir A. R. pripažino šias aplinkybes, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas darė priešingas išvadas. Byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str.). Be to, byloje pateiktuose V. L. 2011-02-02 Nr.02/11 ir 2011-09-05 Nr. 16/11 raštuose nurodytomis aplinkybėmis dėl UAB “Masada” veiksmų nėra pagrindo abejoti, kadangi yra nustatyta aplinkybė, jog iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Masada“ nebuvo atlikusi jokių mokėjimų pagal kredito sutartį (t.4, b.l. 109). Byloje neginčijama tai, kad UAB „Masada“ ir S. R., A. R. draudiminių įvykių metu nebuvo pilnai atsiskaitę už namo renovaciją. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino aplinkybę, jog bendrija nėra įrodžiusi, kad dėl UAB „Masada“ patyrė nuostolių, kadangi šiuo atveju yra reikšminga tai, ar UAB „Masada“ vykdė įsipareigojimus bankui, o ne bendrijai. Byloje yra nustatyta, kad atsakovai dėl savo kaltės tinkamai nevykdė įsipareigojimų bankui, dėl to buvo pradelsti periodiniai mokėjimai, pradelstų mokėjimų priežastis yra kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovų) neatsiskaitymas su kredito davėju pagal kredito sutartyje nustatytus terminus, dydžius ir tvarką. Dėl atsakovų netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo draudikas išmokėjo draudimo išmokas, kurių dydžius nustatė atlikus pranešimų apie draudžiamąjį įvykį ir paraiškų draudimo išmokai gauti įvertinimą (t.1, b.l. 90, 101). Pastebėtina, kad 2010 m. spalio 6 d. pranešime bankas informavo, kad neįvykdyti periodiniai mokėjimai 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvo 815,71 Lt, 2010 m. rugsėjo 6 d. – 990,68 Lt, 2010 m. spalio 5 d. – 1051,25 Lt, viso 2857,64 Lt (šiuo atveju draudikas išmokėjo mažesnę draudimo išmoką, neviršijančią draudimo išmokos limito), tuo tarpu 2011 m. vasario 17 d. pranešimu informavo, kad neįvykdyti periodiniai mokėjimai 2011 m. sausio 5 d. buvo 815,71 Lt, 2011 m. vasario 7 d. – 815,71 Lt, viso 1631,42 Lt. Draudikas dėl banko patirtos žalos išmokėjo atitinkamai 2447,13 Lt (t.1, b.l.91,92) bei 1631,42 Lt (t.1, b.l. 102,103) draudimo išmokas. Aplinkybių dėl neįvykdytų periodinių mokėjimų dydžių atsakovai nepaneigė. Nors UAB „Masada“ laikėsi pozicijos, kad netinkamai prievolę bankui vykdė ir kiti asmenys, tačiau šis teiginys laikytinas neįrodytu, kadangi bendrijos pirmininkės L. V. skaičiuotėje nurodyti skolininkai, vėlavę susimokėti už atlikto namo renovacijos darbus iki 2009 m. kovo 31 d. (t.4, b.l. 110), o šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokų mokėjimo už pradelstus periodinius mokėjimus laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas byloje neįrodė, jog už patirtą žalą yra atsakingi atsakovai, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, priteisti iš UAB „Masada“ 3459,83 Lt skolą, o iš A. R. bei S. R. priteisti solidariai 618,72 Lt skolą. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai ieškovas prašomų priteisti draudimo išmokų dalis nustatė įvertinęs atsakovams kreditavimo sutarties sudarymo metu bei kredito grąžinimo pradžios momentu buvusius (t.6, b.l. 23, 24) butų (patalų) plotus (atitinkamai 482,61 kv. m. ir 86,32 kv.m.), kas atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo sankciją, tampa skolos dalimi. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovams vengiant sumokėti draudimo išmokas, ieškovas turi teisę į šešių procentų (atsakovo UAB „Masada“ atveju) arba penkių procentų (A. R. bei S. R. atveju) dydžio metinių palūkanų priteisimą nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šios kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento (2014 m. kovo 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 122 Lt žyminis mokestis (t.1, b.l. 135) bei kitos ieškovo turėtos išlaidos, skaičiuotinos nuo ieškinio tinkamiems atsakovams pareiškimo dienos: 412,73 Lt kuro išlaidos (t.5, b.l. 17-20, 53-58). Nors ieškovas pateikė apgyvendinimo išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašė priteisti 95 Lt dėl apgyvendinimo patirtas išlaidas, įvertinus, kad 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdis vyko 14 valandą, manytina, kad šios išlaidos negali būti pripažįstamos būtinomis. Iš atsakovo UAB „Masada“ priteistina 103,49 Lt (29,97 Eur) žyminio mokesčio, 350,12 Lt (101,40 Eur) kuro išlaidų, o iš atsakovų A. R. ir S. R. – po 9,26 Lt (2,68 Eur) žyminio mokesčio, 31,30 Lt (9,06 Eur) kuro išlaidų ieškovo naudai. Taip pat iš atsakovo UAB „Masada“ priteistinos 2550 Lt ieškovo apmokėtos išlaidos už teisinę pagalbą, kurios buvo priteistos Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-521-372/2012 (t.2, b.l. 192, t.3, b.l.6), kadangi minėtas sprendimas panaikintas išnagrinėjus ieškovo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Kadangi tik šiuo Panevėžio apygardos teismo sprendimu iš esmės yra išsprendžiamas ginčas ir ieškovo ieškinys tenkinamas, UAB „Masada“ 2550 Lt dydžio išlaidos, priteistos panaikintu sprendimu, yra gautos nepagrįstai, todėl turi būti grąžinamos ieškovui. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 75,33 Lt (21,82 Eur), atitinkamai iš UAB „Masada“ priteistina valstybės naudai 18,50 Eur išlaidų. Iš A. R. ir S. R. šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 96 str. 6 d.).
Ieškovas apeliacinį skundą apmokėjo 92 Lt žyminiu mokesčiu. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovų priteistina atitinkamai: iš UAB „Masada“ – 78,04 Lt (22,60 Eur), o iš A. R. ir S. R. – po 6,98 Lt (2,02 Eur) žyminio mokesčio. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme susidarė 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš UAB „Masada“ priteistina 7,55 Eur šių išlaidų, iš A. R. ir S. R. procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-28-772/2015 , dalį dėl kredito, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
Ieškovo AB ,,Citadele“ bankas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas (į. k. 112021619) iš atsakovo UAB ,,Masada“ (į. k. 144674717): 9568,08 Lt (2771,11 Eur) negrąžinto kredito dalį; 2 899,12 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2008-08-06 iki 2013-08-01 įskaitytinai; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2013-08-06 iki 2013-08-23 įskaitytinai, nuo negrąžintos 32485,90 Lt (9408,57 Eur) pagrindinės paskolos sumos ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2013-08-24 nuo 9568,08 Lt (2771,11 Eur) likusios pagrindinės paskolos sumos iki visiško skolos sumokėjimo .
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui AB ,,Citadele“ bankas iš atsakovo UAB ,,Masada“ 1426,97 Lt (413,28 Eur) žyminio mokesčio .
Priteisti atsakovui UAB ,,Masada“ iš ieškovo AB ,,Citadele“ bankas 295,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš UAB „Masada“ 38,55 Eur ir iš AB ,,Citadele“ bankas 22,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš AB ,,Citadele“ bankas atsakovui UAB „Masada“ 22,52 Eur žyminio mokesčio bei 82,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-647-841-2014, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ (į.k. 110076079) iš atsakovo UAB ,,Masada“ (į. k. 144674717): 3459,83 Lt (1002,04 Eur) skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos( 2014-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 52,57 Eur žyminio mokesčio, 101,40 Eur kuro išlaidų, 738,53 Eur nepagrįstai sumokėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti solidariai ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 618,72 Lt (179,19 Eur) skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis iš kiekvieno po 4,70 Eur žyminio mokesčio ir po 9,06 Eur kuro išlaidų.
Priteisti iš UAB „Masada“ 26,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.